KTU magistrės darbas – švaresnei aplinkai kurti

2015-08-11 12:30

Šį pavasarį Aplinkos inžinerijos institute buvo pristatytas „Aplinkos apsaugos vadybos ir švaresnės gamybos“ studijų programos absolventės Vaidos Godvišaitės magistrinis darbas „Naftos pramonės atliekų (ceolito) antrinio panaudojimo galimybių tyrimas cemento pramonėje“, kuriame buvo tiriama inovatyvių statybinių medžiagų fizikinės savybės, poveikis aplinkai, žaliavų ir energijos sutaupymai.

Vaida Godvišaitė su profesoriais

„Kasmet naftos pramonės gamyklose susidaro apie 400 tūkst. tonų įvairių katalizatoriaus atliekų, o Lietuvoje šis kiekis siekia apie 200 tonų. Atliekų tvarkymas – viena svarbiausių aplinkosaugos problemų, kurią galima pabandyti išspręsti kūrybiškai, panaudojant pramoninės simbiozės principus ir vienos įmonės atliekas, paverčiant kitos įmonės žaliavomis“ – KTU „Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba“ magistrantūros programos absolventė Vaida Godvišaitė.

Darbe buvo analizuojami įvairūs ceolito, kuris yra geras absorbentas ir dėl to naudojamas sunkiesiems metalams, radionuklidams ir naftos produktams šalinti, integravimo į cemento gamybos procesą scenarijai. Nors pavojingų naftos produktų liekanų (sunkiųjų metalų, anglies) koncentracija šiuoseCeolito dalelės nepaveiktos (viršuje) ir paveiktos (apačioje) ultragarsu katalizatoriuose yra nedidelė, todėl tikslinga tokias atliekas utilizuoti statybinėse medžiagose, skirtose statybų pramonei (pramoninės paskirties pastatuose). Siekiant padidinti cemento aktyvumą ir gauti greitai kietėjantį cementinį akmenį, buvo didinamas sudedamojo mišinio smulkumas, panaudojant ultragarsą. Paveikslėlyje greta pateikiamas ceolito dalelių mikroskopinis vaizdas, kai jis nepaveiktas (paveikslėlis viršuje) ir paveiktas ultragarsu.

Gautas produktas (cementas su ceolito priemaišomis) – perspektyvus komponentas, kuriant naujas, pažangias statybines medžiagas. Cementinėse sistemoje naudojant naftos katalizinio krekingo metu gautą atlieką paveiktą ultragarsu gaunamas didesnis betono stiprumas, negu nenaudojant šio priedo. Taigi tokiu būdų būtų vienu metu sprendžiamos dvi problemos: (1) nebūtų kaupiamos naftos katalizinio krekingo metu gautos atliekos (ceolitas) bei būtų mažinamas pavojus aplinkai ir (2) būtų sumažintas įprastų cemento mišiniui reikalingų žaliavų (klintys, molis ir kt.) kiekis.

Išmoksta mokslą pritaikyti verslui

V. Godvišaitė pabrėžia, kad dėl naudojamo priedo būtų sutaupoma 5 proc. neatsinaujinančių gamtos išteklių – įprastų cemento mišinyje naudojamų žaliavų. Be to, cemento gamybos metu 1-5 proc. sumažėtų kenksmingų išlakų į atmosferą,  o cemento gamybos įmonių sutaupymai siektų milijonus Eurų.

„Pramoninė simbiozė yra pagrįsta abipusiu šalių supratimu siekiant bendro tikslo – aplinkos išsaugojimo finansiškai pagrįstomis priemonėmis. Tikiuosi, kad ir cemento gamybos įmonių vadovybė atkreips dėmesį į mano pasiūlytas idėjas – visgi pakeitus 5 proc. įprastų cemento žaliavų atliekomis, leistų sutaupyti apie 8,2 milijono eurų per metus tokiai įmonei kaip AB „Akmenės cementas“, kuri per metus pagamina apie 1 mln. t cemento. “,  – sakė V. Godvišaitė.

Studentų departamente dirbanti Vaida džiaugiasi „Aplinkos apsaugos vadybos ir švaresnės gamybos“ magistro studijų metu turėjusi galimybę pritaikyti ir bakalaure įgytas žinias, kadangi studijų programos tarpsritiškumas leidžia studijose kombinuoti naujai įgytas žinias su  savo mėgstamų tyrimų sritimis.

Pasak KTU magistrantūros „Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba“ studijų programos koordinatorės profesorės Žanetos Stasiškienės, studentai pasižymi įvairiapusiškumu sprendžiant realias aplinkosaugines problemas.

„Šioje studijų programoje akcentuojamos tarpsritinės studijos. Dažnai studentai būna baigę visiškai kitokį bakalaurą, čia jie įgyja aplinkos vadybos žinių ir atlieka projektinius darbus realiose įmonėse, kur jų darbai, kaip  Vaidos Godvišaitės, yra realiai pritaikomi“, – sako mokslininkė.

Jai antrina ir bendrovės „Freda“ Gamybos ir technikos direktorius Virginijus Brundza.

„Šios programos absolventai turi puikiai išlavintą sisteminį – loginį mąstymą, daug praktinių bei naujausių teorinių žinių apie šiuolaikines pramonėje veikiančias technologijas, jų poveikį aplinkai. Žavi ir kelia profesinį pasitikėjimą tokių KTU absolventų gebėjimas matyti situacijas iš įvairių kampų – technologinio, ekonominio, aplinkosauginio bei socialinio. Manau, tai ne tik pramonėje, bet ir verslo bei valdžios institucijose laukiami specialistai“ – sako V. Brundza.