Universitetų ir kolegijų bendradarbiavimas kuriant inžinerinės bendruomenės pamatus

2016-11-08 19:30

„Būsimi švietimo sistemos pokyčiai skatina atitinkamai reaguoti. Universitetų ir kolegijų pavienės iniciatyvos negarantuoja sėkmingų rezultatų, dėl šios priežasties svarbu sukurti bendrą strategiją, įgalinančią universitetų ir kolegijų bendradarbiavimą, ruošiant inžinerinio profilio specialistus“, – susitikimą pradėjo Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) prezidentas Gediminas Abartis.

Spalio 27 d. Kauno technologijos universitete (KTU) Elektros ir elektronikos fakultete (EEF) Elektros energetikos sistemų katedroje buvo suorganizuotas NETA mokslo komiteto atstovų susitikimas. Jo metu asociacijos nariai diskutavo universitetų ir kolegijų bendradarbiavimo klausimais, išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjo Antano Levicko įžvalgas apie aukštojo mokslo situaciją ir naujus įstatyminius pokyčius.

Susitikimų iniciatyva

NETA mokslo komitetą sudaro Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), Kauno kolegijos (KU), Kauno technikos kolegijos (KTK), Vilniaus technologijų kolegijos (VDTK) ir Utenos kolegijos atstovai savo aukštosiose mokyklose atsakingi už inžinerinio profilio specialistų paruošimą.

Darbdavių išsakytos mintys apie kvalifikuotų inžinerinio profilio specialistų trūkumą rinkoje paskatino NETA inicijuoti komiteto veiklą, tačiau universitetų ir kolegijų situacija, pritraukiant studentus į technologiškuosius mokslus, ar numatomos švietimo sistemos permainos lėmė aktyvesnio komiteto atstovų bendradarbiavimo bei susitikimų poreikį.

Pokyčiai švietimo sistemoje

Antrasis NETA mokslo komiteto susitikimo tikslas buvo išgryninti tobulintinas sritis, įgalinančias sėkmingą universitetų ir kolegijų bendradarbiavimo plėtrą bei rinkos poreikius atitinkančių specialistų paruošimą. Dėl šios priežasties ŠMM atstovo išsakytos įžvalgos apie švietimo sistemos pokyčius tapo esminiu susitikimo akcentu, siekiant parengti komiteto veiklos strategijos gaires.

Pasak Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjo A. Levicko, ŠMM siekia universitetams ir kolegijoms suteikti „įstatyminį laisvumą“, todė numatoma keisti studijų klasifikaciją. „Nebelieka atskirų sričių ir šakų, studijų klasifikacija baigiasi ties kryptimis. Dėl šios priežasties, tariantis su universitetų ir kolegijų atstovais, buvo nutarta atskirti bendrą elektros ir elektronikos inžinerijos kryptį, paliekant dvi atskiras“, – būsimus pokyčius akcentavo ŠMM atstovas.

A. Levickas pabrėžė, kad universitetai ir kolegijos turi praplėsti savo požiūrį, ruošiant tarpdiciplinišką studentą: ŠMM suteikė galimybę studijų kreditus panaudoti gretutinių studijų pasiūlai. Su naujuoju įstatymu atsiranda daugiau laisvės koordinuoti tarpkryptišką studentų paruošimą, tačiau pastarajai iniciatyvai įgyvendinti svarbi universitetų ir kolegijų nuostata.

Tarpininko vaidmuo

Susitikimo metu ne kartą buvo paminėtas tarpininko poreikis, siekiant sukurti bendrą darbdavių ir aukštųjų mokyklų strategiją inžinerinio profilio studentams ruošti: „pokyčiai galimi tik bendru sutarimu, – pažymėjo KTU atstovas, – dėl šios priežasties svarbu skatinti darbdavių dalyvavimą nuo pat studijų programos kūrimo pradžios – studijų aprašų“.

Darbdavių dalyvavimas profesinio jaunimo orientavime, ruošiant studijų programų ar krypčių aprašus, rengiant tikslinius universitetų ir kolegijų planus studentams ruošti, galima tarpininko pozicijai atsiradus. Svarbu išgirsti visų suinteresuotų pusių įžvalgas ir siūlymus, prisiimti atsakomybę parengti gaires tęstinio bendradarbiavimo klausimais, pristatyti bendros strategijos projektus ŠMM. „NETA imasi tarpininko iniciatyvos, kurios pirmasis žingsnis šis NETA mokslo komiteto susitikimas. Šiandieną išgryninome tobulintinas sritis, kitas etapas – siūlymų teikimas. Turime pateikti bendrą poziciją, kuri užtikrintų inžinerinės bendruomenės tvarumą“, – pabrėžė asociacijos prezidentas G. Abartis.