Magistrantūros studijos

Magistrantūros priėmimas

BENDRA INFORMACIJA APIE PRIĖMIMO PROCEDŪRAS TEIKIANT PRAŠYMĄ

Studentų priėmimo į Kauno technologijos universitetą 2017 m. taisyklės (toliau – Priėmimo taisyklės), patvirtintos Kauno technologijos universiteto Senato 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. V3-S-23, nustato tvarką, kuria stojantieji 2017 m. priimami į antrosios (magistrantūros) studijų pakopos studijų programas.

  1. Į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys, baigę pirmosios studijų pakopos studijas arba vientisąsias studijas ir atitinkantys studijų krypties (grupės) apraše bei antrosios studijų pakopos studijų programos apraše nurodytus reikalavimus:
    • asmenys, baigę Priėmimo taisyklių 4 priede nurodytų krypčių universitetines pirmosios studijų pakopos arba vientisąsias studijas ir įgiję atitinkamą bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba vientisųjų studijų magistro kvalifikacinį laipsnį ir atitinkantys Priėmimo taisyklių 4 priede nurodytus papildomus priėmimo reikalavimus;
    • asmenys, baigę kolegines studijas ir įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, baigę papildomąsias tos krypties studijas Universitete arba pateikę atitinkamų papildomųjų studijų baigimo kitame universitete pažymėjimą, ir (arba) turintys praktinės veiklos patirties ir atitinkantys priėmimo papildomus reikalavimus, nurodytus Priėmimo taisyklių  4 priede;
    • asmenys, mokantys anglų kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu pagal kalbų mokėjimo lygių klasifikatorių patvirtintą Švietimo ir mokslo ministro 2009 m. balandžio 6 d. NR. ISAK-687 įsakymu „Dėl kalbų mokėjimo lygių klasifikatoriaus patvirtinimo“.
  1. Priėmimas vykdomas tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Į kiekvieną studijų programą stojantieji priimami konkurso būdu pagal konkursinį balą.
  2. Priėmimas vyksta keliais etapais – po pagrindinio priėmimo (pirmojo ir antrojo etapų) vykdomas papildomas priėmimas, kuriame konkuruojama dėl likusių laisvų valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų vietų.
  3. Prašymas teikiamas tik internetu, prašymo nagrinėjimas ir visos priėmimo procedūros pradedamos Universitetui gavus iš banko pranešimą apie stojamosios įmokos sumokėjimą KTU MPIS ►
    • Stojamoji studijų įmoka – 12 eurų. Už stojantįjį įmoką gali sumokėti ir kitas fizinis arba juridinis asmuo, tačiau būtina teisingai nurodyti mokėjimo duomenis: mokėtoją, įmokos paskirtį ir įmokos kodą. Neteisingai nurodžius šiuos duomenis, lėšos nebus įskaitomos.
    • Stojantiesiems sumokėjusiems stojamoji studijų įmoką  ir dalyvavusiems ankstesniojo priėmimo etapo konkurse 12 eurų įmokos pakartotinai mokėti nereikia.
    • Užregistravus prašymą leisti dalyvauti studijų konkursuose, stojamoji studijų įmoka negrąžinama.
  4. Prašyme iš viso galima nurodyti iki keturių pageidavimų.
  5. Šiais metais stojant į visas studijų programas vykdomas motyvacijos vertinimas.
  6. Asmenų, pirmosios pakopos išsilavinimą įgijusių KTU 1997 m. ir vėliau, bakalauro diplomų duomenys pateikiami iš Universiteto duomenų bazių. Stojantysis privalo pats patvirtinti KTU MPIS vieno mygtuko paspaudimu, kad nori įkelti savo bakalauro diplomo duomenis ir pasitikrinti, kad duomenis buvo sėkmingai įkelti. Neatlikus šio veiksmo, prašymas nebus nagrinėjamas ir priėmimo konkurse nedalyvaujama.
  7. Stojantieji, pirmosios pakopos išsilavinimą įgiję ne KTU arba baigę KTU 1996 m. ir ankščiauturi patys nuosekliai įvesti visus diplomo ir jo priedėlio dalykų įrašus (įvertinimus) KTU MPIS, prieš tai nurodydami įgyto išsilavinimo liudijančių dokumentų - diplomo ir diplomo priedo blanko ir serijos numerius. Šie stojantieji taip pat privalo patys pateikti abiejų dokumentų elektronines kopijas įkeliant jas į KTU MPIS. Nepateikus šios informacijos, prašymas nebus nagrinėjamas.
  8. Jei stojate į antrosios pakopos studijų programą, tačiau bakalauro diplomą atsiimsite pasibaigus KTU priėmimo terminams, magistrantūros priėmimo informacinėje sistemoje galite pateikti akademinę pažymą apie išklausytų dalykų įvertinimus. Pasirašydami studijų sutartį, privalėsite parodyti diplomo ir jo priedėlio originalus.
  9. Jei išsilavinimo dokumentai išduoti užsienio institucijose, asmuo, stojantis į antrosios pakopos studijas, dėl akademinio užsienio kvalifikacijos pripažinimo privalo kreiptis į Studijų kokybės ir vertinimo centą ► - toliau SKVC. Ir tik po to, turėdamas užsienio kvalifikacijos pripažinimo pažymą, išduotą SKVC, turi kreiptis į KTU Priėmimo grupę, dėl įvertinimų konvertavimo pažymos. Priėmimo grupės išduotą įvertinimų konvertavimo pažymą, stojantysis privalo pats pateikti KTU MIPIS, t. y. įvesti visus pažymoje surašytus konvertuotus įvertinimus bei pateikti šios pažymos ir ankstesnės SKVC išduotos pažymos elektronines kopijas. Nepateikus šios informacijos, prašymas nebus nagrinėjamas.
  10. Visi stojantieji, internetu teikiantys stojimo prašymą ir turintys mokslinės arba meninės veiklos įrodymų, privalo įrodymų elektronines kopijas įkelti į KTU MPIS.
  11. Teikiant prašymą, privaloma patvirtinti, jog stojantysis moka anglų kalbą ne žemesniu, kaip B2 lygiu.
  12. Jei pretenduojama studijuoti studijų programoje, kurioje buvo numatyti specialieji priėmimo reikalavimai, nurodyti Priėmimo taisyklių 4 priede, stojančiajam privaloma pateikti elektroninę pažymos kopiją per KTU MPIS apie įgytą ne mažesnę kaip vienerių metų adekvačią profesinio darbo patirtį. Nepateikus šios pažymos, prašyme nurodytas pageidavimas, priimti studijuoti šia studijų programa, nebus nagrinėjamas.

KONKURSINIO BALO SKAIČIAVIMO PRINCIPAI

  1. Konkursinis balas – skaitinė konkursinio balo dedamųjų išraiška, apskaičiuojama kiekvienam stojančiajam kiekvienoje studijų programoje. Jį sudaro konkursinio balo dedamųjų, padaugintų iš svertinių koeficientų, suma.
  2. Konkursinio balo dedamosios:
    • pirmosios studijų pakopos studijų arba vientisųjų studijų diplomo priedėlyje įrašytų mokomųjų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis (svertinis koeficientas – 0,7); prie dalykų įvertinimų gali būti pridedami papildomųjų ar gretutinių studijų pažymėjime įrašyti įvertinimai;
    • mokslo veiklos (mokslinių publikacijų, pranešimų mokslinėse konferencijose, dalyvavimo parodose, darbo studentų mokslinėje draugijoje, darbo mokslinėje grupėje ir kt.) arba meno veiklos (meno kūrinio skelbimo arba realizavimo, dalyvavimo meno parodose ir architektūriniuose konkursuose), stojant į meno srities studijų programas, įvertinimas dešimtbalėje sistemoje (svertinis koeficientas – 0,2);
    • motyvacijos įvertinimas dešimtbalėje sistemoje (svertinis koeficientas – 0,1);
    • Konkursinio balo formulė: KB = 0,7*SV + 0,2*MMV + 0,1*MV (pagal  punktuose išvardintas dedamąsias).
  3.  Prie konkursinio balo gali būti papildomai pridedama 0,5 balo už antrosios užsienio kalbos mokėjimą ne žemesniu nei B2 lygiu, jeigu stojantysis su el. prašymu pateikia kompetentingos institucijos ne anksčiau nei prieš 2 metus išduotą pažymą, įrodančią antrosios užsienio kalbos mokėjimo lygį. Jeigu stojantysis pateikia kitų užsienio kalbų mokėjimo įrodymus, papildomi balai nesumuojami – skiriama ne daugiau kaip 0,5 balo.
  4. Konkursinio balo skaičiavimo principai:
    • apskaičiuojant stojančiųjų į skirtingų studijų krypčių grupių studijų programas konkursinį balą, mokslo (meno) veiklos įvertinimas gali būti skirtingas;
    • jei pirmosios studijų pakopos studijų arba vientisųjų studijų diplomo priedėlyje (priede) dalykų apimtis kreditais nėra nurodyta, skaičiuojant konkursinį balą imamas aritmetinis diplomo priedėlio (priedo) dalykų įvertinimų vidurkis;
    • penkiabalės vertinimo sistemos įvertinimai pirmiausia konvertuojami į dešimtbalę ir tik paskui su jais atliekami aritmetiniai veiksmai;
    • jei diplomo priedėlyje (priede) yra dalykų, įvertintų įskaita, jų įvertinimas neįtraukiamas į skaičiuojamą svertinį vidurkį ir konkursinį balą;
    • asmenų, baigusių papildomąsias studijas, konkursiniam balui skaičiuoti imamas bakalauro arba profesinio bakalauro diplomo priedėlyje ir papildomųjų studijų pažymėjime įrašytų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis. Papildomųjų studijų metu išklausytų dalykų įvertinimai yra adekvatūs bakalauro ar profesinio bakalauro diplomo priedėlyje (priede) nurodytiems dalykams.
  5. Stojantysis, nepateikęs mokslo (meno) veiklos įrodymų ir (arba) nedalyvavęs motyvacijos vertinime, konkurse dalyvauja, tačiau praranda 20 proc. konkursinio balo dedamąją už mokslo (meno) veiklos įvertinimą ir (arba) 10 proc. konkursinio balo dedamąją už motyvacijos įvertinimą.
  6. Mokslo (meno) veiklos bei motyvacijos vertinimo ekspertinį vertinimą atlieka fakultetų priėmimo komisijos.

KTU stojančiųjų į antrosios pakopos studijų programas mokslo (meno) veiklos vertinimo tvarkos aprašas ir KTU stojančiųjų į antrosios pakopos studijų programas motyvacijos vertinimo tvarkos aprašas

Datos ir priėmimo terminai

Etapai Priėmimo procedūros Datos
nuo iki
Pagrindinis priėmimas Pirmasis etapas Prašymų teikimas ir stojamosios studijų įmokos sumokėjimas 2017-05-02 (antr.) 8 val. 2017-06-27 (antr.) 17 val.
Atitikties priėmimo reikalavimams, mokslo (meno) veiklos ir motyvacijos raštu vertinimas priėmimo komisijose 2017-06-28 (treč.) 8 val. 2017-06-29 (ketv.) 17 val.
Motyvacijos vertinimas 2017-06-29 (ketv.) 8 val. 2017-06-29 (ketv.) 17 val.
Atitikties priėmimo reikalavimams ir konkursinio balo paskelbimas 2017-06-29 (ketv.) 18 val.
Apeliacijų dėl atitikties priėmimo reikalavimams, mokslo (meno) veiklos ir motyvacijos vertinimo procedūrinių pažeidimų priėmimas 2017-06-29 (ketv.) 18 val. 2017-06-29 (ketv.) 21 val.
Apeliacijų svarstymas ir sprendimų paskelbimas 2017-06-30 (penkt.) 8 val. 2017-06-30 (ketv.) 12 val.
Stojančiųjų konkursinių eilių sudarymas  ir kvietimo studijuoti paskelbimas 2017-06-30  (penkt.) 16 val.
Studijų sutarčių su pakviestaisiais pasirašymas 2017-07-03 (pirm.) 8 val. 2017-07-04 (antr.) 17 val.
Antrasis etapas Prašymų teikimas ir stojamosios studijų įmokos sumokėjimas 2017-07-07 (penkt.) 8 val. 2017-07-12 (treč.) 17 val.
Atitikties priėmimo reikalavimams, mokslo (meno) veiklos ir motyvacijos vertinimas priėmimo komisijose 2017-07-13 (ketv.) 8 val. 2017-07-13 (ketv.) 16 val.
Atitikties priėmimo reikalavimams ir konkursinio balo paskelbimas 2017-07-13 (ketv.) 17 val.
Apeliacijų dėl atitikties priėmimo reikalavimams, mokslo (meno) veiklos ir motyvacijos vertinimo procedūrinių pažeidimų priėmimas 2017-07-13 (ketv.) 17 val. 2017-07-13 (ketv.) 21 val.
Apeliacijų svarstymas ir sprendimų paskelbimas 2017-07-14 (penkt.) 8 val. 2017-07-14 (penkt.) 12 val.
Stojančiųjų konkursinių eilių sudarymas ir kvietimo studijuoti paskelbimas 2017-07-14 (penkt.) 16 val.
Studijų sutarčių su pakviestaisiais pasirašymas 2017-07-17 (pirm.) 8 val. 2017-07-17 (pirm.) 17 val.
Papildomas priėmimas Prašymų teikimas ir stojamosios studijų įmokos sumokėjimas 2017-07-19 (treč.) 8 val. 2017-08-23 (treč.) 13 val.
Atitikties priėmimo reikalavimams, mokslo (meno) veiklos ir motyvacijos vertinimas priėmimo komisijose 2017-08-24 (ketv.) 8 val. 2017-08-24 (ketv.) 16 val.
Atitikties priėmimo reikalavimams ir konkursinio balo paskelbimas 2017-08-24 (ketv.) 17 val.
Apeliacijų dėl atitikties priėmimo reikalavimams, mokslo (meno) veiklos ir motyvacijos vertinimo procedūrinių pažeidimų priėmimas 2017-08-24 (ketv.) 17 val. 2017-08-24 (ketv.) 21 val.
Apeliacijų svarstymas ir sprendimų paskelbimas 2017-08-25 (penkt.) 8 val. 2017-08-25 (penkt.) 12 val.
Stojančiųjų konkursinių eilių sudarymas  ir kvietimo studijuoti paskelbimas 2017-08-28 (pirm.) 14 val.
Studijų sutarčių su pakviestaisiais pasirašymas 2017-08-29 (antr.) 8 val. 2017-08-30 (treč.) 17 val.

Pastabos
1)  Papildomas priėmimas vykdomas, jeigu po pagrindinio priėmimo lieka laisvų vietų.
2) Papildomam priėmimui teikiamas naujas prašymas. Studijų sutartį valstybės finansuojamose vietose stojantieji gali sudaryti tik nutraukę anksčiau pasirašytą studijų sutartį valstybės finansuojamoje vietoje.
3)  Apeliacijos teikiamos internetu – magistrantūros priėmimo informacinėje sistemoje.
 

Studijų sutarties pasirašymas

  1. Studijų sutartys su pakviestaisiais sudaromos po kiekvieno kvietimo studijuoti paskelbimo.
  2. Studijų sutartis sudaroma tik pateikus įrodymą iš banko apie sumokėtą 40 eurų registracijos studijoms įmoką. Nutraukus studijų sutartį, registracijos studijoms įmoka negrąžinama. Nurodytais terminais nepasirašius studijų sutarties kvietimas studijuoti anuliuojamas, o atsilaisvinusios vietos perkeliamos į kitą priėmimo etapą.
  3. Studijų sutartį sudarant nuotoliniu būdu, per Universiteto elektroninių studijų sutarčių sudarymo informacinę sistemą - ESSSIS, visus priėmimo informacinėje sistemoje pateiktus dokumentus privaloma pateikti fakulteto studijų centre rugsėjo mėnesį atvykus studijuoti. Asmenys, priėmimo informacinėje sistemoje savo išsilavinimą patvirtinančius dokumentus įkėlę iš oficialių duomenų bazių ir sudarę elektroninę studijų sutartį, šių dokumentų originalų bei jų kopijų papildomai pristatyti fakulteto studijų centrui neturi. Pakviestieji studijuoti į studijų programą "Medicininė chemija" arba "Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba" nuotoliniu būdu sudaryti studijų sutarties galimybės neturės. Norint sudaryti studijų sutartį nuotoliniu būdu ESSSIS reikės patvirtinant savo tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą, pasinaudojant Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės sistemomis arba elektroniniu parašu.
  4. Studijų sutartį sudarant tiesioginiu būdu, pakviestieji privalo pateikti dokumentų originalus (parodyti) ir turėti jų kopijas (palikti):
  • asmens tapatybės kortelės ar paso;
  • diplomo ir jo priedėlio (priedo);
  • papildomųjų studijų pažymėjimo, jei yra;
  • gretutinių studijų pažymėjimo, jei yra;
  • pažymos apie neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų mokymosi pasiekimų įvertinimą, jei yra;
  • kitų išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, jei yra;
  • mokslo (meno) veiklos įrodymų, jei yra;
  • praktinės veiklos patirties įrodymų, jei yra;
  • dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu.
  1. Pakviestieji studijuoti dokumentus pateikia fakultetuose. Nuotraukų būsimiems studentams pateikti nereikia.
  2. Studijų sutartį valstybės finansuojamoje studijų vietoje stojantysis gali sudaryti tik nutraukęs anksčiau sudarytą studijų sutartį valstybės finansuojamoje vietoje.
  3. Stojantysis gali būti sudaręs studijų sutartį valstybės finansuojamoje vietoje ir kitą studijų sutartį valstybės nefinansuojamoje vietoje.
  4. Studento atmintinė sudarius studijų sutatį.

Kaip pasirašyti studijų sutartį nuotoliniu būdu per KTU elektroninių studijų sutarčių sudarymo informacinę sistemą - ESSSIS rasite:

Sąskaitų įmokoms rekvizitai

Stojamąją studijų įmoką* 12 Eur – galima mokėti į bet kurią iš nurodytų sąskaitų:

  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. LT54 7300 0100 0251 0317, banko kodas – 73000, sutrumpintas įmokos pavadinimas – „Stojamoji studijų įmoka“, kodas – 2881, mokėtojo kodo skiltyje rašomas stojančiojo asmens kodas
  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT75 7044 0600 0310 4494, banko kodas – 70440, sutrumpintas įmokos pavadinimas – „Stojamoji studijų įmoka“, kodas – 2881, mokėtojo kodo skiltyje rašomas stojančiojo asmens kodas,
  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – AB DNB bankas, sąskaitos Nr. LT70 4010 0425 0240 0369, banko kodas – 40100, sutrumpintas mokesčio pavadinimas – „Stojamoji studijų įmoka“, kodas – 2881, mokėtojo kodo skiltyje rašomas stojančiojo asmens kodas.

Registracijos studijoms įmoką* 40 Eur (moka visi priimtieji) – galima mokėti į bet kurią iš nurodytų sąskaitų:

  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. LT54 7300 0100 0251 0317, banko kodas – 73000, sutrumpintas įmokos pavadinimas – „Registracijos studijoms įmoka“, kodas – 103170, mokėtojo kodo skiltyje rašomas studento asmens kodas
  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas –AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT75 7044 0600 0310 4494, banko kodas – 70440, sutrumpintas įmokos pavadinimas – „Registracijos studijoms įmoka“, kodas – 103170, mokėtojo kodo skiltyje rašomas studento asmens kodas,
  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – AB DNB bankas, sąskaitos Nr. LT70 4010 0425 0240 0369, banko kodas – 40100, sutrumpintas mokesčio pavadinimas – „Registracijos studijoms įmoka“, kodas – 103170, mokėtojo kodo skiltyje rašomas studento asmens kodas.

Įmokas už studijas* kaina nurodyta studijų sutartyje (moka priimtieji į valstybės nefinansuojamas studijas) galima mokėti į bet kurią iš nurodytų sąskaitų:

  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. LT54 7300 0100 0251 0317, banko kodas – 73000, sutrumpintas įmokos pavadinimas – „Už studijas“, kodas – 103161, mokėtojo kodo skiltyje rašomas studento asmens kodas
  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas –AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT75 7044 0600 0310 4494, banko kodas – 70440, sutrumpintas įmokos pavadinimas – „Už studijas“, kodas – 103161, mokėtojo kodo skiltyje rašomas studento asmens kodas,
  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – AB DNB  bankas, sąskaitos Nr. LT70 4010 0425 0240 0369, banko kodas – 40100, sutrumpintas mokesčio pavadinimas – „Už studijas“, kodas – 103161, mokėtojo kodo skiltyje rašomas studento asmens kodas.

Pastaba * - mokantiems iš užsienio banko sąskaitos:

  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. LT54 7300 0100 0251 0317, SWIFT XABALT 22, mokėjime būtina nurodyti pakviestojo studijuoti vardą ir pavardę bei asmens kodą (jei asmens kodą turi),
  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – „SEB bankas“, AB, sąskaitos Nr. LT75 7044 0600 0310 4494, SWIFT CBVI LT 2X, mokėjime būtina nurodyti pakviestojo studijuoti vardą ir pavardę bei asmens kodą (jei asmens kodą turi),
  • Gavėjas – Kauno technologijos universitetas, gavėjo bankas – „DNB bankas“, AB, sąskaitos Nr. LT70 4010 0425 0240 0369, SWIFT AGBLLT 2X, mokėjime būtina nurodyti pakviestojo studijuoti vardą ir pavardę bei asmens kodą (jei asmens kodą turi).

Studijų kaina

Metinė antrosios pakopos studijų kaina asmenims (priimtiems 2017 metais), sutinkantiems mokėti visą studijų kainą:

Eil. Nr. Studijų krypčių grupė Metinė studijų kaina, EUR Vieno kredito kaina, EUR
NL I1
1 Filosofijos studijų kryptis, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijų4 krypčių grupės 2262  1508 37,70
24002 16002 40,002
2 Matematikos mokslų studijų4 krypčių grupė 2542 1695 42,37
3 Ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, technologijų mokslų, inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės, architektūros3, medicinos technologijų, vertimo studijų kryptys 3236 2157 53,93
4 Muzikos studijų kryptis 6292 4195 104,87

Santrumpos
NL – nuolatinė studijų forma, I – ištęstinė studijų forma (tiksli studijų ištęstine forma kaina apskaičiuojama pagal pasirinktų studijų kreditų skaičių).
Studijų nuolatine forma trukmė – 1,5 arba 2 metai (apimtis - 90-120 kreditų).
Studijų ištęstine forma trukmė – 2 arba 3 metai (apimtis - 90-120 kreditų).


Pastabos
1)  Tiksli metinė studijų ištęstine forma kaina apskaičiuojama pagal pasirinktų studijų kreditų skaičių.
2)  Kaina taikoma Ekonomikos ir verslo fakulteto studijų programoms.
3)  Kaina nurodyta už antrąją architektūros vientisųjų studijų dalį (apimtis - 60 kreditų) arba už antrąją studijų pakopą (apimtis – 120 kreditų).
4) Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės studijų programai Apskaita ir auditas (anglų kalba) ir matematikos mokslų studijų krypčių grupės studijų programai Didžiųjų verslo duomenų analitika (anglų kalba) NL studijų forma taikoma 3100 Eur studijų kaina, I forma – 2067 Eur, vieno kredito kaina – 51,67 Eur.

Kauno technologijos universiteto magistrantūra – tai pirmosios Lietuvoje naujos kartos, visuomenės ir rinkos poreikius atliepiančios bei pasaulines tendencijas atitinkančios studijos, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui.

Magistrantūros programos įgyvendinimo keliai:

Prie kiekvienos magistrantūros studijų programos yra pažymėta ar jai yra taikomas MA+.

Šių studijų programų studentai gali rinktis iš Krypties eksperto kelio ar Tarpkrypčio eksperto kelio. Pasirinkimas vyksta akademinėje informacinėje sistemoje. Kiekvieną kelią (kompetenciją) sudaro trys dalykai (18 kr.), kurie išsidėsto taip: I kurso I sem. (ruduo) –pirmas dalykas (6 kr.), I kurso II sem. (pavasaris) –  antras dalykas (6 kr.), II kurso III sem. – trečias dalykas (6 kr.). Pasirinkęs krypties eksperto kelią studentas gilina savo žinias ir stiprina gebėjimus pagrindinėje studijų kryptyje. Pasirinkęs tarpkrypčio eksperto kelią, studentas įgyja žinias ir gebėjimus kitoje studijų srityje ar kryptyje. Kompetencijoje yra galimas papildomų dalykų alternatyvų pasirinkimas.

krypties eksperto (gilios savo srities žinios ir gebėjimai, reikalingi moksliniams tiriamiesiems uždaviniams spręsti);

tarpkrypčio eksperto:
1. tarpdisciplininis (skirtingų žinių ir gebėjimų laukai apjungiami specifiniams uždaviniams spręsti);
2. vadovavimo (pramonės / verslo taikomasis profilis ir vadovui reikalingos žinios bei gebėjimai).

Kompetencijos įgijimą įrodo KTU pažymėjimo suteikimas ir įrašas magistro diplomo priedėlyje. Papildomai studentas gali įgyti tarptautinį sertifikatą (detalės nurodytos prie kiekvienos kompetencijos).

Kompetencijas įgyvendina KTU dėstytojai – savo srities ekspertai – ir aukšto lygio verslo ir viešojo sektoriaus organizacijos, kurių darbuotojai skaito paskaitas, teikia temas baigiamiesiems studentų darbams, į praktiką orientuotas užduotis projektams ir kt.

Kompetencijų pasirinkimas akademinėje informacinėje sistemoje yra numatytas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

MA+ kompetencijos

Lyderystė darniai plėtrai 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Lyderystė darniai plėtrai 18 ECTS

Pažangiausi pasaulio verslininkai ir politikai teigia, kad darni plėtra nėra privaloma prabanga – tai objektyvi realybė, siekiant žmonijos išlikimo ir gerovės, todėl darnios plėtros problemos negali būti sprendžiamos vienpusiškai, būtinas visų suinteresuotų šalių – valdžios institucijų, verslo ir visuomenės – pritarimas ir aktyvi veikla. Būtent tokias žinias, praktinius įgūdžius bei gebėjimus suburti efektyviai dirbančią komandą įgyja pasirinkusieji Lyderystės darniai plėtrai kompetenciją.

Vadovaujančiam personalui tai padės formuoti verslo įmonės ar kitos organizacijos atsakingos veiklos strategiją, paremtą ne tik finansų, bet ir medžiagų bei energijos balansais; valdyti įmonės rizikas ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į vykstančius globalius ekonominius ir aplinkos pokyčius ir atliepti socialinius lūkesčius.

Kiekvienas šią kompetenciją įgijęs absolventas gebės pagrįsti bei komunikuoti atsakingo ir skaidraus verslo svarbą, teikiamą naudą ekonominiam augimui bet kurioje pasaulio šalyje.

Vadovas

Prof. dr. Žaneta Stasiškienė
+370 698 12 868
El. p.: zaneta.stasiskiene@ktu.lt

 

IKEA Purchasing Services (Lithuania), UAB

Darnus vartojimas ir gamyba

 Studentai supranta pagrindinius darnaus vystymosi ir vartojimo koncepcijų principus, suvokia pramonės vaidmenį siekiant darnaus vystymosi. Jie yra įsisavinę žinias apie pagrindinius darnios pramonės plėtros (DPP) elementus, išanalizavę Lietuvos pramonės perspektyvą darnaus vystymosi kontekste. Absolventai moka susisteminti įgytas inžinerines, aplinkos apsaugos, ekonomines, finansines bei teisines žinias, praktiškai jas pritaikyti, vertinant atskirų ūkio sektorių plėtros galimybes.

Magistrantai turi išsamias žinias apie darnaus vartojimo koncepciją ir aspektus, supratimą kaip įvairiuose būvio ciklo etapuose įgyvendinant darnaus vartojimo principus būtų mažinamas išteklių naudojimo intensyvumas bei prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo derinant darnaus vartojimo ir gamybos aspektus ir siekiant abipusės naudos.

Darnių vertės grandinių modeliavimas

 Studentai vertina vertės darnumą ir kūrimą, analizuojant sistemas holistiniu požiūriu ir taikant metodikas, kurios leidžia vertinti sistemas ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriais; praktiškai taiko vertės grandinės koncepciją įmonės lygiu, tiekimo grandinės valdyme, ar siekiant įmonės konkurencingumo; naudoja vertės grandinės koncepciją darnių inovacijų kūrimui ir vertina kaip darniosios inovacijos įtakoja vertės grandinės pokyčius.

Verslo socialinė atsakomybė Studentai identifikuoja pagrindinius verslo socialinius parnerius ir suinteresuotas puses, parengia verslo, kaip socialinio partnerio, politiką ir veiklos strategiją; turi žinių apie verslo socialinę atsakomybę reglamentuojančius standartus ir teisės aktus; supranta ir taiko socialinės atsakomybės sistemų reikalavimus, suvokia jų ryšį su kitomis vadybos sistemomis.

Duomenų analitika 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Duomenų analitika 18 ECTS

Įvairios sistemos ir procesai šiandien generuoja didžiulius duomenų kiekius. Įmonėms labai svarbu gauti naudą iš šių duomenų, „ištraukti“ įžvalgas apie vienų ar kitų procesų gerinimą, klientų elgseną, išteklių naudojimą, našumo didinimą ir t.t. Darbo rinkoje labai trūksta specialistų, kurie galėtų analizuoti duomenis ir daryti išvadas, reikalingas tolimesnei verslo sėkmei, todėl analitiko kompetenciją įgiję absolventai yra labai paklausūs. Jie kuria ir tobulina įvairių socialinių ir techninių sistemų bei procesų duomenų analitikos modelius. Taikydami matematikos ir statistikos metodus bei šiuolaikines analitikos programines priemones, iš duomenų išgauna prasmingą ir naudingą informaciją, kuri reikalinga įvairių sistemų ir procesų pažinimui, tobulinimui, sumaniam valdymui, optimizavimui, prognozavimui ir verslo sprendimų priėmimui.

Vadovas



 

Doc. dr. Vytautas Janilionis
+370 686 61 605
El. p.: vytautas.janilionis@ktu.lt

 Duomenų tyrybos metodai

Studentai kuria duomenų tyrybos modelius, taikydami įvairius metodus (susietumų analizė, klasterinė analizė, klasifikavimo metodai, mašininis mokymas ir t.t.), atlikdami duomenų tyrybą panaudojant programinę įrangą (SAS, R), analizuoja ir interpretuoja tyrimų rezultatus, pateikia pagrįstas išvadas tirtoms sistemoms.

Daugiamatės statistinės analizės modeliai

Studentai kuria duomenų analizės ir prognozavimo modelius, taikydami daugiamatės statistinės analizės metodus (dispersinė analizė, regresinė analizė, apibendrintas tiesinis modelis, logistinė regresinė analizė, faktorinė analizė ir t.t.), atlikdami duomenų analizę panaudojant programinę įrangą (SAS, R), interpretuoja tyrimų rezultatus, pateikia pagrįstas išvadas ir prognozes tiriamoms sistemoms.

Laiko eilučių analizė

Studentai kuria laiko eilučių analizės ir prognozavimo matematinius modelius, atlikti duomenų analizę panaudojant programinę įrangą (SAS, R), interpretuoti tyrimų rezultatus, pateikti pagrįstas išvadas ir prognozes tiriamoms sistemoms.

Elektros energetikos sistemos 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Elektros energetikos sistemos 18 ECTS

Klimato kaita, CO2 emisijos mažinimas paskatino didžiulius pokyčius energetikos sistemose. Elektros energijos šaltinių diversifikavimas, energijos rinkų atsiradimas, energetinio saugumo iššūkiai, atsinaujinančių energijos šaltinių kaip bazinės generacijos plėtra paskatino strateginius pokyčius ne tik techninėse energetikos sistemų struktūrose, bet ir jų valdymo principuose bei saugaus ir patikimo apsirūpinimo energija būduose.

Kompetencija „Elektros energetikos sistemos“ skirta išugdyti gebėjimus, kaip suvaldyti šiuos greitai besikeičiančius procesus, išmokyti priimti pasvertus ir optimalius sprendimus energetikos sistemų techninių ir valdymo struktūrų plėtrai, patikimam apsirūpinimui energija bei tinkamai taikyti energijos rinkų siūlomas galimybes techninių, ekonominių žinių ir praktinių kompetencijų pagrindu.

Vadovas

Doc. dr. Audrius Jonaitis
 +370 37 351 318
El. p.: audrius.jonaitis@ktu.lt

 

Energetikos sistemos (darnus energetikos sistemų vystymas ir energetinis saugumas)

Studijų rezultatas – įgytos žinios apie energijos išteklius, naudojamus energetikos sistemose, bei elektros energetikos sistemų sandaros, veikimo pagrindų ir strateginių koncepcijų išmanymas.

Energetikos finansinė ir ekonominė analizė

Studijų rezultatas – gebėjimas prognozuoti energijos poreikius, įvertinti energetikos projektų techninį, ekonominį bei finansinį įgyvendinamumą, įvertinti energetikos projektų riziką bei atlikti projekto jautrumo analizę.

Elektros sistemų planavimas

Studijų rezultatas – gebėjimas analitiškai įvertinti elektros sistemų struktūrą, elektros energetikos reguliavimo būdus, elektros ūkio kainodarą bei elektros sistemų planavimo kriterijus.

Funkcinės medžiagos 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Funkcinės medžiagos 18 ECTS

Funkcinės medžiagos (medžiagos, naudojamos inžineriniams tikslams) bei jų technologijos apima įvairių medžiagų tyrimus klausimus, siekiant pagerinti esamas medžiagų savybes ar kuriant naujas medžiagas ar jų darinius. Gautos žinios apie dar neištirtas medžiagų savybes, o taip pat technologinio pobūdžio darbai, leidžia sukurti efektyvesnius medžiagų gamybos būdus bei naujas taikymo sritis. Funkcinės medžiagos neabejotinai daro didelę įtaką šiuolaikinei visuomenės techninei pažangai. Dauguma XXI amžiaus problemų vienu ar kitu aspektu susiduria su funkcinių medžiagų ir inžinerijos problemomis.

Šiandien labai trūksta specialistų galinčių kurti ir tobulinti funkcines medžiagas, pritaikomas įvairiausiose srityse, naudojant šiuolaikines aukštąsias technologijas. Todėl šią kompetenciją įgiję absolventai yra paklausūs darbo rinkoje. Jie kuria ir tobulina funkcinių medžiagų gamybos technologijas, storųjų, plonųjų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų bei nanostruktūrų ir nanodarinių technologijas bei taiko tai pramonėje ar medicinoje. Taip pat taiko kinetinių procesų medžiagose modeliavimo ir matematinės medžiagotyros metodus, įvairius paviršiaus analizės metodus funkcinių medžiagų tyrimui. Supranta ir analizuoja jonizuojančiosios bei nejonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su medžiaga fizikinius procesus ir ypatumus bei taiko fizikinius-cheminius dangų sudarymo procesus, jų realizavimo technologijas. Panaudojant mokslinius ir inžinerinius principus, atrenka geriausias medžiagas įvairioms inžinerinėms problemoms spręsti.

Absolventai kuria ir tobulina funkcinių medžiagų gamybos technologijas, storųjų, plonųjų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų bei nanostruktūrų ir nanodarinių technologijas bei galimus taikymus pramonėje ir medicinoje; taiko kinetinių procesų medžiagose modeliavimo ir matematinės medžiagotyros metodus; naudoja įvairius paviršiaus analizės metodus funkcinių medžiagų tyrimui; supranta ir analizuoja jonizuojančiosios bei nejonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su medžiaga fizikinius procesus ir ypatumus; taiko fizikinius-cheminius dangų sudarymo procesus, jų realizavimo technologijas bei dirba su technologine sluoksnių nusodinimo įranga.

Vadovas

Prof. dr. Giedrius Laukaitis
+370 686 96 355
El. p.: giedrius.laukaitis@ktu.lt

 

Funkcinės medžiagos – rinktiniai skyriai

Studentai įgija žinių apie funkcinių medžiagų pagrindines charakteristikas, technologijas ir taikymų sritis. Geba suprasti, išanalizuoti, klasifikuoti funkcines medžiagas, jose vykstančius reiškinius bei savybes.

Matematinė medžiagotyra

Magistrantai įgija žinių apie matematinės medžiagotyros metodų taikymą medžiagų struktūros, cheminės sudėties, fazinių virsmų ir kinetinių procesų skaičiavimams. Moka taikyti Monte Karlo, molekulinės dinamikos ir kinetinių lygčių metodus medžiagotyroje.

Paviršiaus analizės metodai

Studentai moka taikyti ir naudoti įvairių spinduliuočių (elektromagnetinių bangų, elektronų, jonų ir kt.) sąveikos su medžiaga dėsningumus bei jais grindžiamus paviršiaus analizės metodus.

Informacinių paslaugų vadyba 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Informacinių paslaugų vadyba 18 ECTS

Šią kompetenciją įgiję absolventai Lietuvos ir užsienio kapitalo paslaugų įmonėse, tarptautiniuose paslaugų operacijų centruose supranta žinioms imlių paslaugų specifiką, taiko informacinių technologijų įrankius paslaugų teikime ir valdyme, valdo informacinius procesus ir vadybos informacines sistemas, supranta paslaugų inovacijų kūrimo ir diegimo procesus, vartotojo ir kitų suinteresuotųjų įsitraukimo į paslaugų valdymą vaidmenį, turi kultūrinės įvairovės valdymo gebėjimus, reikalingus sėkmingai veiklai multikultūrinėse komandose. Įgytas žinias ir įgūdžius taiko sprendžiant paslaugų kūrimo, teikimo ir valdymo problemas, atliekant paslaugų įmonės verslo duomenų analizę, priimant sprendimus dėl paslaugų dizaino, procesų, technologijų perdavimo ir pažangių informacinių technologijų metodų bei įrankių panaudojimo vystant įmonės veiklas.

Vadovas

Prof. dr. Jurgita Sekliuckienė
+370 37 300 121,  +370 610 48 336
El. p.: jurgita.sekliuckiene@ktu.lt

Barclays Operacijų Centras Lietuvoje

Tarptautinė vadyba

Magistrantai geba įsisavinti žinias tarptautinės valdymo įvairovės atskleidimui, pasiremiant kultūriniu ir instituciniu požiūriais; formuluoti veiklos strategijas skirtingoms nacionalinėms aplinkoms, siekiant sėkmingai veikti kultūrine įvairove pasižyminčiose darbo komandose paslaugų organizacijoje.

Žinioms imlių paslaugų vadyba

 Studentai supranta žinioms imlių paslaugų ypatumus, tipologijas; struktūrų ypatumus, marketingą, profesionalų valdymo specifiką, kliento, kaip vertės bendrakūrėjo, funkcijas, priimant žinioms imlių paslaugų teikimo ir valdymo sprendimus, bei moka naudotis ITIL paslaugų valdymo metodologija.

Informacinių technologijų projektų valdymas

Studentai geba analizuoti projektų specifiką, planuoti ir valdyti informacinių technologijų projektus, naudotis planavimo įrankiais, klasifikuoti ir įvertinti informacinių technologijų projektų riziką, taikyti programų inžinerijos standartus ir metodologijas.

 

Kalbų studijos 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Kalbų studijos 18 ECTS

Užsienio kalbos – tai raktas į kitas kultūras. Negebant bendrauti ir suprasti skirtingų kultūrų atstovų jų kalba, apribojamos galimybės jas pažinti. Šiandieniniame pasaulyje valstybės ir tautos kaip niekada anksčiau tarpusavyje susijusios įvairiais ryšiais – prekių ir paslaugų tiekimu, politinių klausimų sprendimu, tarptautiniu saugumu ir pan.

Užsienio kalbas mokantys žmonės yra ypač vertinami – jiems padedant galima plėtoti tarptautinį verslą, susipažinti su kitų šalių informacijos šaltiniais, objektyviai vertinti politinius ir ekonominius įvykius. Puikus gimtosios ir geras dviejų-trijų užsienio kalbų mokėjimas tampa būtina aukštojo išsilavinimo dalimi. Kalbinė kompetencija suteikia daugiau konkurencingumo tarptautinėje erdvėje, plečia kultūrines ir socialines ribas, taip pat sudaro sąlygas aktyviai dalyvauti žinių visuomenėje bei tapti lyderiu. KTU magistrantai gali rinktis visų lygių anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, italų, ispanų ar švedų kalbas.

Vadovas

Doc. dr. Saulė Petronienė
 +370 610 15 584,   +370 37 320 504
El. p.: saule.petroniene@ktu.lt

 

Prancūzijos ambasada

Prancūzų institutas Lietuvoje

  

Švedijos ambasada

 

Šiuolaikinių kalbų studijos 1

A1 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai vartoja nesudėtingas gramatines formas ir sintaksines konstrukcijas; bendrauja žinomomis temomis žodžiu ir raštu.

Šiuolaikinių kalbų studijos 2

A2 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai supranta frazes ir nesudėtingą informaciją; skaito bei rašo trumpus, paprastus tekstus; bendrauja gerai žinomomis temomis.

Šiuolaikinių kalbų studijos 3

B1 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai supranta gyvenimiškus ar su darbu susijusius tekstus, kuriuose vartojami dažnai pasitaikantys žodžiai ir gramatinės formos bei konstrukcijos; skaito bei rašo rišlų tekstą gerai žinomomis ar dominančiomis temomis; nėra pasirengęs įsitraukti į pokalbį ir išreikšti savo požiūrį.

Šiuolaikinių kalbų studijos 4

B2 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai supranta išplėtotą kalbą ir paskaitas, seka sudėtingą samprotavimą gerai žinoma tema; skaito straipsnius ir pranešimus, kuriuose keliamos šiuolaikinės problemos, reiškiamas tam tikras požiūris ir nuomonė, rašo aiškų, detalų tekstą (rašinį, ataskaitą ar pan.) įvairiomis temomis; spontaniškai bendrauja, dalyvauja diskusijose, pagrindžia savo nuomonę.

Šiuolaikinių kalbų studijos 5

C1 lygmenį pagal Europos kalbų metmenis atitinkančius kalbinius įgūdžius įgiję magistrantai taisyklingai kalba ir rašo, naudoja visus kalbinius įgūdžius efektyviai profesinei komunikacijai žodžiu ir raštu; skaito, interpretuoja ir analizuoja mokslinę/dalykinę informaciją; paaiškina bei apibūdina technologijas, reiškinius ir procesus.

Kompiuterinio vizualizavimo technologijos 18 ETC
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Kompiuterinio vizualizavimo technologijos 18 ETC

Šis modulių rinkinys apžvelgia bazinius vizualizavimo principus ir įrankius.  Supažindinama su vaizdo suvokimo principais ir skaitmeninio vizualaus turinio kūrimo, apdorojimo bei pateikimo metodais. Praktinių paskaitų metu lavinami statinių vaizdų ir video medžiagos redagavimo įgūdžiai bei dvimatės ir trimatės animacijos kūrimo įgūdžiai.

Vadovas



Kęstutis Jankauskas
+370 37 300 374
El. p.: kestutis.jankauskas@ktu.lt

    
 

Multimedijos elementai

Suteikiamos pradinės žinios apie grafinių objektų kūrimą ir komponavimą, tonavimą, tekstūras, užpildus, animaciją, garsinių takelių sukūrimą ir komponavimą. Ugdomi piešimo kompiuteriu įgūdžiai. Įsisavinama tam skirta programinė įranga, pavyzdžiui, GIMP, Inkscape, Audacity, Wax, VirtualDub, MuseScore, Adobe Illustrator, Photoshop, Flash, ir pan. Mokoma efektyviai pasirinkti reikalingą programinę ir techninę įrangą.

Vaizdo sintaksė

Bendrosios teorinės ir praktinės žinios apie audiovizualinį montažą. Pagrindinių specializuotų, skirtų audiovizualiniam montažui programinių įrangų įvaldymas ir pritaikymas profesionaliam vaizdinės medžiagos modeliavimui, siekiant perteikti vartotojui šios medžiagos esminę informaciją patogiausiu būdu.

Trimatės grafikos modeliavimo pagrindai

Įsisavinami vizualinės medžiagos projektavimo, kūrimo, pateikimo, vaizdo kompozicijos principai. Įgyjami trimačių erdvinių modelių kūrimo, jų padengimo tekstūromis, tikroviško apšvietimo sąlygų generavimo ir modelių animacijos kūrimo gebėjimai.

Komunikacija ir komandinis darbas 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Komunikacija ir komandinis darbas 18 ECTS

Šiuolaikinė profesinė aplinka reikalauja gebėjimo greičiau susitarti ir greitai, lanksčiai, kūrybiškai veikti. Aiški komunikacijos strategija organizacijoje ir komandinė veikla sukuria  su klientais ir bendruomene tarpusavio supratimo, atvirumo ir naudingo bendradarbiavimo atmosferą, visuomenėje palaiko įvaizdį ir reputaciją net ir krizinių situacijų metu. Komunikacijos ir komandinio darbo kompetencijos įgalina darbuotojus geriau suprasti, kas vyksta organizacijoje, prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir dalytis lyderyste, todėl gerėja tarpusavio santykiai, motyvacija ir pasitenkinimas darbu, formuojasi palankus organizacijos mikroklimatas ir psichologinė darna. Daugiametė pirmaujančių įmonių patirtis rodo, kad tik subūrusi puikiai veikiančias įvairių sričių atstovų komandas organizacija gali efektyviai, kūrybiškai, inovatyviai veikti ir siekti bendrų tikslų sudėtingose situacijose.

 

Vadovas

Doc. dr. Aldona Augustinienė
 +370 37 300 135,  +370 682 26 234
El. p.: aldona.augustiniene@ktu.lt

 

Darbo grupių procesai ir komandinė veikla

Studentai geba analizuoti darbo grupių procesus, konstruktyviai bendradarbiauti ir lyderiauti darbo grupėse ir komandose, taikyti įvairius komandų formavimo, veiklos planavimo, komandinių sprendimų priėmimo, etiško komandos veiklos vertinimo ir tobulinimo metodus.

Organizacijų informacijos valdymas ir komunikacija

Magistrantai moka taikyti informacijos valdymo teorines prieigas ir informacijos komunikavimo žinias praktinėse situacijose, parengti informacijos komunikavimo strategiją ir taktinį planą, parinkti atitinkamą strategiją ir taktikas priklausomai nuo organizacijos specifikos, dirbti komandoje, susirasti reikalingą informaciją apie organizacijos informacijos valdymą, kritiškai mąstyti, komunikuoti rezultatus pasirinktoms auditorijoms, kūrybingai parengti informacinius pranešimus.

Organizacijų komunikacija

Magistrantai geba efektyviai dalyvauti savo srities organizacijų komunikacijos procesuose, prisidėti kuriant organizacijai svarbius išorinius ryšius, komunikuoti profesinės veiklos rezultatus savo srities specialistų bendruomenei ir plačiajai visuomenei.

Tarpkultūrinė komunikacija ir derybos

Suprasdami skirtingus kultūrinius kontekstus studentai geba formuoti sėkmingą tarpkultūrinę komunikaciją, veiksmingai dalyvauti derybose tinkamai pasirinkdami verbalinės ir neverbalinės tarpkultūrinės komunikacijos technikas.

Nanotechnologijų inžinerija 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Nanotechnologijų inžinerija 18 ECTS

Nanotechnologijų inžinerijos kompetenciją įgiję absolventai dirba vystant ar diegiant aukštąsias technologijas. Jie kuria ir analizuoja naujas medžiagas bei struktūras, savarankiškai dirba su pažangia technologine ir analitine įranga, parenka ir pritaiko aukštąsias technologijas pramonėje. Šie specialistai kuria naujus produktus moksliniuose institutuose bei aukštųjų technologijų įmonėse ir skatina šių institucijų technologinį ir ekonominį vystymąsi.

Reiškinių tyrimas ir medžiagų savybių keitimas atominiame, molekuliniame arba makromolekuliniame lygyje, kur jų savybės gali esminiai skirtis nuo makroskopinių, – tai struktūrų, prietaisų ir sistemų kūrimas, vertinimas, gamyba ir taikymas, kontroliuojant jų formą ir matmenis nanometriniame lygyje. Taigi, manipuliuojant sandara, sudėtimi atominiame lygmenyje, galima kurti unikaliom savybėm pasižyminčias medžiagas ir taip spręsti daugelį globalių problemų. Daugelio mokslo ir technologijų sričių progresas yra tiesiogiai susijęs su tolimesniu nanotechnologijų ir nanomedžiagų taikymu. Jas galima taikyti įvairiose srityse, pvz., sveikatos ir medicinos, maisto ir transporto, informacinėse ir komunikacinėse technologijose, energetikoje ir aplinkos tyrimuose, kasdieninėje aplinkoje (dažai su nanodalelėmis; kuro celės; vaizduokliai; katalitinės medžiagos, anglies nanovamzdelių kompozitai mechaninėms reikmėms, tepalai, magnetinės medžiagos, medicininiai implantai; nanomembranos vandens valymui).

Vadovas

Doc. dr. Asta Guobienė
+370 698 44 866
El. p.: asta.guobienė@ktu.lt

 


Teikiant kompetenciją dalyvaus Pietų Danijos universiteto mokslininkai.

Nanomedžiagų kūrimas ir analizė

Studentai turi praktinius gebėjimus nano objektų apibūdinimui, kūrimui, parenkant tikslines nanotechnologijas, ir analizei, naudojant atitinkamus metodus (mikroskopija, Rentgeno spindulių difraktometrija/spektroskopija, elektrinių, terminių, mechaninių savybių tyrimas). Geba savarankiškai dirbti su pasirinkta įranga, turi mokslinių publikacijų rengimo patirtį. 

Švaraus kambario technologijos

Absolventai turi praktinius gebėjimus įsisavinti ir atlikti mikro- ir nanotechnologijų operacijas griežtai kontroliuojamų fizikinių parametrų aplinkoje (švarus oras, pastovi drėgmė ir temperatūra). Išmano aukštąsias technologijas (vakuuminės technologijos (sluoksnių auginimas, dangų formavimas, mikroformavimas RIE arba ėsdinimu jonų pluošteliu), elektroninė nanolitografija, optinė ir nanoįspaudimo litografija).  Geba savarankiškai dirbti su pasirinkta įranga, turi mokslinių publikacijų rengimo patirtį.

Optinės technologijos ir spektroskopija

Absolventai turi praktinius gebėjimus kurti mikro- ir nanostruktūras lazerinėmis technologijomis (lazerinė litografija, holografija, lazerinis apdirbimas) ir tirti nanoobjektus spektroskopiniais metodais (lazerinė elipsometrija, žadinimo zondavimo spektroskopija, UV-VIS, FTIR ir NIR bei Ramano spektroskopija). Geba savarankiškai dirbti su pasirinkta įranga, turi mokslinių publikacijų rengimo patirtį.

Nekilnojamo turto vertinimas 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Nekilnojamo turto vertinimas 18 ECTS

Žemė, įvairios paskirties pastatai ir infrastruktūros objektai yra didelės vertės turtas, kurį valdo valstybė ir savivaldybės, įstaigos, organizacijos, verslo įmonės ir privatūs asmenys.  Efektyvus nekilnojamojo turto (NT) valdymas atliepia visuomenės/verslo poreikius, darnaus vystymosi tendencijas, skatina ekonominius ir socialinius pokyčius bei technologines inovacijas. Naujų NT plėtros projektų vystymui, racionaliam turimo nekilnojamojo naudojimui reikalingas strateginis požiūris, specialistų gebėjimas sujungti įvairius vertinimo aspektus į vieną visumą​. Nekilnojamojo turto valdymo kompetenciją įgiję absolventai įvertina rinkos situaciją, teisinius ir aplinkosauginius aspektus, investicinio projekto technologinį ir ekonominį efektyvumą, poveikį urbanistinei miesto/regiono struktūrai, esamų statinių būklę ir priimamų valdymo sprendimų efektyvumą, dirbdami tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.

Vadovas

Doc. dr. Rasa Apanavičienė
 +370 37 300479
El. p.: rasa.apanaviciene@ktu.lt

Nekilnojamojo turto teisė

Magistrantai turi žinias apie nekilnojamąjį turtą reglamentuojančių teisės aktų paskirtį, reikšmę ir valstybinį reguliavimą; Civilinio kodekso, statybos, žemės, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, draudimo, kelių, miškų ir kt. įstatymus, remiantis teorija gebama tinkamai taikyti nekilnojamojo turto teisinius aktus; geba analizuoti nekilnojamojo turto teisinę bazę ir ją praktiškai panaudoti.

Statinių patikimumas ir techninis vertinimas

Studentai turi žinias apie esminius statinio reikalavimus, statinių atitikties šiems reikalavimams įvertinimo būdus, statinių ekspertizes ir tyrimus. Geba įvertinti medžiagų ir konstrukcijų savybes, statinių bei jų dalių pažaidas ir ilgalaikiškumą lemiančius poveikius ir eksploatacijos sąlygas. Turi patirties rengiant pastatų remonto ir modernizavimo, užtikrinant pastatų atitiktį esminiams reikalavimams, rekomendacijas. Supranta ir taiko statinių remonto ir modernizavimo techninio ir ekonominio pagrindimo metodus.

Nekilnojamojo turto vertinimas

 Studentai turi nekilnojamojo turto vertinimui reikalingas teorines ir metodologines žinias, yra įsisavinę nekilnojamojo turto rinkos tyrimo metodus. Žino nekilnojamojo turto vertę apibrėžiančius kriterijus, geba juos pagrįsti ir taikyti atskirais nekilnojamojo turto vertinimo požiūriais ir metodais, atlikti NT objektų individualų vertinimą.

Pastatų energinis efektyvumas ir mikroklimatas 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Pastatų energinis efektyvumas ir mikroklimatas 18 ECTS

Net 90 proc. savo laiko šiuolaikiniai žmonės praleidžia uždarose patalpose, kurių aprūpinimui elektra ir šiluma Europoje suvartojama apie 40 proc. visos energijos. Dėl šių priežasčių šiuolaikiniai pastatai turi būti energetiškai efektyvūs, juose sukurtos palankios sąlygos žmonėms gyventi ir dirbti, jie turi daryti minimalų poveikį aplinkai.

Pastatų mikroklimato ir energinio efektyvumo žinios yra svarbios ne tik statybos inžinieriams, nes pastatų energinio efektyvumo poveikis privalo būti analizuojamas ir platesniame kontekste – urbanistiniame, socialiniame, fiziologiniame. Šis kompetencijų blokas skirtas pagrindinėms pastatų energetikos ir mikroklimato kompetencijoms įgyti. Jį baigę absolventai supras šiuolaikiškiems pastatams keliamus reikalavimus, jų poveikio žmogui ir aplinkai vertinimo ypatybes, taikys pažangius ir daugiakriterinius analizės metodus bei prisidės prie ekologiškai tvarių ateities miestų kūrimo.

Kompetencija įgyvendinama bendradarbiaujant su: Nacionalinė pasyvių namų asociacija ir  UAB „Uponor“.

Vadovas

Doc. dr. Lina Šeduikytė
 +370 37 300 453
El. p.: lina.seduikyte@ktu.lt

 

Pastatų mikroklimatas

Studentai žino žmogaus organizmo termoreguliacines funkcijas, šiluminės aplinkos pojūčius, parametrus, turinčius įtakos šiluminei aplinkai pastatuose. Taip pat turi žinių apie oro taršos šaltinius pastatuose, kenksmingų medžiagų poveikį žmogaus savijautai, sveikatai ir darbingumui, pažangias mikroklimato palaikymo technologijas pastatuose ir praktinių įgūdžių šias sistemas projektuoti taikant kompiuterines modeliavimo ir projektavimo priemones.

Pastatų energetika ir aplinka

Studentai įgyja žinių apie statinio ir aplinkos sąveikos formas, jų įvertinimo metodus, slopinimo galimybes, normatyvinius dokumentus, analitinį duomenų apie sąveiką apdorojimą ir mokslinį prognozavimą. Įsisavina efektyvias energijos generavimo, perdavimo ir naudojimo technologijas, energijos išsaugojimo, taupymo ir vartojimo efektyvumo didinimo priemones gyvenamuosiuose, administraciniuose ir pramoniniuose pastatuose, pastatų ir inžinerinių sistemų energinio naudingumo nustatymo ir analizės metodus bei energetinio naudingumo įvertinimą (auditą ir sertifikavimą). Geba atlikti įvairios paskirties pastatų energetinį auditą ir sertifikavimą.



Mažai energijos naudojantys pastatai

Studentai įgyja žinių apie MENP koncepcijas, energiškai efektyvius pastatų planinius ir konstrukcinius sprendinius, naudojamas medžiagas ir statybos darbų technologijas; efektyvias pastatų šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo ir namų ūkio sistemas, energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimus. Geba prognozuoti pasirinktų priemonių įtaką pastato energiniam efektyvumui ir vidaus mikroklimatui, sudaryti optimalius energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir pastatų energiją naudojančių sistemų derinius, kompleksiškai įvertinti MENP ir jų sistemų bei energijos gamybos priemonių efektyvumą.

Procesų validavimas 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Procesų validavimas 18 ECTS

Šiuolaikinės įmonės procesų, įrangos, kompiuterizuotų sistemų validavimas užima vieną iš svarbiausių vietų, užtikrinant gaminio ar paslaugos kokybę, patikimumą, ir leidžiant išvengti nereikalingų veiklų gamybos procesuose. Validavimo procesai ir jų taikymas ypač aktualūs gyvybės mokslų tyrimuose, maisto, farmacijos pramonėje, aukštųjų biotechnologijų įmonėse. 

Procesų validavimo kompetenciją įgiję absolventai Lietuvos ir užsienio įmonėse, privačiose ir valstybinėse organizacijose, institucijose tiria, matuoja, statistiškai vertina ir dokumentuoja darbui naudojamos įrangos, matavimo sistemų, darbo sąlygų ir metodų parametrus, dalyvauja standartų ruošimo ir įgyvendinimo veiklose, identifikuoja, specifikuoja ir validuoja (patvirtina) metodų ir priemonių reikalavimus informacinei sistemai, biotechnologinei įrangai ir bioinžineriniams procesams.

Vadovas

Dr. Asta Meškuotienė
+370 682 75 010
El. p.: asta.meskuotiene@ktu.lt

Metrologija ir matavimų teorija

Magistrantai įgyja žinių apie teorinę, teisinę ir industrinę metrologiją bei jos principų taikymą praktinėje metrologinio aprūpinimo veikloje. Geba suprasti matavimų vienovės principą ir matavimų sieties sistemą, taikyti matavimo metodus ir priemones išlaikant matavimų sietį. Įsisavina pagrindinius metrologinius veiksmus, matavimo priemonių priežiūrą ir jų charakteristikų palaikymo priemones. Geba sudaryti kalibravimo ir patikros metodikas bei jas realizuoti, įvertinti matavimo rezultatų patikimumą kalibruojant ir vykdant patikrą.

Biologiškai aktyvių medžiagų gamyba

Studentai turi žinių apie bioaktyvių medžiagų šaltinius, bioproduktų gavimo, išskyrimo ir gryninimo metodus ir jų reguliacinius reikalavimus bei ekologiškai švaresnių technologijų plėtojimą. Geba analizuoti ir spręsti iškylančias biologiškai aktyvių medžiagų gamybos problemas, taikyti biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimo metodus ir įvertinti jų efektyvumą, parinkti ir atlikti bioproduktų gryninimo ir analizės metodus. Išmano reguliacinius reikalavimus, gamybinių patalpų reikalavimus, kontrolę bei proceso modeliavimą, bioproduktų gamybos metodus ir jų taikymo sritis.

Pažangūs biotechnologinių procesų optimizavimo ir valdymo metodai

Studentai supranta bioreaktorių ir biotechnologinių procesų tipus, pagrindinius biotechnologinius parametrus, pagrindinius optimizavimo metodus ir geba juos taikyti inžinerinėje praktikoje. Moka sudaryti procesų matematinius modelius, matematiškai formuluoti tipinius optimizavimo uždavinius, modeliuoti ir optimizuoti biotechnologinius procesus, taikant „Matlab“ ir „Simulink“ programų paketus.

Produktų dizainas 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Produktų dizainas 18 ECTS

Absolventai kuria ir tobulina pramonės produktų dizainą; projektuoja trimačius gaminių elementus ir jų sistemas bei generuoja darbo brėžinius, taikant vieną iš kompiuterinio projektavimo sistemų; atlieka sudėtingų erdvinių objektų ir junginių inžinerinę analizę; optimizuoja komponento geometrinius parametrus; modeliuoja junginius dinamikoje ir skysčių srautus inžinerinėse sistemose.

Vadovas

Prof. dr. Arvydas Palevičius
+370 618 42 204

El. p.: arvydas.palevicius@ktu.lt

Inžineriniai estetikos principai

Studentai geba kurti ir tobulinti gaminius ir technologijas, įvertinant estetikos ir ekologiškos gamybos principų ir rinkos poreikių santykio svarbą.

Produkto dizainas ir vystymas

Magistrantai įgyja gebėjimą kurti konkurencingų plastiko produktų dizainą, taikant asortimento formavimo, architektonikos, formų modeliavimo ir komponavimo principus.

Techninė kūryba ir inovacijų apsauga

Studentai geba kurti naujus techninius objektus, taikant inovacijų kūrimo, registravimo ir apsaugos principus ir metodus.

Produktų medžiagos 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Produktų medžiagos 18 ECTS

Absolventai analizuoja pramonės produktų medžiagų sandarą, vertina jų savybes, supranta gamybos technologijas; mechaninių ir mechatronikos sistemų elementų apdirbimo bei elektros ir šilumos gamybos technologijas ir sistemas; vertina technologijų taikymo įtaką kompiuterizuotos, integruotos gamybos efektyvumui bei našumui; projektuoja efektyvius ir ekonomiškus elektros ir šilumos energijos gamybos energijos įrenginius; organizuoja gamybinių padalinių darbą pagal „tiksliai laiku“ metodą.

Vadovas

Prof. dr. Egidijus Dragašius
+370 610 31 253
El. p.: egidijus.dragasius@ktu.lt

 

IKEA Purchasing Services (Lithuania), UAB

Valdomos struktūros ir medžiagos

Studentai yra įgiję gebėjimus atpažinti aktyvias medžiagas (pjezoelektrines, magnetostrikcines ir optinio pluošto medžiagas, valdomų savybių metalus ir lydinius, lydinius su formos atmintimi, reologinius, elektroreologinius, ir magnetoreologinius skysčius ir kt.), suprasti jų gamybos technologijas bei parinkti tinkamas medžiagas, kuriant ar tobulinant adaptyvias mechatronines sistemas.

Inovatyvūs plastikai ir gamybos metodai

Magistrantai  turi gebėjimus analizuoti polimerų, keičiančių elgseną pakitus temperatūrai ir drėgniui arba paveikus pH, šviesa, skirtingo stiprumo elektriniu ir magnetiniu lauku bei mechaniniu poveikiu, sandarą; vertinti jų savybes bei numatyti mikro- ir nano- technologijų taikymą, formuojant gaminius.

Sparti gamyba

Šį kursą baigę studentai moka analizuoti ir kurti 3D spausdinimo technologijas, taikant įprastas ir biologiškai suderinamas medžiagas; vertinti naujų technologijų taikymo įtaką gamybos efektyvumui bei našumui; projektuoti gamybos padalinius pagal „tiksliai laiku“ metodiką.

 

Projektų vadyba 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Projektų vadyba 18 ECTS

Nuolatinės konkurencijos ir dinamiškos aplinkos sąlygomis įmonės ir organizacijos susiduria su iššūkiu – kaip užtikrinti verslo sėkmę. Profesionalus projektų vadovas – tai šiuolaikinio verslo sėkmės garantas ir tiesiausias kelias į sėkmę. Projektų valdymo principai taikomi kuriant verslus, naujus produktus ar paslaugas, tobulinant procesus bei kitose vertę kuriančiose veiklose. Projektų valdymo institutas (PMI) skelbia, kad projektų valdymo specialistų poreikis auga milžinišku greičiu ir iki 2020 m. išaugs net 3 kartus, o projektais sukuriamos pajamos – 2,5 karto.

Projektų vadybos kompetenciją įgiję absolventai yra dvigubos vertės: profesines kompetencijas papildo svarbiomis projektų valdymo kompetencijomis. Tokiems specialistams atsiveria plačios karjeros galimybės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių privataus ir viešojo sektoriaus įmonėse ir organizacijose. Projekto vadovo veikla tai įmonės strategijos konvertavimas į kryptingas, sėkmingas ir pelningas veiklas. Projektų vadovai vertina projekto poreikį ir santykį su organizacijos strateginiais tikslais, inicijuoja ir planuoja projekto veiklas, rezultatus, tvarkaraštį ir biudžetą, formuoja projekto komandą ir organizuoja projekto įgyvendinimo veiklas, užtikrina sklandų projekto aprūpinimą, vertina projekto rizikas ir parenka tinkamas atsako strategijas, valdo projekto kokybę bei užtikrina projekto sėkmę visoms suinteresuotoms šalims. Be to, projektų vadybos kompetencijas turintys absolventai gali dirbti nepriklausomais projektų vertintojais, ekspertais ar konsultantais.

Vadovas

Prof. dr. Rūta Čiutienė
+370 682 41 900
El. p.: ruta.ciutiene@ktu.lt

 

Projektų planavimas ir organizavimas

 Studentai geba identifikuoti projekto tikslus ir sėkmės rodiklius; planuoti projekto veiklas, laiką, išteklius ir kaštus; yra įsisavinę pagrindinius projekto vykdymo organizavimo principus; geba įgyvendinti projekto užbaigimo procesus.

Projektų ekonominis ir socialinis vertinimas

Studentai geba identifikuoti projekto objektui ir tikslams įtakos turinčius veiksnius, identifikuoti problemos alternatyvas ir išlaidas bei būsimą naudą, taikyti projekto investicijų efektyvumo vertinimo parametrus ir metodus.

Projektų rizikos ir kokybės valdymas

Studentai geba valdyti projektų riziką ir kokybę įvairiuose projekto gyvavimo ciklo etapuose.

Statybos projektų valdymas 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Statybos projektų valdymas 18 ECTS

Statybų sektoriaus svarba valstybės ekonomikai bei visuomenės gerovei, įtaka darniam miestų ir regionų vystymuisi yra akivaizdūs. Šiuolaikiniam statybos ir nekilnojamojo turto verslui reikalingi specialistai, turintys strateginio ir verslo valdymo, techninio pastatų ir infrastruktūros statybos projektų valdymo, lyderystės ir bendradarbiavimo kompetencijų. Statybos projektų valdymo kompetenciją įgiję absolventai išmano statybos projektų valdymo ypatumus, statybos sutartis ir statybų logistiką, statybos kainodaros ir kokybės valdymo principus; parengia statybos projektų įgyvendinimo ir kontrolės planą, taiko specialias kompiuterines programas projektų valdymo klausimams spręsti atskiruose statybos projekto valdymo etapuose. Statybos projektų valdymo paslaugos reikalingos užsakovams ir rangovams tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įmonėse ir organizacijose.

Vadovas

Doc. dr. Rasa Apanavičienė
 +370 37 300479
El. p.: rasa.apanaviciene@ktu.lt

Statybos projektų vadyba

Studentai turi žinias apie statybos projektų vadybos objektą, vadybos turinį, projektų valdymo etapus ir įgyvendinimo modelius, statybos projektų dalyvių bendradarbiavimo teisinį reglamentavimą, statybos projektų valdymo grupės ir projekto vadovo darbą. Geba parengti statybos projektų įgyvendinimo ir kontrolės planą, taikyti specialias kompiuterines programas projektų valdymo klausimams spręsti atskiruose statybos projekto valdymo etapuose ir įvertinti statybos projektų valdymo efektyvumą.

Statybų logistika.

Studentai turi teorines ir praktines bendrosios bei tikslinės statybų srities logistikos žinias, ir specialistams reikiamus gebėjimus jas taikyti realiose statybų verslo sąlygose, kompleksiškai organizuojant, vykdant ir valdant statybų veiklos logistinius procesus. Turi reikiamos dalykinės kompetencijos statybų logistikos sistemų bei grandinių vertinimo, projektavimo, įgyvendinimo ir taikymo srityse.

Statybos sutartys.

Studentai įsisavina žinias apie nacionalinių ir tarptautinių statybos sutarčių tipus, jų sudarymą ir taikymą praktinėje veikloje. Geba analizuoti statybos sutartis, projektų dalyvių sutartinių įsipareigojimų teisinius konfliktus bei parengti nacionalinių ir tarptautinių statybos sutarčių sąlygas.

Teisė 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Teisė 18 ECTS

Šiuolaikinė visuomenė gyvena teisės normų reguliuojamoje valstybėje, todėl teisė – neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Teisinės kompetencijos studijų uždavinys – suteikti studentams ir klausytojams teisinį išprusimą profesinėje veikloje ir kasdieniniame gyvenime. Teisinės kompetencijos studijos orientuotos į piliečio, verslo ir viešojo sektoriaus įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, darbuotojo ar valstybės tarnautojo teisių žinojimą, gebėjimą jas apginti bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Teisinę kompetenciją įgiję absolventai mokės teisiniu aspektu vertinti įvairiose jų veiklos srityse susidariusias situacijas; gebės savarankiškai susirasti ir panaudoti problemai spręsti reikalingus teisės aktus; žinos kaip ir kur apginti savo pažeistas teises; įgis gebėjimų savarankiškai parengti svarbiausius teisinius dokumentus; įsisavins teisinės atsakomybės taikymo principus.

Teisinės kompetencijos studijų bloką sudaro du privalomi – privačios (verslo) ir viešosios (administracinės) teisės – moduliai, bei, atsižvelgiant į asmeninius interesus ir poreikį, suteikiama galimybė pasirinkti specialius teisinius santykius apimančius modulius (darbo, intelektinės nuosavybės, nekilnojamo turto, aplinkos apsaugos, Europos Sąjungos).

Vadovas

Doc. dr. Aušra Tartilaitė-Paulauskienė
+370 686 49 188
El. p.: ausra.tartilaite@ktu.lt 

Lekt. Vidmantė Giedraitytė
+370 698 57 499
El. p.: vidmante.giedraityte@ktu.lt
 

 

Administracinė teisė

Studentai supranta administracinių bylų nagrinėjimo procesą ir moka taikyti jo principus, analizuoja, kritiškai vertina ir rengia valdymo aktus bei kitus administracinio proceso dokumentus, profesionaliai taiko ir naudoja teisės normas bei laikosi piliečiui ir darbuotojui būtinų teisės aktais reglamentuotų vertybinių nuostatų.

Verslo teisė

Studentai žino esmines teisės normas, reglamentuojančias verslo organizavimą, sandorių sudarymą, teisės normas taiko praktikoje, sudaro sutartis, steigia ar likviduoja juridinius asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja jų veiklą.

Intelektinės nuosavybės teisė

Studentai moka analizuoti nekilnojamo turto teisines duomenų bazes ir praktiškai jas panaudoti sprendžiant nekilnojamojo turto valdymo problemas, žino nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius teisės aktus.

Nekilnojamojo turto teisė

Studentai žino ir profesinėje veikloje geba taikyti svarbiausius teisės aktus, kurie reglamentuoja statybų procesą.

Europos Sąjungos teisė

Magistrantai žino Europos Sąjungos teisinės sistemos funkcionavimo mechanizmą, praktikoje geba taikyti Europos Sąjungos teisines normas, reguliuojančias įvairias sritis, supranta Europos Sąjungos teisės aktų prigimtį ir esmę; randa reikiamus dokumentus ir juos cituoja.

Darbo teisė

Magistrantai žino ir praktikoje geba taikyti darbo teisinius santykius reguliuojančias teisines normas, sudaro, vykdo ar nutraukia kolektyvinę, darbo sutartį ar materialinę sutartį, apgina darbo įstatymuose įtvirtintas teises teisminėse ir kvaziteisminėse institucijose.

Vadovavimas 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Vadovavimas 18 ECTS

Šiuolaikinės organizacijos – dinamiškos globalios rinkos dalyvės, todėl jų vadovams reikia priimti sprendimus, įgalinančius organizaciją laiku ir efektyviai reaguoti į aktualiausius išorinės ir vidinės aplinkos iššūkius. Visų veiklos sričių ir lygmenų vadovams būtinos lyderio, efektyviai vadovaujančio asmenims ir jų grupėms bei strategiškai valdančio organizacijos veiklos procesus ir išteklius, kompetencijos. Vadovo kompetencijų modulius pasirinkę absolventai įgyja naujausiais mokslo tyrimais grįstas vadovavimo žinias ir geba jas kompleksiškai taikyti praktinėje veikloje.

Vadovai

Doc. dr. Jolita Sinkienė
+370 699 57 102
El. p.: jolita.sinkiene@ktu.lt

Lekt. dr. Rasa Lalienė
+370 679 14 795
El. p.: rasa.laliene@ktu.lt

 

 

 

Strateginis valdymas

Studentas supras vadybos uždavinius ir atsakomybes, susijusias su strategijų kūrimu ir jų įgyvendinimu; organizacijos veiklos konteksto ir jos išteklių / kompetencijų strateginės analizės svarbą; taikys strateginės analizės instrumentus, rengs ir vertins strateginių sprendimų alternatyvas.

Vadovavimas žmonėms ir komandoms

Magistrantas žino vadovavimo žmonėms principus, įgyja vadovavimui reikalingas kompetencijas, supranta darbuotojų veiklos pasiekimų vertinimo būdus, transformacinės ir pasidalytos lyderystės esmę. Geba formuoti komandą, spręsti komandos veikloje iškilusias problemas, įvertinti individų ir komandų veiklos efektyvumą, kurti ir palaikyti darbuotojų ugdymui organizacijoje reikalingas sąlygas.

Pasirenkamas iš modulių alternatyvų (siūlomi rinktis moduliai):

Įmonės finansų valdymas,
Strateginė valdymo apskaita,
Vadybos ekonomika,
Žmonių išteklių valdymas,
Marketingo valdymas,
Verslo procesų valdymas,
Projektų valdymas,
Lyderystės ir vadovavimo psichologija,
Derybos ir konfliktų valdymas,
Tarpkultūrinė komunikacija ir derybos.

Valdymo technologijos 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Valdymo technologijos 18 ECTS

Augantys ekonominiai, ekologiniai žmonijos poreikiai vis labiau skatina gamybos procesų modernizavimą, kuriant bei diegiant šiuolaikiškas gamybos procesų valdymo technologijas ir techninių įrenginių valdymo sistemas. Šioje srityje išskirtinį vaidmenį vaidina valdymo sistemų specialistai. Valdymo technologijų kompetenciją įgiję absolventai turi didžiulį pranašumą Lietuvos ir užsienio darbo rinkose, įgytas kompetencijas pritaikydami analizuojant esamas gamybos valdymo technologijas ir sistemas, vertinant gamybos modernizavimo poreikius, diegiant naujas modernias sistemas, ieškant tradicinių ir netradicinių gamybos modernizavimo sprendimų bei užtikrinant saugią bei ekologišką gamybą.

Vadovas

Doc. dr. Gintaras Dervinis
+370 37 300 290
El. p.: gintaras.dervinis@ktu.lt

 

Programuojami loginiai valdikliai

Studentai turi nuodugnias žinias apie valdymo sistemų techninę ir programinę įrangą, bei taiko jas inžinerinėje praktikoje. Yra įsisavinę bendruosius valdiklių konfigūravimo bei programavimo metodus. Geba parinkti sprendžiamam uždaviniui tinkančią valdiklio konfigūraciją, jo komunikacinę įrangą, programavimo kalbą.

Modernūs jutikliai ir jų sistemos

Studentai turi žinias apie svarbiausias modernių jutiklių ir jų sistemų technologijas, skirtas įvairių procesų grįžtamojo ryšio formavimui. Yra įsisavinę pagrindinius fizikinius matavimo (registravimo) principus, kurie yra taikomi moderniuose jutikliuose, kokybinius ir kiekybinius parametrus. Turi žinias apie duomenų (signalų) apjungimo, esminės informacijos išgavimo metodus bei jų taikymo galimybes realiose aplikacijose. Yra įgiję daug praktinių žinių ir programavimo įgūdžių kuriant modernius programinius jutiklius, jutiklių ir komunikacines sistemas.

Valdymo sistemų projektavimas ir diegimas

Studentai turi žinias apie automatizavimo projektų paruošimo ir įgyvendinimo fazes, bendro projekto plano paruošimą, funkcijų apibrėžimą, atskirų sistemos dedamųjų projektavimą, integravimą į bendrą projektą, valdymo sistemos struktūras (linijines, žiedines, korines ir t.t.). Moka lingvistiškai aprašyti technologinio proceso hierarchinę valdymo sistemą. Įvertina projektuojamą sistemą įtakojančius parametrus bei formuluoja valdymo sistemos uždavinius. Teorines žinias taiko kuriant valdymo sistemas, parinkdami techninę matavimo ir valdymo įrangą, analizuodami ir sudarydami projektų techninę dokumentaciją.

Verslo procesų ir tiekimo grandinių valdymas 18 ECTS
Kompetencija / Vadovas Studijų dalykas

Verslo procesų ir tiekimo grandinių valdymas 18 ECTS

Geriausią verslo idėją turi palaikyti greiti ir efektyvūs verslo procesai. Studijuodami „Verslo procesų ir tiekimo grandinių valdymo“  kompetenciją jūs įgysite praktinių produktų bei paslaugų teikimo sistemų projektavimo, valdymo ir tobulinimo įgūdžių.  Pasitelkiant Lietuvos ir užsienio verslo įmonių pavyzdžius bus atskleidžiama, kaip sukurti procesų sistemas, sudarančias galimybes vartotojui greitai ir efektyviai gauti reikiamą informaciją, produktus, aptarnavimo paslaugas; kaip sutrumpinti ir padaryti efektyvesniais organizacijų bei jų tiekimo grandinių procesus, pasitelkiant kokybės valdymo metodų (Lean, VKV, 6 Sigma, ISO, TOC, Reinžineringo) įžvalgas, kompiuterizuotas verslo valdymo sistemas bei duomenų analitikos metodus. Įgytos įžvalgos bus taikomos vykdant praktinius procesų, tiekimo grandinių modeliavimo ir vystymo projektus Lietuvos gamybinėse, paslaugų įmonėse ar viešojo valdymo institucijose.

Vadovas

Doc. dr. Mantas Vilkas
+370 37 202 640, +370 687 92 345
El. p.: mantas.vilkas@ktu.lt

Verslo procesų valdymas

Įsisavinamos procesų valdymo žinios ir įgyjami gebėjimai sukurti, valdyti ir tobulinti organizacijos procesų sistemas bei tiekimo grandines. Išmokstama identifikuoti organizacijų ir tiekimo grandinių procesus, modeliuoti procesus. Gebama įvertinti ir sumažinti procesų kaštus taikant veikų kaštų apskaitos ir valdymo sistemą (ABCM). Gebama įvertinti ir pagerinti procesų rezultatų kokybę taikant 6 sigma metodus. Gebama įvertinti ir sumažinti procesų trukmę taikant Lean ir apribojimų teorijos metodus. Interpretuojamos procesų tobulinimo galimybės skaitmenizacijos, daiktų interneto, didžiųjų duomenų analizės ir kitų 4-os pramonės revoliucijos  tendencijų kontekste.

Kokybės vadyba

Įgyjamos kokybės vadybos srities žinios. Gebama sukurti efektyvias vartotojų pasitenkinimo matavimo sistemas. Gebama įvertinti produktams ir paslaugos keliamus reikalavimus ir sukurti atitikties užtikrinimo sistemas. Gebama įvertinti kokybę ir parinkti kokybės kontrolės metodus. Gebama sukurti efektyvias prekių ir paslaugų teikimo sistemas taikant Lean metodus. Interpretuojamos kultūrinės kokybės užtikrinimo prielaidos.

Verslo procesų analitika

Įsisavinami analitiniai metodai reikalingi realių verslo procesų analizei. Gebama sudaryti, įvertinti ir optimizuoti verslo proceso modelį. Įsisavinamas modeliavimo procesas, gebama analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, taikyti juos procesų tobulinimo sprendimams priimti.