KTU magistrės siūlomos inovacijos saugo aplinką ir leidžia taupyti kasmet virš 55 tūkst. eurų

2016-08-12 10:00

Švaresnė gamta ir išteklių efektyvumas – tokie privalumai laukia šilumos gamybos įmonės, įgyvendinus Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) studentės pasiūlymus. Studijų programos Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba magistrė Laura Pranckevičiūtė baigiamajame darbe įmonei UAB „Pakruojo šiluma“ pasiūlė švaresnės gamybos alternatyvas, kurių realizavimas leistų sumažinti kuro sąnaudas ir kasmet taupyti iki 55 tūkst. eurų.

Šiluminė elektrinė

Lietuvoje kurą deginantys įrenginiai švaresnės gamybos prevencinius metodus aplinkosaugos problemų sprendimui pradėjo taikyti jau nuo 2004 metų, kai įsigaliojo taip vadinamos TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) direktyvos reikalavimai. Pasak Aplinkos inžinerijos instituto docentės dr. Irinos Kliopovos, iki šiol geriausiai prienami gamybos būdai daugiausia diegiami dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose, kurių instaliuota šiluminės energijos galia – nuo 50 MW.

„Šio darbo objektu magistrė pasirinko šilumos gamybos bendrovę, kuriai priklauso net 8 mažos katilinės. Švaresnės gamybos projektų realizavimas tokiose objektuose labai svarbus ne tik dėl aplinkosauginių aspektų. Didinat išteklių efektyvumą, mažėja gaminamos šiluminės energijos savikaina“, – teigia I. Kliopova, L. Pranckevičiūtės magistrinio darbo vadovė.

Didinant gamybos efektyvumą, didėja išteklių efektyvumas

Atliekant tyrimą, studentė išanalizavo visų bendrovės „Pakruojo šiluma“ katilinių veiklą, nustatė pagrindines aplinkosaugines problemas ir jų atsiradimo priežastis. Nors bendras energijos gamybos efektyvumas bendrovėje siekia virš 81 proc., efektyviausiai dirba pagrindinė Pakruojo RK, kai kurių mažųjų katilinių naudingumo koeficientas nesiekia ir 70 proc.

„Dvaro katilinės modernizavimas, didinant šilumos gamybos efektyvumą ir pereinant prie biokuro (medienos granulių) naudojimo, leistų 60 proc. sumažinti šiluminės energijos nuostolius gamybos metu ir iki 15 proc. – kuro sąnaudas. Projekto investicijų atsipirkimo trukmė – apie 2 metai“, – apie vieną iš pasiūlytų alternatyvų pasakoja Laura.

Šilumos nuostoliai dėl nusidėvėjusių trasų – tebeegzistuojanti problema Lietuvos šilumos ūkyje

Viena iš opiausių „Pakruojo šiluma“ problemų – šiluminės energijos nuostoliai tinkluose dėl nusidėvėjusių trasų. Pasak L. Pranckevičiūtės, Dvaro katilinės modernizavimą verta pradėti nuo šilumos tiekimo tinklų atnaujinimo, kadangi šilumos nuostoliai sudaro net iki 30 proc. nuo gamybos, atitinkamai šioje katilinėje trečdaliu mažiau reikės gaminti šiluminės energijos. Dėl to taupomas kuras, mažėja degimo produktų teršalų į aplinkos orą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei išlaidos vartotojams (gyventojams).

Buitinio, Knygyno ir Pakruojo katilinių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų apjungimas leistų bendrovei visiškai atsisakyti gamtinių dujų naudojimo, išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, iki 6 proc. sumažėtų kuro sąnaudos, beveik 32 proc. – elektros energijos sąnaudos, iki 75 proc. – išlaidos kurui.

Grūdų nuovalų naudojimas leistų sumažinti kuro įsigijimo išlaidas net 2 kartus

Darbe Pakruojo katilinei siūloma alternatyva, kuri leistų be papildomų investicijų net 2 kartus sumažinti kuro įsigijimo išlaidas – vietoje biokuro granulių naudoti sausas ir kaloringas grūdų pramonės atliekas (nuovalas). Šiuo atveju oro teršalų kiekis nežymiai padidėtų (iki 0,4 t/m.), bet teršalų koncentracijos neviršytų didžiausių leistinų.

Pakruojo RK įvertinta iki 4 proc. sausesnio biokuro naudojimo alternatyva, kuri leistų visų pirmą sumažinti kvapų susidarymo riziką dėl terpenų atsiradimo, sandėliuojant gan drėgną biokurą (40-42 proc. drėgnio). Iki 13 proc. sumažėtų kuro sąnaudos.

Įgyvendinus magistrės pasiūlymus įmonė sumažintų daromą poveikį aplinkai

Įvykdomumo analizės metu atrinktų Lauros švaresnės gamybos pasiūlymų įdiegimas leistų padidinti UAB „Pakruojo šiluma“ aplinkosauginį veiksmingumą išteklių efektyvumo srityje (kuro sąnaudos sumažėtų iki 5 kgne/MWh), gaminti šiluminė energija tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, atitinkamai mažinant poveikį aplinkai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų.   

L. Pranckevičiūtė pabrėžia, jog jau šiais metais UAB „Pakruojo šiluma“ savo planuose numatė pradėti dviejų švaresnės gamybos projektų diegimą.

Savo magistro baigiamajame darbe inžinerinius sprendimus pramonės įmonių aplinkosauginio veiksmingumo didinimui analizavo ir kiti KTU APINI studentai.

„Vieni iš geriausių baigiamųjų darbų – tie, kurie susieti su realiais objektais, ypatingai pramonės įmonėmis (apdirbamosios, energijos gamybos ir tiekimo, atliekų tvarkymo). Mūsų studentų gali praktiškai pritaikyti magistratūroje įgytas žinias darnios pramonės plėtros srityje. Tai padeda įmonėms planuoti, analizuoti ir sėkmingai įgyvendinti eko-inovacijas, didinant aplinkosauginį veiksmingumą ir mažinant poveikį aplinkai”, – džiaugiasi docentė I. Kliopova.