Tapk ateities mokslininku, darančiu reikšmingą poveikį mokslui, visuomenei ir verslui. Doktorantūros mokykla atsako už efektyvų ir kokybišką Universiteto doktorantūros klausimų sprendimą ir doktorantūros kokybės, tarptautiškumo ir žinomumo didinimą.
Doktorantūros mokyklos vizija – ugdyti ateities mokslininkus, gebančius daryti reikšmingą poveikį mokslui, studijoms, visuomenei ir verslui bei dirbti akademinėje ir neakademinėje aplinkoje.
Doktorantūros mokyklos strateginiai tikslai:
Doktorantūros mokykla:
Priimtiems į valstybės finansuojamas doktorantūros vietas studijų laikotarpiu teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio parama (stipendija), nuo 2024 m. sausio 1 d. doktoranto stipendijos dydis:
Doktorantai gali pretenduoti į papildomą institucinę ir išorinių fondų paramą.
Doktorantūros studijos 21-oje mokslo ir meno kryptyje:
4 – gamtos mokslų srityje
10 – technologijos mokslų srityje
5 – socialinių mokslų srityje
1 – humanitarinių mokslų srityje
1 – vizualinių menų srityje
~330 doktorantų:
48 proc. moterų, 52 proc. vyrų;
26 proc. doktorantų iš užsienio, 74 proc. doktorantų iš Lietuvos.
Kasmet KTU:
~50 apgintų daktaro disertacijų;
~200 prototipų;
~10 startuolių;
~21 patentų paraiška.
Studentų g. 50, Kaunas
LT-51368, Lietuva
e. p. doktorantura@ktu.lt
Vadovė
Reda Žilėnaitė
e. p. reda.zilenaite@ktu.lt
Doktorantūros mokykla koordinuoja ir organizuoja doktorantūros studijų procesą, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Universiteto statutu, mokslo (meno) doktorantūros nuostatais bei mokslo (meno) doktorantūros reglamentais.
Doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus koordinuoja Komitetas. Komitetas vykdo disertacijų tematikų, Vadovų bei pretendentų į doktorantus atranką ir juos tvirtina, skiria doktoranto akademinį padalinį ir Konsultantus, tvirtina doktorantų darbo planus ir jų pakeitimus, vykdo doktorantūros modulių, klausytų užsienio aukštosiose mokyklose, įskaitymą, teikia išvadas dėl doktorantūros procese dalyvaujančių akademinių padalinių mokslinių tyrimų lygio, doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų skelbimo ir doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planų bei jų vykdymo, priima spendimus dėl disertacijos rašymo kalbos, atestuoja doktorantus ir doktorantūros studijų modulius, užtikrina doktorantūros kokybę ir rūpinasi jos lygio kėlimu, įvertina parengtas disertacijas, sudaro Tarybas. Komiteto narių atitikimą Reglamente nustatytiems reikalavimams kasmet vertina Doktorantūros mokykla. Komiteto sudėties pakeitimus gali inicijuoti Komitetas arba su atitinkamos mokslo krypties doktorantūros studijų organizavimu susijusių pirmojo lygmens akademinių padalinių vadovai. Visus savo teikimus, pasiūlymus ir sprendimus Komitetas įformina protokolu, kurį pasirašo Komiteto pirmininkas (ar jį pavaduojantis Komiteto narys) ir sekretorius. Komiteto protokolas po Komiteto posėdžio pateikiamas Doktorantūros mokyklai, kuri, remdamasi Komiteto priimtais sprendimais, parengia atitinkamą medžiagą Universiteto rektoriui, mokslo prorektoriui bei senatui.
Doktoranto studijoms ir moksliniams (meniniams) tyrimams vadovauja doktoranto mokslinis vadovas, kuris turi būti tos mokslo (meno) krypties, į kurią priimtas doktorantas, mokslininkas.
Doktoranto mokslinis vadovas:
Esant poreikiui, paskiriami doktoranto konsultantai (ne daugiau kaip du), kurie gali būti ir kitos mokslo krypties mokslininkai. Doktoranto konsultantai gali būti paskirti ne anksčiau nei antrais studijų metais.
Doktoranto konsultantas:
doktorantas studijuoja, vykdo mokslinius (meninius) tyrimus, parengia ir gina daktaro disertaciją (meno projektą), vadovaudamasis patvirtintu individualiu darbo planu.
Doktorantūros komiteto nariais gali būti mokslininkai, ne mažiau kaip 0,5 etato dirbantys doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (-ose), kai jie pareigas institucijoje (-ose) užima konkurso tvarka, arba dirbantys institucijoje (-ose), kai jie pareigas užima ne konkurso tvarka, bet prieš užimant šias pareigas institucijoje (-ose) buvo užėmę konkurso tvarka. Reikalavimas konkurso tvarka užimti pareigas netaikomas mokslininkams iš užsienio mokslo ir studijų institucijų. Kai doktorantūros teisė suteikta dalyvaujant užsienio mokslo ir studijų institucijai (-oms), Komitete turi būti daugiau kaip pusė mokslininkų iš Lietuvos institucijos (-ijų). Komiteto nariais gali būti mokslininkai, turintys vadovavimo (konsultavimo) doktorantams patirties. Tarp Komiteto narių turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai narių tos mokslo krypties, kurioje įgyta doktorantūros teisė. Komiteto narys Komiteto pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Institucija Komiteto sudėtį peržiūri ir atnaujina ne rečiau kaip kas 5 metus. Mokslininkas gali būti ne daugiau kaip dviejų Komitetų narys. Ne mažiau kaip pusė Komiteto narių ir jo pirmininkas turi atitikti ne žemesnius nei Universiteto nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus (ta apimtimi, kuri susijusi su mokslo straipsniais) asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Likusieji Komiteto nariai turi atitikti ne žemesnius nei Reglamente nustatytus reikalavimus Vadovams ir Konsultantams.
Doktorantų vadovais ir konsultantais gali būti mokslininkai, kurie atitinka Universiteto nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus (ta apimtimi, kuri susijusi su mokslo straipsniais) asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas ir per paskutinius penkerius metus yra paskelbę ne mažiau kaip 3 mokslo straipsnius tarptautiniuose mokslo leidiniuose, straipsnio paskelbimo metu patenkančiuose į Q1–Q2 kvartilį ir turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) (humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srities) ir / arba Elsevier Scopus (Scopus) (humanitarinių ir socialinių mokslų srities) duomenų bazėse, arba bent 1 mokslo straipsnį tarptautiniame mokslo leidinyje, straipsnio paskelbimo metu patenkančiame į Q1–Q2 kvartilį ir turinčiame cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) (humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srities) ir / arba Elsevier Scopus (Scopus) (humanitarinių ir socialinių mokslų srities) duomenų bazėse ir tarptautiniu mastu pripažintoje mokslo leidykloje išleistą mokslo monografiją ar jos dalį.
Gynimo tarybos nariais gali būti mokslininkai, kurie atitinka Universiteto nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus (ta apimtimi, kuri susijusi su mokslo straipsniais) asmenims, siekiantiems užimti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas ir per paskutinius penkerius metus yra paskelbę ne mažiau kaip penkis mokslo darbus: tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų išleistos mokslo monografijos ar jų dalys; mokslo straipsniai tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) (humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srities) ir / arba Elsevier Scopus (Scopus) (humanitarinių ir socialinių mokslų srities) duomenų bazėse.
Jungtinė doktorantūra su Pietų Danijos universitetu
Dvigubo laipsnio studijos su Al-Farabi Kazachijos nacionaliniu universitetu Kazachstane
Galimybės įgyti daktaro diplomą su “Doctor Europeus” priedu, dalyvaujant Fizikos ir chemijos šiuolaikinių medžiagų tinkle (PCAM)
Jungtinė KTU ir Pietų Danijos universiteto (Danija) fizikos krypties doktorantūra, kurioje įgyjama kompetencijų ir žinių kondensuotų terpių, spinduliuotės sąveikos su medžiagomis, optinės spektroskopijos srityse, siūlo platų tematikų ratą ir bendrus eksperimentinius ir teorinius tyrimus mezo, mikro ir nanostruktūrų, fotoninių struktūrų srityse, apimančiose jų formavimą, analizę ir taikymus, plazmonikoje, biojutikliuose, alternatyviojoje energetikoje. Tyrimams naudojamos naujos funkcinės medžiagos, šiuolaikinės technologijos (elektroninė litografija, reaktyvusis plazminis ėsdinimas, holografinė litografija) bei progresyvūs tyrimų metodai (spektroskopinė elipsometrija, Ramano sklaida, Furje transformacijų infraraudonųjų spindulių spektroskopija, ultrasparčių procesų spektroskopija ir pan.)
Galimybės įgyti daktaro diplomą su “Doctor Europeus” priedu, dalyvaujant Fizikos ir chemijos šiuolaikinių medžiagų tinkle (PCAM)
Chemijos doktorantūros studijų programos tikslas – parengti mokslinei karjerai pasiruošusius absolventus, kurie galėtų dirbti mokslininkais ir pedagogais, plečiant ir gilinant jų žinias chemijos ir susijusiose kryptyse, tuo pat metu ugdant jų kritinio mąstymo gebėjimus, kūrybiškumą, originalumą ir savarankiškumą.
Jungtinė doktorantūra su Vytauto Didžiojo universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu
Jungtinės KTU, VDU ir VGTU informatikos doktorantūroje studijuoja doktorantai, tiriantys duomenų analizės, signalų ir vaizdų analizės, imitacinio modeliavimo, kompiuterinės intelektikos, fizikinės elgsenos bei bendrųjų dinaminių modelių kūrimo ir tyrimo, kriptografijos algoritmų, sistemų formalizavimo ir aukšto lygmens specifikacijų transformavimo ir pan. tyrimų laukuose.
Informatikos doktorantūros tikslas yra ugdyti mokslininkus, gebančius vystyti ir kūrybiškai pritaikyti informacinių technologijų metodus realaus pasaulio objektų ir sistemų matematinių modelių sukūrimui ir tyrimui siekiant išspręsti mokslui ir praktikai svarbius uždavinius.
Jungtinė doktorantūra su Prahos Karolio universitetu (Čekija) ir Georgo Augusto Getingeno universitetu (Vokietija)
Mmatematikos doktorantūros tikslai – reikšmingai prisidėti tiek prie Lietuvos jaunųjų matematikos mokslininkų rengimo – žmogiškojo potencialo stiprinimo, tiek prie matematikos mokslo vystymo ir jo taikymo šalies pramonės, verslo ir viešojo sektoriaus konkurencingumui didinti, pagerinti turimo matematikos mokslo žmogiškojo potencialo panaudojimą.
Studijų programoje bus nagrinėjamos įvairios matematikos sritys: diferencialinės lygtys, finansų matematika, biomedicinos sistemų modeliavimas ir kt. Daugialypis studijuojamų matematikos sričių pasirinkimas leis studentams susikonstruoti tokias savo matematikos doktorantūros studijas, kurios labiausiai atitiks jų mokslinių tyrimų interesus.
Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)
Tai viena iš smarkiausiai besivystančių mokslo krypčių, kurioje plėtojami moksliniai tyrimai apimantys diagnostiką aviacijoje, energetikoje ir kitose pramonės šakose, elektronikos taikymą biomedicinoje, stebėsenos ir valdymo sistemas ūkio ir transporto objektuose, signalų ir vaizdų gavimo bei apdorojimo metodus. Tyrimai atliekami naudojant naujausią mokslinę ir technologinę įrangą, sukauptą „Santakos“ mokslo slėnyje. Šios krypties doktorantūroje sudaromos sąlygos dalį tyrimų pagal sutartis atlikti Anglijos ir Italijos mokslo institucijose, bei siekti dvigubo laipsnio Bolonijos universitete (Italija).
Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)
Statybos inžinerijos mokslo krypties doktorantūroje vykdomų disertacijų tematikos aktualios Lietuvos ir tarptautiniu mastu, jos susietos su Statybos ir architektūros fakulteto bei Architektūros ir statybos instituto vykdoma moksline veikla. Doktorantūros studijų programa atitinka pagrindines atliekamų tyrimų sritis: statybos sektoriaus skaitmeninimas, pastatų energinio efektyvumo didinimas, išmanus pastatų valdymas, statinių konstrukcijų modeliavimas ir tyrimai, naujų statybinių medžiagų kūrimas ir tyrimai, statybos technologijos ir valdymas. Padaliniuose sukomplektuoti pagrindiniai tyrimams reikalingi prietaisai ir įrenginiai. Dauguma doktorantų studijų laikotarpiu priimami daliniam darbui fakulteto centruose ar institute. Per studijų laikotarpį doktorantai įgyja praktinę tyrimų, gautų rezultatų apdorojimo ir jų tolimesnio pritaikymo patirtį. Doktorantai turi galimybę bendrauti su verslo atstovais, išnaudoti platų tarptautinių parnerių bei verslo partnerių tikslą. Dauguma statybos inžinerijos mokslo krypties doktorantų dalį studijų arba tyrimų atlieka užsienio mokslo ir studijų institucijose.
Jungtinė doktorantūra su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Klaipėdos universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu.
Jungtinė KTU, VGTU, VDU ir KU transporto inžinerijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa atitinka pagrindines atliekamų tyrimų sritis: ginkluotės sistemų dinamikos, transporto priemonių kūrimo, sąstatų dinaminių procesų analizės, transporto sistemų analizės, orlaivių konstrukcijų mechanikoje. Dauguma doktorantų dalį studijų arba tyrimų atlieka užsienio mokslo ir studijų institucijose.
Transporto inžinerijos doktorantūros studijų programos tikslas – ugdyti aukščiausios kvalifikacijos transporto inžinerijos krypties mokslininkus, gebančius atlikti aktualių transporto srities problemų sprendimui nukreiptus mokslinius tyrimus.
Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)
Jungtinė doktorantūra su Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos energetikos institutu
Jungtinė KTU, VDU ir LEI aplinkos inžinerijos krypties doktorantūros programa, kurioje integruotos pažangios, tarpsritinės studijos užtikrinančios, kad šiuolaikinių darnaus vystymosi metodų taikymas gerintų supančios aplinkos ir žmonių gyvenimo kokybę tuo pačiu atvertų galimybes verslui ir pramonei būti konkurencingiems.
Doktorantams sudarytos puikios sąlygos siekti naujų žinių, daryti mokslinius atradimus bei kurti inovatyvias priemones užtikrinančias darnų verslo ir visuomenės vystymąsi, dalyvauti moksliniuose seminaruose, konferencijose, politikos formavimo procesuose, viešuose renginiuose ar kuriant startuolius.
Dvigubo laipsnio studijos su Košice technikos universitetu (Slovakija)
Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)
Chemijos inžinerijos doktorantūros studijos yra paremtos tradicine daktaro laipsnį suteikiančia 4 metų programa, kurią studijuojant:
Programos tikslas – ugdyti aukščiausios kvalifikacijos chemijos inžinerijos krypties mokslininkus, gebančius atlikti mokslinius tyrimus ir spręsti aktualias chemijos inžinerijos problemas
Jungtinė doktorantūra su Lietuvos energetikos institutu
Vienintelėje Lietuvoje Energetikos ir termoinžinerijos mokslo kryptyje veikiančioje bendroje KTU ir LEI doktorantūroje rengiami aukštos kvalifikacijos mokslininkai energetikai ir pramonei bei mokslo institucijoms. Studijos šios mokslo krypties doktorantūroje vyksta prioritetinėse mokslinių tyrimų tematikose:
Programos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos energetikos ir termoinžinerijos mokslininkus pramonei bei mokslo institucijoms.
Jungtinė doktorantūra su Vilniaus Gedimino technikos universitetu
Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)
Informatikos inžinerija yra kompiuterių mokslo šaka, orientuota į praktinių skaičiavimo ir informacijos apdorojimo problemų efektyvų sprendimą taikant mokslines žinias. Siekdamas daktaro laipsnio, kiekvienas doktorantas turi išklausyti 30 kreditų apimties doktorantūros studijas, vykdyti originalius Informatikos inžinerijos mokslo krypties mokslinius tyrimus ir plėtoti naujas mokslines žinias, pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir mokslo žurnaluose, parašyti ir žodžiu apginti daktaro disertaciją. Programa suteikia galimybę doktorantams išklausyti vieną studijų modulį užsienio akademinėje institucijoje arba dalyvauti užsienyje organizuojamoje doktorantų vasaros mokykloje ir nuo pat pirmos studijų dienos aktyviai vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus Santakos slėnio integruotame mokslo, verslo ir studijų centre.
Programos tikslas – rengti būsimuosius pasaulinio lygmens informatikos inžinerijos mokslo krypties mokslininkus.
Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)
Galimybės įgyti daktaro diplomą su “Doctor Europeus” priedu, dalyvaujant Fizikos ir chemijos šiuolaikinių medžiagų tinkle (PCAM)
Medžiagų inžinerija – tai gana plati mokslinių problemų visuma, apimanti įvairius medžiagų tyrimo klausimus, siekiant pagerinti esamų medžiagų savybes ar sukurti naujas medžiagas bei gauti informacijos apie dar neištirtas medžiagų savybes (medžiagotyros arba medžiagų mokslo klausimai), o taip pat technologinio pobūdžio darbus, siekiant sukurti efektyvesnius nei žinomi medžiagų gamybos būdai (tai – technologijos objektas). Taigi medžiagų inžineriją galima suvokti kaip sritį, kurioje neišvengiamai siejamos dvi komponentės: fundamentalių mokslinių tyrimų ir praktinės inžinerijos.
Jungtinė doktorantūra su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija
Mechanikai inžinieriai kuria fizines sistemas ir įrenginius, kurie charakterizuoja šiuolaikinę bendruomenę. KTU Mechanikos inžinerijos doktorantūra siūlo subalansuotą studijų planą, o doktorantai ruošiami tapti ateities išradėjais ir novatoriais, nes tikslas – ruošti būsimuosius mokslo lyderius mechanikos inžinerijos mokslo kryptyje, gebančius atlikti praktinio projektavimo ir kūrybiškai pritaikyti skaičiavimo metodus realaus pasaulio objektų ir sistemų matematinių modelių sukūrimui ir tyrimui.
Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)
Matavimų inžinerija – tai pagrindinė doktorantūros studijų programa Lietuvoje, tiesiogiai susijusi su žiniomis apie aukštos pridėtinės vertės sprendimų kūrimą įvairiose pramonės sektoriuose: kosmoso, žemės, vandens ir oro transporto, atsinaujinančių šaltinių ir atominėje energetikoje. Strateginių žmonijos energijos resursų apskaita, tokių kaip naftos, dujų, elektros ir k.t., priklauso nuo matuojamų dydžių. Taip pat gamybos, saugojimo ir palaikymo/aptarnavimo srityse yra poreikis kokybės kontrolei, neardomiesiems bandymams ir žmonių bei aplinkos saugai užtikrinti. Šios krypties doktorantūroje sudaromos sąlygos dalį tyrimų pagal sutartis atlikti Anglijos mokslo institucijose.
Tai tarp dalykinėje mokslinėje erdvėje vykdoma menotyros doktorantūros programa, besikoncentruojanti į tris kryptis – architektūros bei urbanistikos teoriją, istoriją ir muzikologiją. Į doktorantūrą priimami įvairių sričių universitetinį išsilavinimą turintys absolventai atsižvelgiant į jų mokslinį įdirbį pasirinktoje tematikoje.
Doktorantų darbo tikslas yra kompleksiškai pažvelgti į tiriamą fenomeną ar problemą tarpdalykinėje perspektyvoje bei, pasiūlius tyrimui tinkamą inovatyvią metodiką, atrasti naujus, šių dienų mokslo supratimą apie tiriamą fenomeną papildančius dėsningumas ar žinias.
Jungtinė doktorantūra su Vilniaus dailės akademija
Jungtinė KTU ir VDA trečiosios pakopos studijų programa architektūros meno kryptyje, skirta rengti aukštos kvalifikacijos tyrėjus architektus, kurie gebėtų inicijuoti ir įgyvendinti, kurti, interpretuoti ir plėtoti architektūros praktika pagrįstus tyrimus, gebėtų generuoti sistemingas praktines ir teorines žinias kuriant naujas idėjas; taikyti naujausias žinias visuomenės, kultūros ar verslo pažangai, įgalinančias efektyviai reikštis meno ir architektūrinės kūrybos srityse.
| 2022 m. | dr. Jurgita Radzevičė, Vadybos mokslo kryptis, moksl. vadovė prof. dr. Jūratė Banytė |
| 2021 m. | dr. Ernestas Kasparavičius, Chemijos mokslo kryptis, moksl. vadovas doc. dr. Tadas Malinauskas |
| 2020 m. | dr. Artiom Magomedov, Chemijos mokslo kryptis, moksl. vadovas prof. dr. Vytautas Getautis dr. Valentas Gružauskas, Vadybos mokslo kryptis, moksl.vadovai: prof. dr. Edita Gimžauskienė, prof. dr. Mantas Vilkas |
| 2019 m. | dr. Titas Braukyla, Chemijos mokslo kryptis, moksl. vadovas prof. dr. Vytautas Getautis |
| 2018 m. | dr. Eimantė Zolubienė, Sociologijos mokslo kryptis, moksl. vadovė prof. dr. Audronė Telešienė dr. Vytautė Dlugoborskytė, Vadybos mokslo kryptis, moksl. vadovė prof. dr. Monika Petraitė, moksl. konsultantas prof. dr. Max Von Zedtwitz dr. Tomas Matulaitis, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, moksl. vadovas prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius |
| 2017 m. | dr. Gintarė Kručaitė, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas – prof. dr. Saulius Grigalevičius |
| 2016 m. | dr. Nadzeya Kukhta, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, mokslinė vadovė – prof. dr. Jolita Ostrauskaitė |
| 2015 m. | dr. Andrius Petrėnas, Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas – prof. dr. Vaidotas Marozas |
| 2014 m. | dr. Paulius Pavelas Danilovas, Chemijos inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas – doc. dr. Ramunė Rutkaitė |
Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijos:
| 2021–2022 m. | Dr. Viktorijai Eisinaitei (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai) Dr. Gintarei Kručaitei (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai) |
| 2020–2021 m. | Dr. Inetai Žičkutei (humanitariniai ir socialiniai mokslai) Dr. Tadui Dambrauskui (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai) |
LMA pagyrimo raštai Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso dalyviams:
| 2023 m. |
Dr. Muhammad Faraz Mubarak už mokslo darbą „Enchancing Technologijas Learning Through Firms’ Interactions in Collaborative Innovation Networks / Technologijų mokymosi gerinimas per įmonės sąveikas bendradarbiavimo inovacijų tinkluose“.mokslo darbą „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste / Supply chain resilience in the context of sustainable food industry“.
Dokt. Šarūnei Daškevičiūtei-Gegužienei už mokslo darbą „Nauji fluoreno ir karbazolo chromoforus turintys organiniai puslaidininkiai efektyviems ir stabiliems saulės elementams“.
Dr. Nabeel Maqsood už mokslo darbą „Adityviai gamintų vientisų ir gardelinių kompozicinių konstrukcijų, armuotų anglies pluoštu, kūrimas ir tyrimas“. |
| 2020 m. |
Dr. Valentui Gružauskui už mokslo darbą „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste / Supply chain resilience in the context of sustainable food industry“.
Dr. Aušrinei Jurkevičiūtei už mokslo darbą „Nanokompozitinių deimanto tipo anglies plonų dangų su metalo nanodalelėmis lazerinis struktūrizavimas ir jų optinių bei struktūrinių savybių tyrimas“. |
LMA premijos:
| 2023 m. | Dokt. Dovydui Blaževičiui už mokslo darbą „Naujos struktūros organiniai puslaidininkiai aukšto efektyvumo organiniams šviestukams“ (technikos mokslų srityje). |
| 2020 m. | Dr. Tadui Dambrauskui už mokslo darbą „Nano matmenų kalcio silikatų (CaO/SiO2=1,5-2,0) sintezė ir funkcinės savybės“, LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų nugalėtojui (technikos mokslų skyriuje). doc. dr. Daivai Zeleniakienei, doktorantui Gediminui Monastyreckiui, doc. dr. Sigitui Kilikevičiui ir doc. dr. Kristinai Žukienei už mokslo darbą „Daugiafunkcinių polimerinių kompozitų su makseno nanoplokštelėmis mechaninės elgsenos tyrimas“ (LMA vardinė Kazimiero Simonavičiaus premija, mechanika). |
Chemijos mokslo krypties doktorantė Aida Drevilkauskaitė tapo 2023 m. L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) apdovanojimų nugalėtoja.
Doktorantas Tomas Klinavičius du kartus (2020 m. ir 2021 m.) pelnė geriausio stendinio pranešimo apdovanojimą tarptautinėje konferencijoje-mokykloje „Advanced Materials and Technologies“. T. Klinavičiaus pristatymų tematika glaudžiai siejasi su dirbtinio intelekto taikymais optikoje ir fotonikoje.
19-toje tarptautinėje konferencijoje-mokykloje „Advanced Materials and Technologies 2017“ doktoranto Mindaugo Juodėno (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) darbas „Deposition of Ag Nanocubes into Regular Arrays by Tailored Self-Assembly“ pripažintas vienu geriausių.
2016 m. LMA premija įteikta jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams dr. Oksanai Palekienei (Ekonomikos mokslo kryptis) ir dr. Tadui Prasauskui (Aplinkos inžinerijos mokslo kryptis).
Dr. Živilės Stankevičiūtės disertacija „Tvarumo dimensija organizacijos žmonių išteklių valdyme“ (Vadybos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. Asta Savanevičienė) Baltijos universiteto programos buvo pripažinta geriausia 2015 metų disertacija.
Doktorantui Vykintui Samaičiui (Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis) už mokslinės veiklos rezultatus prestižinę stipendiją paskyrė Amerikos akustikų asociacija (angl. Acoustical Society of America).
Doktorantai Donatas Miklušis (Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis), Nora Šlekienė (Chemijos inžinerijos mokslo kryptis), Vytautas Bakanauskas (Mechanikos inžinerijos mokslo kryptis), Shanker Ganesh Krishnamoorthy (Mechanikos inžinerijos mokslo kryptis) laimėjo konkursą mokslinių stažuočių vykdymui Europos kosmoso agentūroje.
KTU Medžiagų mokslo instituto doktorantas Tadas Juknius (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) sukūrė išmanujį pleistrą su sidabro nanodalelėmis ir pH indikatoriumi. 2016 m. KTU vardu pateikta patento paraiška yra sėkmingai komercializuojama pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. pasirašytą teisių į išradimą licencijavimo sutartį su UAB „Addere“.
Doktorantės Aistės Lisauskaitės (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) ir darbo vadovės prof. dr. Virginijos Jankauskaitės išradimas – antimikrobiniu efektyvumu pasižymintys kateteriai ir antimikrobinės silikoninės dangos.
Socialiniai mokslai
Socialiniai mokslai
S002 Politikos mokslai
Jungtinė doktorantūra su Vytauto Didžiojo universitetu, Klaipėdos universitetu, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Politikos mokslų doktorantūros studijų programos tikslas – rengti viešosios politikos tyrėjus ir mokslininkus.
Studijos doktorantūroje vysto individualius mokslinius gebėjimus, kūrybiškumą, plėtoja teorinį pasirengimą bei praktinę patirtį, sprendžiant pasirinktas tyrimų problemas.
Jungtinėje doktorantūroje dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetai, todėl disertacijų tematikas galima rinktis ir iš partnerinių doktorantūros institucijų siūlomų tematikų politikos teorijos, politinės komunikacijos, lyginamosios politikos ir tarptautinių santykių sferose.
S003 Vadyba
Dvigubo laipsnio studijos su Bolonijos universitetu (Italija)
Globalizacija, technologiniai pasikeitimai, aplinkosauginės problemos, socialinės ir politinės tendencijos, paskutinio dešimtmečio finansinė krizė atnešė visa eilę iššūkių vadybos mokslui. KTU vadybos krypties doktorantūroje nagrinėjamos aktualios ir kompleksinės vadybos problemos, o šios krypties mokslininkai buvo pradininkai Lietuvoje atveriant disertacinius tyrimus tokiose srityse kaip viešasis administravimas, žinių ir žinojimo valdymas, intelektinio kapitalo valdymas, marketingas ir verslo (industrinės) sistemos.
S004 Ekonomika
Jungtinė doktorantūra su Klaipėdos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu.
Ekonomika – mokslas ir nuolatiniai tyrimai apie tai, kaip veikia mūsų pasaulis, ieškant atsakymų, kaip visuomenės, vyriausybės ir verslai atlieka sprendimus, kaip efektyviausiai skirstyti ribotus išteklius ir iš to gauti daugiausiai naudos. Jungtinėje ekonomikos mokslo krypties doktorantūroje ugdomi talentingi ekonomistai, gebantys prisidėti prie naujausių ekonomikos mokslinių tyrimų, kurti naujas žinias ir taikyti jas praktikoje, pasirengę akademinei ir profesinei karjerai lyderiaujančiose pasaulio mokslo institucijose.
S005 Sociologija
Jungtinė doktorantūra su Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos socialinių mokslų centru
Studijos doktorantūroje vysto individualius mokslinius gebėjimus, kūrybiškumą, plėtoja teorinį pasirengimą bei praktinę patirtį.
S007 Edukologija
Jungtinė doktorantūra su Lietuvos sporto universitetu, Šiaulių universitetu (nuo 2021 m. – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija)
Edukologijos krypties doktorantūroje tiriami ne tik jaunosios kartos ir suaugusiųjų formalaus, neformalaus ir informalaus ugdymo bei mokymosi, socialinio ugdymo, švietimo vadybos, aukštojo mokslo klausimai, bet ir šiuolaikinių edukacinių technologijų, edukacinių ir mokymosi aplinkų, edukacinių novacijų klausimai. Edukologijos sandūroje su kitais socialiniais mokslais yra atliekami tyrimai, siekiant įsiveikti su darbuotojų organizacinio mokymosi žinių organizacijose, mokymosi partnerystėje tinklų, besimokančių miestų ir regionų vystymo edukaciniais iššūkiais.