Gynybos technologijų institutas

Gynybos technologijų institutas buvo įkurtas 2000 metais. Pagrindinis jo tikslas – organizuoti, koordinuoti ir vykdyti gynybos technologijų mokslinius tiriamuosius ir konstruktorinius-bandomuosius darbus, organizuoti sukurtos technikos ir technologijų aprobavimą ir įdiegimą, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, dalyvauti universitetinėse studijose, vykdyti eksperimentinę ir konsultacinę veiklą bei dalyvauti plėtojant ir stiprinant šalies gynybos ir nacionalinio saugumo sistemą.

Kęstučio g. 27
tel. 8 (37) 300 405
faks. 8 (37) 223 023
e. p. gti@ktu.lt

gynyba.ktu.edu

Efektyvi valstybės gynimo sistema yra viena svarbiausių sąlygų, lemiančių mūsų šalies ir jos visuomenės sėkmingo vystimosi galimybę. Valstybės nacionalinio saugumo sistema susideda iš daugelio elementų. Ją sudaro ne tik šalies ginkluotosios pajėgos ir kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, bet ir gynybos technologijų ir mokslo, pramonės ir specialistų rengimo šalies krašto apsaugos sistemai kompleksas, kurios sudedamosios dalys tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Šis kompleksas turi užtikrinti ne tik mūsų šalies nacionalinį saugumą garantuodamas teritorinę gynybą, bet ir privalo įnešti deramą indėlį į ES ir NATO kolektyvinį saugumą.

Į šių uždavinių sprendimą deramą indėlį įnešė ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai, kurie po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėjo bendradarbiauti su KAM, VRM, URM ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis. Šiam tikslui KTU Rektoriaus įsakymu buvo sukurta Koordinacinė grupė, kurią sudarė eilė aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie sprendė tuo metu aktualias gynybos institucijoms mokslines ir inžinerines problemas.

KTU Gynybos technologijų institutas (GTI) buvo įkurtas 2000 metais (2000.01.19 Senato nutarimas Nr. 132 ir Rektoriaus įsakymas 2000.01.31 Nr. A-29 "Dėl Gynybos technologijų instituto įsteigimo") .

Instituto veikla gynybos technologijų srityje įteisinta 2003.10.15 Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos respublikos Vyriausybės Nr. 1A-40, išduodant licencijas L Nr. 00028, L Nr.00029.

Pagrindinis jo tikslas – organizuoti, koordinuoti ir vykdyti mokslinius tiriamuosius ir konstruktorinius-bandomuosius darbus gynybos technologijų srityje, organizuoti sukurtos technikos ir technologijų aprobavimą ir įdiegimą, ruošti aukštosios kvalifikacijos specialistus, dalyvauti universitetinėse studijose, vykdyti ekspertinę ir konsultacinę veiklą bei dalyvauti plėtojant ir stiprinant šalies gynybos ir nacionalinio saugumo sistemą. Instituto specialistai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio institucijomis sprendžiant mokslinių tyrimų ir specialistų rengimo gynybos technologijų srityje problemas.

 
 
 
 

  • Šioje kategorijoje įvykių nėra
  • Šioje kategorijoje įvykių nėra
  • Šioje kategorijoje įvykių nėra
  • Šioje kategorijoje įvykių nėra

Veiklos kryptys

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – mechaninių, elektromechaninių ir mechatroninių sistemų dinamika bei taikymas mokomosios ir kovinės paskirties technikai ir technologijoms kurti gynybos ir kitose srityse.


Fundamentalieji tyrimai. Tiesinių ir netiesinių mechaninių, elektromechaninių bei mechatroninių sistemų dinamika:

  • modeliavimas
  • valdymas
  • optimalioji sintezė

Taikomieji tyrimai. Naujų funkcinių ir technologinių  mechanizmų ir įrengimų kūrimas, panaudojant naujausius pasiekimus:

  • karyboje
  • mechanikos inžinerijoje ir mechatronikoje
  • informatikoje
  • lazerių technologijoseelektronikoje
  • telekomunikacijose ir kt.

Mokslinių tiriamųjų darbų tematika. Institutas plėtoja ir toliau numato plėtoti mokslinius tiriamuosius darbus šia tematika:

  • Automatinio ginklo atatrankos imitavimo mechanizmų tobulinimas, tyrimas ir taikymas – Sukurti treniruokliai skirti lavinti karių įgūdžius, taisyklingai ir efektyviai naudoti šaunamuosius ginklus. Treniruokliai yra efektyvi gynybos struktūrų personalo mokymo priemonė, kuri leidžia sumažinti mokymo materialines sąnaudas, sutrumpinti mokymo laiką ir padaryti jį saugų.
  • Pusiau natūralaus šaudymo iš minosvaidžių treniruočių įrangos kūrimas ir tobulinimas – Nagrinėtas minos modelis, kuris susideda iš balistinio vamzdžio bei kovinės galvutės. Atliekami fizikiniai eksperimentai tiriant kovinės galvutės išorinės balistikos parametrus. Išmatuoti kovinės galvutės pradiniai greičiai prie skirtingų užtaisų, šių užtaisų generuojami dujų slėgiai, minosvaidžio vamzdžio vibracijos, bei, svarbiausia, kovinės galvutės pasipriešinimo koeficientas. Sukonstruotas veikiantis minosvaidžių treniruoklis. Ištirta imitatoriaus sąveikos su nesideformuojančiu ir besideformuojančiu gruntu dinamika bei tyrimų rezultatų pagrindu sukurtas minos imitatoriaus sprogdiklis, kuris leido išplėsti pusiau natūralaus šaudymo iš minosvaidžio funkcines galimybes.
  • Artimojo ir vidutinio nuotolio raketų kūrimas bei kietojo kuro raketinių variklių bandymai ir tyrimai – Kuriant artimojo ir vidutinio nuotolio raketinius kompleksus buvo išspręsta eilė svarbių mokslinių ir technologinių problemų: t.y. sukurta kietojo raketinio kuro sudėtis, jo gamybos technologija ir įranga bei dvi raketinio variklio modifikacijos. Sėkmingai atlikti artimojo nuotolio raketinio komplekso KTU GTI-95 (maksimalus skrydžio nuotolis iki 10 tūkst. m.) ir vidutinio raketinio komplekso KTU GTI-160 (maksimalus skrydžio nuotolis iki 30 tūkst. m.) bandymai LK Centriniame Pabradės poligone bei Juodkrantėje.   
  • Precizinių pjezomechaninių pavarų ir mechanizmų teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai bei kompiuterinis modeliavimas – Tyrimai sėkmingai taikomi mokomosios ir kovinės įrangos bei kosminės technikos funkcinių galimybių plėtrai. Atlikti pjezovariklio bėgančios bangos, pjezoaktuatorių žiedinio vibratoriaus panaudojimo elektromechaninėse sistemose konstrukciniai darbai.

Projektai

  • Valstybės projektas „Mokomosios raketinės įrangos kūrimas, tyrimas, įdiegimas ir komercializavimas“ (Europos socialinio fondo agentūra), 2013–2015 m.
  • Sutartis „Minosvaidžio minos imitatoriaus sprogdiklio patentavimas“ (Lietuvos ūkio ministerija, MITA), 2013 m.
  • Sutartis „Lazerinio šaulių treniruoklio kūrimas, tyrimas ir įdiegimas“ (Lietuvos šaulių sąjunga), 2015 m.
  • Sutartis „Lazerinio šaulių treniruoklio kūrimas, tyrimas ir įdiegimas“ (UAB „Konsolė“), 2015 m.
  • Sutartis „Raketinio – balistinio oro taikinio paleidimas“ (LK Oro gynybos batalionas), 2015 m.

Baigti

  • Taikomasis moksinis tyriamasis darbas „Lazerinių šaulių treniruoklių dešimčiai vienu metu šaudančių šaulių kūrimas, tyrimas ir įdiegimas” -  (Krašto  apsaugos ministerija).
  • Mokslo programos „Moksliniai tyrimai krašto apsaugai. Mokslo tyrimų ir technologijų plėtra 2001 – 2003 m.” projektas „KTU Gynybos technologijų instituto vibtoinžinerijos mokslo bazės atnaijinimas ir plėtra” –(Krašto  apsaugos ministerija).
  • Sutartis „Lazerinio šaulių treniruoklio sukūrimas, tyrimas ir įdiegimas“ -(Latvijos Vidaus reikalų ministerija).
  • Sutartis „Lazerinio treniruoklio, šaudant iš pistoleto, sukūrimas ir įdiegimas” -  (Latvijos Vidaus reikalų ministerija).
  • Taikomasis moksinis tyriamasis  darbas "Simuliacinių sistemų ir treniruoklių kūrimas tyrimas ir įdiegimas” - (Krašto  apsaugos ministerija).    
  • Sutartis „Lazerinio šaulių treniruoklio sukūrimas, tyrimas ir įdiegimas“ - (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM).
  • Sutartis „Lazerinio šaulių treniruoklio profilaktinio aptarnavimo ir remonto paslaugos“ - (Krašto  apsaugos ministerija).
  • Taikomasis moksinis tyriamasis darbas „IP šifravimo sistemos metodų sukūrimas ir jos kripto atsparumo įvertinimas” – (Lietuvos užsienio reikalų ministerija; projektas vykdytas pagal PHARE programą).
  • Sutartis „Lazerinio šaulių treniruoklio galimybių plėtra“ -   (Krašto  apsaugos ministerija).
  • Sutartis (inovacinis čekis) " Pusiau natūralaus šaudymo iš minosvaidžių treniruočių įrangos kūrimas ir tyrimas" - (Lietuvos ūkio ministerija).
  • Sutartis (inovacinis čekis) "Kietojo kuro raketinio komplekso kūrimas ir jo charakteristikų tyrimas" - (Lietuvos ūkio ministerija).
  • Sutartis  „Dviejų susijusių masių balistikos tyrimai"  - ( su LMT).
  • Sutartis "Lazerinio šaulių treniruoklio modernizavimas"  - (LK  Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas).
  • Sutartis "Lazerinio šaulių treniruoklio modernizavimas"  - ( su LMT).
  • Sutartis (inovacinis čekis) " Pusiau natūralaus šaudymo iš minosvaidžių treniruočių įrangos kūrimas ir tyrimas" - (Lietuvos ūkio ministerija).

Direktorius – prof. habil. dr. Algimantas Fedaravičius

tel. 8 (37) 300 405
faks. 8 (37) 223 023
e. p. algimantas.fedaravicius@ktu.lt

Infrastruktūra

Institutas disponuoja visų virpesių generavimo, matavimo, analizės ir registravimo aparatūros kompleksu, kurį sudaro  firmų "RFT", "Hottinger", „Brüel & Kjear“ ir kita mokslinio tyrimo įranga, regimojo ir infraraudonosios spinduliuotės diapazono lazeriai, naktinio matymo įranga, šaulių ginklų atatrankos tyrimų stendas; kietojo kuro raketinio variklio bandymo stendas su traukos charakteristikų matavimo įranga bei vaizdo stebėjimo sistema; kompiuterių tinklas su standartine ir sukurta sistemų modeliavimo ir sintezės programine įranga.


Danijos firmos „Brüel & Kjear Sound & Vibration Measurement A/S" kompiuterinė vibracinių sistemų tyrimo įranga:

  • nešiojamoji daugiakanalė automatizuota vibracinių ir akustinių procesų analizės duomenų surinkimo sistema “PULSE”;
  • programinė triukšmamačio duomenų analizės įranga;
  • lazerinis vibrometras;
  • kontroleris “DACTRON COM 100”;
  • vibracinių ir akustinių signalų matavimo sistema NEXUS;
  • vibracinė sistema “TIRA 2000 N”;
  • poslinkio keitiklis TLM 0250;
  • slėgio keitiklis DPX101;
  • slėgio jutikliai PX303-2KG5V su slopintuvais, PX335-1500GV, apkrovos jutiklis LCHD - 3K
  • rankiniai virpesių ir smūginių sistemų parametrų  matuokliai.

Sukurti specialūs stendai:

  • šaulių ginklų dinamikos tyrimas;
  • artilerinių sistemų vidinės ir išorinės balistikos tyrimas;
  • raketinių variklių traukos, temperatūros ir slėgio charakteristikų tyrimas.

Įvertinimai

Nacionaliniai įvertinimai

KTU Gynybos technologijų instituto darbuotojų veikla įvertinta eile mokslo, visuomeninių ir valstybinių institucijų apdovanojimais.

  • Baltijos šalių mašinų gamintojų asociacijos Imanuelio Kanto medalis I 2004 m.
  • Lietuvos mokslo premija (bendraautoriai B. Bakšys, M. Ragulskis) I 2005 m.
  • Aukso medaliai „Lietuvos metų gaminys“ mašinų ir įrenginių srityje už sukurtą ir įdiegtą įrangą Lietuvos ir užsienio gynybos institucijose I 2000, 2005, 2007, 2010, 2013, 2014 m.
  • Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Simonavičiaus premija I 2010 m.

Tarptautiniai įvertinimai

Sukurtiems bei Lietuvos ir užsienio gynybos struktūrose įdiegtiems įrenginiams suteikti NATO NSN kodai ir jie yra įtraukti į NATO logistikos katalogą:

  • lazerinis šaulių treniruoklis LT-2M;
  • 60 mm minosvaidžių pusiau natūralaus šaudymo treniruočių įranga MT-60;
  • 120 mm minosvaidžių pusiau natūralaus šaudymo treniruočių įranga MT-120;
  • lazerinė karių ir kovinių vienetų taktikos mokymo poligono sąlygomis įranga KLUIS-1;
  • lazerinis šaulių treniruoklis LT-4M;
  • lazerinis šaulių treniruoklis LT-5M;
  • lazerinis kulkosvaidžio treniruoklis LT-1 FN MAG;
  • lazerinis granatsvaidžio treniruoklis LT-1 CARL GUSTF.

Sprendimai

GTI ne tik kuria naujas mokslo žinias ir technologijas, bet jas taiko, kurdamas ir įdiegdamas sukurtus produktus Lietuvos kariuomenėje, VRM sienos apsaugos tarnyboje, Latvijos Vidaus ir Teisingumo ministerijų mokymo centruose ir kitose institucijose.

Prie mokslo laimėjimų priskirti įrenginiai, kuriems suteikti NATO NSN kodai ir jie įtraukti į NATO logistikos katalogą:

Raketinių kompleksų kūrimas: