Valdymo technologijų katedros istorija

Valdymo technologijų katedros (kaip beje ir kitų su automatika, elektronika, informatika susijusių katedrų) ištakų reikia ieškoti šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje veikusiose Pramonės įmonių elektrinių įrengimų bei Elektrinių įrengimų automatizacijos katedrose. Jos buvo įsikūrusios Pirmuosiuose rūmuose (A. Mickevičiaus g. 37). Čia dėstytojo karjerą pradėjo arba inžinieriaus diplomą įgijo būsimieji šios mokslo ir studijų krypties KPI strategai: prof. habil. dr. Povilas Kemėšis, doc. dr. Vytautas Nešukaitis, doc. dr. Stanislovas Vosylius, prof. habil. dr. Antanas Nemura, doc. dr. Otonas Švėgžda; čia pradėjo studijas prof. habil. dr. Raimundas Jasinevičius, doc. dr. Sigitas Dailidė, doc. dr. Jonas Daugėla, doc. dr. Romualdas Konstantinas Masteika ir kt. Šiose katedrose pradėta dėstyti automatinio reguliavimo teorija.

 
1956 metų liepos 19 d. Elektrinių įrengimų automatizacijos katedros ir dalis Pramonės įmonių elektrinių įrengimų katedros dėstytojų ir pagalbinių darbuotojų sukūrė Pramonės įmonių elektrifikacijos katedrą, kurią daugelis pagrįstai vadina tiek dabartinės Procesų valdymo katedros, tiek dabartinės Valdymo technologijų katedros kamienu.

 
Vieninteliu šios katedros (kaip ir jos pirmtakės Pramonės įmonių elektrinių įrengimų katedros) vedėju buvo VDU Technikos fakulteto 1937 m. absolventas doc. dr. Jurgis Kaunas. Tarp dėstytojų buvo ir visi pirmoje pastraipoje paminėtieji pedagogai.
Šioje katedroje studijavo prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas (baigė 1965 m.), prof. habil. dr. Vilius Antanas Geleževičius (1964), doc. dr. Vytautas Aleksa (1963), doc. dr. Vaclovas Kubilius (1964), Stanislovas Damašauskas (1963), Kazys Balžekas (1964) ir kiti žinomi automatikos bei automatizavimo mokslo šakos kūrėjai bei propaguotojai Lietuvoje.

 
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusios dviejų priešiškų politinių sistemų varžybos skatino itin sparčią technologijų raidą. Pirmiausiai to reikėjo „karo mašinai“. Tačiau galimybės skatino ir paklausą – automatikos, nuotolinio valdymo, skaičiavimo technikos poreikis ėmė reikštis daugelyje ūkio šakų.

 
1960 m. nuo Pramonės įmonių elektrifikacijos katedros atsiskyrė Automatikos ir skaičiavimo įtaisų katedra, kuri pradėjo ruošti Automatikos ir telemechanikos bei Matematinių ir skaičiavimo prietaisų ir įrenginių specialybių inžinierius. Katedros vedėju tapo doc. dr. Romanas Chomskis (atėjęs iš Bendrosios elektrotechnikos katedros). Per visą katedros egzistavimo laikotarpį joje dirbo: prof. habil. dr. Povilas Kemėšis, doc. dr. Vytautas Nešukaitis, doc. dr. Stanislovas Vosylius, doc. dr. Otonas Švėgžda, doc. habil. dr. Algirdas Lašas, prof. habil. dr. Raimundas Jasinevičius, doc. dr. Virgilijus Bulovas. 1961 m. katedroje buvo įkurta Elektroninės skaičiavimo technikos žinybinė laboratorija, kuri glaudžiai bendradarbiavo su Vilniaus įmone Sigma, o pirmoji lempinė skaičiavimo mašina „Minsk 14“ katedroje buvo paleista tik 1963 m. lapkričio 6 d. Ji buvo naudojama mokslinių tyrimų ir mokymo tikslams. Tai buvo stambaus instituto padalinio – Skaičiavimo centro užuomazga. Šiai skaičiavimo mašinai, vadovaujant doc. dr. S. Vosyliui, buvo sukurtas spausdintų ženklų skaitymo (atpažinimo) įrenginys. Tai buvo pirmasis Lietuvoje modernus klasifikatorius, demonstruotas ir SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje. Studijuoti į katedros rengiamas specialybes buvo milžiniški konkursai – 5–7 pretendentai į vieną vietą. Tuo metu buvo parengta daug gerų specialistų, mokslininkų, dėstytojų.

 
Sumažėjusi Pramonės įmonių elektrifikacijos katedra 1962 m. liepos 01 d. buvo pavadinta Gamybos automatizavimo katedra, nuo kurios 1968 m. vasario 01 d. atsiskyrė elektros pavarų specialistų grupė, sukurdama Elektros pavarų katedrą (vedėjai: doc. dr. J. Daugėla (1968–1973), doc. dr. V. A. Geleževičius (1973–1983), doc. dr. K. K. Šarkauskas (1983–1993)).
Vadovaujant doc. dr. J. Daugėlai, naujos Elektros pavarų katedros kolektyvas atnaujino Elektros pavarų mokomąsias laboratorijas, intensyviai dirbo mokslinį darbą: buvo sukurtos originalios elektros pavaros, kompiuterinės įrenginių valdymo sistemos, neardančiųjų kokybės tyrimų metodai ir sistemos.

 
1988 m. vasario 25 d. Elektros pavarų katedra perkelta į Automatikos fakultetą, 1993 m. ji buvo pavadinta Įrenginių valdymo katedra (vedėjai: doc. K. K. Šarkauskas (1993–1994), doc. S. Marcinkevičius (1994–1995)). 1995 m. liepos 11 d. Įrenginių valdymo katedra sujungta su Valdymo teorijos katedra ir pavadinta Valdymo technologijų katedra.

 
Valdymo teorijos katedros kelias buvo dar sudėtingesnis. Nuo Pramonės įmonių elektrifikacijos katedros 1960 m. atsiskyrusi Automatikos ir skaičiavimo įtaisų katedra 1964 m. vasario 15 d. buvo perkelta į naujai sukurtą Radioelektronikos fakultetą, kurio administracija įsikūrė Pieno centro rūmuose (Laisvės al. 55). Ten buvo įrengta ir keletas naujų auditorijų, o katedros laboratorijos liko senose patalpose, kol prie Zoologijos sodo buvo pastatyti nauji rūmai. Ši katedra gyvavo 6 metus ir 1966 m. balandžio 01 d. reorganizuota į dvi katedras: Skaičiavimo technikos (pirmasis vedėjas - doc. dr. R.Chomskis) ir Automatikos ir telemechanikos (pirmasis vedėjas - doc. dr. Otonas Švėgžda). Pastaroji rengė Automatikos ir telemechanikos bei Pramoninės elektronikos specialybes inžinierius. Pagal Automatikos ir telemechanikos specialybės mokymo planus buvo rengiami universalaus profilio, galintys dirbti su valdymo bei dispečerizacijos sistemomis inžinieriai, išmanantieji tiek skaičiavimo techniką, tiek elektroniką. Pramoninės elektronikos specialistai buvo reikalingi tuo metu besiplečiančioms elektronikos pramonės įmonėms (Venta, Nuklonas, Ekranas ir kt.).

 
1967 m. rugpjūčio 01 d. Skaičiavimo technikos bei Automatikos ir telemechanikos katedros buvo perkeltos į naujai sukurtą Automatikos fakultetą, kuris įsikūrė tuomet dar nebaigtų statyti Elektronikos rūmų vakariniame sparne. Kartu buvo gauta nemažai lėšų laboratorijų bazei atnaujinti. 1968 m. vasario 01 d. į šį fakultetą buvo perkelta ir Gamybos automatizavimo katedra, kuri rengė pagrindinių pramonės šakų technologinių procesų automatizavimo specialistus.

 
Septintojo dešimtmečio pabaigoje buvusioje Sovietų Sąjungoje prasidėjo nauja kampanija – socializmo ydas buvo tikimasi pataisyti masiškai diegiant įmonių automatizuotąsias valdymo sistemas (AVS). Tai neaplenkė ir Automatikos fakulteto. Jau 1968 m. prie Gamybos automatizavimo katedros buvo įkurta Automatizuotų valdymo sistemų mokslinio tyrimo laboratorija, glaudžiai bendradarbiavusi su Kauno dirbtinio pluošto gamykla.

 
1970 m. rugsėjo 01 d. Automatikos fakulteto struktūroje buvo padaryti esminiai pakeitimai: nuo Automatikos ir telemechanikos katedros atsiskyrė Elektronikos katedra (12 dėstytojų), likusieji (doc. dr. S. Vosylius, doc. dr. O. Švėgžda, vyr dėst. S. Damašauskas, doc. dr. A. Ivanauskas, doc. dr. N. Ezerskis, asist. V. Šidlauskas, doc. dr. J. Punys, doc. dr. V. Bagdonas) įsijungė į naujai įkurtos Valdymo sistemų katedros kolektyvą. Į šią katedrą iš Gamybos automatizavimo katedros (kartu su Automatizuotų valdymo sistemų mokslinio tyrimo laboratorija) perėjo prof. habil. dr. P. Kemėšis (tapęs pirmuoju naujai įkurtos katedros vedėju), doc. dr. J. Ridzvanavičius, doc. dr. B. Paradauskas, doc. dr. V. Boguslauskas, doc. dr. V. Šakys, doc. dr. A. Stasiūnas.

 
Katedra intensyviai dirbo ir plėtėsi: 1985 m. buvo net 24 dėstytojai (o su laboratorijomis buvo per 50 darbuotojų), itin išaugo Automatizuotų valdymo sistemų mokslinio tyrimo laboratorija, o 1974 m. prie katedros įsteigta pajėgi Kalbos signalų tyrimo žinybinė laboratorija. Katedros ir prie jos veikusių laboratorijų ūkiskaitinių mokslinio tyrimo darbų metinė apimtis siekė apie 1 mln. rublių. Iš ūkiskaitinių lėšų buvo stiprinama mokomųjų laboratorijų bazė, jos kompiuterizuojamos. Net 10 metų (nuo 1972 m. iki 1982 m.) šiam stambiam mokslo ir mokymo padaliniui sėkmingai vadovavo doc. dr. Stanislovas Vosylius, vėliau prof. habil. dr. P. Kemėšis (1970-1972), doc. dr. N. Ezerskis (1982-1985).

 
1985 m. rugsėjo 01 d. nuo Valdymo sistemų katedros atsiskyrė (buvo atkurta) Automatikos ir telemechanikos katedra. Jos vedėju buvo doc. dr. N. Ezerskis (1985–1988), vėliau prof. habil. dr. V. A. Buinevičius (1988–1992), doc. dr. V. Mačerauskas (1992–1993)). Sumažėjusiai Valdymo sistemų katedrai vadovavo prof. habil. dr. H. Pranevičius. Nuo 1988 m. rugsėjo 01 d. ši katedra perkelta į Skaičiavimo technikos fakultetą ir vėliau pavadinta Valdymo informatikos katedra. Taip baigėsi Valdymo sistemų katedros ”epocha”, prasidėjo prie jos veikusių stiprių žinybinių laboratorijų nuosmukis.

 
Nuo 1990 m. Automatikos ir telemechanikos katedroje, geležinkelio vadovų (visų pirma, A. Rudziko) iniciatyva ir doc. dr. O. Švėgždos rūpesčiu pradėti rengti transporto automatikos specialistai.

 
1993 m. rugsėjo 01 d. Automatikos ir telemechanikos katedra pavadinta Valdymo teorijos katedra (vedėjas doc. dr. V. Mačerauskas).

 
Bendradarbiaujant su firmomis Schneider Automation (Vokietija), Alfa Lavai Automation (Švedija), Valmet Automation ir joms padedant, katedroje įrengta moderni Duomenų surinkimo ir supervizorinio valdymo mokymo mokslinė laboratorija, kuri 1995 m. sertifikuota kaip MODICON mokymo centras. Panaudojant modernią šio centro įrangą, buvo įvesti nauji studijų moduliai ir patobulintos valdymo specialistų studijų programos.

 
1995 m. liepos 11 d. ši katedra sujungta su Įrenginių valdymo katedra. Naujasis junginys pavadintas Valdymo technologijų katedra. Pirmuoju katedros vedėju buvo doc. dr. V. Mačerauskas (1995-2004).

 
Dar ilgai buvusios Valdymo teorijos katedros ir buvusios Elektros pavarų katedros darbuotojai “gyveno” skirtinguose rūmuose ir susitikdavo tik posėdžiuose. Tik 1999 m. sausio 21 d. buvusios Valdymo teorijos katedros darbuotojų grupė persikėlė į KTU lėšomis atremontuotas Statybos rūmų patalpas, kur padedant gausiems rėmėjams (mecenatui Peter Stepanek (ICT-Vokietija), firmoms Metso Automation (Suomija), Rockwell Automation (Danija), Schneider Electric (Prancūzija), Wonderware (JAV), UAB Elinta, UAB ABB, UAB Klinkmann Lit, UAB Lenze, UAB Strauja, AB Lietuvos geležinkeliai, AB Utenos elektrotechnika ir kt.) buvo įrengtos modernios mokomosios Valdiklių, Valdymo sistemų, Supervizorinio valdymo laboratorijos. Gavus atitinkamų firmų sertifikatus, šiose laboratorijose katedros darbuotojai (doc. dr. L. Balaševičius, doc. dr. G. Dervinis, doc. dr. N. Ezerskis, doc. dr. R. Rutkauskas) pradėjo rengti ir tęstinio mokymo kursus šalies ir užsienio specialistams. Mokymo procesui daug padėjo ir KTU-FESTO pramonės automatikos centras (prof. habil. dr. V. A. Geleževičius, inž. F. Tubelis).

 
Suremontuotos ir atnaujintos Automatinio valdymo, Elektros pavarų ir jų valdymo, Vykdymo sistemų, Transporto automatikos laboratorijos.

 
2004m. lapkričio mėn. katedros vedėju tapo docentas Vaclovas Bagdonas.

 

2005 m. katedros parengtos studijų programos Automatika ir valdymas (bakalauro studijos) bei Valdymo technologijos (magistro studijos) pirmosios Baltijos šalyse buvo akredituotos pagal naujai parengtą Europos inžinerinių studijų programų akreditavimo standartą (Accreditation of European Engineering Programes and Graduates EUR-ACE).

 
2009m. Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto dekanas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos kompanija „Phoenix Contact“, kuri įkūrė Valdymo technologijų katedroje mokymo centrą – laboratoriją. Kompanija padovanojo techninės ir programinės įrangos už daugiau kaip 70tūkst.Lt. 2010m. Valdymo technologijų katedra tapo tarptautinio akademinio tinklo Edunet nare ir pakol kas vienintele Baltijos šalyse (http://www.phoenixcontact.net/edunet/universities/5_431.htm). Taip pat šiais metai buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su kompanijomis  Eplan (Vokietija) bei Kymdata Oy (Suomija). Valdymo technologijų katedros laboratorijose kompanijos Eplan bei Kymdata Oy padovanojo ir įdiegė CAD programinės įrangos skirtos automatizuotam sistemų projektavimui bei dokumentavimui už daugiau nei 100 tūkst. Lt.

 

2010m. studijų programos „Automatika ir valdymas“ bei „Valdymo technologijos“ buvo vertinamos tarptautinių ekspertų grupės ir SKVC sėkmingai akredituotos.

 

Nuo 2011m. katedroje pradėta vykdyti nauja studijų programa „ Robotika“

 
Informacija paruošta 2012 metais.

Atnaujinta: 2012-05-10