Svarbiausia XXI a. kompetencija – kūrybiškumas. Ko galime pasimokyti iš dizainerių?‏

2016-07-20 12:00

Šiandieniniam pasauliui pasižymint greitais pokyčiais, mokslininkai ir praktikai vis dažniau diskutuoja apie itin spartų žinių senėjimo procesą ir apie naujus darbuotojų įgūdžius, kurie būtini norint sėkmingai veikti esamoje aplinkoje. Nuolat minint inovacijas, kurios tampa svarbia šiandieninės veiklos sėkmės sąlyga, viešajame diskurse vieningai sutariama, kad ateitis priklauso tiems, kurie gebės priimti inovatyvius sprendimus pačiose įvairiausiose srityse.

Šiomis sąlygomis kūrybiškumas yra pripažįstamas kaip viena svarbiausių XXI-ojo amžiaus kompetencijų. Universitetai, rengiantys darbuotojus ateities darbo rinkoms, turi sutelkti didelį dėmesį į savo absolventų kūrybinių gebėjimų ugdymą. Kūrybiški darbuotojai pasižymi mokėjimu generuoti neįtikėtinas idėjas, pasirinkti netikėtus metodus ar technologijas. Kaip bebūtų, aukštojo mokslo sistema Lietuvoje dažnai veikia priešingai – studentų darbai būna rengiami pagal vieną šabloną ir vienodus reikalavimus, o mokymo procese atsiranda daug perteklinių taisyklių ir apribojimų, kurie ne padeda, o trukdo.

Ieškant atsakymų, kaip greitai ir efektyviai prisitaikyti prie jaunosios kartos poreikių, kaip prikaustyti studentų dėmesį paskaitų metu ir kaip suteikti galimybes atsiskleisti kūrybiškumui, Kauno technologijos universiteto (KTU) darbuotojų ir studentų gretose mokymo, mokymosi ir dėstymo meno laboratorijos „EDU_Lab“ atstovai kartu su Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų, Mechanikos inžinerijos ir dizaino bei Statybų ir architektūros fakultetų dėstytojais birželį stažavosi Vokietijoje, kur buvo išsamiai supažindinti su design thinking metodologija.

Berlyne vykusiuose mokymuose „Kaip galite sukurti ateities universitetą“ praktinius užsiėmimus lietuviams vedė Edukacinių inovacijų laboratorijos „Education Innovation Lab“ lektoriai. Vizito metu KTU atstovai aplankė ir Hasso Platnner institutą, kuriame yra viena svarbiausių kūrybinio mąstymo mokyklų visoje Vokietijoje.

Pasigenda praktinių užduočių

KTU dėstytojų akademinių kompetencijų koordinatorė Jurgita Barynienė tvirtina, jog į universitetus ateina nauja jaunimo karta, kuri sau nuolatos kelia klausimus „kodėl?“, „kam man to reikia?“. Įvairios studentų apklausos rodo, kad paskaitų metu jie pasigenda praktinių užduočių, kurios priverstų mąstyti, ieškoti unikalių problemų sprendimo būdų. Anot jos, šiandien keičiasi ir dėstytojo vaidmuo auditorijoje: „Lektorius nebėra tik atsakymo pateikėjas ar informacijos, žinių šaltinis. Dėstytojas turi būti studentų konsultantu, komentatoriumi, kolega. Geras dėstytojas turi ne pateikti teisingą atsakymą, o nukreipti jo link.“

J. Barynienė teigia, jog atsižvelgiant į kintančią situaciją, kiekvienas universitetas turi permąstyti ir iš naujo sukonstruoti savo mokymo ir mokymosi strategijas, kurios atitiktų esamus stojančiųjų bei dirbančiųjų poreikius. Dėstytojai, norėdami atskleisti studentų kūrybingumą, sudominti studijuojamais dalykais, paskatinti ieškoti netradicinių problemų sprendimo būdų turi iš esmės keisti ir savo dėstymo metodus.

Siekiant kelti KTU dėstytojų kompetencijas, sutvirtinti santykius su kolegomis ir bandant sukurti glaudesnį akademikų bei studentų bendradarbiavimą, Vokietijoje mokymų metu įgytos žinios buvo parvežtos į Universitetą, o to pasėkoje pradėta ruošti speciali „Design thinking“ metodologijos programa. „Design Thinking“ priemonės, padedančios įžvelgti inovacijas kasdienėje veikloje, pagalba bus apmokoma ir KTU akademinė bendruomenė.

Dizainerių metodas – dėstymui

Pasak J. Barynienės, vienu sakiniu apibrėžti, ką reiškia ir kokias idėjas skleidžia „Design Thinking“ metodas, nėra lengva. Atsiradęs Stanforde, Jungtinėse Amerikos Valstijose, šis kūrybinio mąstymo fenomenas vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Nors pradžioje tokius principus savo darbe naudojo tik dizaineriai, šiandien jais domisi ne tik vaikų darželiai, mokyklos, universitetai, bet ir verslo magnatai.

Viena svarbiausių „Design Thinking“ metodo dedamųjų dalių yra empatija (sugebėjimas įsijausti į kito vaidmenį, aiškus konteksto suvokimas, vartotojų poreikių atpažinimas), kuri perpinama su nestandartiniu, mąstymu (angl. thinking out of box). Siekiant organizacijose pasiekti efektyviausių darbo rezultatų, šis metodas atskleidžia penkias svarbiausias problemų sprendimo fazes: iššūkio identifikavimas, jo interpretacija, situacijos suvokimas, eksperimentavimas ir rezultatų įvertinimas.

Užsienio universitetų praktika atskleidė, jog „Design Thinking“ metodo įdiegimas į studijų procesą gali atnešti daug naudos ir inovatyvių sprendimų. Kūrybinio mąstymo dėka organizacijos sėkmingai plėtoja visą eilę svarbių XXI amžiaus įgūdžių: kūrybiškumą, problemų matymą, analitinį mąstymą, komandinį darbą, procesų valdymą, antreprenerystę, atvirumą pokyčiams, inovatyvumą. Naudojant teorines žinias priartėjama prie praktinių rezultatų, atrandamos aiškios sąsajos tarp jau turimų ir naujai įgytų žinių.

Abipusė nauda

Po vizito Berlyne, KTU Mokymo, mokymosi ir dėstymo meno laboratorija kartu su SHMMF, MIDF ir SAF deda visas pastangas, kad nuo 2016 m. rudens semestro KTU „EDU_Lab“ galėtų pakviesti visus dėstytojus susipažinti su „Design Thinking“ metodologija ir realiomis jos pritaikymo galimybėmis kiekvieno akademiko veikloje.

„Pasitelkėme „Design thinking“ metodologiją studijų programų konstravimo procesui. Jų studijų programų vadovai bandė savo programas patobulinti naudojant neįprastas, dar netaikytas metodikas, tokias kaip koliažo lipdymas, lego žaidimai ir panašiai.  Rezultatai pranoko mūsų visų lūkesčius – atradome neįtikėtinus elementų derinius, kurie įtakojo inovatyvių sprendimų pritaikymą įvairiose studijų programose“, – apie pirmuosius metodo bandymus Universitete pasakojo J. Barynienė.

Anot jos, pasitelkiant kūrybinį mąstymą galima išryškinti studijų aktualumą – problemos sprendžiamos ne teoriniame, o realiame kontekste, o tai dar labiau sužadina studentų smalsumą ir didina jų motyvaciją. Šio proceso metu laimėtojais tampa abi pusės: studentai nagrinėja aktualias problemas, taip įgydami daugiau praktikos, o dėstytojai ir Universitetas gauna šiuolaikiškas, inovatyvias idėjas bei pasiūlymus su efektyviais problemų sprendimų būdais.

 „Design thinking“ metodas itin akcentuoja tarpdisciplininių komandų naudą. Tam, kad šis metodas būtų sėkmingai įdiegtas universitete, taip pat susivienijo skirtingų specialistų komanda. Numatoma, kad Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas taps „Design thinking“ metodo centru. Šiame fakultete numatomos įkurti erdvės, kurios skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir bendro rezultato siekimą. Metodo principus dėstytojams perteiks taip pat tarpdisciplininė komanda sudaryta iš EDU_Lab,  SHMMF, MIDF ir SAF atstovų.

Rudenį EDU_Lab pakvies ne tik į „Design thinking“ metodo, bet ir kitus praktinius mokymus, tokius kaip „Problemomis grįstas mokymas“ ar „Atvejo studijomis grįstas mokymas“. Visus EDU_Lab siūlomus mokymus galite rasti ČIA.

  •  
  •  
  •  
  •