Andrius Zuoza: nuo ekonomikos studijų iki generalinio direktoriaus kėdės

2017-04-18 13:45

Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjęs karjerą AB „Achema“, tuometinis KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studentas Andrius Zuoza tikriausiai nenumanė, kad šiandien bus kitos koncernui „Achemos grupė“ priklausančios įmonės „Agro Baltic“ generaliniu direktoriumi. 

Pabaigęs ekonomikos bakalauro studijas A. Zuoza nusprendė jas tęsti magistrantūroje. Būtent tada, dar tebestudijuodamas, įsidarbino trąšų gamyklos AB „Achema“ Komercijos tarnyboje. „Veiklos pradžioje teko dirbti su įmonės partneriais Latvijoje. Vėliau pasitaikė galimybė atlikti savaitės praktiką koncernui „Achemos grupė“ priklausančioje įmonėje Vokietijoje „Agro Baltic“. Taip ir prasidėjo mano karjera Vokietijoje, kuri tęsiasi iki šiol“, – apie savo kelią pasakojo A. Zuoza.

Siekė pritaikyti studijas

Dar studijuodamas verslininkas davė sau pažadą, kad visas universitete gaunamas žinias sieks kiek įmanoma pritaikyti praktikoje. „Jei mokiausi ekonometrikos, tai įgytas žinias taikydavau praktikoje, net jei to ir nereikėdavo tiesiogiai. Kai buvo dėstomas projektų valdymas – savo darbus paversdavau projektais ir bandydavau tokiu būdu pritaikyti gautas žinias. Studijuojant verslo etiką, žinias apie įvairių šalių kultūrinius ypatumus pritaikydavau tiesiogiai bendraudamas su žmonėmis ir stebėdamas jų reakciją“, – paaiškino A. Zuoza.

Šis universitete išsiugdytas įprotis pravertė ir vėliau – dalindamasis savo pastebėjimais su kolegomis ar dėstytojais vyras pastebėjo, kad taip turimos žinios dar labiau prasiplečia, tampa lengviau jas naujai ir netikėtai pritaikyti. Verslininko įsitikinimu, studijų metu suformuoti kritiško mąstymo ir žinių dalinimosi įgūdžiai buvo viena svarbiausių kompetencijų, įgytų universitete.

„Mano nuomone, ekonomikos studijos suteikia gerą žinių bagažą rinkos vidinių mechanizmų suvokimui, o tai leidžia greitai suvokti tiek bet kurios pramonės šakos bendruosius dėsnius, tiek ir bendrąsias rinkos tendencijas“,– svarstė A. Zuoza. Paklaustas, ką patartų ekonomikos studijas ką tik baigusiam jaunuoliui, verslininkas teigė, kad pats dabar būdamas tokioje situacijoje siektų išsigryninti veiklos sritį, kuri jį labiausiai domintų. O tuomet, pasak A. Zuozos, reikia mėgstamai veiklai atsiduoti: dalyvauti tos srities „start-up“ renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, mokslinėse ir verslo konferencijose, rašyti blogą.

Kultūriniai skirtumai

Pradėjęs dirbti svečioje šalyje A. Zuoza susidūrė su tam tikrais kultūriniais pokyčiais. „Didžiausias iššūkis buvo ir vis dar lieka Lietuvos ir Vokietijos verslo kultūros skirtumai. Tam, kad šiuos skirtumus perprastum, reikia nemažai laiko. Manau, kad vokiečiai yra labai racionalūs, pakankamai konservatyvūs ir vertinantys asmeninį bendravimą. Netgi drįsčiau sakyti, kad vokiečiai savo ilgalaikius verslo partnerius saugo“,– apie verslo santykių specifiką pasakojo pašnekovas. Jo teigimu, prekybos trąšomis srityje pirmiausiai vertinama produkto kokybė, sklandus tiekimas, komunikacija ir problemų sprendimo būdai, tik tuomet atsižvelgiama į produkto kainą.

„Net ir esant nežymiam kainų skirtumui, dažnai pasirenkamas ilgalaikis partneris, o ne naujas nepažįstamas tiekėjas. Tai ypač juntama dirbant su vidutinio dydžio Vokietijos bendrovėmis. Įgijus gerą vardą, pasitikėjimą, net jei jums kažkas nepasisekė, vokiečiai dažnai suteikia antrą, o kartais net ir trečią šansą“,– dėstė A. Zuoza. Bet jeigu įvykus didesniam konfliktui iš tiekėjų sąrašo buvote išbrauktas, vėl į jį sugrįžti bus itin sudėtinga.

Nepaisant kai kurių kultūrinių skirtumų, verslininkas sakėsi labai nustebęs, kai vos pradėjęs darbą „Agro Baltic“ Vokietijoje, susidūrė su įmonėje įsišaknijusia kritinio mąstymo, inovacijų paieškos bei žinių dalinimosi praktika. „Šią „Agro Baltic“ vidinę kultūrą labai gerbiu ir jaučiu labai didelę atsakomybę siekdamas ją išsaugoti bei plėtoti“,– teigė A. Zuoza.

Vokietijos ir Lietuvos ekonomika

Paprašytas palyginti Vokietijos ir Lietuvos ekonomiką, pašnekovas pasvarstė, jog tai padaryti itin sunku. Juk Vokietija – didelė, daugialypė, aukštą pridėtinę vertę kurianti ir į eksportą orientuota atvira rinka. „Iš kitos pusės, yra sričių, kuriose, manau, kad Lietuva yra toliau pažengusi nei Vokietija, pavyzdžiui, biotechnologijų, lazerių pramonė, interneto plėtra ir prieinamumas ar mobiliųjų (GSM) tinklų paslaugos“,–  dėstė verslininkas.

Pasak A. Zuozos, vienas iš ryškiausių skirtumų – Vokietijoje esminiai sprendimai yra priimami gan lėtai, apsvarsčius ir apgalvojus visas klausimo puses, o Lietuvoje darbai dažnai pradedami nesuplanavus jų iki galo. „Nors, esu tikras, yra daug išimčių. Bet Vokietijoje po sprendimo priėmimo stengiamasi dirbti sutarta linkme ir laikytis savo įsipareigojimų. Šiuose procesuose ir atsiskleidžia vokiškas kruopštumas. O lietuvių darbštumas dažniausiai reiškia, kad darbus pradedame greitai, po to taisome klaidas ir vėl pradedame nuo pradžių“,– lietuvių ir vokiečių skirtumus apibendrino A. Zuoza.


1991 metais įkurta, UAB koncernui „Achemos grupė“ priklausanti, Vokietijos bendrovė „Agro Baltic“ GmbH užsiima biriųjų ir skystųjų trąšų (KAS) bei jų mišinių, skirtų Vokietijos, Danijos, Olandijos ir Austrijos rinkoms, prekyba. Bendrovė taip pat teikia laivų frachtavimo paslaugas. 2016 metų įmonės pajamos siekė 78,6 mln. eurų.