Dėstytojai - ar mokame valdyti stresą?

2016-05-19 20:15

Veikiausiai kiekvienas dėstytojas pasakys, kad beveik kasdien patiria stresą. Daugeliui stresą kelia greitėjantis gyvenimo tempas, įtampa darbe, pašlijusi sveikata. Tačiau stresą gali sukelti net ir pamestas auditorijos raktas ar neveikiantis multimedijos pultelis. Tai patvirtina ir nuolat atliekami moksliniai tyrimai Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros. Agentūros pateikiamose ataskaitose teigiama, kad per artimiausius penkerius metus darbe patiriamas stresas tik didės.

Ieškant atsakymų, kaip suvaldyti stresą, kaip sumažinti jo pasekmes, KTU dėstytojai buvo pakviesti į jau tradicija tampančią dėstytojų kavinę, kurios metu psichologė Sigita Petrovė pasakojo apie streso valdymą ir pateikė keletą praktinių patarimų, kaip reikėtų elgtis stresinėje situacijoje.

Pasak psichologės, stresas yra normali, adaptyvi sveiko organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, paruošianti organizmą išgyventi ekstremalius pokyčius, kuriems vykstant reikės dėti daug pastangų, t. y. būti fiziškai aktyviam.

Esant tam tikram išoriniam trukdžiui, kuris kelia didžiulį stresą, žmogaus protas į jį labai susikoncentruoja, taip iškeldamas problemą į pirmąjį planą. Ne kartą esame girdėję, kad stresas gali būti valdomas dėmesio pagalba. Specialistai pataria tiesiog nukreipti dėmesį ir mintis visiškai kita linkme. Tik ar tikrai tai taip lengva padaryti?

 

Psichologės nuomone, streso valdymo metodai leidžia žmogui pažvelgti į susidariusią situaciją iš šono, atsipalaiduoti bei ieškoti ir atrasti galimybių tokią situaciją sušvelninti ir taip sumažinti patiriamą stresą. Dažnai yra teigiama, kad streso valdymo technikos susiję su patogia ir ramia aplinka, su patogiais, judesių nevaržančiais drabužiais, tačiau sukurti tokią aplinką darbo vietoje ne visada išeina. Tad, ieškant išeities, psichologė pataria: 

  • Atlikti "tapšnojimą“, kuris primena lengvą masažą ir padeda atpalaiduoti raumenims. Tokį masažą galime atlikti ir būdami darbo vietoje. Jums tereikia rankos pirštų galiukais judant žemyn-aukštyn „tapšnojant“ masažuoti savo kūną.
  • Ramiai kvėpuoti. Tačiau kvėpuoti rekomenduojama galvojant apie kvėpavimą, o ne apie mus supančias problemas ar erzinančius elementus.
  • Galima ir visiškai sulaikyti kvėpavimą. Didžiulio streso metu rekomenduojama visiškai sulaikyti kvėpavimą, siekiant suteikti labai nekomfortabilią būseną kūnui.
  • „Sprogdinti burbuliukus“. Toks streso valdymo būdas susijęs su vaikystės pomėgiu sprogdinti polietileno plėvelės burbuliukus. Toks užsiėmimas mažina įtampą. Jei tokios plėvelės neturite po ranka, siūlome pasinaudoti virtualioje erdvėje pateikiamais įrankiais (pvz., virtual bubble wrap).

Svarbiausias patarimas dėstytojams – pažinti save ir savo kūną. Žinoti savo silpnybes ir stiprybes, suvokti savo emocijas, rasti laiko ir noro išspręsti įsisenėjusias problemas, o svarbiausia – išmokti džiaugtis tuo, kas jus supa.

Sigitos siūlomus streso mažinimo pratimus rasite čia.

Reginio akimirkas rasite čia.

Filmuotą medžiagą rasite čia.

 

Būkite laimingi!

„EDU_Lab“ vardu,

dr. Asta Daunorienė