„Naujos struktūros elektroaktyvios medžiagos efektyviems organiniams šviestukams“. Vadovas dr. Saulius Grigalevičius (sutarties Nr. MIP-024/2013), finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba, projekto laikotarpis 2013.01 – 2015.09. 2015 metais buvo susintetinta ir charakterizuota tinklinamų medžiagų grupė, elektroaktyviais chromoforais naudojant karbazolo, [3,3']bikarbazolo ir fluoreno fragmentus. Šie bifunkciniai vinil-junginiai buvo panaudoti tinklinių elektroaktyvių sluoksnių formavimui, kurie išbandyti daugiasluoksniuose organiniuose šviestukuose. Matricų formavimui susintetinti ir kompleksiškai charekterizuoti izoliuotus karbazolil-chromoforus turintys mažamolekuliniai dariniai su alkilgrandinėmis.

„Naujos organinių puslaidininkių struktūros naujos kartos (opto)elektroniniams prietaisams (ORGATRONIKA)“. Vadovas habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (sutarties Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-005), finansavimo šaltinis: Europos sąjungos fondų, visuotinė dotacija, projekto laikotarpis: 2012-10-01 – 2015-09-30. 2015 metais sukurtos naujos molekulinės organinių puslaidininkių struktūros, gauti junginiai pasižymintys efektyvia krūvininkų pernaša. Optimizuotos naujų junginių sintezės bei gryninimo procedūros. Ištirtos jų terminės, optinės, fotofizikinės, elektrocheminės, krūvininkų pernašos savybės. Perspektyviausi organiniai puslaidininkiai išbandyti organinių šviesos diodų struktūrose.

Bioskaidūs polimeriniai kompozitai iš organinių gamybos atliekų“. Vadovė dr. Jolita Ostrauskaitė (sutarties Nr. MIP-066/2015), finansavimo šaltinis LMT, projekto laikotarpis 2015.04.01 – 2018.03.31. 2015 m. buvo: a) sukurti, susintetinti ir ištirti nauji polimerai iš glicerolio diglicidileterio ir įvairių reaktyviųjų tirpiklių, b) gauti ir ištirti nauji polimeriniai kompozitai iš glicerolio diglicidileterio ir gamybos atliekų.

„Celiuliozės/hidroksiapatito kompozitai kaulo audinio inžinerijai (Kompozitai)“. Vadovė prof. dr. Jolanta Liesienė (sutarties Nr. MIP019/2014). Finansavimo šaltinis Lietuvos Mokslo Taryba. Vykdomi celiuliozės/hidroksiapatito kompozitų, skirtų kaulo audinio inžinerijai, tyrimai in vivo, implantuojant juos bandyminių gyvūnų kaukuolėje. Po dviejų, keturių ir 12 savaičių paimtos biopsijos. Bandiniai tirti mikrokompiuterinės tomografijos, rentgeno spindulių spektrinės analizės metodais. Nustatyta, kad implantuose jau po dviejų savaičių pradeda naujai formuotis kaulas.

„Sintetinio kaulo pakaitalo „Cell‘in“ komercializavimas“. Projekto vadovė J. Liesienė. Trukmė 2014-2015. Finansavimo šaltinis - MITA. Sintetinio kaulo pakaitalo komercializavimui įkurtas startuolis UAB Biomė. Vykdomi sintetinio kaulo pakaitalo tyrimai in vivo, įvairūs komercializavimo darbai.

Mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Daržovių funkcionaliųjų komponentų įtaka mėsos gaminių kokybei ir biologinei vertei“ (DARFUBIO). Vadovė dr. Ina Jasutienė (sutarties Nr.SVE-07/2014), finansavimo šaltinis: LMT, projekto laikotarpis 2014–2015. 2015 metais buvo vykdomi šaltai rūkytų dešrų su liofilizuotomis šakniavaisinių salierų sultimis ir liofilizuotais lapkotiniais salierais tyrimai. Pradiniame farše ir 14 parų fermentacijos metu buvo tiriami pH, vandens aktyvumo aw, organinių rūgščių (pieno, glutamo, benzoinės), sacharidų, mikroorganizmų (pieno rūgšties bakterijų, stafilokokų, koliforminių), biogeninių aminų, nitritų, nitratų, pigmentų ir spalvos charakteristikų pokyčiai. Nustatyta daržovių priedo įtaka dešrų dešrų tekstūrai, cheminei sudėčiai ir juslinėms charakteristikoms. Parengta dešrų su salierų priedu prototipinė technologija.

Mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Uogų išspaudų biorafinavimas į funkcionaliuosius komponentus aukšto slėgio ir fermentiniais metodais (UOGBIORAF)“. Vadovas dr. P. R. Venskutonis (sutarties Nr. SVE-01/14), finansavimo šaltinis: LMT, projekto laikotarpis 2014.03.01-2015.12.31. Iš pasirinktų uogų išspaudų (aviečių, aronijų, juodųjų serbentų ir putinų), taikant beatliekinio biorafinavimo koncepciją, buvo kuriamos ir tiriamos kompleksinio jų perdirbimo į aukštos vertės funkcionaliuosius maisto ingredientus inovatyvios technologijos. Optimizuoti išspaudų ekstrakcijos ir frakcionavimo procesai virškriziniu anglies dvideginiu ir subkriziniu vandeniu (ar jo mišiniais su etanoliu ar kitais organiniais tirpikliais) o taip pat taiokant fermentinio apdorojimo procesus. Išspaudos buvo nuosekliai frakcionuojamos į lipofilišką frakciją virškriziniu anglies dvideginiu ir polifenolinių junginių frakciją subkriziniu vandeniu bei jo mišiniais su organiniais tirpikliais. Siekiant padidinti veikliųjų medžiagų išeigas, pakeisti kai kurias išspaudų sudėtines dalis (pvz. polisacharidus) į aukštesnės vertės funkcionaliuosius komponentus (pvz. prebiotinius oligosacharidus) buvo taikomi fermentinio apdorojimo metodai apdorojant išspaudas komerciniais fermentais. Procesai buvo optimizuojami taikant matematinius metodus, gautų frakcijų sudėtis ir savybės analizuojamos ir įvertinamos šiuolaikiškais chromatografijos, masių spektrometrijos, branduolių magnetinio rezonanso ir kitais metodais. Taip pat buvo išsamiai įvertintos gautų funkcionaliųjų komponentų antioksidacinės savybės ir fitocherminė sudėtis. Gauti funkcionalieji komponentai išbandyti įvairiose maistinėse matricose, įvertinama jų įtaka įvairiems rodikliams ir ypač su jais pagamintų maisto produktų antioksidacinėms savybėms.

Mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas “Nanokrakmolo ir gamtinių bioaktyvių medžiagų kompozicijos funkciniam maistui“ (NANOKRAKMOLAS). Vadovas dr. P. R. Venskutonis (sutarties Nr. MT-11312f), finansavimo šaltinis: NMA prie ŽŪM, projekto laikotarpis 2011-09-01-2015-11-30. Maisto mokslo ir technologijos katedros grupė tyrė gamtinių biologiškai vertingų medžiagų (GMB) sandaros, terpės, jos pH įtaką medžiagos būsenai ir savybėms; įvertino nanokrakmolo (NK) ir GMB kompleksų patvarumą dujų ir skysčių chromatografijos metodais. Atlikti oktenilsukcino rūgšties anhidridu ir propileno oksidu modifikuoto krakmolo darinių virškinamumo ir gebėjimo imobilizuoti kmynų eterinį aliejų tyrimai. Įvertintas bulvių krakmolo natrio oktenilsukcinatų (B-OSA) ir hidroksipropilkrakmolo natrio oktenilsukcinatų (B-HP-OSA) virškinamumas in vitro nustatant kiekviename virškinimo etape dekstrozės ekvivalentą ir ištirti bei kiekybiškai nustatyti galutinių krakmolo virškinimo produktų – gliukozės ir maltozės – kiekiai skirtinguose virškinimo etapuose ultra-efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Toliau nustatytas bulvių krakmolo natrio oktenilsukcinatų (B-OSA) ir hidroksipropilkrakmolo natrio oktenilsukcinatų (B-HP-OSA) geba imoblizuoti kmynų eterinį aliejų (EA) bei ištirtas gautų mikroįkapsuliuotų produktų stabilumas 8 mėnesių saugojimo metu. Kmynų EA įkapsuliuotas į B-OSA ir B-HP-OSA darinių dangas ir įvertintas mikroįkapsuliavimo proceso efektyvumas ir gautų produktų stabilumas. Ištirti kmynų EA sudedamųjų bioaktyvių junginių pokyčiai imobilizavimo metu ir jų stabilumas saugojimo metu dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos metodu.

„Dažiosios ir daugiafunkcinės organinės medžiagos energiją taupančioms technologijoms: sintezė, struktūra ir savybės (Fotomolekulės)“. Vadovas dr. Vytautas Getautis (sutarties Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-078), finansavimo šaltinis: LMT administruojama ES struktūrinės paramos fondo finansuojama programa „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)”. Vykdymo terminas: 2011.04-2015.03 m.

Mokslo programos ,,Sveikas ir saugus maistas“ projektas ,,Nanokrakmolo ir gamtinių bioaktyvių medžiagų kompozicijos funkciniam maistui“. Vadovas habil. dr. A. Žemaitaitis (sutarties Nr. MT/11-31), finansavimo šaltinis LR ŽŪM Nacionalinė mokėjimų agentūra, 2011-2015 m., projekto vertė 304100 EUR. 2015 metais buvo atlikti fundamentiniai ir taikomieji nanomedžiagų iš krakmolo, gamtinių bioaktyvių medžiagų, pasižyminčių baktericidinėmis, antioksidacinėmis savybėmis arba išreikštu aromatu, tyrimai; gautos naujos nanomedžiagos panaudotos kuriant didesnės biologinės vertės, saugesnių ir stabilesnių funkcinio maisto produktų technologijų prototipus.  Buvo atlikti fundamentiniai gamtinių bioaktyvių medžiagų (fenolinių rūgščių, gamtinių ekstraktų) ir biopolimerų sąveikos tyrimai.  Elektrinio verpimo metodais gauti nauji modifikuoto biopolimero-celiuliozės diacetato ir gamtinių eterinių aliejų pluoštai ir jie charakterizuoti; ištirtos gautų naujų celiuliozės diacetato ir gamtinių rozmarinų, gvazdikėlių ir čiobrelių eterinių aliejų nanopluoštų bioaktyviosios (antioksidacinės ir antimikrobinės) savybės; gauta nauja celiuliozės diacetato ir gvazdikėlių eterinio aliejaus pluoštinė medžiaga išbandyta kaip antioksidacinių savybių pakavimo medžiaga saugant šviežią jautieną 14 dienų; sukurtas antioksidacinių savybių pakavimo medžiagos ir aktyvios pakuotės prototipas.

“Biopolimerai bioaktyvių medžiagų pernašai”. Vadovė dr. Ramunė Rutkaitė (sutarties Nr. MIP-055/15), finansavimo šaltinis LMT, 2015-2018 m, vertė 100000 EUR. 2015 metais atlikti fundamentiniai gamtinių bioaktyvių medžiagų (fenolinių rūgščių, gamtinių ekstraktų) ir biopolimerų sąveikos tyrimai. Ištirtas fenolinių rūgščių imobilizavimas įvairiose biopolimerų matricose, jų stabilumas ir atidavimas į įvairias terpes.

,,Jonogeninio nanokrakmolo flokuliantas“. Vadovas habil. dr. Algirdas Žemaitaitis (sutarties Nr. MIP-034/14), finansavimo šaltinis LMT, 2014-2016 m, vertė 86900 EUR. 2015 metais atlikti jonogeninio krakmolo flokuliacinių savybių tyrimas laboratorinėmis sąlygomis, naudojant modelines kaolino suspensijas ir vandenvalos įmonių dumblą, atliktas gamybinis bandymas AB „Kauno vandenys“, tankinant perteklinį dumblą.

„Gamtinės bioaktyvios medžiagos mikrobiologinei duonos saugai“. Vadovė doc., dr. J. Bendoraitienė. Finansavimo šaltinis MITA, 2014-09-15, pabaiga – 2015-02-15 d. projekto vertė 4344,30 EUR.  Buvo parinktos ir išbandytos gamyboje gamtinės bioaktyvios medžiagos, kurios gali užtikrinti ilgesnį kepinių galiojimo laiką ir mikrobiologinę duonos saugą.

„Odų išdirbimas nenaudojant kalcio junginių“. Vadovas dr. Virgilijus Valeika, (sutarties Nr. MIP-021/2014), finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba, projekto laikotarpis 2014.05.01 – 2016.12.31. 2015 metais toliau tirtas odų išdirbimas pakeičiant kalcio junginius natrio aliuminatu: a) nustatyta plikinimo parametrų įtaka odos baltymų pokyčiams, b) atlikti dermos purenimo tyrimai, c) plikinimo ir dermos purenimo tyrimai apibendrinti ir jų pagrindu sudaryta plikinimo bei dermos purenimo procesų metodika, d) plikinimo bei dermos purenimo procesų metodika išbandyta gamybinėse sąlygose – pagamintas chromintas pusgaminis (prototipas), e) nustatyta, kad plikei neutralizuoti galima naudoti mažiau amonio junginių arba juos keisti kitomis medžiagomis.

„Oro kokybės valdymas mažai energijos naudojančiuose pastatuose“ (IAQsmart). Vadovas doc. dr. D. Martuzevičius (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-075), trukmė 2012-10-01 – 2015-09-30, projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę. Buvo atliekami tyrimai, siekiant nustatyti vidaus teršalų susidarymo šaltinius, ventiliacijos mechanizmų patalpose įtaką teršalų pašalinimui iš patalpų. Tyrimų metu siekiama parinkti realaus laiko užterštumo matavimo būdus, kurie potencialiai galėtų būti integruojami į oro užterštumo valdymo sistemas ir sukurti išmaniosios sistemos, modelį, apimantį taršos lygio nustatymą esamu laiko momentu, aplinkos parametru analizę laike ir išankstinių sprendimų priėmimą, užtikrinantį nustatytų taršos normų lygio neviršijimą. 

„Sinergetinis DBI plazmos technologijos modifikavimas pramoninių nuotekų valymui“ (SINERGOPLAS).. Vadovas doc. dr. V. Račys (orojekto Nr. MIP-024/2014), trukmė 2014-2016, finansavimo šaltinis – LMT mokslininkų grupių projektų lėšų. Vykdant šį projektą bus tiriamas dielektrinio barjero išlydžio (DBI) plazmos reaktoriaus tobulinime panaudotų katalizatorių, sorbentų ir UV spinduliuotės sinergetinis poveikis pramoninėse nuotekose esančių stabilių organinių junginių skaidymo efektyvumui. Projekto metu bus sukurtas DBI plazmos veikimu paremtas nuotekų valymo bandomasis maketas, kuriame bus tiriamas katalizatorių, sorbentų ir UV spinduliuotės poveikis. Tyrimų metu panaudojant skirtingas technologijas, bus pagaminti skirtingų savybių katalizatoriai, parenkami skirtingi sorbentai ir panaudojama skirtingo bangos ilgio UV spinduliuotė, siekiant nustatyti procesą įtakojančius faktorius. Projekto metu sugeneruoti duomenys leis parinkti optimalias skaidymo procesą įtakojančias sąlygas, siekiant padidinti technologijos efektyvumą, bei sumažinti energijos sąnaudas.

„Medžiagų atgavimo iš Alytaus regioninio sąvartyno galimybės ”.. Vadovas prof. dr. G. Denafas (projekto Nr. 31V211/14), trukmė 2014-09-14 – 2015-03-31, projektas finansuojamas Mokslo, Inovacijų ir Technologijų agentūros pagal inočekių programą. Buvo atliekami tyrimai, siekiant nustatyti medžiagų atgavimo iš Alytaus regioninio sąvartyno galimybes. Tuo tikslu bandomosios kasybos būdu paimti mėginiai, kuriems ištirta atliekų granuliometrinė ir morfologinė sudėtis bei pradėta tirti frakcijų cheminė sudėtis. Siekiant detaliau įvertinti perdirbimui ir energijos gamybai tinkamų medžiagų potencialą Alytaus regioniniame sąvartyne, atliktos atbulinės jame anksčiau pašalintų atliekų prognozės, kartu įvertinant ir atskirų frakcijų suirimo laipsnį, tokiu būdu iš esmės sukuriant atbulinės prognozės sąvartynų sudėčiai nustatyti metodiką. Atlikti pradiniai skaičiavimai atsinaujinančių energijos šaltinių (Saulės modulių, vėjo jėgainių ir energetinių plantacijų) potencialui iškasinėtuose sąvartynuose nustatyti.

Oro kokybės valdymas mažai energijos naudojančiuose pastatuose (IAQSmart)

Biomasės deginimo taršos kontrolė: nuo teršalų susidarymo iki žmonių ekspozicijos (BiomassPoll)

Kavos tirščių perdirbimas ir pateikimas rinką

Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Retesniųjų uoginių augalų bioaktyvių komponentų kitimas priklausomai nuo genotipo ir aplinkos“ (UOGBIOGENA). KTU dalies vadovas – P.R. Venskutonis, LMT, 2011-2014. Projekto rėmuose tiriamos įvairių šilauogių (10 genotipų) ir putinų (11 genotipų) veislių, auginamų ir tiriamų projekto partnerių eksperimentinėje bazėje, antioksidacinės savybės ir fitocheminė sudėtis, nustatomos vertingiausios veislės pagal jų antioksidacines savybes ir fitocheminę sudėtį.

Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas “Nanokrakmolo ir gamtinių bioaktyvių medžiagų kompozicijos funkciniam maistui“ (NANOKRAKMOLAS). KTU prof. A Žemaitaitis, prof. P.R. Venskutonis, LMT, 2011-2015. Projekto metu atlikti gamtinių biologiškai vertingų medžiagų (GMB) sandaros, terpės, jos pH įtakos medžiagos būsenai ir savybėms tyrimai; nanokrakmolo (NK) ir GMB kompleksų patvarumo įvertinimas dujų ir skysčių chromatografijos metodais. Atlikti oktenilsukcino rūgšties anhidridu ir propileno oksidu modifikuoto krakmolo darinių virškinamumo ir gebėjimo imobilizuoti kmynų eterinį aliejų tyrimai.

Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Uogų išspaudų biorafinavimas į funkcionaliuosius komponentus aukšto slėgio ir fermentiniais metodais“ (UOGBIORAF). Vadovas – P.R. Venskutonis, LMT, 2014-2015. Iš pasirinktų uogų išspaudų (aviečių, aronijų, juodųjų serbentų ir putinų), taikant beatliekinio biorafinavimo koncepciją, kuriamos ir tiriamos kompleksinio jų perdirbimo į aukštos vertės funkcionaliuosius maisto ingredientus inovatyvios technologijos. Optimizuoti išspaudų ekstrakcijos ir frakcionavimo procesai virškriziniu anglies dvideginiu ir subkriziniu vandeniu (ar jo mišiniais su etanoliu ar kitais organiniais tirpikliais). Gauti funkcionalieji komponentai išbandomi įvairiose maistinėse matricose, įvertinama jų įtaka įvairiems rodikliams ir ypač su jais pagamintų maisto produktų antioksidacinėms savybėms.

Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Auginimo ir laikymo būdų bei technologijų įtaka sodininkystės ir daržininkystės produktų kokybei“ (LAIKYMAS). KTU dalies vadovas – D. Leskauskaitė, LMT, 2010-2014. Kuriant valgomąsias plėveles ištirtas kompleksinis terminio ir fermentinio išrūgų baltymų apdorojimo poveikis 7 % išrūgų baltymų sistemai ir iš jos pagamintų valgomųjų plėvelių fizikinėms cheminėms savybėms. In vitro ir in vivo tyrimais įrodyta, kad valgomosios plėvelės ir dangos, pagamintos iš išrūgų baltymų su funkciniais chitozano bei svarainių ir spanguolių sulčių priedais, pasižymi antimikrobiniu veikimu.

Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Daržovių funkcionaliųjų komponentų įtaka mėsos gaminių kokybei ir biologinei vertei“ (DARFUBIO). KTU dalies vadovas – I. Jasutienė, LMT, 2014-2015. Pagaminti liofilizuotų porų, salierų, pastarnokų, petražolių, topinambų milteliai, standartiniais metodais nustatyta jų cheminė sudėtis ypatingą dėmesį skiriant angliavandenių kokybinei ir kiekybinei sudėčiai, taip pat nustatyta šių daržovių produktų įtaka mėsos faršo vandens rišlumo gebai, terminiams nuostoliams ir išeigai.

 „Dažiosios ir daugiafunkcinės organinės medžiagos energiją taupančioms technologijoms: sintezė, struktūra ir savybės (Fotomolekulės), VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-078. Vadovas: prof. V. Getautis. Finansavimo šaltinis: LMT administruojama ES struktūrinės paramos fondo finansuojama programa „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)”. Vykdymo terminas: 2011.04-2015.03 m.  Sukurta technologija netirpiems fotolaidiems organiniams sluoksniams gauti. Susintetinti organiniai spinduoliai, kurių molekulėse karbazolo chromoforai sujunti stireno fragmentu.

 „Azochromoforais funkcionalizuotų galio nitrido paviršių kūrimas ir tyrimas“ (AZOGAN), MIP-078,2012(B1-230000669). KTU dalies vadovė: S. Urnikaitė. Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai. Vykdymo terminas: Susintetintas fotochromas V-904, turintis azochromoforą bei vieną aktyvią epoksigrupę, kuria gali jungtis prie hidroksilinėmis grupėmis funkcionalizuoto GaN paviršiaus. Susintetintas dvi epoksigrupes, turintis fotochromas V-905, kuriuo buvo funkcionalizuojamas GaN paviršius.

 „Šiluma aktyvuotos uždelstos fluorescencijos spinduolių cheminio funkcionalizavimo sintetinimas“ PPS-230000-1930. Vadovas: prof. V. Getautis. Finansavimo šaltinis: Vilniaus universitetas. Vykdymo terminas: 2014-2015 m. Vykdant šią sutartį buvo susintetinta ir charakterizuota 16 organinių spinduolių, pasižyminčių šiluma aktyvuota uždelstąja fluorescensija. Susintetinti organiniai spinduoliai gali būti panaudoti efektyvių šviesos diodų, taikomų plonų ekranų, apšvietimo priemonėse, gamybai.

 „Bicikliniai 1,3-benzoksazepino[3,2-a]indolai - naujo tipo molekuliniai perjungikliai“ (Molekuliniai perjungikliai), MIP-076, 2012. Vadovas: prof. V. Martynaitis. Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai. Vykdymo terminas: Susintetinti nauji diastereomeriniai tiek 5-oje indolo žiedo padėtyje, tiek 2-oje 4-nitrofenolio fragmento padėtyje fenilpakaitus turintys 5a,13-metanoindolo[2,1-b][1,3]benzoksazepino dariniai. Nustatyta, kad cis izomeras yra žymiai inertiškesnis bazių poveikiui negu trans-izomeras. Tiriant susintetintus fotochrominius junginius nustatyta, kad spalvotosios formos gyvavimo trukmė yra viena trumpiausių tarp žinomų fotochromų ir siekia ~5-7 ns.

,,Hidrosilikatiniai nanocementai: sintezė ir savybės“ (Nr. MIP – 077/2012) pagal LMT priemonę  „Mokslininkų grupių projektai“. Trukmė – 2011-2014. Projekto vadovas: prof. dr. R. Šiaučiūnas.

,,Oksidinių ir silikatinių medžiagų energiją tausojanti sintezės technologija“ ( Nr. MIP – 025/2014) pagal LMT priemonę „Mokslininkų grupių projektai“. Trukmė – 2014-2017. Projekto vadovas: prof. dr. K. Baltakys.

Projektas Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-075 „Oro kokybės valdymas mažai energijos naudojančiuose pastatuose“ (IAQsmart). Projekto vadovas - Doc. dr. D. Martuzevičius, trukmė 2012-10-01 – 2015-09-30, projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę. Projekto metu atlikti tyrimai, siekiant nustatyti vidaus teršalų susidarymo šaltinius, ventiliacijos mechanizmų patalpose įtaką teršalų pašalinimui iš patalpų. Tyrimų metu siekiama parinkti realaus laiko užterštumo matavimo būdus, kurie potencialiai galėtų būti integruojami į oro užterštumo valdymo sistemas ir sukurti išmaniosios sistemos, modelį, apimantį taršos lygio nustatymą esamu laiko momentu, aplinkos parametru analizę laike ir išankstinių sprendimų priėmimą, užtikrinantį nustatytų taršos normų lygio neviršijimą.

Projektas Nr. ATE-05/2012 „Biomasės deginimo taršos kontrolė: nuo teršalų susidarymo iki žmonių ekspozicijos“ (BiomassPoll). Projekto vadovas - doc. D. Martuzevičius, trukmė 2012-2014, finansavimo šaltinis - Nacionalinė mokslo programa „Ateities energetika“.

Projektas Nr. MIP-024/2014 „Sinergetinis DBI plazmos technologijos modifikavimas pramoninių nuotekų valymui“ (SINERGOPLAS). Projekto vadovas – Doc. dr. V. Račys , trukmė 2014-2016, finansavimo šaltinis – LMT mokslininkų grupių projektų lėšų. Tiriamas dielektrinio barjero išlydžio (DBI) plazmos reaktoriaus tobulinime panaudotų katalizatorių, sorbentų ir UV spinduliuotės sinergetinis poveikis pramoninėse nuotekose esančių stabilių  organinių  junginių  skaidymo  efektyvumui.  Projekto  metu  kuriamas  DBI  plazmos  veikimu  paremtas nuotekų  valymo  bandomasis  maketas,  kuriame  bus  tiriamas  katalizatorių,  sorbentų  ir  UV  spinduliuotės poveikis.

Projektas Nr. MIP-14117 „Odų išdirbimas nenaudojant kalcio junginių“ (BEKALCĖ ODA), vadovas dr. V. Valeika (kartu su Polimerų chemijos ir technologijos katedra) 2014-05-01 – 2016-12-31. Projekto metu tiriamas natrio aliuminato imunizacinis efektas vilnai. Nustatyta, kad natrio aliuminatas imunizuoja keratiną ir padaro atspariu natrio sulfido poveikiui. Atlikti natrio aliuminato panaudojimo odoms plikinti sistemose su natrio sulfidų tyrimai. Nustatyta, kad plikinant odas kalkes galima visiškai pakeisti natrio aliuminatu.

„Naujos struktūros elektroaktyvios medžiagos efektyviems organiniams šviestukams“. Vadovas dr. Gintaras Buika (sutarties Nr. TAPLLT-1/2014), finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba ir Taivano Mokslo ir technologijų ministerija, projekto laikotarpis 2014.01 – 2016.12. 2015 metais buvo susintetinti mažamolekuliniai ir dvynieji piridinil-substituoto karbazolo dariniai su elektrondonoriniais ir elektronakceptoriniais chromoforais. Nustatyta, kad šios medžiagos yra efektyvios matricos fosforescuojantiems organiniams šviestukams, formuojant ir liejimo iš tirpalų, ir vakuminio garinimo būdu. Susintetinti ir charakterizuoti oksetano monomerai ir jų polimerai su fenilvinil-substituoto karbazolo chromoforais. Nustatyta, kad šios polimerinės medžiagos yra tinkamos teigiamų krūvių pernašos sluoksniams formuoti, optimizuojant elektroliuminescuojančius OLED prietaisus.

Bendradarbiavimo tarp Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Kinijos respublikos (Taivano) nacionalinės mokslo tarybos ir Latvijos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos programos projektas „Organinių elektroaktyvių medžiagų, skirtų efektyviems ir patikimiems optoelektroniniams prietaisams, sintezė ir tyrimai“. Vadovas habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (sutarties Nr. TAPLLT01/2013), finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba ir Taivano nacionalinė mokslo taryba, projekto laikotarpis: 2013-01-02 – 2015-12-31.  2015 metais sukurti, susintetinti ir ištirti stabilūs elektroaktyvūs organiniai junginiai, pernešantys teigiamus ir/ar neigiamus krūvininkus, bei pasižymi aukštu terminiu stabilumu. Perspektyviausi junginiai partnerių iš Taivano laboratorijose išbandyti kaip organinių šviesos didodų bei organinių fotovoltinių elementų komponentai. Susintetinti nauji junginiai pasižymintys netiesinės optikos savybėmis. Šios savybės ištirtos partnerių iš Latvijos universiteto laboratorijose.

Europos Bendrijos 7-osios bendrosios programos REGPOT-2012-2013-1 projektas „Organinių puslaidininkių tyrimo kompetencijos centras (CEOSeR)“. Projekto koordinatorius habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (sutarties nr. 316010), finansavimo šaltinis: Europos komisija, projekto laikotarpis 2013.02–2016.07. 2015 metais buvo susintetinti nauji efektyvūs organiniai puslaidininkiai, ištirtos jų terminės, optinės, fotofizikinės bei fotoelektrinės savybės. Susintetinti junginiai buvo išbandyti fotovoltinių elementų struktūrose bei kaip organinių šviesos diodų komponentai. Parengtos ir įvykdytos 3-jų mokslo darbuotojų, 4-ių doktorantų bei 2-iejų studentų stažuotės projekto partnerių laboratorijose. Apmokyti padalinio darbuotojai dirbti su naujai įsigyta įranga bei parengta patentavimo galimybių strategija.

Europos Bendrijos 7-osios bendrosios programos FP7-PEOPLE-2013-IRSES projektas “Daugiaspalviai laidūs ambipoliniai polimerai vienasluoksniams optoelektroniniams prietaisams” (AmbiPOD). KTU projekto dalies vadovas habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (sutarties Nr. 612670), finansavimo šaltinis – Europos komisija, projekto laikotarpis 2014-01 – 2017-12. 2015 metais buvo susintetinti nauji bipoliniai organiniai puslaidininkiai skirti paprastos struktūros organiniams organiniams šviesos diodams. Parenktos ir įvykdytos vieno mokslo darbuotojo ir trijų doktorantų stažuotės Lvovo nacionaliniame politechnikos universitete. Priimti ilgalaikėms stažuotėms du mokslininkai ir viena doktorantė iš Ukrainos bei vienas mokslininkas ir trys doktorantai iš Rusijos.

H2020-ICT-2014-1 projektas “Naujos paradigmos labai efektyviems mėlyniems spinduoliams, skirtiems baltiems organiniams šviesos diodams (PHEBE)”. KTU projekto dalies vadovas habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (sutarties Nr. 641725). Finansavimo šaltinis – Europos komisija; projekto laikotarpis 2015-02 – 2017-01. 2015 metais sukurtos naujos organinių junginių, savo sudėtyje turinčių ir  donorines ir akceptorines grupes, pasižyminčių mėlyna liuminescencija, bei mažu singletinės ir tripletinės energijų skirtumu. Susintetinti atitinkami junginiai, identifikuotos jų struktūros, ištirtos junginių terminus, fotofizikinės bei fotoelektrinės savybės.

H2020-MSCA-ITN-2014 projektas “Donoriniai-akceptoriniai šviesą skleidžiantys eksipleksai – medžiagos, skirtos lengvai suformuojamiems, efektyviems organiniams šviesos diodams (EXCILIGHT)”. KTU projekto dalies vadovas habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (sutarties Nr. 674990. Finansavimo šaltinis – Europos Komisija; projekto laikotarpis 2015-09 – 2019-08. 2015 metais organizuotas konkursas jauniems tyrėjams pakviesti vykdyti projektą. Pakviesti du jauni tyrėjai iš Kinijos ir Irano. Sukurtos naujos organinių bipolinių eksipleksus sudarančių junginių struktūros. Paruoštos optimalios jų sintezės schemos.

Lietuvos Respublikos ŠMM ir Baltarusijos Respublikos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programos projektas „Naujų monomerų ir polimerų, skirtų šviesos diodams sintezė ir tyrimas“. Vadovė dr. Jolita Ostrauskaitė (sutarties Nr. TAB LB-03/2015), finansavimo šaltinis LMT,  projekto laikotarpis 2015.01.01 – 2016.12.31. 2015 m. buvo: a) sukurti, susintetinti ir ištirti nauji karbazolo ir 2-fenilindolo chromoforus turintys junginiai su funkcinėmis grupėmis, b) ištirta karbazolo fragmentus turinčių monomerų su vinilfenilgrupėmis katijoninė polimerizacija, charakterizuoti ir ištirti susintetinti polimerai.

ES struktūrinių fondų projektas VP2-1.3-ŪM-02-K-04-139 „Probiotinių bakterijų imobilizavimo ir įkapsuliavimo galimybių moksliniai tyrimai“. Vadovė prof. dr. Jolanta Liesienė. 2013-2015. Tiriamas probiotinių bakterijų kapsuliavimas kalcio alginato kapsulėse ir galimybė panaudoti juos kosmetikos preparatuose. Nustatyta, kad kapsuliuotos bakterijos pasižymi ženkliai didesniu gyvybingumu kosmetikos preparatų komponentų (paviršinio aktyvumo medžiagų, konservantų, putų stabilizatorių)  tirpaluose, nei nekapsuliuotos.

Lietuvos-Ukrainos mokslinio bendradarbiavimo projektas "Celiuliozės/hidroksiapatito kompozitų, skirtų kaulo audinio inžinerijai, biosuderinamumo tyrimai". Vadovė prof. dr. Jolanta Liesienė. 2014-2015. Finansavimo šaltinis Lietuvos Mokslo Taryba. Taikant skenuojančiosios elektroninės mikroskopijos ir mikrokompiuterinės tomografijos metodus atlikti celiuliozės bei celiuliozės/hidroksiapatito karkasų morfologijos tyrimai. Charkovo nacionaliniame universitete atlikti karkasų citotoksiškumo hepatocitų atžvilgiu tyrimai, taikant įvairius metodus: nustatant ląstelių gyvybingumą, tiriant laktatdehidrogenazės išsiskyrimą iš ląstelių, vertinant ląstelių atsaką insulino poveikiui. Nustatyta, kad celiuliozės/nanohidroksiapatito kompozitai pasižymi nedideliu citotoksiškumu, matomai, dėl nanodalelių gebėjimo prasiskverbti pro ląstelės membraną.

COST CM1101 veikla „Koloidų chemijos aspektai nanomoksle, taikant juos inovatyviems procesams ir medžiagoms“. Valdymo komiteto narė prof. dr. Jolanta Liesienė. 2012-2016. Finansavimo šaltinis ES COST agentūra.

„Superstruktūros hibridiniai saulės elementai (MESO)“. Vadovas dr. Vytautas Getautis (sutarties Nr. FP7-NMP-2013 604032). Finansavimo šaltinis: 7-ji bendroji programa FP7. Vykdymo terminas: 2013-2016 m.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Baltarusijos Respublikos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programos projektas „Katijoninio krakmolo gavimas ekstruziniu būdu, modifikavimui naudojant epoksidinį reagentą“.  Vadovė dr. J. Bendoraitienė (sutarties Nr. TAP-LB-14-012), finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba, projekto laikotarpis 2015–2016 m., projekto vertė 8467,91 EUR. 2015 metais buvo atlikti termoplastinio katijoninio krakmolo ekstruzijos bandymai, nustatytos sąlygos, tinkamos optimalaus smulkinimo laipsnio katijoninio krakmolo dariniams gauti.

Mainų programos tarp ES Naujųjų narių ir Šveicarijos (Sciex-NMSch) projektas “Biopolymer based bioactive food packaging” („Bioaktyvios maisto pakuotės iš biopolimerų“). KTU mentorė dr. Ramunė Rutkaitė, finansavimo šaltinis Rectors' Conference of the Swiss Universities, 2015.02 – 2015.09, finansuotos tik komandiruotės ir doktorantės atlyginimas. Projekto rezultatai: gautos naujos biopolimerų (modifikuoto krakmolo, celiuliozės diacetato) ir gamtinių eterinių aliejų dangos, jos charakterizuotos; ištirtos dangų bioaktyviosios (antioksidacinės ir antimikrobinės) savybės; gautos naujos dangos išbandytos kaip antioksidacinių savybių pakavimo medžiagos saugant šviežią jautieną 14 dienų; sukurtas antioksidacinių savybių pakavimo medžiagos ir aktyvios pakuotės prototipas.

(7BP) projektas „Pieno pramonės perorganizavimas tvariam pieno perdirbimo procesui“ (SUSMILK). Lietuvos dalies vadovas habil. dr. Gražina Juodeikienė (sutarties Nr. 613589), finansavimo šaltinis: FRAMEWORK, projekto laikotarpis 2013.11–2016.10. 2015 metais, rengiant bendrą pieno rūgšties iš pieno pramonės antrinių produktų koncepciją, atliktas duomenų apie pieno pramonės atliekų perdirbimą  sisteminimas ir apibendrinimas. Ištirtos antrinių produktų ultrafiltracijos proceso efektyvumo didinimo galimybės, panaudojant naujus antimikrobinius P. acidilactici KTU05-7 mikroorganizmus ir membraninio filtravimo technologijas, nanofiltravimą ir atvirkštinį osmosą. Atliktas ekonominis pieno rūgšties iš pieno atliekų gamybos proceso įvertinimas. Optimizuojant pieno rūgšties gamybos technologinį procesą, taikyta laktozės fermentinė hidrolizė skirtingomis beta-galaktozidazėmis (Kluyveromyces lactis ir Aspergillus oryzae) bei organinių rūgščių neutralizavimas kalcio karbonatu. Taip pat atliktas bioetanolio gamybos iš pieno pramonės atliekų (CIP ir WW) ir antrinių produktų (išrūgų ir permeato) palyginamasis įvertinimas, proceso efektyvumo didinimui panaudojant hidrolazių klasės fermentinius preparatus.

(EUREKA ITEA2) projektas „Emfatiniai produktai“ (EMPATHIC). Lietuvos dalies vadovas habil. dr. Gražina Juodeikienė (sutarties Nr. 11005), finansavimo šaltinis: struktūriniai fondai (VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003), projekto laikotarpis 2012.09–2015.06. 2015 metais parengta sensorinės maisto vartotojų patirties atributų reikšmingumo ir poveikio vartotojų požiūriui bei pirkimo ketinimams tyrimo metodologija vartotojų emocijoms į skirtingas maisto produktų savybes vertinti ir nustatyti ryšį tarp jų instrumentinio, sensorinio ir emocinio vertinimo parametrų. Tyrimo metu atliktas realių maisto produktų vertinimas pagal sensorinės vartotojų patirties atributus (pakuotę, spalvą, stilistiką, skonį, kvapą, tekstūrą ir kt.) emocinio poveikio vartotojui aspektu. Sukurta emocinių būsenų identifikavimo ir klasifikavimo remiantis akustinio signalo spektrine-stochastine analize metodika vartotojų požiūrio į prekę bei elgsenos ketinimų vertinimui.

„Pastatų energinio efektyvumo didinimo poveikis patalpų oro kokybei ir visuomenės sveikatai Europoje“ (INSULAtE). Projekto vadovas Lietuvoje dr. D. Martuzevičius. Projekto trukmė 2010-09-01 – 2015-08-31, projektas finansuojamas iš ES LIFE+ fondo, kuris skiria 50 % 1,85 mln. projekto lėšų, t. y. likusi dalis yra finansuojama iš Suomijos energetikos įmonių. 2013 m. laikotarpiu patalpų oro kokybė prieš pastatų atnaujinimo darbus buvo nustatyta 20-yje (96 butai) Kauno miesto daugiabučiuose pastatuose. Šiuose daugiabučiuose pastatuose buvo išmatuotos aerozolio dalelių koncentracijos vidaus ir išorės aplinkos ore, nustatomi indikatoriai, kurių pagalba galima įvertinti daugiabučio pastato bei atskirų butų parametrus taip pat buvo nustatytos ir išanalizuotos dujinių teršalų koncentracijos.

Programos EUREKA ITEA 2 projektas "Akustinių bangų pritaikymas poringų maisto ir nemaisto sistemų kokybės ir saugos analizei (ACOUSTIC)"

Programos EUREKA E! projektas "Mažiau kenksmingų druskų reikalaujanti odų išdirbimo technologija (SALTLESS LEATHER)"

Programos EUREKA ITEA2 projektas "Empatiniai produktai"

7-osios bendrosios programos projektas Nr. 613589 „Pieno pramonės perorganizavimas tvariam pieno perdirbimo procesui/Re-design of the dairy industry for sustainable milk processing“ (SUSMILK). KTU dalies vadovas – prof. G. Juodeikienė, FRAMEWORK, 2013-2016. Atlikti tyrimai, analizuojant pieno pramonės vandens nuotekų (WW) panaudojimo galimybes bio-energijos gamybai, ruošiant bendrą biodujų gamybos iš pieno pramonės nuotekų ir nuoplovų koncepciją. Biodujų gamyba vykdyta, taikant vienos pakopos (metanogenezę) ir dviejų pakopų (acetogenezę ir metanogenezę) gamybos procesus. Naudojant II pakopų biodujų gamybos procesą, metano iš WW gauta iki 58-76%. Taip pat tirtos pieno pramonės nuotekų (WW) ir CIP nuoplovų ir antrinių pieno pramonės produktų (sūrinių išrūgų ir permiato) perdirbimo į organines rūgštis (acto rūgštį ir pieno rūgšties stereoizomerus) ir bioetanolį galimybės.

EUREKA ITEA2 projektas Nr. 09041 „Akustinių bangų pritaikymas poringų maisto ir nemaisto sistemų kokybės ir saugos analizei /Acoustic wave application for the analysis of the quality and safety of porous food and non-food matrices“ (ACOUSTICS). Projekto koordinatorius ir KTU dalies vadovas - prof. G. Juodeikienė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), 2011-2014. Sukurtas akustinis metodas išbandytas greitam DON aptikimui kviečiuose. Geriausia koreliacija tarp DON koncentracijos, įvertintos ELISA metodu, ir akustinės technikos parodymų (koreliacijos koeficientas 0.9875, pasikartojamumo koeficiento variacija 2.1-9.1 %) nustatyta 32.2 kHz dažnyje ir šie rezultatai pranoksta akustiniu spektrometru (prototipo) parodymus. Nustatyta, kad garso absorbcija priklauso nuo grūdų dydžio ir drėgnio, taigi akustinę techniką rekomeduotina naudoti grūdų derliaus nuėmimo metu, kai auginami vieno genotipo ir tos pačios morfologijos bei vienodo drėgnio grūdai. Gauti rezultatai rodo, kad akustinė technologija leidžia vykdyti DON monitoringą kviečiuose, nes ją naudojant galima vykdyti daugiasluoknią grūdų  analizę.

EUREKA ITEA2 projektas Nr. 11005 „Emfatiniai produktai/Emphatic products“ (EMPATHIC). KTU projekto dalies – vadovas prof. G. Juodeikienė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), 2012–2015. Remiantis parengtais situacijų scenarijais, įvertinta įvairių kepinių ir cukrinės konditerijos savybių bei marketingo atributų svarba vartotojams; didinant analizės tikslumą, atliktas informacijos interpretavimas siejant ją su identifikuotomis emocijomis, kurios išsiaiškintos stebint dalyvių veido išraiškas (taikant veido išraiškų atpažinimo Noldus FaceReader technologiją); nustatytas vartotojų požiūris į maisto produktus ir elgsenos ketinimai; atlikta maisto produktų savybių ir marketingo atributų priimtinumo vartotojams, jų požiūrio, elgsenos ketinimų ir emocijų sąsajų analizė. Inovatyvūs tyrimai atlikti kartu su Vilniaus universitetu (VU), kuriant modulį Emofood Voice Emotions, vertinančio ryšį tarp realių vartotojų emocijų ir garso išraiškų. Patobulinta ir patikrinta gautų parametrai skaičiavimo metodika. Kaip vieną iš inovatyvių rezultatų galima paminėti, kad su atnaujinta metodika pavyko pasiekti garso emocijų atpažinimą artimą 100 %, vertinant emocinės standartinės Berlyno emocijų duomenų bazės įrašus.

„Superstruktūros hibridiniai saulės elementai (MESO)“ (sutarties Nr. FP7-NMP-2013  604032). Vadovas: prof. V. Getautis. Finansavimo šaltinis: 7-ji bendroji programa FP7. Vykdymo terminas: 2013-2016 m. Ssukurta nauja skyles transportuojančių puslaidininkių klasė, kurių pagrindu sukonstruotų meso-superstruktūros hibridinių saulės elementų našumas siekia 16 procentų.

„Pastatų energinio efektyvumo didinimo poveikis patalpų oro kokybei ir visuomenės sveikatai Europoje“ (INSULAtE). Projekto vadovas Lietuvoje – dr. D. Martuzevičius. Projekto trukmė 2010-09-01 – 2015-08-31, projektas dalinai finansuojamas iš ES LIFE+ fondo. Patalpų oro kokybė prieš ir po pastatų atnaujinimo darbų buvo nustatyta 20-yje (96 butai) Kauno miesto daugiabučiuose pastatuose. Šiuose daugiabučiuose pastatuose buvo išmatuotos aerozolio dalelių koncentracijos vidaus ir išorės aplinkos ore, nustatomi indikatoriai, kurių pagalba galima įvertinti daugiabučio pastato bei atskirų butų parametrus taip pat buvo nustatytos ir išanalizuotos dujinių teršalų koncentracijos.

Projektas pagal programą „Eureka“ SALTLESS LEATHER Nr. E!5897 „Mažiau kenksmingų druskų reikalaujanti odų išdirbimo technologija“, finansuojamas ESFA, vadovas dr. V. Valeika 2011-09-01 – 2014-08-01. 2014 metais buvo baigtas tirti odų plikinimas ir dermos purenimas naudojant natrio metasilikatą. Nustatyta tokio plikinimo įtaka kitiems išdirbimo procesams ir sudaryta nauja technologija. Ši technologija išbandyta gamyboje ir pateikta projekto partneriui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko.

Tyrimų kryptys

  • Maisto produktų kokybės ir technologijos tyrimai.
  • Grūdų ir grūdų kokybės tyrimai.
  • Polimerų modifikavimas ir tyrimai.
  • Odų ir kailių technologijų tyrimai.
  • Celiuliozės cheminio ir fizinio modifikavimo tyrimas.
  • Sintetinių ir gamtinių polimerų tyrimas.
  • Augimo reguliatorių sintezė.
  • Organinė sintezė.
  • Organinių fotopuslaidininkių sintezė.
  • Sorbcinių, katalizinių ir elektrocheminių procesų teorija ir technologija.
  • Trąšų cheminės technologijos.
  • Neorganinių medžiagų tyrimas ir naudojimas.
  • Silikatinių medžiagų gamybos procesų tyrimas.
  • Aplinkos oro teršalų išlakų tyrimai.
  • Vandenvalos procesų ir technologijų plėtra.
  • Atliekų tvarkymas.
 
 
 
 

Konferencijos

Cheminės technologijos fakultete organizuojamos šios mokslinės konferencijos:
 
Tarpautinė konferencija „Chemija ir cheminė technologija"
Studentų konferencija „Chemija ir cheminė technologija“
 

prof. habil. dr. Vytautas Mickevičius (vyriausiasis redaktorius),
Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
prof. habil. dr. Gražina Juodeikienė (vyriausiojo redaktorius pavaduotoja),
Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
prof. dr. Algirdas Šulčius (vyriausiojo redaktorius pavaduotojas),
Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
doc. dr. Giedrius Vaickelionis (atsakingasis sekretorius),
Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
 
dr. Jonas Baltrušaitis, Ajovos universitetas (Jungtinės Amerikos Valstijos)
prof. habil. dr. Zigmuntas Jonas Beresnevičius, Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
doc. dr. Raoul Jauberthie, Rene nacionalinis taikomųjų mokslų institutas (Prancūzija)
prof. dr. Māra Jure, Rygos technikos universitetas (Latvija)
prof. habil. dr. Aivaras Kareiva, Vilniaus universitetas (Lietuva)
prof. habil. dr. Antanas Laukaitis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Lietuva)
prof. dr. Meinolf Georg Lindhauer, Makso Rubnerio institutas (Vokietija)
prof. habil. dr. Albertas Malinauskas, Chemijos institutas (Lietuva)
prof. habil. dr. Andrzej Maslankiewicz, Silezijos medicinos universitetas (Lenkija)
prof. habil. dr. Gundars Mezinskis, Rygos technikos universitetas (Latvija)
prof. dr. Jacek Młochowski, Vroclavo technologijos universitetas (Lenkija)
prof. habil. dr. Leszek Moscicki, Liublino gamtos mokslų universitetas (Lenkija)
prof. dr. Volodymyr Novikov, Nacionalinis universitetas „Lvovo politechnika“ (Ukraina)
prof. dr. Nadezda Stevulová, Košicės technikos universitetas (Slovakija)
prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas, Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
dr. Liudvikas Urbonas, Miuncheno technikos universitetas (Vokietija)
doc. dr. Eugenijus Valatka, Kauno technologijos universitetas (Lietuva)
prof. habil. dr. Algirdas Žemaitaitis, Kauno technologijos universitetas (Lietuva)

Mokslo žurnalas

Mokslo žurnalas „Cheminė technologija“ (ISSN 1392–1231)
Šis leidinys leidžiamas nuo 1995 m. Tai yra mokslo darbų rinkinių „Chemija ir cheminė technologija“, ISSN 0459–3391 (1961–1990), ir „Maisto chemija ir technologija“, ISSN 1392–0227 (1964–1995), tęsinys.
 

Kauno technologijos universiteto mokslo periodiniame leidinyje „Cheminė technologija“ publikuojami originalūs, kitur neskelbti organinių ir neorganinių medžiagų technologijos, maisto chemijos ir technologijos, biotechnologijos, farmakologijos technologijų moksliniai straipsniai ir apžvalgos lietuvių arba anglų kalbomis. Žurnalo redakcinės kolegijos nariai skatina originalių straipsnių, kuriuose aprašyti integruotų tyrimų cheminės technologijos ir kitų giminingų mokslo krypčių (chemijos ir biochemijos, medžiagotyros ir aplinkosaugos inžinerijos) rezultatai, publikavimą.

Žurnale gali būti publikuojami metodologiniai, apžvalginiai, kritiniai, informaciniai (apie jubiliejus, konferencijas, mokslinį bendradarbiavimą, mokslo ir studijų institucijas) straipsniai.
 
 
 
 

Apgintos disertacijos

2016 m. apgintos daktaro disertacijos
Agnė Šulčiūtė. „ZnO ir Zn-Co oksidinių dangų sintezė, struktūra ir elektrocheminės savybės“. (Vadovas prof. dr. Eugenijus Valatka)
 
2015 m. apgintos daktaro disertacijos
Virginijus Štreimikis. „Biomasės pelenų granuliavimo teoriniai ir technologiniai aspektai“. (Vadovė doc. dr. Rasa Šlinkšienė);
Nerita Žmuidzinavičienė. „Te(VI) priedo įtaka mangano dangų elektrolitiniam nusodinimui“. (Vadovas prof. dr. Algirdas Šulčius)
 
Iki 2014 m. Neorganinės chemijos katedroje

2009 m. apgintos daktaro disertacijos
Rūta Stokienė. „Vario ir talio sulfidų sluoksnių poliamido 6 paviršiuje sudarymas ir tyrimas“ (vadovas prof. habil. dr. Vitalijus Janickis);
Skirma Žalenkienė. „Mišriųjų vario sulfidų–vario telūridų sluoksnių poliamido 6 paviršiuje sudarymas ir tyrimas“ (vadovas prof. habil. dr. Vitalijus Janickis)
 
2005 m. apgintos daktaro disertacijos
Ingrida Bružaitė. „Talio sulfidų sluoksnių polietileno paviršiuje sudarymas ir tyrimas“ (vadovas prof. habil. dr. Vitalijus Janickis)
 
2003 m. apgintos daktaro disertacijos
Neringa Petrašauskienė. „Vario chalkogenidinių sluoksnių sudarymo polikaproamido plėvelės paviršiuje, naudojant kalio selenopentationato tirpalus, tyrimas“ (vadovas prof. habil. dr. Vitalijus Janickis)
 
2002 m. apgintos daktaro disertacijos
Jūratė Žukauskaitė. „Vario sulfidų sluoksnių susidarymas polietileno plėvelės ir poliesterinio audinio paviršiuje, naudojant nevandeninius sieros tirpalus“ (vadovas prof. habil. dr. Vitalijus Janickis)
 
2000 m. apgintos daktaro disertacijos
Feliksas Savickas. „Selenandisulfonatų ir sulfandifosfonatų susidarymas, kitimas, savybės“ (vadovas prof. habil. dr. Vitalijus Janickis)
 
Iki 2014 m. Bendrosios chemijos katedroje

2009 m. apgintos daktaro disertacijos
Rasa Alaburdaitė. „Vario sulfidų sluoksnių polipropeno paviršiuje sudarymas” (vadovas doc. dr. Stanislovas Grevys)
 
2001 m. apgintos daktaro disertacijos
Edita Paluckienė. „Cu ir CuxS sluoksnių cheminis nusodinimas ant poliesterinio audinio“ (vadovas doc. dr. Stanislovas Grevys)
Egidijus Griškonis. „Seleno ir sieros junginių priedų įtaka elektrolitinių cinko-mangano lydinio dangų nusodinimui ir jų savybėms“ (vadovas prof. dr. Algirdas Šulčius)
 
Iki 2014 m. Fizikinės chemijos katedroje

2012 m. apgintos daktaro disertacijos
Gintarė Navickaitė „Kompleksinių trąšų su melasa gavimas ir savybės“ (vadovė doc. R. Paleckienė, konsultantas prof. A. M. Sviklas)
Andrius Jaskūnas „Kai kurių organinių adsorbatų reakcijos CuO/NaX adsorbento–katalizatoriaus paviršiuje“ (vad. doc. S. Kitrys)
 
2008 m. apgintos daktaro disertacijos
Marius Brazlauskas
 
2006 m. apgintos daktaro disertacijos
Lina Tatariškinaitė, Žygimantas Kulėšius
 
2005 m. apgintos daktaro disertacijos
Kęstutis Čičinskas, Linas Kuzminas, Andrejus Šostakas
 
2001 m. apgintos daktaro disertacijos
Gitana Dabrilaitė
 
2000 m. apgintos daktaro disertacijos
Eugenijus Valatka, Jolanta Galeckienė
 

 
2016 m. apgintos daktaro disertacijos
Jonas Matulevičius. „Nanopluoštinių medžiagų formavimas elektrinio verpimo būdu ir jų filtravimo savybių tyrimas“. (Vadovas prof. dr. Linas Kliučininkas)
Darius Čiužas. „Oro kokybė ir jos valdymas mažai energijos naudojančiuose gyvenamuosiuose pastatuose“. (Vadovas doc. dr. Dainius Martuzevičius)
 
2010 m. apgintos daktaro disertacijos
Inga Urniežaitė (Radžiūnienė). Sunkiųjų metalų išsiplovimas iš liuminescencinių lempų apdorojimo atliekų (Vadovas prof. dr. G. Denafas).
Inga Kavaliauskaitė (Stasiulaitienė). Sukoncentruoto anglies dioksido surišimo Lietuvos uolienomis gakumybės. (vadovas prof. dr. G. Denafas).
Daina Kliaugaitė. Veiksnių, sąlygojančių lengvaisiais naftos produktais užterštų nuotekų valymą naudojant biologiškai aktyvuotą sorbentą, tyrimas (vadovas doc. dr. V. Račys).
 
2009 m. habilitacijos procedūra Lietuvos žemės ūkio universitete
doc. dr. Gintaras Denafas. Mokslo publikacijų apžvalga „Energijos gamybos ir vartojimo poveikio aplinkai vertinimo metodikų tobulinimas ir taikymas“.
 
2009 m. apgintos daktaro disertacijos
Aurelija Cicėnaitė. Organinių junginių koncentracijos ore tyrimai pusiau pralaidžių membranų metodu. (vadovė doc. dr. V. Kaunelienė).
 
2005 m. apgintos daktaro disertacijos
Dainius Martuzevičius. Transporto taršos smulkiosios aerozolio frakcijos kitimai miesto ore. (vadovas doc. dr. L. Kliučininkas).
 
2004 m. apgintos daktaro disertacijos
Vidas Revoldas. Deginimo procesų sąlygojamos taršos vertinimas. (vadovas doc. dr. G. Denafas).
 
2003 m. apgintos daktaro disertacijos
Vesta Mockutė. Pramoninio vandens paruošimo procesų intensyvinimas magnetine aktyvacija. (vadovė doc. dr. E. Rinkevičienė)
 
2001 m. apgintos daktaro disertacijos
Dalia Jankūnaitė. Technogeninių redionuklidų fizinių cheminių savybių ir migracijos aplinkoje tyrimas. (vadovas prof. habil. dr. V. Lujanas)
 
2000 m. apgintos daktaro disertacijos
Violeta Kaunelienė. Sunkiųjų metalų ir sieros iškritų pasyvaus biologinio monitoringo metodų tyrimai. (vadovas doc. dr. V. Viliūnas)

 
2016 m. apgintos daktaro disertacijos
Brink Ieva. „Išrūgų baltymų valgomosios plėvelės su funkciniais priedais: sudėtis, savybės, panaudojimas maisto produktų gamyboje“. (Vadovas prof.. dr. Leskauskaitė Daiva)
Smolskaitė Lina. „Retieji miško ir pajūrio grybai: antioksidacinių ir biologinių savybių įvertinimas“. (Vadovas prof. dr. Venskutonis Petras Rimantas)
 
2015 m. apgintos daktaro disertacijos
Dalia Čižeikienė. „Bakteriocinus gaminančių pieno rūgšties bakterijų bioproduktai vasarinių kviečių grūdų sveikatingumo ir kvietinių kepinių maistinės vertės didinimui“ (vadovas prof. G. Juodeikienė).
 
2014 m. apgintos daktaro disertacijos
Ernesta Malinauskytė. „Išrūgų baltymais ir karboksimetilceliulioze stabilizuotos emulsijos: sudėtis, savybės ir panaudojimas pieno produktų gamyboje“ (vadovas prof. D. Leskauskaitė).
Paulius Kraujalis. „Burnočio (Amaranthus spp.) frakcionavimo procesų optimizavimas taikant didelio slėgio ekstrakcijos būdus“ (vadovas prof. R. Venskutonis).

2013 m. apgintos daktaro disertacijos
Milda Pukalskienė. "Kai kurių Agrimonia ir Filipendula rūšių augalų ekstraktų sudėtis ir funkcinės savybės" (vadovas prof. R. Venskutonis).
 
2012 m. apgintos daktaro disertacijos
Tomas Makaravičius. "Fermentų įtaka oligasacharidų susidarymui iš ekstruduotos grūdinės žaliavos"  (vadovas doc. L. Bašinskienė).
Ramunė Bobinaitė. "Aviečių bioaktyvių medžiagų nustaymas  ir jų funkcionalių junginių  panaudojimo galimybių paieška“ (vadovas doc. P. Viškelis).
Vaida Kitrytė. "Mejaro reakcijos, lipidų oksidacijos ir fenolinių junginių sąveika modelinėse sistemose ir jų įtaka antioksidacinėms melanoidinų savybėms“ (vadovas prof. R. Venskutonis).
 
2010 m. apgintos daktaro disertacijos
Vilma Narbutaitė. "Ekstruduotos žaliavos fermentacija pieno rūgšties bakterijomis ir jos produktai duonos gamyboje“ (vadovas prof. G. Juodeikienė).
Jonas Damašius. "Augalinės kilmės antioksidantai ir jų panaudojimo galimybės heterociklinių aminų susidarymo valdymui mėsoje“. Vadovas – prof. R.Venskutonis. Technologijos mokslai, chemijos inžinerija (05T).
 
2009 m. apgintos daktaro disertacijos
Asta Gaižauskienė.  „Įvairių juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) veislių pumpurų cheminė sudėtis ir savybės“. (Vadovas prof. R. Venskutonis. Fiziniai mokslai, chemija, 03P).
Vilma Žiaukienė. „Mineraliniai elementai Lietuvoje auginamuose duoninių javų grūduose ir jų produktuose“. (vadovė prof. D. Ramonaitytė).
Rasa Bernatovičiūtė „Kokybės vertinimo naujos metodologijos sudarymas rugių ir grikių mišinių ekstrudatų gamyboje“. (Vadovė prof. G. Juodeikienė).
Svajūnė Garmuvienė. „Glikozidhidrolazių kompozicijos sudarymas ir pritaikymas kvietinės duonos gamybai“. (Vadovas doc. L. Bašinskienė).
 
2008 m. apgintos daktaro disertacijos
Daiva Vidmantienė. „Grūdinės žaliavos ir jos produktų su didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu fermentavimo tyrimas ir efektyvumo didinimas biotechnologinėmis priemonėmis“. (Vadovė prof. G. Juodeikienė).
Viktorija Stakauskaitė. „Technologiniai akrilamido kiekio bulvių traškučiuose mažinimo būdai“. (Vadovė prof. G. Juodeikienė).
Vilma Kaškonienė. „Skirtingos botaninės kilmės medaus sudėties ypatumai ir savybės“. (Vadovas prof. R. Venskutonis).
Aušra Šipailienė. ”Prieskoninių ir aromatinių augalų ekstraktų poveikis mikroorganizmams”. (Vadovas doc. A. Šarkinas, konsultantas prof. R. Venskutonis).
 
2007 m. apgintos daktaro disertacijos
Agnė Digaitienė. „Fermentuoti produktai kvietinei plikytai duonai: pieno rūgšties bakterijų antimikrobinis aktyvumas“ (Vadovė prof. G. Juodeikienė).
2016 m. apgintos daktaro disertacijos
Arūnas Jonušas. „Naudotų padangų gumos perdirbimas į skystąjį kurą“. (Vadovas doc. dr. Linas Miknius)
 
2015 m. apgintos disertacijos
Greta Ragaitė. „Naujų tiltelinių benzoksazepino[3,2-a]indolo darinių kaip ultragreitų fotochrominių jungtukų sintezė ir tyrimas“. (Vadovas prof. dr. Algirdas Šačkus);
Miglė Dagilienė. „Naujų 1',3,3',4-tetrahidrospiro[chromeno-2,2'-indolo] darinių sintezė ir savybių tyrimas“. (Vadovas prof. dr. Vytas Martynaitis);
Rita Vaickelionienė. Fluoro turinčių funkcionalizuotų azolų ir azinų sintezė bei tyrimas“. (Vadovas prof. dr. Vytautas Mickevičius)
 
2014 metais apgintos disertacijos
Daiva Tomkutė-Lukšienė. „Synthesis and Properties of Hole Transporting and Light Emitting Materials Possessing Diphenylamino and Carbazolyl Moieties” (vadovas prof. V. Getautis).
Kazimieras Anusevičius. „N-(4-halogenfenil)-β-aminorūgščių darinių sintezė ir transformacijos” (vadovas prof. V.Mickevičius).
Rasa Steponavičiūtė. „1,1,2-Trimetil-1H-benz[e]indolo alkilinimas bifunkciniais junginiais bei fenilpakaitus turinčių indolo[2,1-b][1,3]benzoksazino darinių sintezė ir jų cheminių bei optinių savybių tyrimas” (vadovas prof. V.Martynaitis).
 
2013 metais apgintos disertacijos
Simona Urnikaitė. „Synthesis and properties of hydrazone-based charge generating and transporting materials” (vadovas prof. V. Getautis).
Gytė Vilkauskaitė. „Synthesis of annulated pyrazoles employing sonogashira-type couplings and heteroannulation reactions” (vadovas prof. A. Šačkus).
 
2012 metais apgintos daktaro disertacijos
Vilija Krikščiūnienė. „Kai kurių heterociklinių ir karbohidratinių junginių selektyvus funkcionalizavimas atliekant Pd- ir Cu-katalizuojamas kryžminio jungimo reakcijas” (vadovas prof. A. Šačkus)
Dovilė Žiaukienė. „N-pakeistų aminorūgščių, 1,4-dipakeistų 2-pirolidinonų įtaka rapsų (Brassica napus L.) biometriniams rodikliams, derliui ir jo kokybei“ (vadovas prof. V. Mickevičius)
Asta Žukauskaitė. „Synthesis and study of the reactivity of functionalized small-membered azaheterocyclic amino acid derivatives“ (vadovai: prof. A. Šačkus, prof. dr.ir. N. De Kimpe)
Vida Buinauskaitė. „Synthesis and reductive ring opening of spiro[indole-2,2’-pyrrolidin]-5’-one and spiro[indole-2,2’-piperidin]-6’-one derivates” (vadovas prof. A. Šačkus)
 
2011 metais apgintos daktaro disertacijos
Eglė Arbačiauskienė. „Synthesis of funcionalized 1H-pyrazole derivatives by Pd-catalyzed cross coupling reactions“ (vadovas prof. A. Šačkus)
 
2010 metais apgintos daktaro disertacijos
Violeta Bartkuvienė. „Naujų funkcionalizuotų 2-aminotiazolo ir 2-aminoselenazolo darinių sintezė ir tyrimas“ (mokslinis konsultantas prof. A. Šačkus)
Deimantė Černiauskaitė. „Glucosinolates – myrosinase: synthèse de substrats naturels et artificiels, inhibiteurs et produits de transformation enzymatique“ (vadovas prof. A. Šačkus, mokslinė konsultantė dr. J. Rousseau)
Ingrida Tumosienė. „Hidrazonų ir azolų sintezė iš 3-fenilamino- ir 3-[(2-karboksietil)fenilamino]-propano rūgščių darinių“ (mokslinis konsultantas prof. Z. J. Beresnevičius)
Giedrė Bubnienė. „Stabilios amorfinės būsenos organinių fotopuslaidininkių, turinčių karbazolo, 1,2-difenilpirazolidino bei hidrazono chromoforų, sintezė ir savybės” (vadovė prof. A. Stanišauskaitė)
 
2009 metais apgintos daktaro disertacijos
Vilma Štreimikienė. „Fenilendiaminų sąveikos su akrilo rūgštimi produktų kitimai“ (vadovas prof. Z. J. Beresnevičius)
Jolanta Stumbraitė. „Synthesis and properties of 1-phenyl-1,2,3,4-tetrahydroquinolino-, indolo[3,2-b]carbazole-based electroactive materials and their synthons“ (vadovas prof. V. Getautis)
Kristina Brokaitė. „N-aril-β- ir β, γ-aminorūgščių ciklizacijos produktai ir jų savybės“ (vadovas prof. V. Mickevičius)
Joana Solovjova. „Imidazo[1,2-a]indolo, -[2,1-a]izochinolino ir indolo[2,3-c][2]benzazepino darinių sintezė ir cheminės transformacijos“ (vadovas prof. A. Šačkus)
Aušra Voskienė. „N-(Acetilfenil)-, N-(stirilkarbonilfenil)pakeistų β-alaninų ir 4-karboksi-2-pirolidinonų sintezė ir reakcijos“ (vadovas prof. V. Mickevičius)
 
2007 metais apgintos daktaro disertacijos
Julius Motuzas. „Zeolite crystal and membrane synthesis under microwaves, their characterization and application“ (vad. prof. Z. J. Beresnevičius)
Tadas Malinauskas. „Krūvininkus transportuojančių ir šviesą išspinduliuojančių medžiagų sintezė iš hidrazonų, karbazolo ir 1,4,5,8-naftalentetrakarboksidiimido 2,3-epoksipropilinių darinių“ (vadovas prof. dr. V. Getautis)
Marius Mickevičius. „1,4-Dipakeisti 2-pirolidinono dariniai“ (vadovas prof. habil. dr. Z. J. Beresnevičius)
Neringa Kleizienė. „Naujų funkcionalizuotų pirolo[1,2-a]indolo ir pirolo[2,1-a]izochinolino darinių sintezė, charakterizavimas ir heterociklizacijų mechanizmai“ (mokslinis konsultantas prof. habil. dr. A. Šačkus)
 
2006 metais apgintos daktaro disertacijos
Ilona Jonuškienė. „Metabolitų kitimo įvertinimas baltažiedžio vairenio (Arabidopsis Thaliana L.) ir rapsų (Brassica napus L.) augaluose“ (vad. doc. dr. S. Kuusienė, doc. dr. R. Šablinskas)
2016 m. apgintos daktaro disertacijos
Sandra Kiseliovienė. „Celiuliozės hidrogelių, skirtų žaizdų tvarsčiams, gavimas ir tyrimas“. (Vadovė prof. dr. Jolanta Liesienė) 
Viktorija Mimaitė. „Karbazolo ir trifenilamino darinių, skirtų optoelektronikos prietaisams, eksperimentinis ir teorinis tyrimas“. (Vadovas prof. dr. Juozas Vidas Gražulevičius)
Kukhta Nadzeya. „Šakotų bipolinių ir linijinių elektronų akceptorinių organinių puslaidininkių struktūrų kūrimas, sintezė ir savybės“. (Vadovė doc. dr. Ostrauskaitė Jolita)
Povilaitis Darius. „Šalutinių augalinės žaliavos perdirbimo produktų biorafinavimas į vertingus funkcionaliuosius komponentus taikant įvairius ekstrakcijos metodus“. (Vadovas prof. dr. Juozas Vidas Gražulevičius)
 
2015 m. apgintos daktaro disertacijos
Jevgenij Galkin. „Paviršinio aktyvumo medžiagų įtaka įvairios botaninės kilmės krakmolo vandeninių dispersinių sistemų savybėms“. (Vadovė prof. dr. Jolanta Liesienė);
Audrius Bučinskas. „Karbazolilfragmentą turinčių organinių puslaidininkių struktūros ir savybių tarpusavio priklausomybės tyrimas“. (Vadovas prof. dr. Juozas Vidas Gražulevičius)
 
2014 m. apgintos daktaro disertacijos
Odeta Baniukaitienė. "Celiuliozės / hidroksiapatito kompozitai kaulo audinio inžinerijai" (vadovė prof. J. Liesienė). Fiziniai mokslai. Chemija.
Mindaugas Dubininkas. "Vinil– ir akrilsilanais modifikuotų polivinilacetatinių dispersijų gavimo technologija ir savybės" (vadovas prof. G. Buika). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
Paulius Pavelas Danilovas. "Krakmolo turinčios baktericidinės medžiagos ir jų taikymas" (vadovė dr. R. Rutkaitė, konsultantas prof. A. Žemaitaitis). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
Jonas Keruckas. "Metoksipakeisto trifenilamino ir diindolilkarbazolo dariniai – molekulinės medžiagos elektroliuminescenciniams prietaisams" (vadovas prof. J. V. Gražulevičius, konsultantė doc. J. Ostrauskaitė). Technologijos mokslai. Medžiagų inžinerija.
Dalius Gudeika. "1,8-naftalimido, trifenilamino ir fluoreno fragmentus turinčių organinių puslaidininkių sintezė ir savybės" (vadovas prof. J. V. Gražulevičius, konsultantas dr. R. Lygaitis). Technologijos mokslai. Medžiagų inžinerija.
 
2012 m. apgintos daktaro disertacijos
Renji R. Reghu. "Elektronų donorinėmis grupėmis funkcionalizuotų organinių puslaidininkių, turinčių aromatines ir heteroaromatines šerdis, sintezė ir savybės" (konsultantas prof. J. V. Gražulevičius). Technologijos mokslai. Medžiagų inžinerija.
 
2011 m. apgintos daktaro disertacijos
Monika Budvytienė. "Natūralių keramidų ir likopeno išskyrimas bei jų analizė" (vadovė prof. J. Liesienė). Fiziniai mokslai. Chemija.
 
2010 m. apgintos daktaro disertacijos
Daiva Šidlauskienė. "Šešiavalenčio chromo adsorbcija katijoninio krakmolo dariniais" (vadovė doc. R. Klimavičiūtė). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
 
2009 m. apgintos daktaro disertacijos
Aušra Tomkevičienė. "Karbazolil- ir arilaminofragmentų turinčių krūvininkus transportuojančių junginių sintezė ir savybės" (vadovas prof. J. V. Gražulevičius). Fiziniai mokslai. Chemija.
Asta Michalevičiūtė. "Naujų karbazolil,- fentiazinil,- tiofenilfragmentus turinčių junginių ir polisilanų, pasižyminčių p-puslaidininkių savybėmis, sintezė ir tyrimas" (vadovas doc. G. Buika). Fiziniai mokslai. Chemija.
Simona Lengvinaitė. "Oksetanų, oksiranų ir vinileterių su elektroaktyviais fragmentais ir jų polimerų sintezė ir savybės" (vadovas doc. S. Grigalevičius). Fiziniai mokslai. Chemija.
Justa Širvaitytė. "Odų išdirbimo technologija, nukalkinant peroksiacto rūgštimi" (vadovas doc. V. Valeika, konsultantas – doc. K. Beleška). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
Laura Pečiulytė. "Poliimidų iš 3,3',4,4'-difeniltetrakarboksirūgšties dianhidrido ir aromatinių diaminų sintezė ir plėvelių savybės" (vadovas prof. A. Žemaitaitis). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
Jurgita Kazlauskė. "Katijoninių celiuliozės darinių taikymas baltyminės kilmės vaistinių junginių pernašai" (vadovė prof. J. Liesienė). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
 
2008 m. apgintos daktaro disertacijos
Violeta Vaitkevičienė. "Naujų krūvininkus pernešančių stambiamolekulių ir mažamolekulių junginių su karbazolil- ir arilamino fragmentais sintezė ir tyrimas" (vadovas prof. J. V. Gražulevičius). Fiziniai mokslai. Chemija.
 
2007 m. apgintos daktaro disertacijos
Ramūnas Lygaitis. "Skylinių ir elektroninių organinių puslaidininkių sintezė ir savybės" (vadovas prof. J. V. Gražulevičius ). Fiziniai mokslai. Chemija.
Jūratė Simokaitienė. "Karbazolil-, fentiazinil-, trifenilamino fragmentus turinčių organinių puslaidininkių sintezė ir savybės" (vadovas prof. J. V. Gražulevičius). Fiziniai mokslai. Chemija.
Vaida Andriulevičiūtė. "Elektroaktyvių monomerų sintezė ir katijoninė polimerizacija" (vadovas prof. J. V. Gražulevičius). Fiziniai mokslai. Chemija.
Almantas Danilevičius. "Fenoksihidroksipropilhidroksietilceliuliozės gavimas ir savybės" (vadovė prof. J. Liesienė). Fiziniai mokslai. Chemija.
Rasa Kavaliauskaitė. "Krakmolo reakcija su N-2,3-epoksipropil-N,N,N- trimetilamonio chloridu ir gautų produktų savybės" (vadovas prof. A. Žemaitaitis). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
 
2006 m. apgintos daktaro disertacijos
Jolita Aniulytė. "Makroporėti nešikliai lektinų afininei chromatografijai bei fermentų mobilizacijai" (vadovė prof. J. Liesienė). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
Aurimas Riauka. "Anijoninių dažiklių sorbcija katijoniniu krakmolu" (vadovas prof. A. Žemaitaitis). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
Dalia Šablevičienė. "Katijoninio krakmolo sandaros įtaka flokuliacinėms savybėms" (vadovas doc. R. Klimavičiūtė). Technologijos mokslai. Chemijos inžinerija.
2015 m. apgintos daktaro disertacijos
Darius Mažeika. „Suardytų mikroorganizmų suspensijos skaidrinimo tangentinio mikrofiltavimo metodu ypatumai“. (Vadovas doc. dr. Zenonas Valančius);
Rokas Gendvilas. „α-C2SH sintezė, savybės ir naudojimas hidraulinei rišamajai medžiagai gauti“. (Vadovas prof. dr. Raimondas Šiaučiūnas)
 
2014 m. apgintos daktaro disertacijos
Agnė Bankauskaitė. "Hidrotalcito hidroterminė sintezė, savybės ir panaudojimas" (vadovas prof. dr. Kęstutis Baltakys)
Raimonda Kubiliūtė. "Pucolaninio priedo iš molio ir AlF3 gamybos atliekos sintezė bei įtaka portlandcemenčio savybėms" (vadovas prof. dr. Rimvydas Kaminskas)
 
2013 m. apgintos daktaro disertacijos
Anatolijus Eisinas. "Girolito sandaros ypatybės ir panaudojimas" (vadovas prof. dr. Kęstutis Baltakys)
 
2011 m. apgintos daktaro disertacijos
Arūnas Baltušnikas. „Rentgeno struktūrinės analizės metodų taikymas kintančios mineralinės sudėties junginių sistemoms tirti“ (vadovas prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas)
 
2010 m. apgintos daktaro disertacijos
Irmantas Barauskas. „Cemento su opoka ir klintimi atsparumas sulfatų ir chloridų poveikiui“ (vadovas prof. dr. Rimvydas Kaminskas)
 
2009 m. apgintos daktaro disertacijos
Asta Traidaraitė. „Analcimo sintezė, jo savybės ir stabilumas hidroterminėse sąlygose“ (vadovas doc. dr. Alfredas Balandis)
Liudas Kemeklis. „Elektrovakuuminio stiklo defektų susidarymo priežastys ir jų šalinimo būdai“ (eksternu, moksl. konsult. doc. dr. Alfredas Balandis)
 
2008 m. apgintos daktaro disertacijos
Nora Kybartienė. „Pushiračio fosfogipso, kaip gipsnių rišamųjų medžiagų žaliavos, kokybei įtakos turintys veiksniai“ (vadovas doc. dr. Zenonas Valančius)
 
2006 m. apgintos daktaro disertacijos
Virginija Valančienė. „Mineralinės sudėties įtaka keraminės šukės spalvai ir fizikinėms mechaninėms savybėms“ (vadovas prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas)
Kęstutis Baltakys. „Girolito sintezė ir savybės“ (vadovas prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas)
 
2004 m. apgintos daktaro disertacijos
Ingrida Sinkevičienė. „Kubinio leucito sintezė ir savybės“ (vadovas doc. dr. Alfredas Balandis)
 
2002 m. apgintos daktaro disertacijos
Edita Rupšytė. „Kalcio hidrosilikatu karbonizacijos proceso tyrimas“ (vadovas prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas)
Julius Arnoldas Mituzas. „Separuoto portlandcemenčio frakcijų hidratacija ir cemento akmens savybės“ (vadovas prof. dr. Rimvydas Kaminskas)
 
2001 m. apgintos daktaro disertacijos
Dalia Nizevičienė. „Pushidratinio fosfogipso susidarymas, savybės ir panaudojimas“ (vadovas doc. dr. Zenonas Valančius)