Sumanus miestas/regionas: vizija, tyrimai ir realybė

2016-04-21 07:45

Šiuo metu 78 proc. europiečių gyvena miestuose, kur sukuriama 85 proc. BVP (EIP-SCC duomenys). Tankiai urbanizuotos teritorijos tampa reikšmingos sprendžiant šiandieninius iššūkius – anglies dioksido mažinimas, efektyvus gamtinių išteklių naudojimas bei konkurencingos ekonomikos kūrimas. 

Sumanaus miesto idėja yra įvairių technologijų apjungimas, siekiant kokybiško gyvenimo bei efektyvaus išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai mažinimo

Miestai atlieka vieną svarbiausių vaidmenų judant darnios plėtros linkme. Juose susiduriama su socialiniais, ekonominiais bei aplinkosauginiais iššūkiais: naujų darbo vietų kūrimu, investicijų plėtra, inovacijų diegimu, efektyviu energijos naudojimu, anglies dioksido mažinimu. Sumanaus miesto idėja yra įvairių technologijų apjungimas, siekiant kokybiško gyvenimo bei efektyvaus išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai mažinimo, skelbia Europos Komisija.

Balandžio mėnesį į Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutą (KTU APINI) atvyksta Hansas Schnitzeris, Graco technikos universiteto profesorius, nuo 2012 m. pirmininkaujantis tyrimų organizacijai „CityLabGraz”, kuri užsiima darnios plėtros sistemų įgyvendinimu, kuriant sumanius miestus, ypatingą dėmesį skiriant miestų energetikos sistemoms.

H. Schnitzerio teigimu, judant sumanaus miesto link, pirmiausia, svarbu išsiaiškinti realią situaciją, kurioje vietoje esama šiuo metu ir ko norime pasiekti. Išsikeliant tikslą, svarbu neapsiriboti politiniais bei finansiniais barjerais, tikslas – siektina vizija. Nustatant tikslą bei rodiklius pažangiam vertinimui, svarbus bendradarbiavimas tarp visų suinteresuotųjų šalių. Todėl šiame procese dalyvauja įvairios darbo grupės: valdžios atstovai, mokslininkai, visuomeninės organizacijos, verslininkai, nevyriausybinės organizacijos bei gyventojai.

Sumanaus miesto plano kūrimo sėkmę nulemia – efektyvus bendradarbiavimas, suinteresuotųjų šalių įsitraukimas į planuojamas veiklas bei atviras inovacijų kūrimas. Svarbus ir kultūrinis pagrindas, kuris gali palengvinti arba apsunkinti kai kuriuos sumanaus miesto kūrimo veiksmus, todėl sėkmės galima pasiekti tik bendrai apsibrėžus viziją ir įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis. Socialiai tvirtų miestų infrastruktūros kūrimui svarbus platus ir integruotas suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas bei dalijimasis patirtimi (Schnitzer H., Hammer B. „A road map towards Smart Cities“).

Skaitys paskaitas

Balandžio 26 d. prof. H. Shnitzer lankysis KTU APINI, kur magistrantūros studijų programos Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba studentams, bei Aplinkos inžinerijos krypties doktorantams skaitys paskaitą ir ves seminarą švaresnės gamybos ir darnių inovacijų tematika.

Susitikime su KTU APINI mokslininkais profesorius diskutuos apie specialistų ir kompetencijų, kurios reikalingos kuriantiems darnius miestus, poreikį. Bus aptarta naujos studijų programos koncepcija, bendradarbiavimo galimybės kuriant jungtinę ar dvigubo laipsnio magistro studijų programą.

Besidomintys darniais ir sumaniais miestais kviečiami dalyvauti visuomenei skirtose paskaitose balandžio 28 d., kur prof. H. Schnitzer supažindins su sumanaus miesto kūrimo principais ir pateiks gerosios praktikos pavyzdžių:

Balandžio 28 d., ketvirtadienį, vieša paskaita „Sumanus miestas/regionas, vizija, tyrimai ir realybė“:

10:00 val. Kauno miesto savivaldybėjės Didžiojoje salėje, daugiau informacijos ČIA

14:00 val. Kauno technologijos universitete (315 auditorija, Gedimino g. 50 / K. Donelaičio g. 20 g.) daugiau informacijos rasite ČIA

Apie Hansą Schnitzerį

Hansas Schnitzeris yra magistrantūros studijų programos Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba kviestinis lektorius. Mokslininkas yra cheminės inžinerijos mokslų daktaras bei cheminės inžinerijos ir energijos technologijų profesorius Graco technologijos universiteto, Procesų ir dalelių inžinerijos institute.

Profesorius buvo pirmojo „Europos Švaresnės gamybos apskritojo stalo“, vykusio Grace, pirmininkas bei organizatorius. Jis yra pasaulyje pripažintas mokslininkas-praktikas, nuo 1977 m. aktyviai dirbantis tausojančio valdymo ir švaresnės gamybos, o nuo 2011 m. išmanaus/darnaus miesto mokslo kryptyse.

Jis yra kelių įmonių, užsiimančių moksline ir konsultacine veikla įkūrėjas ir vadovas: 1991 m. įkūrė medžiagų, energijos ir aplinkos tyrimų įmonę (STENUM), nuo 1998 m.  iki  2010 m. vadovauja Darnių technologijų ir sistemų tyrimų institutui. nuo 2012 m. pirmininkauja privačiai tyrimų organizacijai „CityLabGraz”, yra klimato kaitos grupės Austrijoje (APCC) bei saulės energijos ir tvarių technologijų  mokslo tarybos narys.

H. Schnitzeris buvo ISI Web of Science referuojamo ir IF turinčio žurnalo „Journal of Cleaner Production“ specialaus leidinio „Zero Emissions“ vyriausiasis redaktorius, taip pat yra kitų mokslinių žurnalų recenzentas, UNIDO programos vertintojas, kviestinis dėstytojas ir profesorius įvairiose pasaulio šalyse.