Pasaulinės turizmo tendencijos: ar Lietuva pasiruošusi?

2017-04-04 13:00

„Dėl pritraukiamų pajamų srautų ir įtakos šalies įvaizdžiui, turizmo skatinimą prioritetu įsivardija beveik visos šalys. Visgi, pritraukti turistus, ypač mažoms šalims, nėra paprasta – vien oficialių traukos vietų aprašymų nepakanka. Vietinės iniciatyvos gali likti bevaisės, jei nepažinsime pasaulinių turizmo sektoriaus kaitos tendencijų“, teigė KTU Ekonomikos ir verslo fakultete viešėjęs Prahos Ekonomikos universiteto lektorius dr. Martin Luštický.

Martin Luštický įžvalgomis apie ryškiausias turizmo sektoriaus tendencijas diskutavo su marketingo studijų studentais bei KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docente dr. Rimante Hopeniene.

Bundantis Kinijos drakonas nori pamatyti Europą

M. Luštický prognozuoja, kad augantis kinų turistų srautas neaplenks ir Centrinės bei Rytų Europos. Turistų iš tolimosios šalies skaičiaus didėjimas siejamas su Kinijoje sparčiai augančia vidurine klase, kurios gaunamos pajamos leidžia daugiau keliauti. Kinų norą pažinti pasaulį rodo ir kelionių išlaidų statistika: jų turistų išlaidos kelionėms į užsienį sparčiai auga ir gerokai viršija vietiniam turizmui skiriamas lėšas.

Docentė R. Hopenienė atkreipė dėmesį, kad 2018 metai Europos Sąjungoje paskelbti Kinijos turizmo metais, tad Europos turizmo sektorius kinų turistams ruošiasi  patiesti raudoną kilimą. Pagal LR Statistikos departamento duomenis, jau dabar jaučiamas didėjantis turistų iš Kinijos į Lietuvą srautas. 2016 metais į Lietuvą atvykusių kinų turistų padaugėjo 25,3 proc. (11,9 tūkst.).

Pasak R. Hopenienės, turizmo paslaugų adaptavimas kinų turistams – iššūkis Lietuvos paslaugų tiekėjams: „Tai ne tik informacijos internetinėse svetainėse talpinimas kinų kalba ar kiniškai kalbančio gido paslaugos, bet ir specialaus turinio kūrimas, elgsenos perpratimas bei bendravimo ypatumai.“

Ekspertai pastebi, kad  taupančio, nereiklaus, keliaujančio grupėmis ir besirenkančio tradicinius maršrutus kinų turisto įvaizdis tolsta nuo tikrovės. Šiandien jie reikalauja daugiau ir už visa tai yra pasiryžę išleisti didesnes sumas pinigų.

Solo kelionės

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja solo kelionės, kai keliaujama po vieną. Tad natūralu, kad augantis tokių kelionių skaičius atneša pokyčius ir turizmo sektoriuje dirbančioms įmonėms. Pavieniai keliautojai yra labiau nepriklausomi, rečiau naudojasi turizmo agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugomis, dažniau yra linkę ieškoti naujų patirčių ir neapsiriboti vien tradicinėmis lankytinomis vietomis.

Moterys keliauja vienos

Kol vieni turizmo tendencijas prognozuojantys šaltiniai fokusuojasi į kinų turistų srautus, kiti siūlo 2017-uosius paskelbti moterų kelionių metais. Manoma, kad moterų solo kelionių spurtas sietinas su Elizabeth Gilbert knyga „Valgyk. Melskis. Mylėk“ ir jos ekranizacija, pasakojančia apie gyventi dėl savęs nusprendusios moters nuotykius.

„Ši tendencija rodo būtinumą geriau pažinti moterų ir vyrų pirkimo bei vartojimo skirtumus. Statistiškai moterys atsakingiau planuoja keliones – anksčiau užsisako lėktuvo bilietus ir kitas paslaugas. Jos daugiau dėmesio skiria ir saugumui“, – įsitikinusi R. Hopenienė.

Išmanūs turistai

M. Luštický atkreipė dėmesį, kad naujos technologijos keičia turisto profilį ir elgseną: „Sumanesni keliautojai naudojasi specialiomis platformomis, kaip „Booking.com“ ar „Tripadvisor.com“ bei įvairiomis mobiliomis aplikacijomis. Jie ieško telefonuose žemėlapių, tvarkaraščių ir vos atvykę į nepažįstamą vietą susiranda visą reikiamą informaciją apie miestą ir jo apylinkes. Kartais susidaro įspūdis, kad šiuolaikiniai keliautojai daugiau laiko praleidžia žiūrėdami į telefonus nei į juos supančią aplinką.“

Nors oficialiose turistams skirtose svetainėse galima rasti pakankamai kokybišką informaciją ir aprašymus apie įvairias lankytinas vietas, šiandieniniai turistai pasakojimų apie realias patirtis vis dažniau ieško socialiniuose tinkluose ir keliautojams skirtose platformose. Vėliau jie patys mielai dalinasi atsiliepimais ir nuotraukomis.

„Pamažu formuojasi alternatyva – nišinis turizmas no-tech, kuomet atsisakoma telefonų, televizijos ir kitų technologijų“, – sakė docentė.

Patirčių kolekcionieriai

Turizmo sektoriuje pastebimas augantis turistų, atsisakančių tradicinių pažintinių maršrutų ir paslaugų, skaičius. Taipogi didėja į naujas patirtis nukreiptų kelionių paklausa.

Pasak R. Hopenienės, ieškomų patirčių įvairovė yra itin didelė – nuo atsakingo turizmo su vietinėmis bendruomenėmis trečiose šalyse iki pasiplaukiojimo su rykliais, kulinarinio paveldo pažinimo, stovyklavimu Afganistane ar apleistų pastatų lankymu Černobylyje.  

„Aštrių pojūčių mėgėjams Lietuvoje greičiausiai neatsiras tokių išskirtinių pramogų, kokios siūlomos Meksikoje, Afrikoje ar Irake. Mūsų šalyje yra nuosaikios paslaugos ir maršrutai: modernūs gamtos muziejai nacionaliniuose parkuose, pažintiniai takai ir apžvalgos bokšteliai, maršrutai po pelkes, kulinarinio paveldo – alaus ar pieno keliai. Taipogi Lietuvoje yra objektų, įtrauktų į pasaulio lankytinų tamsiojo turizmo objektų sąrašus, galinčių sudominti aštresnių pojūčių ieškotojus: IX fortas, atominis bunkeris, KGB muziejus“, – pasakojo R. Hopenienė.

Susidomėjimą kelia ir pagal literatūrinius romanus ar kino filmus sudaryti maršrutai. Puikus sėkmės pavyzdys – kino filmo scenarijumi grįstas ir didelio susidomėjimo sulaukęs „Sostų karų“ maršrutas Kroatijoje. Vilniuje pernai pristatytas „Karas ir taika“maršrutas, parengtas remiantis Lietuvoje filmuotu BBC serialu. Toks maršrutas gali pasitarnauti pritraukiant šio nišinio turizmo ir literatūros bei kino gerbėjus.

Kelionei svarbus saugumas

Pasak M. Luštický, artimiausiais metais kelionės tikslo pasirinkimui didelę įtaką darys saugumo šalyje situacija. Tai pasimatė ilgą laiką vienu lankomiausių turistų miestu laikytame Stambule, kai po politinės krizės miestas prarado dalį keliautojų, mat šie renkasi alternatyvas kitose šalyse.

„Dėl tarptautinio terorizmo grėsmių keliautojai linkę keisti kelionės tikslus. Tokiose situacijose potencialą augti turi vietinis turizmas. Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais vietinių turistų skaičius augo 10,2 proc. Taip pačiais metais po Lietuvą keliavo ir nors vienai nakčiai apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,26 mln. gyventojų. Lietuva turi didelį neišnaudotą potencialą tiek vietinio, tiek atvykstamo turizmo srityse“, – teigė docentė.

Dr. Martin Luštický – Prahos ekonomikos universiteto socialinių mokslų daktaras, besispecializuojantis tarptautinio marketingo ir turizmo vietos valdymo srityse. KTU Ekonomikos ir verslo fakultete M. Luštický lankėsi pagal „Erasmus+“ programą ir skaitė paskaitas turizmo tema marketingo studijų programos studentams.  

  • Martin Luštický
  • Lagaminas
  • Martin Luštický
     
  • Lagaminas