Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkai prisideda prie žiedinės ekonomikos kūrimo

2016-02-22 14:30

Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) mokslininkai dalyvauja 2016 metų pradžioje prasidėjusiame tarptautiniame institucijų partnerystės projekte „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“. 

Projektas vykdomas pagal Lietuvos – Šveicarijos programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ ir finansuojamas  Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis. Institucijų partnerystės Projekte dalyvaujantys KTU APINI ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, bendradarbiaujant su Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universitetu (University of Applied Sciences and Arts Northwestern Switzerland) siekia nustatyti ir sistemiškai įvertinti išteklių naudojimo efektyvumo didinimo galimybes Lietuvai svarbiose pramonės šakose.

Programos metu penki Lietuvos mokslininkai stažuosis ir semsis patirties Šveicarijoje, sprendžiamos problemos bus gvildenamos dviejuose tematiniuose seminaruose, o projekto rezultatai pristatomi baigiamojoje konferencijoje, vyksiančioje Lietuvoje. Projektas apjungia dalyvių turimas žinias bei kompetenciją keliose mokslinėse disciplinose: inžinerijoje, aplinkosaugos moksluose ir ekonomikoje. Bendradarbiaujant siekiama sukurti konkurencinį pranašumą, sumažinti išteklių vartojimą ir poveikį aplinkai, naudojant išteklius tausojančios ir švaresnės gamybos, bei fizinių medžiagų, energijos, vandens ir (arba) šalutinių produktų mainų metodus.

Esminis požiūris, kuriuo remiasi „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“, yra susijęs su „Pramoninės ekologijos“, „Pramonės simbiozės“ principų taikymu srityse, kurios iki šiol šia perspektyva Lietuvoje dar nebuvo nagrinėtos. Svarbu ir tai, kad pramoninės ekologijos koncepcijos objektas yra ne tik privataus sektoriaus, gamybos ar paslaugų pramonines sistemos. Pramoninė ekologija apima ir viešojo sektoriaus infrastruktūros sistemas, todėl šiame projekte bus nagrinėjamos ir išteklių efektyvaus naudojimo didinimo galimybės Lietuvos vandens tiekimo sistemose.

Pasitelkiant Šveicarijos partnerių patirtį, bei naudojantis jų sukurtais sprendimų priėmimo įrankiais bus įvairiais aspektais (aplinkosauginiu, ekonominiu, technologinio įgyvendinamumo) įvertintos išteklių naudojimo efektyvumo didinimo galimybės pasirinktose Lietuvos pramones įmonėse. Projekte bus analizuojami medžiagų ir energijos srautai susiję su plastikų, neperdirbamų gaminių bei pakuočių gamyba ir geriamo vandens tiekimo sistema. Daugelyje pramonės įmonių medžiagos ir energija sudaro pagrindines gamybos sąnaudas, dėl to tai yra svarbus efektyvaus išteklių naudojimo veiksnys.

2015 m. gruodžio m. Europos Komisija pateikė Žiedinės ekonomikos paketo rinkinį, kuriame nustatomi nauji strateginiai atliekų tvarkymo tikslai iki 2030 metų, taip pat nurodomi aiškūs rodikliai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti per būsimus keturiolika metų. Pasiūlyme daug dėmesio skiriama priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų šalinimui sąvartynuose, vietoje to skatinant pakartotinį panaudojimą ir pramonės simbiozę, vienos pramonės šakos šalutinį produktą paverčiant kitos pramonės šakos žaliava.

Europos ekonomika vis dar įstrigusi linijiniame modelyje, kuriam būdingas intensyvus išteklių eikvojimas, susidarantys milžiniški atliekų kiekiai, teršiamas oras bei vandens ekosistemos. Dėl išteklių tiekimo nestabilumo Europa susiduria su ekonomikos atsparumo bei konkurencingumo problemomis. Siekiant reikšmingai sumažinti neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą, neigiamą poveikį aplinkai bei efektyviai naudoti išteklius, ribojant atliekų susidarymą, būtina pereiti prie žiedinės ekonomikos, kuri paremta cirkuliaciniais arba žiediniais materialių gėrybių mainais.