Tarptautinė konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“


Konferencija vyko Kauno technologijos universiteto "Santakos" slėnyje (K. Baršausko g. 59, Kaunas) 2016 m. balandžio 29 d. Konferencijos tikslas – aptarti sveikatos technologijų sektoriaus perspektyvas Lietuvoje.

Konferencijos video įrašas>>>

  1. Konferencijos programa
  2. Faktai

Apie konferenciją

„Lietuvos mokslas ir pramonė“ – tai kasmetinė tarptautinė konferencija, kurioje aptariami esminiai šalies pramonės ir ekonomikos vystymosi, technologinės pažangos plėtros politikos ir strategijos klausimai. Konferencija pakvies dalintis požiūriais ir įžvalgomis skirtingų sričių – mokslo, verslo ir politikos – ekspertus, atvers kelius bendradarbiavimui bei bendriems sprendimams.

Šių metų konferencijos tema "Sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“ pakvies Lietuvos ir kitų šalių tyrėjus, verslo ir politikos ekspertus dalintis įžvalgomis apie sveikatos technologijų sektoriaus perspektyvas Lietuvoje. 

Konferencijos kalbos - lietuvių / anglų.

Sveikatos technologijos apima biotechnologijų,  biomedicininės inžinerijos ir biomedicinos mokslinius tyrimus, t.y. nuo fundamentalių žinių gavimo iki technologijų kūrimo ir jų taikymo klinikinėje praktikoje. Apjungus biotechnologijų, biomedicininės inžinerijos ir biomedicinos tyrimus yra sukuriama pilna vertės grandinė, leidžianti sistemiškai diagnozuoti ir gydyti ligas. Taip pat  apjungiamas didelis mokslininkų bei rinkos potencialas, užtikrinantis svarbių tyrimų plėtrą ir vystymą ateityje.

Sveikatos technologijų rinkos plėtra Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pastaraisiais metais yra labai sparti. Regeneracinė medicina, biomedicininė inžinerija, sveikatos informacinės technologijos bei biotechnologijos yra sritys, kurios paskutiniais metais augo ypač sparčiai ir užima vis didesnę dalį rinkos visoje Europoje.  Lietuvos biotechnologijų įmonių kiekis, kurių prieaugis paskutiniais metais sudarė 18,5% (27 įmonės 2010 m., 32 – 2013 m.), užtikrina spartų biotechnologijų rinkos augimą Lietuvoje. Tam įtakos turėjo ir 73,3% siekęs biotechnologijų įmonių pajamų augimas nuo 75 mln. EUR 2010 m. iki 130 mln. EUR 2013 m. Biotechnologijose investicijos laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. augo 22%, nuo 3,688 mln. EUR 2010 m. iki 4,502 mln. EUR 2013 m. Biomedicininės inžinerijos srities įmonių veiklos pajamos paskutiniaisiais metais augo daugiau nei 30%. 2010 m. įmonių pajamos siekė 114 milijonų EUR, o 2013 m. jau – 150 milijonų EUR. Investicijos į mokslą lyginant su 2010 m. padidėjo daugiau nei 5 kartus (4,055 mln. EUR 2010 m., ir 19,21 mln. EUR 2013 m.). Lietuvos medicinos įmonėse 2010 m. pajamos augo 36%, 2010 m. siekė 196 mln. EUR, o 2013 m. – 268 mln. EUR. Lyginant su 7% įmonių kiekio augimu (2010 m. veikė 2009 įmonės, o 2013 m. – 2161 įmonė), pajamų augimas yra žymus. 2012 m. Europos sveikatos informacinių technologijų rinkos vertė siekė beveik 12 mlrd. EUR. 2012 m. Lietuvos informacinių technologijų rinka siekė 67 mln. EUR, o 2013 m. augo iki 78 mln. EUR. Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 2 kartus. Yra keletas nemažų įmonių (pvz. Intermedix, Sofneta), kurios sėkmingai plėtojasi ir užima vis didesnę rinkos dalį. Apibendrinant visus statistinius duomenis galima teigti, jog sveikatos technologijų srityje Lietuva sparčiai plečiasi ir auga, tad sėkmingai vejasi net ir labiausiai išsivysčiusias ES šalis.

Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, yra pirmaujanti Europoje specialistų (įskaitant mokslininkus ir tyrėjus) kiekiu sveikatos technologijų srityje. Daugiausia specialistų sveikatos technologijų srityje parengia Vilniaus, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai. Lietuvoje sutelktas didelis sveikatos technologijų sektoriaus mokslinis potencialas naudojasi integruotų studijų, mokslo ir verslo centrų (slėnių) „Santaka“ ir „Santara“ moksline infrastruktūra. Lietuva turi pakankamai potencialo užimti vis didesnę sveikatos technologijų Europos rinkos dalį ir konkuruoti su labiausiai išsivysčiusiomis rinkomis pasaulyje.

Konferencijos "Lietuvos mokslas ir pramonė 2016" dalyviai – sveikatos technologijų srities ekspertai, mokslininkai, politikai bei verslo įmonių atstovai:

  • aptars Valstybės politiką ir priemones stiprinant sveikatos technologijų verslo ir mokslo sektorius Lietuvoje;
  • dalinsis tarptautine patirtimi;
  • pristatys  „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro (HEALTH-TECH)" iniciatyvą.

Konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“ - tai puiki galimybė susitelkti diskusijai, kuri įgalintų ugdyti bendrą supratimą bei plėtoti įvairių sričių ekspertų bendradarbiavimą sveikatos technologijų plėtros klausimais.

 
 
 
 

Konferencijos dalyviai

Prof. Petras Baršauskas – Lietuvos inžinierius energetikas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. 1960–1971 m. mokėsi S. Nėries vidurinėje mokykloje. 1977 m. baigė Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultetą, įgijo inžinieriaus energetiko kvalifikaciją. Žaidė Kauno „Kelininko“ futbolo komandoje.

Išsilavinimas
  1. 2007 m. socialinių mokslų profesoriaus pedagoginis vardas (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas)
  2. 2004 m. socialinių mokslų profesoriaus pedagoginis vardas (Kauno technologijos universitetas)
  3. 2002 m. socialinių mokslų habilituoto daktaro laipsnis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)
  4. 1989 m. technikos mokslų docento pedagoginis vardas (Kauno politechnikos institutas)
  5. 1986 m. technikos mokslų daktaro laipsnis (Leningrado aviacinių prietaisų gamybos institutas)
  6. 1977 m. inžinieriaus-elektriko kvalifikacinis laipsnis (Kauno politechnikos institutas)
Darbinė veikla
  1. 1984–1987 m. KPI, asistentas
  2. 1987–1988 m. KPI instituto mokslinis sekretorius
  3. 1989–1990 m. KTU, prorektoriaus mokslui pavaduotojas
  4. 1991–1992 m. Darbas pagal kontraktą (Didžioji Britanija), projektų vadovas
  5. 1992–2002 m. KTU, tarptautinių ryšių ir infrastruktūros prorektorius
  6. 2003–2006 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, išorinių ryšių prorektorius
  7. 2006–2011 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, mokslo prorektorius
  8. 2009–2011 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Senato pirmininkas, Studijų ir mokslo tarybos pirmininkas, Doktorantūros komiteto pirmininkas
  9. 2011 – KTU rektorius
Pedagoginė veikla, dėstomos disciplinos
  1. Aukštojo mokslo strategija ir reformos
  2. Tarptautinio verslo vadybos principų tyrimai
  3. Tiesioginių užsienio investicijų teorija ir praktika
  4. Vadybos sistemų modeliavimas tarptautiniame versle
  5. Tarptautinio verslo aplinkos rizikos faktorių tyrimai

Robertas Dargis yra pramonininkų ir darbdavių interesus atstovaujančios, didžiausios verslo asocijuotos organizacijos Lietuvoje - Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas,

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, uždarosios akcinės bendrovės "Eika" valdybos pirmininkas, buriuotojas, visuomenės veikėjas. 1978–1983 m. Robertas studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, įgijo inžinierius statybininko specialybę. Nuo 2012 m. Robertas tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu.

Prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė mokslui, Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Patologinės anatomijos klinikos profesorė.

1983 metais Vaiva Lesauskaitė su pagyrimu baigė magistro studijas Kauno medicinos universitete (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Tuomet pradėjo dirbti Kardiologijos instituto Širdies patologijos laboratorijoje. Nuo 2008 metų dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijoje.

Vaiva Lesauskaitė 1989 metais įgijo Medicinos mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1997 metų yra habilituota medicinos mokslų daktarė, o nuo 1999 metų – profesorė. 2009 metais Vaiva Lesauskaitė tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektore mokslui – šias pareigas užima iki šiol.

Prof. dr. Rimantas Jankauskas yra Vilniaus universiteto mokslo prorektorius. Taip pat Lietuvos mokslų akademijos narys.

Anksčiau Rimantas Jankauskas buvo Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro valdybos narys. Taip pat kaip vyr. specialistas dirbo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie LR Teisingumo ministerijos.

Kaip profesorius Vilniaus universitete paskelbė daugiau nei šešiasdešimt mokslinių straipsnių paleopatologijos, teismo antropologijos, bioarcheologijos ir kt. tematikose bei dalyvavo įvairiuose mokslinių tyrimų projektuose su užsienio partneriais.

1988 metais jis Vilniaus universitete įgijo medicinos daktaro laipsnį.

Mindaugas Liutkauskas yra medicinos prietaisų – infuzijos siurblių – gamintojos bendrovės „Viltechmeda“ generalinis direktorius. Viltechmeda priklauso pasauliniam inžineriniam koncernui Moog. Moog yra pasaulinio lygio aukšto tikslumo valdymo sistemų ir komponentų projektuotojas, gamintojas ir integruotojas.

Prieš tapdamas „Viltechmeda“ generaliniu direktoriumi, Mindaugas buvo „Viltechmeda“ ir jos kontroliuojančios bendrovės finansų direktoriumi bei ketverius metus dirbo „PricewaterhouseCoopers“ susijungimų ir įsigijimų (M&A) konsultantu.

Mindaugas studijavo Tarptautinėje verslo mokykloje, įgijo tarptautinio verslo ir teisės magistro laipsnį. Tai pat yra baigęs Vilniaus universitetą, kuriame įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį.

Prof. dr. Leif Sörnmo yra Lundo universiteto Biomedicininės inžinerijos katedros profesorius bei bakalauro ir magistro studijų Biomedicininės inžinerijos programos direktorius.

Leif Sörnmo mokslinės veiklos sritys: statistinis signalų apdorojimas, biomedicininių signalų modeliavimas, implantuojamų prietaisų signalų apdorojimas ir kt.

Leif Sörnmo yra paskelbęs 130 straipsnių recenzuojamuose žurnaluose ir apie 200 straipsnių įvairių konferencijų leidiniuose. Taip pat yra parašęs 17 knygų ir 4 knygų skyrius.

Leif Sörnmo glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos įmonėmis, veikiančiomis biomedicininės inžinerijos srityse. Šios partnerystės rezultatas – 10 patentų. Jis yra Lundo universiteto Integruotos elektrokardiologijos centro steigėjas ir direktrorius.

Prof. dr. Gintaras Valinčius yra Vilniaus universiteto profesorius, Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vadovas.

Dr. Gintaras Valinčius yra baigęs fizikinės chemijos studijas Vilniaus universitete. 1988 metais įgijo Fizikinės chemijos daktaro laipsnį Lietuvos Chemijos ir cheminės technologijos institute. 1989-1998 ėjo docento pareigas Vilniaus universitete Neorganinės chemijos katedroje. 1998-2002 metais dirbo kaip kviestinis tyrėjas JAV Nacionaliniame standartų ir technologijos institute Biotechnologijos padalinyje. Nuo 2002 metų savo veiklą sieja su Vilniaus universiteto Biochemijos institute bei užima profesoriaus poziciją Vilniaus Gedimino technikos universitete Chemijos ir bioinžinerijos katedroje.

Nuo 2002 metų aktyviai dalyvauja daugelyje tarptautinių mokslinių tyrimų bendradarbiavimo projektų.

Prof. habil. dr. Arūnas Lukoševičius yra Lietuvos elektronikos inžinierius, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas, Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius, Lietuvos biomedicininės inžinerijos draugijos steigėjas ir pirmininkas.

Pasitelkdamas aukštųjų technologijų pasiekimus kuria naujus metodus, technologijas ir prietaisus medicininei diagnostikai ir sveikatos stebėsenai. Profesoriaus ir jo vadovaujamo Kauno technologijos universiteto Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkų tyrimai ir išradimai, tarptautinių projektų rezultatai pelnė šalies ir užsienio mokslininkų pripažinimą ir yra taikomi Lietuvos sveikatos priežiūros, sporto ir kitų biomedicinos sričių specialistų darbe.

Pagrindinės profesoriaus mokslinių tyrimų sritys: biomedicinos inžinerija, medicinos diagnostikos ir stebėsenos algoritmai ir įranga, biologinių audinių diferencinės diagnostikos metodai ir prietaisai, klinikinių sprendimų palaikymo algoritmai e. sveikatos sistemai.

Prof. dr. Renaldas Raišutis yra Kauno technologijos universiteto profesorius, Prof. K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1999 m. Renaldas Raišutis baigė Elektronikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete, 2001 m. – magistrantūros. 2005 m. įgijo mokslų daktaro laipsnį technologijos mokslų srities Matavimų inžinerijos kryptyje.

Nuo 2003 metų aktyviai dalyvauja tarptautiniuose taikomųjų mokslinių tyrimų projektuose ir darbuose su įmonėmis. Kuria naujas ultragarsinių matavimų ir diagnostikos technologijas, yra šešių JAV ir Europos patentų, susijusių su medicininėmis inovatyviomis technologijoms, bendraautorius. Dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose taikomųjų mokslinių tyrimų projektuose (Eurostars, Framework 5, 6, 7), kurių atsiradimą paskatino pasauliniu mastu aktualūs uždaviniai ir mokslo-verslo partnerystės poreikis. Dalyvauja ekspertinėje veikloje, vykdo strateginius mokslinių tyrimų ir infrastruktūros plėtros projektus. Dalyvaudamas Matavimų inžinerijos doktorantūros komiteto ir tyrimų mentorystės veiklose ruošia jaunuosius tyrėjus būsimais mokslininkais.

Profesoriaus vystomų tyrimų kryptys: ultragarsiniai matavimai, vizualizacijos ir diagnostikos metodai, medžiagų fizinių-mechaninių savybių tyrimas ultragarsiniais metodais, biomedicininės diagnostikos ir neinvazinės stebėsenos sistemos ir technologijos, automatizuoti auglių sukeltų audinių pažeidimų aptikimo ir klinikinių sprendimų palaikymo metodai ir kt.

 
 
 
 

Moderatoriai

Prof. Asta Pundzienė yra Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorė. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Asta Pundzienė įgijo socialinių mokslų (organizacinės psichologijos) daktarės laipsnį. Nuo 1997 m. ji ugdė akademinę kompetenciją Amsterdamo laisvajame universitete, Nyderlanduose; Upsalos universitete, Švedijoje; Heidelbergo universitete, Vokietijoje; Šefildo universitete, Jungtinėje Karalystėje; Harvardo verslo mokykloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kt.

1993 m. savo karjerą Asta Pundzienė pradėjo VDU pedagoginių studijų programos administratorės pareigose. Vėliau 1996 m. tame pačiame universitete ji tapo projektų vadove Profesinio švietimo ir mokslinių tyrimų centre. Nuo 1999 m. iki 2003 m. Asta Pundzienė buvo Profesinio švietimo ir mokslinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja ir nuo 2003 m. iki 2004 m. nacionalinė delegatė ekspertė Europos mokymo fonde Turine, Italijoje.

2004-2011 m. m. Asta Pundzienė dirbo programų direktore ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o vėliau – mokslo ir doktorantūros studijų prorektore. 2005 m. Asta Pundzienė tapo “Baltijos vadybos žurnalo” redaktore. Asta Pundzienė publikavo daugiau kaip 25 mokslo publikacijas ir dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo ir sklaidos projektuose. Astos Pundzienės interesų sritys yra vadyba, įskaitant aukštojo mokslo sistemos reformą, karjeros vystymą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą.

Dr. Juozas Kupčinskas - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir lektorius. Magdeburgo Otto Von Guericke universitete (Vokietija) apgynė mokslo daktaro disertaciją.

2001 m. Italijos tarptautiniame Adrijos koledže įgyjo tarptautinio bakalaureato diplomą. Šiuo metu Juozas Kupčinskas yra lektorius LSMU Gastroenterologijos klinikoje bei užima vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas LSMU Medicinos fakulteto Virškinimo sistemos tyrimų institute Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijoje. Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninėje Kauno klinikose Juozas Kupčinskas dirba gydytoju gastroenterologu.

Klinikinio, mokslinio ir pedagoginio darbo kryptys: vėžinių ir ikivėžinių virškinimo tranko ligų biožymenų tyrimai, žarnyno mikrobiotos tyrimai, transplantologija ir lėtinės kepenų ligos, uždegiminės žarnų ligos, endoskopinis ultragarsas, kapsulinė endoskopija, žarnyno mikrobiotos transplantacija. Juozas Kupčinskas yra daugiau kaip 20 mokslinių publikacijų recenzuojamuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose autorius, įvairių tarptautinių mokslo projektų ir konsorciumų dalyvis. Mokslines ir klinikines stažuotes vykdė Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje, Slovėnijoje.

Konferencijos pranešėjai

Linas Linkevičius yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nuo 2012 m. gruodžio 13 d.

Prieš tai ministras Linas Linkevičius dirbo LR nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijos Respublikoje (2012 m.), LR užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbaivimo ir saugumo politikos departamento ambasadoriumi ypatingiems pavedimams (2011-2012 m.).

1992-1996 m. Linas Linkevičius – LR Seimo narys. 1993-1996 m. LR krašto apsaugos ministras. 1997-2000 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Vakarų Europos Sąjungai. 2000-2004 m. antrą kartą išrinktas krašto apsaugos ministru. 2005-2011 m. Linas Linkevičius - LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje.

Pranešimas

mark_van_gils_impact_through_research_and_business.pptx

Dr. Mark van Gils yra kviestinis profesorius bei mokslo tyrimų grupės vadovas VTT mokslinių tyrimų centre Suomijoje. Jo mokslinių tyrimų sritys - sveikatos ir gerovės poreikiai, pradedant biomedicinos signalų apdorojimu baigiant duomenų gavyba.Šiuo metu dr. Mark van Gils yra ES projekto PredictND koordinatorius. Anksčiau užėmė koordinatoriaus poziciją ES projekte TBIcare. Jis yra daugiau nei 100 publikacijų bendraautorius. Taip pat kaip kviestinis profesorius dirba Aalto universitete Helsinkyje, Suomijoje.

 
 
 
 

2016 m. balandžio 29 d.

KTU „Santakos“ slėnis, (K. Baršausko g. 59, Kaunas)

Konferencijos moderatorius - Vytautas Rumšas, aktorius ir renginių vedėjas.

9.00 – 10.00
Registracija
10.00–10.25
Konferencijos atidarymas
Petras Baršauskas, Kauno technologijos universiteto rektorius
Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
Robertas Dargis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas
10.25 – 11.35
Sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje
Panelinė diskusija
Diskusija siekiama dalintis investavimo į sveikatos technologijų pažangių žinių plėtrą ir inovacijas patirtimi. Kaip padidinti Lietuvos ir Europos inovacijų ekonomikos konkurencingumą per aukšto lygio mokslinius tyrimus, žinių ir technologijų kompetenciją bei diegimą?
Diskusijos moderatorius Juozas Kupčinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas
Evaldas Gustas, Lietuvos Respublikos ūkio ministras
Audronė Pitrėnienė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė
Juras Požela, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras
Robertas Dargis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas
Erikas Vaitekūnas, UAB "Medelkom International" direktorius
Vaiva Lesauskaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo prorektorė
Rimantas Jankauskas, Vilniaus universiteto mokslo prorektorius
Arūnas Lukoševičius, Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius
11.35 – 12.00
Mokslo rezultatų komercializavimas užsienio šalyse
Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras
12.00 – 12.30
Kavos pertrauka
12.30 – 13.40
Health-Tech ekscelencijos centras - pažangiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms regione bei už jo ribų skatinti
Panelinė diskusija
Diskusija siekiama aptarti situaciją, kaip Ekscelencijos centras galėtų sustiprinti naudojimąsi patobulinta ir naujai sukurta infrastruktūra sveikatos tyrimams Lietuvoje; išryškinti inovatyvius medicininius sprendimus sveikam visuomenės senėjimui Europoje; padėti skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, švietimą ir mokymąsi bei tinklaveiką sveiko senėjimo srityje.
Diskusijos moderatorė Asta Pundzienė, Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorė
Leif Sörnmo, Lundo universiteto Biomedicininės inžinerijos katedros profesorius
Mark van Gils, VTT kviestinis profesorius, Mokslo tyrimų grupės vadovas
Arvydas Lubys, UAB "Thermo Fisher Scientific Baltics" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros direktorius
Mindaugas Liutkauskas, Moog Medical Devices Group, UAB "Viltechmeda" direktorius
Mindaugas Šeštokas, UAB "Kitron" generalinis direktorius, Lietuva
Gintaras Valinčius, Vilniaus universiteto profesorius, Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vadovas
Juozas Kupčinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas
Renaldas Raišutis, Kauno technologijos universiteto Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto profesorius
13.40 – 14.00
Mokslo ir pramonės tinklaveikos poveikis
Konferencijos uždarymas
Mark van Gils, VTT kviestinis profesorius, Mokslo tyrimų grupės vadovas
14.00
Pietūs

 
Kontaktai
 
KTU mokslo prorektorė
Prof. Asta Pundzienė
Tel. (8 37)  30 00 03
 
KTU Mokslo departamento direktorius
Doc. Leonas Balaševičius
Tel. (8 37)  30 07 02
 
KTU Mokslo projektų skyriaus koordinatorė
Giedrė Karčiauskienė
Tel. (8 37)  30 00 48

Kaip atvykti?


Vieta: KTU Santakos slėnis (K. Baršausko g. 59, Kaunas)

Google Maps:

 
 
 
 

Konferencijos partneriai

Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su projekto vykdytojais

Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su projekto "Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras (HEALTH-TECH)" vykdytojais. Projekto Nr. 664339, projektas įgyvendinamas 2015–2016 metais.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal "Horizontas 2020" mokslinių tyrimų ir inovacijų programą.

Verslo partneriai