KTU mokslininkams – Lietuvos mokslų akademijos premijos ir pagyrimo raštai

2017-03-17 09:00

Lietuvos mokslų akademija (LMA) skyrė premijas ir pagyrimo raštus 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Pagyrimo raštą pelnė Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) ekonomikos mokslo krypties doktorantė Oksana Palekienė už mokslinį darbą „Regionų atsparumo ekonominiams šokams vertinimas“.

- Kodėl nusprendėte stoti į trečiosios pakopos studijas? Kokius tikslus ir uždavinius kėlėte sau pačiai?, – paklausėme dr. O. Palekienės.

Sprendimas stoti į trečiosios pakopos studijas brendo ilgai. Baigus magistrantūros studijas 2004 m., teko dirbti verslo sektoriuje ir aukštojo mokslo institucijoje. Darbas aukštojo mokslo institucijoje atrodė daug patrauklesnis, suteikiantis daugiau galimybių save realizuoti, kelti žinių lygį bei įgyti naujų įgūdžių. Dirbant akademinėje bendruomenėje, norėjosi kartu tobulėti bei kelti savo kompetenciją. Taip atsirado vienas, kitas, trečias mokslinis straipsnis. Matydami manyje didelį užsidegimą dirbti, kurti, plėtoti bei stiprų mokslinį potencialą, kolegos kelis metus mėgino mane įkalbėti stoti į socialinių mokslų krypties doktorantūrą. Pamėginus tai padaryti 2011 m., įstojau be konkurencijos.

Įstojus į doktorantūrą, pirmiausiai sau kėliau tikslą užaugti kaip mokslininkas, sugebantis iškelti ir konstruktyviai spręsti, nagrinėti mokslinę problemą, pristatyti mokslines įžvalgas, diskutuoti apie jas, pagrįstai teikti išvadas, įgyti papildomų žinių bei gebėjimų, tokių kaip bendravimo etika, lankstumas, gebėjimas spręsti problemą „čia ir dabar“.

- Kokie buvo didžiausi doktorantūros studijų metu patirti iššūkiai?

Kaip vieną didžiausių iššūkių išskirsčiau aktualios disertacijos tematikos pasirinkimą. Tai yra labai atsakingas momentas, kuris lemia visą tolimesnį disertacijos rengimo procesą.   

- Paskutinis doktorantūros žingsnis – daktaro disertacijos teksto rengimas. Kokie buvo didžiausi sunkumai šiame etape?

Norėčiau pasidžiaugti, kad šiame etape didelių sunkumų nepatyriau. Logiškai, pagrįstai ir struktūrizuotai sudėliotas disertacijos turinys pats savaime diktavo dalies, skyriaus ir poskyrio teksto rengimą. Tenka pripažinti, kad mano disertacijos problematika ganėtinai mažai buvo nagrinėta Lietuvos mokslininkų darbuose, o strateginiu ir politiniu lygmeniu tik pastaruoju metu sulaukė daugiau dėmesio, tačiau labiau organizuojant akademines ir politines diskusijas nei rengiant strateginius dokumentus, todėl rengiant disertaciją daugiausiai teko remtis užsienio mokslininkų moksliniais straipsniais, įžvalgomis, išvadomis ir kt.  

- Gal galėtumėte plačiau papasakoti kaip gimė Jūsų disertacijos idėja?

Disertacijos idėja gimė ne iš karto. Teko išanalizuoti nemažai mokslinės literatūros bei susipažinti su tų dienų Lietuvos ir pasaulio aktualijomis. Suvokiau, kad disertacijos tema bei joje gvildenama problematika turi būti aktuali Lietuvai.

Kaip rodo statistiniai duomenys, 2008 m. finansų ir ekonominė krizė buvo didžiausia per visą Europos sąjungos gyvavimo laikotarpį. Ši krizė ne tik daro neigiamą įtaką šalies ekonominei ir socialinei gerovei, tačiau papildomai sukuria kliūtis tolydžiam regiono vystymuisi. Kiekvienas regionas kartu su nacionaline ekonomika dėl ekonominio šoko sukeltos krizės patiria nuostolius, tačiau vieni regionai sugeba atsitiesti nuo patirtų ekonominių nuosmukių, kiti ne.

Visgi iki šiol retas regionas ir net šalis yra parengusi regionų atsparumo ekonominiam šokui didinimo strategiją ir priemonių planą. Todėl ir buvo iškeltas mokslinio darbo tikslas – sukurti regionų atsparumo ekonominiams šokams įvertinimo modelį, apskaičiuoti regionų atsparumo ekonominiams šokams indeksą bei įvertinti regiono pažeidžiamumo ir atsigavimo nuo patirto ekonominio šoko lygį.

- Ar galėtumėte trumpai pasidalinti savo disertacijos rezultatais, išvadomis, kurios būtų įdomios ir kitiems mūsų fakulteto bendruomenės nariams?

Kaip pagrindinį disertacijos rezultatą išskirčiau tai, jog parengta regionų atsparumo ekonominiams šokams vertinimo metodika leidžia kompleksiškai, laiko perspektyvoje ir kitų regionų atžvilgiu įvertinti bei analizuoti regiono atsparumą ekonominiam šokui.

Atliktas empirinis tyrimas Lietuvos apskričių pavyzdžiu leidžia teigti, kad sukurta regionų atsparumo ekonominiams šokams vertinimo metodika yra tinkama regionų atsparumo, ekonominės analizės, prognozavimo, strateginio planavimo ir atsparumą didinančių strategijų efektyvumo vertinimo priemonė. Sukurta metodika yra universali, o atsižvelgus į kitos šalies specifiką gali būti adaptuota ir taikoma tos šalies atsparumo ekonominių šokų vertinimui. 

- Ką turite omenyje kalbėdama apie ekonominį šoką?

Disertacijos kontekste ekonominis šokas apibrėžiamas kaip neplanuotas veiklos sąlygų, ekonominės, politinės, socialinės ar gamtinės aplinkos pokytis, įvykis ar reiškinys tiek regioninėje, tiek nacionalinėje ar tarptautinėje ekonomikoje, kuris, jei bus nereaguojama ir išlaikoma esama plėtros strategija, darys staigų ir žymų neigiamą ar teigiamą poveikį regiono ekonomikos plėtrai.

- Koks ir kokiu būdu yra daromas ekonominis šoko poveikis regionų plėtrai?

Dažniausiai moksliniuose ir strateginiuose dokumentuose akcentuojamas neigiamas ekonominio šoko poveikis regionų ekonomikos plėtrai (padaryta žala arba patirti nuostoliai), tačiau kuomet į aplinkos sąlygotus pokyčius pradėdama žiūrėti kaip į naujas galimybes, ekonominio šoko daromas poveikis regionų ekonomikos plėtrai dažniau vertinamas ir teigiamu aspektu.