KTU ir LSMU mokslininkų rankose – galimybė visiškai atstatyti žmogaus kaulus

2015-12-14 19:00

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai įkūrė itin perspektyvų biomedicininį startuolį „Biomė“, kurio darbas – sintetinio kaulo pakaitalas naudojamas odontologijoje kaulo audinio regeneracijai – jau sulaukė pasaulinio pripažinimo. Tai pirmasis lietuviškas iš celiuliozės sukurtas kaulo pakaitalas odontologinėms kaulo atkūrimo operacijoms, gavęs pavadinimą „Cell’in“

Ar žinote, kad pirmąją oficialiai dokumentuotą kaulo bloko persodinimo operaciją atliko olandų chirurgas Jobas van Meek’renas 1668 metais? Jis sužeistam kareiviui užpildė kaukolės kaulo defektą šuns kaukolės kaulo bloku. Įdomu tai, kad šis kaulo pakaitalas buvo pašalintas po dviejų metų paties paciento reikalavimu. Kodėl? Jis tiesiog vėl norėjo lankytis bažnyčioje, nuo kurios buvo atskirtas už tokią sunkią nuodėmę.

Kaulo atkūrimas – viena dažniausių operacijų

Šiandien kaulo atkūrimo procedūros yra viena dažniausiai atliekamų audinio transplantavimo operacijų, savo populiarumu nusileidžianti tik kaulo čiulpų transplantacijai. Todėl kaulo pakaitalų poreikis šioms operacijoms yra milžiniškas ir nuolat didėjantis.

Startuolis „Biomė“ – geras pavyzdys, kaip mokslas ir verslas išvien tarnauja žmonėms. Startuolio centre – KTU mokslininkė, Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros profesorė Jolanta Liesienė ir jos vadovaujama mokslininkų grupė, dirbanti petis petin su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos profesoriaus Gintaro Juodžbalio vadovaujama akademine chirurgų-rezidentų komanda. Būtent šie žmonės sukūrė unikalios sudėties kompozitą.

Jis sudarytas iš gamtinio polimero – celiuliozės ir hidroksiapatito, savo struktūra ir savybėmis atitinka natūralų kaulą ir neturi analogų Lietuvoje.

Gelbsti uždelsusius implantuotis dantis

Kaulo pakaitalas – tai nuosavas, donoro arba dirbtinis kaulas, kuriuo chirurgai užpildo kaulo defekto vietą. Kai dėl traumos ar ligos kaulas yra pažeidžiamas, jis ima silpnėti ir nykti. Žandikaulio kaulas gali nykti netgi tinkamai ir laiku neišgydžius dantų šaknų kanalų, tuomet jo tiesiog nepakanka dantų implantui įsriegti. Čia į pagalbą ateina mokslininkai ir chirurgai.

Odontologijoje kaulo pakaitalai naudojami kaulo regeneracijos operacijoms, siekiant atstatyti trūkstamą žandikaulio kaulą dantų implantavimui atlikti. Kaulo defektai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: traumos, cistų ar auglių šalinimo operacijos, jei ilgai neištraukiami klibantys dantys, negydant dantų šaknų kanalų, o taip pat paveikti ligos, pvz., periodontito.

Kai žandikaulio kaulo nepakanka dantų implantui įsriegti, reikalinga kaulo priauginimo operacija, kurią atlieka chirurgas odontologas. Būtent jis parenka tinkamiausią kaulo pakaitalą. Pacientui tokių sprendimų priimti nereikia.

Naudoja ne sintetines, o organines medžiagas

„Tarptautinėje rinkoje egzistuoja visa įvairovė kaulo pakaitalų, nuolat tobulinamos technologijos, kuriamos naujos medžiagos. Mes taip pat tiriame, kuriame, bandome, tobuliname. Svarbiausia, ne būti pirmu, bet lanksčiu, ir turėti unikalų, geriausią sprendimą, kurio tuo metu reikia rinkai“, – sako KTU prof. dr. J. Liesienė.

„Kurdami šį inovatyvų kaulo  pakaitalą, mes naudojome ne sintetinius, o gamtinius polimerus – pvz., celiuliozę. Ji sunkiai degraduoja (nyksta) žmogaus organizme, nes čia nėra ją skaldančių fermentų – celulazių, bet po ilgesnio laiko ji rezorbuojasi. Celiuliozė yra necitotoksiška, pasižymi biosuderinamumu, ant jos gerai adsorbuojasi (susigeria į kietuosius kūnus) ir dauginasi ląstelės, o kaulo poros tarpusavy susisiekiančios, todėl užtikrina maistinių medžiagų ir metabolitų transportą“, – celiuliozės privalumus išskiria J. Liesienė.

Profesorė aiškina, kad kalbant paprastai tai reiškia, kad kaulo pakaitalo blokelis išliks pakankamai ilgai, kad susiformuotų kraujagyslių tinklas bei ataugtų kaulas defekto vietoje, tačiau laikui bėgant įdėtas svetimkūnis išnyks, nepalikdamas jokių žmogui kenksmingų irimo produktų. Be to, išgauta kaulo pakaitalo porėta struktūra pilnai atitinka žmogaus kaulo morfologijai.

„Cell ‘in” pakaitalas padeda ne tik veiksmingai sumažinti sudėtingų ir brangių dantų implantavimo procedūrų laiką, kainą, bet ir pacientų nepasitenkinimą.

Ateities planuose – visiškas kaulų atstatymas

Mokslininkai, sukūrę ši kaulo pakaitalą suprato, kad šio išradimo be komercializavimo nepavyks perduoti žmonėms. Siekiant komercializuoti šiuos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatus įkurtas startuolis – bendrovė „Biomė“, gavusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansavimą pagal Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 metų plėtros programą.

„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra labai įdomus ir subtilus procesas. Vieni turi gilias technologines žinias, kiti gerai išmano rinkos procesus. Dirbdami draugiškai ir vieningai, keldami bendrus tikslus, galime pasiekti ir labai sėkmingų rezultatų“, – mintimis dalijasi KTU profesorė.

Žandikaulio pakaitalu kūrimu „Biomė“ neapsiriboja ir žengia toliau – šiandien čia kuriami pažangūs kaulo pakaitalai ateityje leis pilnai atstatyti trūkstamą kaulą, nepriklausomai nuo defekto vietos dydžio.

Kitaip, nei priimta praktikoje, įmonė kuria ne kaulo pakaitalus granulėmis, o 3D blokais, kuriuos chirurgas skalpeliu pats gali pjaustyti ir formuoti pagal reikalingus parametrus.

Tai leis pilnai užpildyti visą kaulo defekto vietą, o per makroporėtą kaulo pakaitalo matricą lengvai praaugs paciento kraujagyslės, formuodamos reikiamą tinklą. Tai paskatins nuosavo paciento kaulo augimą, kaulo pakaitalas palaipsniui rezorbuosis ir išnyks. Jo vietoje bus naujas, tvirtas nuosavas paciento kaulas.

Reikia įrodyti, kad išradimas veikia

„Be abejo, pagrindiniu mūsų vystomu projektu išlieka celiuliozės/hidroksiapatito kaulo kompozito komercializavimas pagal turimą jungtinės veiklos sutartį su KTU. Tai mūsų prioritetinis, didžiausią įdirbį turintis projektas. Tačiau čia nesustojame. Šiandien mes intensyviai vystome jau kelis itin perspektyvius projektus“, – puikiais pirmųjų veiklos metų rezultatais dalijasi „Biomės” direktorė Kristina Liesė.

Jos teigimu, įkurti aukštųjų technologijų įmonę yra didelis žingsnis ir nemaža atsakomybė.

„Kitaip nei IT srityje, biomedicinoje neužtenka turėti gerą idėją ir potencialą sparčiai augti. Dar reikia įrodyti, kad tavo idėja veikia. Tam turime atlikti išsamius, sudėtingus ir labai brangius in vitro ir in vivo tyrimus. Kai kurie iš jų yra unikalūs, atliekami tik Šveicarijoje. Be to, kol įmonė neturi patirties ir nepasiekė finansinio stabilumo, tenka nuolat įrodinėti, kad esi perspektyvus, vertas pasitikėjimo, kad šiandien tavo įmonės turtas yra ne įdarbintų žmonių kiekis, o jų kuriama pridėtinė vertė“, – pasakoja K. Liesė.

Jos teigimu, „Biomei“ pasisekė ir dėl to, kad ji buvo įsteigta ir dirba Lietuvoje, kur Mokslo, inovacijų ir technologijų agenūros (MITA) dėka, aukštųjų technologijų verslams atsiveria platesnės ES finansavimo galimybės.

„Valstybės parama mums labai svarbi. Pirmiausia, ji apkritai mums leidžia kurtis, augti ir tobulėti. Be to, tai suteikia didelį privalumą užsienio investuotojų akyse. Jei per pirmus metus startuolis nepritraukia jokio finansavimo iš valstybės, kyla klausimas ar pati valstybė juo tiki. Skaičiai ir pasiekimai atveria galimybes kalbėtis su užsienio investuotojais” – pabrėžia K. Liesė.

Jau sulaukė tarptautinio pripažinimo

Subūrusi stiprią komandą ir aktyviai dalyvaudama smulkų ir vidutinį verslą skatinančiose ES finansavimo programose, UAB „Biomė“ tapo pažangia jauna biomedicinos inžinerijos įmone, aktyviai stiprinančia savo projektų krepšelį.

Graži partnerystė su KTU ir LSMU kuria naują lietuvišką sėkmės istoriją. Šiandien „Biomė“ džiaugiasi puikiais rezultatais INOVEKS projekte, stažuote Akrono (JAV) verslo akseleratoriuje, MITA ir LR Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų apdovanojimais už MTEP rezultatų komercinimą ir perspektyviausią technologinio verslo idėją.

Ūkio ministras Evaldas Gustas išrinko „Biomę” kaip pavyzdį, vertą reprezentuoti Lietuvos inovacijas – įmonės atstovai kartu su ministru papuošė leidinio „Inovacijos 2014“ viršelį, o bendrovė priimta į Lietuvos biotechnologų asociacijos narių gretas, dalyvauja Žinių ekonomikos forume, yra nominuota Baltijos Investuotojų Forumo inovacijų apdovanojimams.

Bene didžiausias tik prieš metus įkurtos bendrovės pasiekimas – ji jau yra tarp 50 perspektyviausių pasaulio aukštųjų technologijų startuolių. Tokio įvertinimo sulaukta iš Silicio slėnio (JAV), paskelbus „TiE50 TOP Startup 2015“ įmones. Kasmet dėl šio įvertinimo susikauna tūkstančiai startuolių iš viso pasaulio. Tikimybė būti pastebėtiems ir patekti į šį prestižinį sąrašą yra vos 5 proc.

„Mūsų žiniomis, esame pirmoji biomedicinos technologijų įmonė iš Lietuvos, įveikusi aukštus atrankos barjerus. Viena iš strateginių mūsų įmonės užduočių yra užsienio partnerių paieška. Mums, mažiems ir veržliems, tokia partnerystė yra gyvybiškai reikalinga“, – sako K. Liesė.

Jos teigimu, naivu būtų tikėtis, kad itin konkurencingoje biomedicinos rinkoje vienas pats lengvai įveiksi išradimų komercializacijos procesą ar išsiverši į lyderius, nes stambūs tarptautinių rinkų dalyviai turi ir galingus išteklius: reputaciją, ryšius, patirtį, infrastruktūrą ir pinigus.

„Pritrauktos lėšos, žinios ir patirtis leistų vystytis dar spartesniais tempais,“ – ateities planais dalinasi direktorė.

ktu.edu straipsnis.

Kitos naujienos

image
2017-02-20 13:30
Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, iš kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai pagrinde naudojami ir maisto pakuočių gamybai....
image
2017-01-11 11:00
Pratęsiame naujosios mokslininkų kartos rubriką su doktorantu 2016 metais prisijungusiu prie cheminės technologijos fakulteto. Pristatome Luką Jasiūną, Organinės chemijos katedros pirmo kurso doktorantą. Baigęs mokyklą Vilniuje akademinės laimės dar 2010-siais metais mūsų pašnekovas patraukė ieškoti į Skandinaviją....
image
2016-12-23 18:45
Cheminės technologijos dekanas prof. Eugenijus Valatka fakulteto bendruomenę sveikina su artėjančiomis šventėmis.
2016-12-07 15:30
Geriausias pasirinkimas studijuoti Informatikos inžineriją – Kauno technologijos universitetas (KTU), paskelbė žurnalas „Reitingai“, kasmet vertinantis šalies aukštąsias mokyklas. Reitingo sudarytojų vertinimu, KTU bakalauro ir magistro studijos yra tarp geriausių Lietuvoje. KTU pripažintas pirmuoju universitetu...
image
2016-12-06 19:00
Gruodžio 2 d. „Orlen Lietuva“ mokymų centre profesorius Algirdas Šulčius vedė mokymus tema „Metalų korozija ir jos rūšys". Šiuose mokymuose dalyvavo trisdešimt Mechanikos, Įrengimų priežiūros ir remonto skyrių, taip pat Magistralinių vamzdynų eksploatavimo grupės inžinierių. Prof. A.Šulčius turi...
image
2016-12-06 18:00
Gaisruose daugiausia nuostolių padaro liepsnos, tačiau daugiau gyvybių nusineša nuodingi gaisrų dūmai. Specialistų teigimu, šiandien nuo menkiausios kibirkšties pastatai atvira ugnimi įsiliepsnoja net penkis kartus greičiau nei prieš tris dešimtmečius, nes statyboms ir ypač vidaus apdailai intensyviai naudojami...
image
2016-10-24 20:15
Kauno technologijos universitetą (KTU) pasiekė gera žinia. Profesoriaus Vytauto Getaučio su komanda ir Šveicarijos fizikais sukurtų medžiagų, skirtų naujos kartos Saulės elementams, patentą įsigijo viena Japonijos kompanija. „Tai reiškia, kad verslas ruošiasi gaminti naujos kartos produktą, naudodamas mūsų kurtas...
image
2016-10-20 22:30
Bendrovės „Baltkalis“ ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių bendradarbiavimo rezultatas – naujas, analogų neturintis, patentuotas ledo ir sniego tirpinimo mišinys „Ledo siaubas“. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad lyginant su technine druska, kuria dažniausiai Lietuvoje barstomi keliai žiemą,...