Prioritetinės mokslo kryptys

Diagnostinės ir matavimo technologijos

Technologijos darniam vystymuisi ir energetika

Išmanios aplinkos ir informacinės technologijos

Naujos medžiagos aukštosioms technologijoms

Tvarus augimas ir darni sociokultūrinė raida

 

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslo krypčių žemėlapis
 
 
 
 

 Nacionaliniai projektai

Vykdomi projektai

Projekto pavadinimas
Trukmė
Vadovas
Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro (i.MAMC) įkūrimas (Nr. 10.1.1-ESFA-V-912) 2016-2019 doc. dr. Živilė Rutkūnienė

Algebriniai laiko eilučių tyrimo metodai ir algoritmai (MIP-15116)

2015-2018

prof. habil. dr. M. K. Ragulskis

Įvykdyti projektai

Projekto pavadinimas
Trukmė
Vadovas

Naujo algoritmo, skirto inovatyviai intermodalinio terminalo krovos valdymo informacinei sistemai, sukūrimas ir tyrimas  (Inočekis LT su UAB Sonaro)

2014-2015

prof. dr. R. Alzbutas

Sąsajos tarp žemės magnetinio lauko ir žmogaus arba gyvūno širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės  (KTU-LSMU jungtinis) 2014 prof. habil. dr. M. K. Ragulskis
Kokybės kontrolės matavimų skaitmeninėje rentgenografijoje  metodikos parengimas ir įdiegimas (Inočekis LT su UAB „RENTGENAS“) 2014 prof. dr. D. Adlienė

Masės pernešimo procesai nerūdijančiame pliene ir kobalto chromo lydiniuose plazminio azotinimo metu (MIP-030/2013)

2013 - 2015

prof. habil. dr.  A.Galdikas

Feroelektrinių plonų sluoksnių, taikomų naujos kartos atminties elementuose, technologijų vystymas (MIP-069/2013)  

2013–2015

doc. dr. A. Iljinas

Protoninio laidumo keraminių kuro elementų ir jų komponentų formavimas (VP1-3.-1-ŠMM-07-K-02-064) 2012–2015 prof. habil. dr. G. Laukaitis

Dinaminė vizualinė kriptografija žmogaus regos sistemos tyrimams (DV-Kripto)  (MIP-100/2012)

2012–2014

prof. habil. dr. M. K. Ragulskis

Naujų optinių komponentų kūrimas ir vertinimas modifikuotuose biologiškai suderinamuose polimeruose (LMT)

2011–2012

doc. dr. J. Puišo

H-rangas netiesinių sistemų tyrimams - koncepcija ir taikymai (LMT)

2011–2012

prof. habil. dr. M. K. Ragulskis

Anglies nanodarinių, sintezuojamų iš nesočiųjų angliavandenilių plazmos, tyrimas (LMT)

2010–2011

prof. habil. dr. A. Grigonis

Galvos ir kaklo brachiterapija: klinikiniai ir fizikiniai aspektai (LMT)

2010–2011

prof. dr. D. Adlienė

Vandenilio gavyba iš vandens garų plazmos molekulinės implantacijos būdu  (Ateities vandenilis) (LMT)

2010–2011

prof. dr. G. Laukaitis

 

Tarptautiniai projektai

Vykdomi projektai

Projekto pavadinimas
Trukmė
Vadovas
Partneriai
Daugiafunkcinės, anglies nanodarinių turinčios, kompozitų sistemos (COST) 2016–2020 Prof. dr. L. Marcinauskas Vokietija (koordinatorius), 33 partneriai
Apšvitos sąlygotų neužkrečiamųjų ligų diagnostika, monitoringas ir prevencija (COST) 2016–2019 Prof. dr. D. Adlienė Vokietija (koordinatorius), 24 partneriai
Gamtos įkvėpto optimizavimo taikomumo pagerinimas sujungiant teoriją ir praktiką (COST) 2016–2020 Habil. dr. M. Ragulskis Jungtinė Karalystė (koordinatorius), 27 partneriai
Oksidų sluoksniai elektronikai (TO-BE) (COST) 2014–2018 Prof. dr. L. Marcinauskas Italija (koordinatorius), 29 partneriai
Europos tinklas jungtinių sveikatos technologijų bendram vertinimui (COST) 2015–2018 Prof. dr. R. Alzbutas Airija (koordinatorius), 27 partneriai
Išmanioji apranga sportui ir sveikatai (EUREKA ITEA2 13034) 2015-2017 Prof. dr. R. Alzbutas Prancūzija (koordinatorius), 20 partnerių

Oksidų sluoksniai elektronikai

2014-2018

Prof. dr. L. Marcinauskas

Italija (koordinatorius), JK, Vokietija, Danija ir kt. šalys (viso 27 šalys)

Jungtinė inovatyvaus mokymo/mokymosi programa, skirta žinių apie jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimą medžiagų technologijose plėtojimui, gilinimui ir perdavimui (ERASMUS+) 2014-2017 Prof. dr. D. Adlienė

Lenkija (koordinatorius), 

Italija, Rumunija, 

Vengrija, Prancūzija, 

Turkija

Validacija ir integracija metodų, skirtų klimato kaitos tyrimams (COST) 2014-2016 Prof. dr. Robertas Alzbutas

Vokietija (koordinatorius), 

Švedija, Šveicarija, 

Turkija, Vengrija, Vokietija

Development of advanced methods for molecular contamination analysis by surface and tip enhanced Raman for space applications (CONRAM ) 2016–2017 Prof. habil. dr. Valentinas Snitka  
CliniMARK: „geroji biomarkerio praktika“ padidinti kliniškai patvirtintų biomarkerių skaičių  2017–2021   22 šalys

 Įvykdyti projektai

Projekto pavadinimas
Trukmė
Vadovas
Partneriai
Europos tinklas atominių jėgų mikroskopijos taikymams nanomedicinoje ir gyvybės moksluose (COST) 2011-2014 Prof. habil. dr. V. Snitka

Prancūzija (koordinatorius),

 24 partneriai

„Deguonies atomų pernašos procesų modeliavimas perovskito katalizatoriuose („Žiliberas”) 2011–2013 prof. habil. dr. A. Galdikas

Prancūzija

Deguonies atomų pernašos procesų modeliavimas perovskito katalizatoriuose („Žiliberas") 2011–2012 prof. habil. dr. A. Galdikas Prancūzija
ES 7BP NANOSUSTAIN projektas - Nanotechnologijomis pagrįstų gaminių gamybos ilgalaikių sprendimų kūrimas remiantis rizikos ir gyvenimo ciklo vertinimais 2010-2013 prof. habil. dr. V. Snitka 12 partnerių

ES 7BP NANOMAT projektas - Nanostruktūrinių medžiagų kompetencijos centras  2010-2013 prof. habil. dr. V. Snitka JK, Suomija, Ispanija

Angelas sargas išplėstai namų aplinkai

(EUREKA/ITEA 2 GUARANTEE)

2009–2012 doc. dr. V. Janilionis

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

UAB „Kardiosignalas“

Belgija

Ispanija

Nyderlandai

Liuksemburgas

Suomija

Rumunija

Graikija

„Mokymo bei ugdymo gebėjimų tobulinimas branduoliniuose moksluose ir jų taikymuose” (TATENA)

2009–2011

prof. dr. D. Adlienė

 

„Medžiagų radiosintezė ir nanomedžiagų, naudojamų sveikatos apsaugoje, aplinkos apsaugoje bei vykdant švarios energijos politiką,  charakterizavimas” (TATENA)

2009–2011

prof. dr. D. Adlienė

viso 24 šalys

Projektas „Daugia-analizinis baltymų struktūrinių ir vibracinių savybių charakterizavimas nano-sąsajose  2013–2015 Prof. habil. dr. V. Snitka  
Naujų puslaidininkinių medžiagų ir nanostruktūrų kūrimas ir taikymai pažangioms technologijoms 2012–2015 Prof. habil. dr. V. Snitka  
Development of sustainable solutions for nanotechnology-based products based on hazard characterization and LCA 2010–2013 Prof. habil. dr. V. Snitka JK, Danija, Suomija, Vokietija, Italija. Belgija, Rumunija, Švedija, 
 

Technologiniai sprendimai verslui

Finansų rinkų matematinis modeliavimas

Stochastinių sistemų modeliavimas Markovo procesais

Netiesinių dinaminių sistemų taikomieji tyrimai

Inovatyvių metodų kūrimas netiesinių dinaminių sistemų tyrimui

Vizualinės kriptografijos algoritmų kūrimas  panaudojant fraktalines muaro gardeles bei chaotinius svyravimus

Magnetinio lauko įtakos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei savijautai tyrimas

Techninių, informacinių ir medicininių sistemų matematinis modeliavimas

Kriptografinių sistemų taikomieji tyrimai

Kriptografijos algoritmų kūrimas, realizavimas ir diegimas

Patikimumo teorijos taikymai

Rizikos ir neapibrėžtumo analizė

Ekstremalių reiškinių ir įvykių modeliavimas

Gedimų, klaidų ar ilgaamžiškumo duomenų analizė

Modeliavimo rezultatų neapibrėžtumo ir jautrumo analizė

Informacijos integravimo išmaniųjų priemonių plėtojimas

Statistinės duomenų analizės modelių kūrimas ir taikymas

Duomenų gavybos (tyrybos) metodų taikymai įvairiose srityse

Daugiamačių statistinių duomenų vizualizavimo modelių kūrimas

Pensijų fondų veiklos analizė

Pensijų sistemos pakopos pasirinkimo vertinimas. Ši paslauga padės Jums apsispręsti: 

kurią pensijų sistemos pakopą verta rinktis būtent Jums; 
ar verta rinktis III pensijų sistemos pakopą

Pensijų fondo parinkimas. Ši paslauga padės Jums rasti optimalų sprendimą:

pasirenkant II pensijų sistemos pakopos pensijų fondą;
pasirenkant III pensijų sistemos pakopos pensijų fondą;
sprendžiant, kada verta keisti pensijų fondą;
sprendžiant, ar verta keisti pensijų fondo valdytoją.

Konsultacijos įmonėms dėl darbuotojams skirtų pensijų fondų. Ši paslauga gali Jums padėti apsispręsti:

ar įmonė kaip skatinimą darbuotojams turėtų pasiūlyti papildomus pervedimus į asmeninius pensijų fondus.

Su kriptografija susijusios paslaugos

Kriptografinių sistemų taikomieji tyrimai. Praktinė patirtis vykdant tokius projektus:

vadovavimas moksliniam-tiriamajam darbui „Algebrinės e-parašo schemos savybių tyrimas“ UAB „Penki kontinentai“ užsakymu;
dalyvavimas dabar vykdomame FP7 projekte „Crops, Livestock and Forests Information System“ (CLAFIS)  kuriant kriptografinės apsaugos sistemą.

Kriptografijos algoritmų kūrimas, realizavimas ir diegimas. Patirtis vykdant tokius projektus:

vadovavimas uždaram užsakomajam moksliniam-tiriamajam darbui, skirtam šifravimo sistemos sukūrimui, finansuojamam iš PHARE lėšų;
vadovavimas moksliniam-tiriamajam darbui „Advanced Electronic Signature dokumentų valdymo sistemos optimalumo tyrimo metodika“ UAB „Penki kontinentai“ užsakymu;
vadovavimas VMS Fondo moksliniam-tiriamajam darbui „Nacionalinė duomenų bylų šifravimo sistema“ Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu;
vadovavimas VMS Fondo moksliniam-tiriamajam darbui „IP šifravimo sistemos metodų sukūrimas ir jos kriptoatsparumo įvertinimas“ Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu;
dalyvavimas dabar vykdomame projekte „Lithuanian Cybercrime Centre of Excellence for Training, Research, Development and Education” (L3CE) kuriant skaitmeninio turinio teisių pažeidimo nusikaltimų tyrimo sistemą.

Statistinės duomenų analizės modelių kūrimas ir taikymas parenkant optimalius metodus (dispersinės, koreliacinės, regresinės, laiko eilučių analizės metodus, klasifikavimo ir kt. metodus)

Rinkodaros tyrimai konkurencingumui didinti, pavyzdžiui:

vartotojų poreikių tyrimas;
vartotojų lojalumo didinimo tyrimai;vartotojų paslaugų ir prekių krepšelių analizė;
interneto svetainių lankomumo tyrimai.

Kitos įvairios verslui skirtos paslaugos, pavyzdžiui:

atsargų prognozavimas;
sandėlio darbo optimizavimas;
gedimų, sprendimų paramos sistemų kūrimas;
gamybos proceso duomenų analizė;jutiklių tinklų duomenų analizė;
įvairių tinklų apkrovos tyrimas;
finansų ir draudimo institucijų kaupiamų duomenų analizė;
sukčiavimų analizė.

Sveikatos priežiūros įstaigoms skirtos paslaugos, pavyzdžiui:

ligų automatizuotos diagnostikos modelių kūrimas;                                                                                                                                                                                                                                                                                                              ligonių nuotolinio stebėjimo duomenų analizė.

Duomenų gavybos (angl. „data mining“) metodų taikymai įvairiose srityse

Priklausomybių tyrimo duomenų gavyba (nustatomi šablonai duomenyse, dažniausiai neturint išankstinių žinių apie duomenyse esančias struktūras), pavyzdžiui:

duomenų įrašų grupavimas pagal jų panašumą;
susietumų (asociacijų) tyrimas siekiant nustatyti ryšius tarp duomenų įrašų (analizuojant prekių krepšelius ir kt.);
dažnumų analizė, skirta nustatyti tam tikrų įvykių dažnumus, kurie yra pritaikomi duomenų rinkinių tyrimui.

Prognozuojanti duomenų gavyba, pavyzdžiui:

klientų priskyrimas prekybos segmentui ir kiti klasifikavimo taikymai;
laiko sekų dėsningumų paieška, t.y. prognozavimas laike ir prognostinių scenarijų tyrimas, siekiant efektyviau teikti paslaugas, atsižvelgiant į tokius dalykus kaip kokia eilės tvarka tam tikromis paslaugomis naudojasi vartotojai;
klientų išlaidų prognozavimas pagal amžių, lytį ir pajamų grupę.

Daugiamačių statistinių duomenų vizualizavimo modelių kūrimas

Didelio matmenų skaičiaus duomenų vizualizavimas, padedantis lengviau suvokti daugeliu parametrų aprašomus reiškinius. Ši paslauga bus naudinga, kai Jūs norėsite:

patys stebėti duomenų grupavimosi tendencijas;
geriau suvokti duomenis ir sąryšius tarp jų;
įvertinti atskirų daugiamačių taškų tarpusavio artimumą;
racionaliai priimti sprendimus.

Su palūkanomis susiję skaičiavimai

Paskolų ir indėlių palūkanų palyginimas ir analizė, atsižvelgiant į rinkoje vykstančius procesus, pvz., infliaciją. Ši paslauga Jums padės apsispręsti:

kur geriausia imti paskolą ar dėti indėlį, kai tenka rinktis iš kelių variantų;
ar verta imti greitąjį kreditą;
kaip geriau grąžinti paskolą – dalimis ar visą iš karto;
ar verta prekę pirkti lizingu;

Periodinių mokėjimų diskontuotos (esamosios) vertės apskaičiavimas. Ši paslauga Jums padės išsiaiškinti:

kiek pinigų reikėtų investuoti / kokią indėlio sutartį sudaryti dabar, kad laikotarpio pabaigoje susikauptų norima kapitalo vertė;
jei esate verslininkas ir mokate už žaliavas keliais etapais – kaip optimaliai paskirstyti mokėjimus, kad sutaupytumėte kiek įmanoma daugiau pinigų;
jei planuojate kaupti pinigus pensijų fonde – kaip paskirstyti mokėjimus, kad būtų sukaupta norima suma po tam tikro metų skaičiaus.

Investavimo finansų rinkose konsultacijos

Turimo / planuojamo investicinio portfelio ir jame esančių aktyvų kiekybinių charakteristikų (pvz., grąžos normos ir rizikos, diversifikavimo laipsnio) ir optimizavimo galimybių analizė. Ši paslauga padės Jums suprasti:

kaip Jūsų investiciniame portfelyje esantys aktyvai koreliuoja vieni su kitais;
koks Jūsų portfelio diversifikavimo laipsnis;
kokių aktyvų investiciniame portfelyje reikėtų turėti daugiau ar mažiau, atsižvelgiant į Jūsų tikslus;
kokiomis dalimis reikėtų paskirstyti planuojamame investiciniame portfelyje jau pasirinktus aktyvus;
kaip reikėtų pakoreguoti turimame portfelyje esančių aktyvų svorius, kad jis labiau atitiktų Jūsų poreikius;
kokia yra Jūsų portfelio Šarpo koeficiento (angl. „Sharpe ratio“) skaitinė išraiška, parodanti portfelio premijos dydį vienam rizikos vienetui, ir kaip ją būtų galima pakeisti;
kokia yra Jūsų investicinio portfelio beta koeficiento reikšmė, padedanti palyginti Jūsų portfelį su visa rinka;
kaip iš skirtingų investicinių popierių suformuoti efektyvųjį portfelių kraštą (angl. „efficient frontier“), kuris padės sudaryti portfelį su minimalia galima rizika, priklausomai nuo Jūsų siekiamo pelno lygio. 

Su obligacijomis susijusių operacijų analizė. Ši paslauga Jums padės apsispręsti:

kaip suskaičiuoti kuponinių ir nulinio kupono obligacijų rinkos vertę bei pelno normą;
kaip sudaryti įvairių trukmių obligacijų portfelį, kurio vertė  būtų imunizuota (apdrausta) nuo palūkanų normų svyravimų;

Stochastinių sistemų modeliavimas Markovo procesais

Sistemų su eilėmis matematinių modelių kūrimas ir jų analizė. Ši paslauga naudinga praktikoje, kai reikia:

sukurti aptarnavimo sistemą su  optimaliu aptarnavimo įrenginių skaičiumi, aprašius šios  sistemos funkcionavimą  Markovo procesu;
aproksimuoti bet kokią teigiamo atsitiktinio dydžio pasiskirstymo funkciją fazinio tipo (eksponentinių skirstinių mišiniu) skirstiniu, kurį galima panaudoti kuriant nemarkoviškų sistemų su eilėmis ir kitų sistemų  Markovo  modelius.

Patikimumo teorijos taikymai

Ekstremalių reiškinių ir įvykių modeliavimas

Rizikos ir neapibrėžtumo analizė

Gedimų, klaidų ar ilgaamžiškumo duomenų analizė

Modeliavimo rezultatų neapibrėžtumo ir jautrumo analizė

Informacijos integravimo išmaniųjų priemonių plėtojimas

Techninių, informacinių ir medicininių sistemų matematinis modeliavimas

Inovatyvių metodų kūrimas netiesinių dinaminių sistemų tyrimui

Magnetinio lauko įtakos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei savijautai tyrimai

Vizualinės kriptografijos algoritmų kūrimas panaudojant fraktalines muaro gardeles bei chaotinius svyravimus

Mėginių tyrimai taikant paviršiumi stimuliuotą Ramano spektroskopiją (tirpale ir sausam mėginiui)

Paviršiaus morfologijos tyrimas (tirpale ir sausam mėginiui)

Paviršiaus šiurkštumo nustatymas

Mėginio optinių savybių nustatymas UV-Vis spektrometru tirpale ir ant skaidraus / neskaidraus substrato

Reakcijos eigos stebėjimas realiame laike taikant UV-Vis spektroskopijos metodą

Medžiagų optinių savybių nustatymas

Medžiagų atspindžio, skaidrumo bei optinio tankio matavimas ultravioletinės ir matomosios šviesos spektroskopu. Ši paslauga naudinga praktikoje, kai reikia:

įvertinti medžiagos skaidrumą matomajai šviesai;
nustatyti tirpalo koncentraciją ar skaidrumą;
įvertinti medžiagos šviesos atspindžio savybes.

Nanodalelių, pasižyminčiu lokaliuoju paviršiniu rezonansu, indentifikavimas ultravioletinės ir matomosios šviesos spektroskopu.

identifikuoti aukso, sidabro daleles ir nanodarinius tirpaluose, biologiniuose objektuose.

Skaitmeninėje rentgeno diagnostikoje naudojamų parametrų analizė bei problemų sprendimas

Rentgeno diagnostinių spinduliuotės parametrų optimizavimas, mažinant pacientų apšvitą

Pacientų apšvitos mažinimo skaitmeninėje rentgeno diagnostikoje metodikos rengimas

Holografiniai optiniai matavimai

Jutiklių bei šviesolaidžių panaudojimas technikoje, jų techninių charakteristikų nustatymas; jutiklių, šviesolaidžių, interferometrų taikymas matavimo technikoje ir kt.

Medžiagų, medžiagų darinių, komponentų mechaninių, struktūrinių ir kitų savybių tyrimai

Nanokompozicinių sluoksnių sudarymas ir savybių tyrimas, skaidrių ir elektriškai laidžių plonųjų sluoksnių sudarymas, plonų sluoksnių sudarymo technologijos ir savybių tyrimas (apsauginės – kietos dangos, skaidrūs elektrodai, joninio laidumo sluoksniai, feromagnetinės dangos, sluoksnių nusodinimas garinimu vakuume, magnetroninis nusodinimas, elektrolankinis nusodinimas, garinimas elektroniniu spinduliu, reaktyvinis nusodinimas), plonų sluoksnių savybių modifikavimas lazerinės apšvitos ir terminio kaitinimo metodais

Vandenilio energetikoje taikomų, pageidaujamų fizikinių savybių medžiagų gavimas sintezuojant medžiagų dangas

Plazmocheminių technologijų taikymai: elementariųjų ir sudėtingų puslaidininkių, dielektrikų bei laidininkų ėsdinimas aktyviųjų dujų plazmoje

Plazmocheminių technologijų taikymai: atrankusis ėsdinimas, ėsdinimo anizotropiškumas, paviršinio sluoksnio elementinės sudėties kitimas, inhibitorių susidarymas ir naudojimas, paslėptųjų sluoksnių sudarymas

Plazmocheminių technologijų taikymai: amorfinės anglies ir deimanto tipo anglies dangų, nanodarinių ir paslėptųjų sluoksnių formavimas bei tyrimas

Medžiagų fizinių dydžių akustinių matavimo metodų kūrimas, konsultavimas

Akustinių srautų matavimo metodų kūrimas, konsultavimas

Medžiagų savybių matavimas naudojant tiesines ir netiesines ultragarsines bangas kietuose kūnuose, matavimų modeliavimas, konsultavimas

Matematinis technologinių (fizikinių-cheminių) procesų modeliavimas

Fenomenologinio modelio, aprašančio reaktyviojo joninio ėsdinimo metu paviršiuje vykstančius procesus, plonų dangų susidarymą, katalizės reakcijas ir kt., kūrima

     

    Skaitmeninėje rentgeno diagnostikoje naudojamų parametrų analizė bei problemų sprendimas

    Rentgeno diagnostinių spinduliuotės parametrų optimizavimas, mažinant pacientų apšvitą

    Pacientų apšvitos mažinimo skaitmeninėje rentgeno diagnostikoje metodikos rengimas

    Holografiniai optiniai matavimai

    Jutiklių bei šviesolaidžių panaudojimas technikoje, jų techninių charakteristikų nustatymas; jutiklių, šviesolaidžių, interferometrų taikymas matavimo technikoje ir kt.

    Medžiagų optinių savybių nustatymas

    Medžiagų, medžiagų darinių, komponentų mechaninių, struktūrinių ir kitų savybių tyrimai

    Nanokompozicinių sluoksnių sudarymas ir savybių tyrimas, skaidrių ir elektriškai laidžių plonųjų sluoksnių sudarymas, plonų sluoksnių sudarymo technologijos ir savybių tyrimas (apsauginės – kietos dangos, skaidrūs elektrodai, joninio laidumo sluoksniai, feromagnetinės dangos, sluoksnių nusodinimas garinimu vakuume, magnetroninis nusodinimas, elektrolankinis nusodinimas, garinimas elektroniniu spinduliu, reaktyvinis nusodinimas), plonų sluoksnių savybių modifikavimas lazerinės apšvitos ir terminio kaitinimo metodais

    Vandenilio energetikoje taikomų, pageidaujamų fizikinių savybių medžiagų gavimas sintezuojant medžiagų dangas

    Medžiagų struktūros savybių nustatymas Ramano spektroskopijos metodais

    Plazmocheminių technologijų taikymai: elementariųjų ir sudėtingų puslaidininkių, dielektrikų bei laidininkų ėsdinimas aktyviųjų dujų plazmoje

    Plazmocheminių technologijų taikymai: atrankusis ėsdinimas, ėsdinimo anizotropiškumas, paviršinio sluoksnio elementinės sudėties kitimas, inhibitorių susidarymas ir naudojimas, paslėptųjų sluoksnių sudarymas

    Plazmocheminių technologijų taikymai: amorfinės anglies ir deimanto tipo anglies dangų, nanodarinių ir paslėptųjų sluoksnių formavimas bei tyrimas

    Medžiagų fizinių dydžių akustinių matavimo metodų kūrimas, konsultavimas

    Akustinių srautų matavimo metodų kūrimas, konsultavimas

    Medžiagų savybių matavimas naudojant tiesines ir netiesines ultragarsines bangas kietuose kūnuose, matavimų modeliavimas, konsultavimas

    Matematinis technologinių (fizikinių-cheminių) procesų modeliavimas

    Fenomenologinio modelio, aprašančio reaktyviojo joninio ėsdinimo metu paviršiuje vykstančius procesus, plonų dangų susidarymą, katalizės reakcijas ir kt., kūrimas

    Mėginių tyrimai taikant paviršiumi stimuliuotą Ramano spektroskopiją (tirpale ir sausam mėginiui)

    Paviršiaus morfologijos tyrimas (tirpale ir sausam mėginiui)

    Paviršiaus šiurkštumo nustatymas

    Mėginio optinių savybių nustatymas UV-Vis spektrometru tirpale ir ant skaidraus / neskaidraus substrato

    Reakcijos eigos stebėjimas realiame laike taikant UV-Vis spektroskopijos metodą

    KTU matematikos ir gamtos mokslų fakultetas kviečia verslininkus naudotis fakulteto mokslinkų sukurtais technologiniais sprendimais ir paslaugomis bei pradėti bendrus projektus.

    Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į MGMF mokslo prodekaną Robertą Alzbutą tel. (+370) 614 73 265 arba el. p. robertas.alzbutas@ktu.lt

    Visas paslaugų sąrašas PDF formatu

    Kursai

    Programos dalyviai supažindinami su radiacinės saugos tarptautine ir nacionaline teisine baze, šiuolaikiniais fizikiniais metodais bei technologine įranga, naudojamomis užtikrinant radiacinę saugą ir saugumą institucijoje; išmoksta atlikti reikalingus matavimus ir atlikti monitoringą, kurių pagrindu vykdoma radiacinės saugos optimizacija; išmoksta valdyti ir spręsti problemas susijusias su radiacine sauga.

    Kursų programos metu studijuojamos temos ir joms skirtas laikas

    Branduolio fizikos pagrindai

    24

    Spinduliuotės šaltiniai ir jų taikymas

    18

    Spinduliuotės sąveika su medžiaga

    18

    Jonizuojančiosios spinduliuotės dozimetrija

    36

    Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis

    18

    Radiacinė sauga

    18

    Darbuotojo radiacinė sauga

    24

    Radiacinė tarša

    18

    Radiacinės saugos įstatyminė bazė

    20

    Apsaugos veikmens taikymas gyventojų apsaugai

    16

    Medicininė apšvita

    24

    Informacijos kaupimas ir tvarkymas

    18

    Metrologijos pagrindai

    12

    Egzaminas

    6

    Kursų programos trukmė, akad. val.

    27


    Kontaktai pasiteirauti

    Tel. 8 620 68201
    El. p. dalia.bareisiene@ktu.lt

     
     

    KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete vyksiančiuose kursuose nagrinėjami branduolinės sintezės, spinduliuotės poveikio struktūrinėms medžiagoms, branduolinio kuro ciklo chemijos, termohidraulikos, branduolinio ir radiacinio saugumo ir kiti klausimai.

    Dalyviams įteikiami kursų baigimo sertifikatai. KTU studentams tai ir galimybė įgyti nemokamą 2 kreditų modulį, sėkmingai atlikus programoje numatytą savarankiško darbo dalį.

    Detalesnė informacija el. p.: giedrius.laukaitis@ktu.lt.

     

    Mokslo veikla

    Lietuvoje

    2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatu fizinių ir technologijos mokslų srityse tapo Matematinio modeliavimo katedros prof. habil. dr. Minvydas Kazys Ragulskis.

    2000 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais technologijos mokslų srityje tapo Fizikos katedros prof. Sigitas Tamulevičius, prof. Julius Dudonis ir prof. Alfonsas Grigonis.

    1995 m. Lietuvos mokslo premijos laureatu medžiagų inžinerijos srityje tapo Matematinio modeliavimo katedros prof. Vidmantas Povilas Pekarskas. 

    KTU

    2012 m. aktyviausiu KTU jaunuoju mokslininku tapo Fizikos katedros dc. Liutauras Marcinauskas, jam paskirta LMA jaunojo mokslininko stipendija.
    2011 m. aktyviausiu KTU jaunuoju mokslininku tapo Fizikos katedros doc. Liutauras Marcinauskas.
    2010 m. aktyviausiu KTU jaunuoju mokslininku tapo Fizikos katedros doc. Liutauras Marcinauskas – pirmoji premija.
    2009 m. aktyviausiu KTU jaunuoju mokslininku tapo Fizikos katedros doc. Liutauras Marcinauskas.
    2007 m. aktyviausia KTU mokslininkų ir doktorantų konkurso laureate tapo Fizikos katedros doc. Judita Puišo.
    2006 m. aktyviausiais KTU mokslininkų ir doktorantų konkurso laureatais tapo Fizikos katedros vyr. m. d. Rimantas Knizikevičius ir Matematinio modeliavimo katedros dokt. Loreta Saunorienė.
    2005 m. aktyviausiais KTU mokslininkų ir doktorantų konkurso laureatais tapo Fizikos katedros vyr. m. d. Rimantas Knizikevičius, Fizikos katedros dokt. Brigita Abakevičienė ir Fizikos katedros dokt. Jurgita Čyvienė.
    2004 m. aktyviausiais KTU mokslininkų ir doktorantų konkurso laureatais tapo Fizikos katedros vyr. m. d. Rimantas Knizikevičius ir Fizikos katedros dokt. Asta Guobienė.
    2003 m. aktyviausiais KTU mokslininkų konkurso laureatais tapo Fizikos katedros vyr. m. d. Rimantas Knizikevičius, Fizikos katedros dokt. Asta Guobienė ir Fizikos katedros dokt. Jurgita Čyvienė.
    2002 m. aktyviausiais KTU mokslininkų konkurso laureatais tapo Fizikos katedros vyr. m. d. Rimantas Knizikevičius ir Fizikos katedros dokt. Judita Puišo.
    2001 m. aktyviausia KTU mokslininkų konkurso laureate tapo Fizikos katedros dokt. Judita Puišo.
    2000 m. aktyviausiais KTU mokslininkų konkurso laureatais tapo Fizikos katedros vyr. asist. Giedrius Laukaitis ir prof. Sigitas Tamulevičius.
     

    Čia galite susipažindinti su KTU MGMF studentų ir absolventų taikomųjų darbų pavyzdžiais. Darbai – labai įvairūs, pvz., mokslinių darbų parodoje-konkurse „KTU Technorama“ pristatytas darbas, taikomosios matematikos magistranto tiriamojo projekto praktinė dalis ir t.t

    Žmogaus rašto tyrimai fraktalinės geometrijos elementais

    Nuoroda į projekto tinklalapį: http://rastogeometrija.hard.lt

    Apie darbą

    Rašte atsispindi žmogaus esybė bei unikalumas. Vieni rašydami labiau spaudžia rašiklį, kiti – mažiau; vieni greičiau rašo, kiti – lėčiau (mikroskopiniai rašalo lašeliai liejasi, taškosi). Skirtingas yra ir raidžių dydis, pasvirimas. Visi šie faktoriai lemia įvairios geometrijos tekstą. Raidžių kraštai bei forma turi savitą detalumą, tvarkingumą ir popieriaus lapo užpildymo tankumą. Tiriant realaus pasaulio objektus, kartais Euklido (mums įprasta) geometrija nepajėgi apibūdinti objektų detalumą, palyginti juos pagal tai vienus su kitais. Fraktalinė geometrija, kuri yra gana nauja teorija, leidžia pažvelgti į sudėtingus realaus pasaulio objektus nauja šviesa. Darbo metu žmogaus rašysenos pavyzdys tiriamas kaip raižytos geometrijos realaus pasaulio objektas. Nustatomas tokio objekto erdvės užpildymo matas, savotiškas tvarkingumas, reguliarumas. Lyginami įvairių žinomų istorinių asmenybių rašysenos pavyzdžiai, jie grupuojami pagal panašų detalumą ir tvarkingumą. Atskiras klausimas yra turimų rašto pavyzdžių kokybė – atsakymų į šį klausimą randame atlikdami papildomą tam tikro rašysenos pavyzdžio analizę.

    Jeigu nori sužinoti, kokio tvarkingumo yra tavo rašysena, ar ji panaši į kurio nors iš žinomų asmenybių rašyseną, nufotografuok savo rašto pavyzdį, ir įkelk jį http://rastogeometrija.hard.lt analizei!

    Apie autorius

    Mantas Landauskas apgynė matematikos magistro laipsnį 2011 metais Kauno technologijos universitete. Šiuo metu dirba asistentu ir studijuoja doktorantūroje, yra Matematinės ir skaitinės dinaminių sistemų analizės tyrimų grupės narys Kauno technologijos universitete. Tyrimų sritis yra orientuota į netiesinių dinaminių sistemų (diskrečių ir tolydžių) valdymą ir konvergavimo įvertinimo metodologijos kūrimą Hankelio matricų rangais (H-rangais) paremta metodika.

    Aušra Gadeikytė apgynė matematikos bakalauro laipsnį 2013 metais Kauno technologijos universitete, baigiamojo darbo tema „Polimerinių plėvelių paviršių vaizdų, gautų AJM, tyrimas“. Šiuo metu studijuoja taikomosios matematikos magistrantūroje.

    Eglė Butkevičiūtė apgynė matematikos bakalauro laipsnį 2013 metais Kauno technologijos universitete, baigiamojo darbo tema „Binominio įkainojimo modelio su kintančia palūkanų norma tyrimas“. Šiuo metu studijuoja taikomosios matematikos magistrantūroje. Mokslinių interesų sritis yra netiesinių sistemų dinamikos analizinis ir programinis tyrimas.

    Interaktyvus duomenų vizualizavimas: tiriamoji projekto praktinė dalis

    Nuoroda į projekto tinklalapį: http://idv-da.herokuapp.com/

    Apie darbą

    Dinaminės, interaktyvios vizualizacijos įgalina žmones tyrinėti duomenis patiems. Daugelio interaktyvaus vizualizavimo priemonių pagrindinės funkcijos mažai pasikeitė nuo 1996 m. kuomet Ben Shneiderman'as iš Marilendo universiteto pirmasis pasiūlė pagrindinį principą vizualios informacijos ieškojimui: apžvalga pirmiausia, mastelio keitimas ir filtravimas, tuomet detalės pagal poreikį (angl. overview first, zoom and filter, then details on demand).

    Ši tendencija šiandien aptinkama daugelyje interaktyvių vizualizacijų. Tokio funkcionalumo kombinacija pasiteisina, nes padaro duomenis prieinamus skirtingos auditorijoms. Vieniems vartotojams reikalinga tik apžvelgti ir patyrinėti duomenų rinkinį, kiti vizualizaciją naudoja surasti atsakymams į konkrečius klausimus. Vizualizacijos, suteikiančios galimybę bendrai apžvelgti duomenis ir tuo pačiu turinčios priemones ,,įsigręžti“ į detales sėkmingai išpildo keletą reikalavimų ir yra patenkina skirtingų vartotojų auditorijų poreikius. Tai tinka veiklos analitikos (angl. Business Intelligence) ir kituose analitikos kontekstuose bei komunikuojant rezultatus platesnėms auditorijoms.

    Šio taikomosios matematikos tiriamojo projekto atlikimo metu buvo panaudota keletas Javascript bibliotekų duomenų vizualizavimui. Autorius, darydamas šį tiriamąjį projektą, turėjo progą įsisavinti atviro kodo Javascript kalbos dc.js, crossfilter ir parcoords bibliotekas, kuriomis galima greitai kurti interaktyvias daugiamačių duomenų vizualizacijas. Darbe pateikiamas interaktyvios švieslentės pavyzdys (reikia palaukti keletą sekundžių, kur įkeliami duomenys) bei vizualizacija lygiagrečiomis koordinatėmis ir sklaidos diagramų matrica tiems paties duomenims palyginimui su galimybe įkelti savo duomenis (.csv formatu, tekstas be kabučių, stulpeliai atskirti kableliais).

    Apie autorių

    Darius Aliulis šiuo metu studijuoja taikomosios matematikos magistrantūroje Kauno technologijos universitete. Mokslinių ir profesinių interesų sritis yra duomenų mokslas. Kauno technologijos universitete apginto matematikos bakalauro darbo tema „Tikslinio projektavimo metodo tyrimas neparametriškai vertinant daugiamatį tankį“.

    Medžiagų panaudojimo optimizavimo algoritmas

    Šis algoritmas skirtas medžiagų panaudojimo optimizavimui. Medžiagos šiuo atveju yra tai, ką galimą realizuoti vienetais ir tam tikru santykiu panaudoti su kitomis medžiagomis. Šį uždavinį sprendžiant ranka, susiduriama su neefektyviu resursų panaudojimu. Šią problemą galima išspręsti naudojant matematinius metodus. 

    Kaip matome pavyzdyje, gaunamas užsakymas, kurį vykdant reikia pagaminti kuo daugiau detalių su tam tikru medžiagos santykiu ir tam tikromis išdėstymo schemomis.

    Matematiškai kalbant, visa tai susideda į uždavinį, kuriame yra labai daug nežinomųjų ir tik keletas lygčių. Naudojami du modifikuoti algoritmai: Simplex, kad surastume sprendinio artinį (pradines reikšmes), ir Evoliucinis, kad tuos sprendinius optimizuotume su kiekviena iteracija nuolat artėjant prie geriausių sprendinių. Lyginant su tradiciniu sprendimu, šio derinio naudojimas turi du privalumus: atsakymo pastovumas ir efektyvumas.

    Pastovumas išgaunamas iš Simplex metodo, kuris yra tikslus matematinis algoritmas, bet turi limitacijų ir retai gauna efektyvų sprendinį. Tam, kad gautume efektyvų sprendinį, naudojame Evoliucinį metodą, kuris, naudodamas Simplex metodo gautas reikšmes, jas optimizuoja minimaliais atsitiktiniais pakeitimais. Geriausi atsitiktiniai pakeitimai yra naudojami tolimesniems sprendimams – tokiu būdu gauname  konvergavimą link efektyvaus sprendinio.

    Naudodami šį algoritmą, atsakingi už skaičiavimus darbuotojai gali vidutiniškai sutaupyti 15 – 30 minučių paprastiems sprendimams ir 30 – 60 minučių sudėtingiems sprendimams. Finansine prasme, neįskaitant sutaupytų lėšų dėl sprendimo laiko, algoritmo stabilumas gali sumažinti išlaidas, kai surastas sprendimas yra efektyvesnis negu rastas tradiciniu būdu. Tai įvykti gali dažnai, kai tradicinis sprendimo būdas nėra matematiškai apibrėžtas ir turi aukštą žmogiškosios klaidos riziką.

    Apie autorių

    Rolandas Rimkus šiuo metu studijuoja taikomosios matematikos bakalauro studijose ir dirba programuotoju mobiliųjų aplikacijų srityje. Mokslinių ir profesinių interesų sritis yra automatizacija ir optimizacija.

    Apgintos disertacijos

    • Lina Vigricaitė. Metalo priemaišų įtaka amorfinės anglies dangų savybėms. Mokslinis vadovas dr. Ž. Rutkūnienė. 2015.
    • Rita Plaipaitė-Nalivaiko. Nanostruktūrizuotų kompozicinių medžiagų formavimas ir modifikavimas elektronų ir fotonų spinduliuote. Mokslinis Vadovas dr. D. Adlienė. 2015.
    • Akvilė Petraitienė. Azoto pernešimo procesai kobalto chromo lydiniuose plazminio azotavimo metu. Mokslinis vadovas habil. dr. A. Galdikas. 2015.
    • Gediminas Kairaitis. Fazinės struktūros kinetika augančiose nanostruktūrizuotose Ni:C dangose. Mokslinis vadovas – habil. dr. A. Galdikas. 2015.
    • Adelė Vaidelienė. Aeracijos reiškinio oro ir vandens sandūroje teorinis ir eksperimentinis tyrimas. Mokslinis vadovas prof. Arvaidas Galdikas. 2014.
    • Kristina Bočkutė. Protoninio laidumo oksidų, formuojamų garinant elektronų spinduliu, tyrimas. Mokslinis vadovas prof. G. Laukaitis. 2014.
    • Darius Virbukas. Cerio oksido elektrolitų formavimas garinant elektronų spinduliu. Mokslinis vadovas prof. G. Laukaitis. 2012.
    • Saulius Burinskas. Daugiakomponenčių medžiagų dangų sintezė ir savybių tyrimas. Mokslinis vadovas prof. J. Dudonis. 2011.
    • Reda Čerapaitė. Plonų salelinių dangų paviršiaus šiurkštumo kinetikos tyrimas. Mokslinis vadovas prof.  A. Galdikas. 2010.

    • Inga Cibulskaitė.  Nedidelių energijų rentgeno fotonų sklaidos procesų modeliavimas jonizuojančiosios spinduliuotės dozimetrijoje. Mokslinis vadovas prof. D. Adlienė. 2010.
    • Andrius Ibenskas.  Amorfinių metastabilių medžiagų sintezė ir modifikacija: modeliavimas. Mokslinis vadovas prof. A. Galdikas. 2010.
    • Jurgita Laurikaitienė.  Amorfinių anglies dangų modifikavimas didelės energijos fotonais. Mokslinis vadovas prof. D. Adlienė, konsultantas prof. A. Grigonis. 2010.
    • Tomas Grinys.  YSZ-NiO-Ni keraminių dangų formavimas vakuuminiu plazminiu purškimu. Mokslinis vadovas prof. S. Tamulevičius. 2009.
    • Audrius Giedraitis. Garinamo bario sugėriklio dangų augimo kinetika, sorbcinės savybės ir taikymai. Mokslinis vadovas prof. S. Tamulevičius. 2009.
    • Renata Jarimavičiūtė-Žvalionienė. Silicio optinių struktūrų formavimas elektrocheminio ėsdinimo būdu.  Mokslinis vadovas prof. S. Tamulevičius. 2008.
    • Marius Laurikaitis. Cirkonio ir oksinitrido sluoksnių sintezė fizikiniais metodais. Mokslinis vadovas prof. J. Dudonis. 2007.
    • Aleksandras Iljinas. Geležies ir jos oksidų plonų sluoksnių sintezė reaktyvinio magnetroninio nusodinimo metodais. Mokslinis vadovas prof. J. Dudonis. 2007. 
    • Jurgita Čyvienė. Cirkonio ir cirkonio oksido sluoksnių sintezė magnetroniniu ir elektrolankiniu nusodinimo metodais.Mokslinis vadovas prof. J. Dudonis. 2006.
    • Liutauras Marcinauskas. Amorfinių anglies dangų formavimas iš acetileno ir sočiųjų angliavandenilių panaudojant elektros lanką. Mokslinis vadovas prof. A. Grigonis. 2006.
    • Asta Guobienė. Periodinių struktūrų polimeruose formavimas ir tyrimas. Mokslinis vadovas prof. S. Tamulevičius. 2005.
    • Judita Puišo. Nuosekliu jonų sluoksnių įgerties ir reakcijos metodu formuojamų švino sulfido plonųjų sluoksnių ant kristalinio silicio augimo kinetika ir savybės. Mokslinis vadovas prof. S. Tamulevičius. 2004.
    • Arnoldas Užupis.  Indžio oksido legiruoto alavu sluoksnių, formuojamų magnetroniniu dulkinimu, terminis modifikavimas.Mokslinis vadovas prof. S. Tamulevičius. 2002.
    • Vytautas Stankus. Švino titanato plonų sluoksnių sintezė kietafazėse reakcijose. Mokslinis vadovas prof. J. Dudonis. 2001.
    • Aivaldas Rakauskas. Nanokompozicinių sluoksnių sintezė joniniais plazminiais metodais. Mokslinis vadovas prof. J. Dudonis. 2001.
    • Rytis Dargis. Plazminio purškimo mažame vakuume parametrų įtaka formuojamų Ni-AL dangų elektrofizikinėms charakteristikoms. Mokslinis vadovas prof. S. Tamulevičius. 2000.
    • Rimantas Knizikevičius. Joninės apšvitos suaktyvinto anizotropinio silicio ėsdinimo anglies fluorido plazmoje fenomenologinis nagrinėjimas. Mokslinis vadovas doc. A. Galdikas. 2000.
    • Dalė Girdauskienė. Mechaninių įtempių Si, SiO2/Si ir GaAs/Si/Si3N4 dariniuose teorinis tyrimas. Mokslinis vadovas doc. I. Požėla. 2000.
    • Giedrius Laukaitis. CdS, ZnS ir CdxZn1-xS plonų dangų, suformuotų SILAR metodu ant (100) GaAs padėklų, įtempių ir paviršiaus analizė. Mokslinis vadovas doc. L. Augulis. 2000.
    • Rimantas Ramanauskas. Elastinių bangų sistemų, pasižyminčių geometrine dispersija, tyrimas ir taikymas. Mokslinis vadovas prof. V. Sukackas. 2000.
    • Mindaugas Šilinskas. Puslaidininkių sluoksnių struktūros keitimas plazmoje generuojamais mažų energijų jonų ir elektronų srautais. Mokslinis vadovas prof. A. Grigonis. 2000.
    • Živilė Rutkūnienė. Procesai žemos temperatūros aktyvių dujų plazmos veikiamame silicio paviršiuje. Mokslinis vadovas prof. A. Grigonis. 1999.
    • Rimas Bručas. Amorfinių ir nanokristalinių metalų lydinių dangų sintezė joniniais-plazminiais metodais. Mokslinis vadovas prof. J. Dudonis. 1999.
    • Algimantas Meškauskas. Kondensuojamų metalo dangų mikrostruktūros valdymas jonine apšvita ir priemaišomis. Mokslinis vadovas prof. J. Dudonis. 1999.
    • Mindaugas Andrulevičius. Radiacinių defektų kaupimosi ir relaksacijos kinetika jonais švitinamuose kietuosiuose kūnuose.Mokslinis vadovas prof. L. Pranevičius. 1997.
    • Liudas Jakučionis. EVP aliuminavimo technologinio proceso valdymo fizikiniai pagrindai. Mokslinis vadovas doc. dr. R. Žilinskas. 1995.
    • Arvaidas Galdikas. Masės pernešimo procesų kinetika jonų  pluošteliais švitinamų daugiaelemenčių medžiagų paviršiniuose sluoksniuose. Mokslinis vadovas prof. L. Pranevičius. 1994.

     

    • Mantas Landauskas. H-rangai netiesinių sistemų ir chaoso tyrimui. Mokslinis vadovas prof. habil. dr. M. K. Ragulskis. 2016.

    • Rita Palivonaitė. Chaotinė vizualinė kriptografija. Mokslinis vadovas habil. dr. M. K. Ragulskis. 2015.

    • Paulius Palevičius. Interferometriniai metodai dinaminių procesų mikrosistemose tyrimui. Mokslinis vadovas habil. dr. M. K. Ragulskis. 2015.

    • Vilma Petrauskienė. Vizualinės kriptografijos sistemos pagrįstos netiesiniais virpesiais. Mokslinis vadovas habil. dr. M. K. Ragulskis. 2015.

    • Kristina Lukoševičiūtė. Chaotinių procesų rekonstravimo bei algebrinių sekų modeliai laiko eilučių prognozavime. Mokslinis vadovas prof. habil. dr.  M. K. Ragulskis.

    • Algiment Aleksa. Dinaminė vizualinė kriptografija – metodas ir algoritminė realizacija. Mokslinis vadovas prof. habil. dr. M. K. Ragulskis. 2011.

    • Violeta Kravčenkienė. Adaptyvusis jungtinis glotninimas skaitinėse eksperimentinėse aplinkose. Mokslinis vadovas prof. habil. dr. M. K. Ragulskis. 2009.

    • Loreta Saunorienė. Vidurkintų laike dinaminių sistemų Muaro vaizdų analizė ir tyrimai. Moksliniai vadovai prof. habil. dr. J. Mockus, prof. habil. dr. M. K. Ragulskis. 2007.

    • Aleksejus Michalkovič. Asimetrinio šifravimo protokolo sudarymas ir tyrimas. Mokslinis vadovas dr. E. Sakalauskas. 2015.
    • Irma Ivanovienė. Valdymo sistemų dinamikos tyrimas, taikant Lamberto funkciją. Mokslinis vadovas dr. J. Rimas. 2015.
    • Andrius Raulynaitis. Asimetrinio šifravimo algoritmų konstravimas, naudojant algoritmiškai sunkias matricų algebros problemas, ir jų tyrimas. Mokslinis vadovas prof. E. Sakalauskas. 2010.
    • Gintarė Leonaitė. Sistemų su vėlavimais analizinis tyrimas. Mokslinis vadovas prof. J. Rimas. 2009.
    • Aušra Žvironienė. Telekomunikacijų tinklais perduodamų srautų tyrimas automatų sąsūkos metodu. Mokslinis vadovas prof. L. Mažeika. 2008.
    • Liepa Bikulčienė. Netiesinių diferencialinių lygčių tyrimas operatoriniu metodu. Mokslinis vadovas prof. Z. Navickas. 2007.
    • Tomas Žumbakis. Vaizdo glodumo įverčiai fraktalinėse vaizdų kodavimo procedūrose: teoriniai ir praktiniai aspektai. Mokslinis vadovas prof. J. Valantinas. 2007.
    • Nerijus Morkevičius. Daugiamačių vaizdų modeliavimo ir efektyvaus kodavimo metodų tyrimas. Mokslinis vadovas prof. J. Valantinas. 2002.
    • Lina Ramanauskaitė. Plazmoninių nanostruktūrų sintezė, charakterizavimas ir taikymas paviršiumi stimuliuotai Ramano spektroskopijai. Mokslinis vadovas prof. habil. dr. V. Snitka. 2017.

    • Nora Šlekienė. Grafeno / grafeno oksido funkcionalizavimas ir jo bei jo darinių taikymas nanomedicinoje. Mokslinis vadovas  prof. habil. dr. V. Snitka. 2017.