„EDU_LAB“: SKIRTINGOS ŠALYS, SKIRTINGOS KULTŪROS, BET KLAUSIMAI, KYLANTYS DĖSTYTOJAMS, TOKIE PAT

2016-05-15 19:30

Balandžio 25–29 d. KTU vyko 3-ioji tarptautinė mokymų savaitė „Kaip dėstyti anglų kalba neanglakalbiame universitete“. KTU lankėsi dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių ir diskutavo apie iššūkius, kylančius dėstytojams, ypač dėstant anglų kalba. KTU „EDU_Lab“ komanda aktyviai dalyvavo šios savaitės renginiuose, dalijosi savo patirtimi ir sėmėsi gerosios praktikos pavyzdžių iš kitų universitetų, užmezgė ryšių tolimesniam bendradarbiavimui.

KTU „EDU_Lab“ mentorė J. Barynienė ir šio centro vadovė A. Daunorienė vedė interaktyvią paskaitą svečiams apie iššūkius dėstytojo darbe. J. Barynienė pastebėjo, kad užsienio dėstytojai kelia tokius pat klausimus, kaip ir mūsų universiteto dėstytojai. Užsienio dėstytojai ieškojo atsakymų į klausimus, kaip suorganizuoti gerą, įtraukiančią paskaitą, kurioje gera mokytis.

Kitas klausimas, kylantis visiems dėstytojams, nepriklausomai nuo kultūros ar dėstomo dalyko, – o kaip išprovokuoti diskusijas? Reikia pastebėti, kad svečiai minėjo diskusijų vangumo paskaitose problemą, dalijosi savo patirtimis, išryškindami tai, kad diskusijose dažnai trūksta tempo, o studentus sunku prakalbinti, jie nenori diskutuoti. J. Barynienės teigimu, diskusija yra laikoma viena iš geriausių kritinį mąstymą lavinančių mokymo formų, o didaktikos ekspertai įžvelgia daug diskusijos formos privalumų. Visų pirma, diskusijos metu studentai skatinami analizuoti tam tikrus objektus iš įvairių perspektyvų, o tai jiems leidžia pamatyti platesnį paveikslą. Diskusija didina studentų toleranciją, moko konstruktyviai išsakyti savo nuomonę, esant reikalui, siekti kompromiso. Diskusijų metu mokomasi ne tik klausyti, bet ir išgirsti. Taip pat tai yra puikus būdas ištraukti tai, kas studentams jau yra žinoma, ir jų turimas žinias papildyti naujomis. Diskusija gali būti puiki erdvė pasimokyti, kokius klausimus reikia formuoti, kad diskusija vystytųsi, kokiais būdais ją galima „pagyvinti“, o kokiais būdais prislopinti, jeigu ji per daug intensyvi.

„EDU_Lab“ mentorė M. Sabaliauskienė vedė demonstracinę paskaitą apie komandos svarbą studijų procese. Tikslui pasiekti buvo pasitelktas virvių žaidimas (angl. the rope game). Šio žaidimo pagrindu buvo diskutuojama, kaip formuojamas bendras tikslas ir kaip dirba komanda, turinti aiškų tikslą. Aptarti tokie svarbūs klausimai: koks bendras tikslas galėtų sieti dėstytojus ir administracijos darbuotojus, dirbančius aukštojo mokslo institucijose; kaip kurti tinkamą terpę mokymui(si). Dėstytojai galėjo įsitikinti, kad komanda dirba itin sklandžiai, kai turi aiškiai apibrėžtą tikslą. Bendram darbui sutelkta komanda turi funkcionuoti kaip vienas organizmas, o kiekvienas narys prisiimti atsakomybę, kai to reikia. Siekiant sukurti tinkamą terpę mokymuisi, reikia, kad studentai aiškiai suvoktų tikslą / numatomą rezultatą, gebėtų pasiskirstyti užduotis ir prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymosi procesą.

Tarptautinės savaitės metu vyko „EDU_Lab“ veiklų pristatymas ir patirties pasidalijimas. „EDU_Lab“ atsakė į klausimą, kaip universitetas gali padėti dėstytojui. Šiuo metu „EDU_Lab“ universiteto dėstytojams siūlo 3 mokymo programas („Bazinių didaktikos kompetencijų tobulinimas“, „Virtualaus (e.) mokymosi metodai ir priemonės“, „Anglų kalba akademiniam personalui“). Nuo rudens „EDU_Lab“ komanda kvies gilinti žinias praktiniuose mokymuose: „Problemomis grįstas mokymas“, „Dizainu grįstas mokymas“, „Atvejo studijomis grįstas mokymas“ bei „Patyriminis mokymasis“.

Taip pat dėstytojai kviečiami atvykti į konsultacijas didaktikos klausimais. Mūsų universiteto dėstytojams sudaroma galimybė pasikviesti „EDU_Lab“ mentorių į savo paskaitą ir gauti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.