Ekonomikos ir verslo pagrindai turėtų tapti neatsiejama studijų KTU dalimi

2016-12-05 14:00

Dauguma Kauno technologijos universiteto (KTU) techniškųjų mokslų studentų norėtų studijuoti daugiau ekonomikos ir verslo dalykų, rodo KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Ekonomikos katedros dėstytojų prof. habil. dr. Žanetos Simanavičienės, doc. Daivos Laskienės ir doc. Vildos Gižienės ir atliktas tyrimas.

Prof. habil. dr. Žaneta SimanavičienėSiekdamos identifikuoti studentų poreikius, atskleisti ekonominių ir verslo modulių mokymosi ir psichologinės aplinkos ypatybes bei silpnąsias ir stipriąsias puses ir gerinti studentų ir darbdavių tarpusavio santykius, EVF tyrėjos apklausė 170 studentų iš Chemijos, Informatikos ir Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetų, 10 jų dėstytojų ir 8 verslo atstovus. „Siekėme orientuotis į tas įmones, kurios priima jaunus specialistus, baigusius techniškąsias specialybes. Aiškinomės koks jų požiūris į ekonomikos ir vadybos pagrindų dėstymą būsimiesiems jų darbuotojams, prašėme įvertinti psichologinį studentų pasiruošimą darbo rinkos iššūkiams, studentų, dėstytojų ir verslo atstovų bendradarbiavimo tikslingumą“, – apie tyrimą pasakojo D. Laskienė.

Verslo atstovų apklausa parodė, jog ką tik studijas baigę ir dirbti pradėję studentai turi pakankamai techninių žinių, tačiau jiems dažnai trūksta mokėjimo bendrauti, drąsos priimant spendimus, bazinių ekonomikos žinių. „Siekiant darbo rinkai apruošti gerą specialistą, studijų metu būtina suteikti ne tik profesinių žinių, bet ugdyti ir kitas kompetencijas, pavyzdžiui gebėjimą save pristatyti, bendrus komunikavimo įgūdžius. Dėstydami ekonomikos ir vadybos dalykus, dėstytojai siekia suteikti studentams galimybę pristatyti savo verslo idėjas, nebijoti kalbėti prieš auditoriją, išmokti reikšti savo mintis taisyklinga, sklandžia kalba“, – apie mokymo priemones kalbėjo V. Gižienė.

Doc. V. GižienėDauguma apklaustų studentų teigė norintys studijuoti daugiau ekonomikos ir verslo dalykų. Jų manymu, tai ne tik praplečia akiratį, bet ir išmoko techniškąsias žinias pritaikyti versle – kuriant savo verslo planą, priimant ekonominius sprendimus. Tiek studentai, tiek verslo atstovai pritarė, jog jie pageidautų daugiau praktinio mokymo. Tam reikalingos ne tik išvykos į įmones ir bendradarbiavimas su jomis bet ir prailgintas praktikos laikotarpis, karjeros dienos, verslo atstovų paskaitos, verslumo konkursai, kūrybinės dirbtuvės ir bendras dėstytojų, verslo atstovų ir studentų įsitraukimas į mokymo procesą.

„Viena iš mūsų tyrimo rekomendacijų, siekiant geriau išsiaiškinti darbo rinkos poreikius, yra skatinti dėstytojų ir įmonių bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas dėstytojams išvykti į stažuotes, kad įgautomis praktinėmis žiniomis galėtų dalintis su studentais, pritaikyti jas dėstymui, – dėstė V. Gižienė.

Doc. D. LaskienėTyrimas atskleidė, kad studentus būtina labiau motyvuoti rinktis ekonomikos ir vadybos dalykus. Studentai dažnai būna nusiteikę skeptiškai, manydami, kad studijuojant, pavyzdžiui, mechaniką, ekonomika negali būti reikalinga. „Dėstytojai turi pagrįsti reikalingumą, raginti rinktis daugiau šios krypties dalykų, sužinoti apie verslą, verslumą, žinių pritaikymą praktikoje. Reikia skatinti studentų aktyvumą, diskusijas paskaitų metu. Iš kitos pusės – turi būti sukurta tinkama psichologinė atmosfera, vykdomas glaudus dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas paskaitų metu ir neoficialioje aplinkoje – konkursų, vizitų metu“, – apie tyrime pateiktas rekomendacijas pasakojo V. Gižienė.

Beveik pusė metų vykdytą projektą finansavo Švietimo ir mokslo ministerija. Su tyrimu, jo rezultatais ir rekomendacijomis buvo supažindinti KTU techniškųjų fakultetų atstovai, atsakingi už  studijų programų rengimą.