Studentų praktiniuose užsiėmimuose – užduotys su žvilgsnio sekimo įranga

2017-04-11 18:45

Bendradarbiaudami su Kauno mokslo ir technologijų parku, Pakavimo ir spaudos inžinerijos bakalauro 3-čio kurso studentai turėjo galimybę užsiėmimų metu atlikti realias praktines užduotis su žvilgsnio sekimo įranga.

Studentė turėjo galimybę pasinaudoti inovatyviomis technologijomis ir tyrimą atlikti su žvilgsnio sekimo įranga „SMI Technologies“.

Šią idėją inicijavo Gamybos inžinerijos katedros lektorė Ingrida Venytė ir Grafinių komunikacijų inžinerijos 2-o kurso magistrantė Eglė Gendrėnaitė. E. Gendrėnaitė šiuo metu rašo magistro baigiamąjį darbą, kurio darbo vadovė yra lekt. dr. I. Venytė. Magistrantė savo tiriamajame darbe atlieka reklamjuosčių (angl. banner) kokybės vertinimą.

Kauno mokslo ir technologijų parko veiklos organizavimo departamento direktorius Tomas Černevičius studentei suteikė galimybę pasinaudoti inovatyviomis technologijomis ir tyrimą atlikti su žvilgsnio sekimo įranga „SMI Technologies“.

Tyrimo metu ypatingai didelis dėmesys buvo skirtas pasiruošimui, tai yra, užduočių suformulavimui ir įrangos veikimo įsisavinimui. Tyrimui pasiruošti ir jį atlikti padėjo KTU Informatikos fakulteto Programų inžinerijos katedros darbuotojas doc. dr. Šarūnas Packevičius. Tyrimų dalyviai — Pakavimo ir spaudos inžinerijos 3-čio kurso studentai, kurie prieš tai išsamiai buvo supažindinti su žvilgsnio sekimo technologija.

Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti tam tikrų reklamjuosčių efektyvumą. Pavyzdžiui, tyrimo dalyviams buvo pateiktos tam tikros nuotraukos ir buvo stebimas dalyvio žvilgsnis, į kurią nuotrauką labiausiai patraukiamas dėmesys. Po to, tos pačios nuotraukos buvo pateiktos reklamjuostėse ir buvo stebėta, ar tyrimo dalyvio dėmesį patraukė būtent ta nuotrauka reklamjuostėje, kuri patraukė dėmesį prieš tai. Tyrimo metu buvos užfiksuotas tyrimo dalyvių žvilgsnio sekimas ir dėmesio patraukimo laiko trukmė. Taip pat buvo užfiksuota, kiek laiko dalyvis pažiūrėjo į tam tikrą reklamjuostės teksto spalvą ir kuri spalva vis dėlto yra efektyvesnė.

Šis tyrimas yra ypatingas, nes jo metu neįmanoma „apgauti“ įrangos: kur krypsta tyrimo dalyvio  žvilgsnis, ten ir fiksuojami taškai.

Manoma, jog ateityje ši technologija gali būti nepakeičiama, matuojant ne tik reklamos efektyvumą, bet ir daugelyje sričių, pavyzdžiui pakavimo pramonėje.

Ši praktinė veikla davė naudos tiek dėstytojams, tiek studentams bakalaurantams ir magistrantei, kurios tyrimų rezultatai  turės praktinės reikšmės, kuriant internetinę reklamą.