Atvirose Giedriaus Kuprevičiaus paskaitose KTU – meno ir technologijų sintezė

2014-10-27 09:15

Kaip pritaikyti menines vizijas realybėje, begrojančio fortepijono skrodimas, kompiuterinio meno iškilimas ir nuopuolis – apie tai bus galima sužinoti Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus, garsaus kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus rengiamame atvirų paskaitų cikle.

Giedrius Kuprevičius

Šešių paskaitų ciklas KTU prasidės lapkričio 6 d. ir tęsis iki gegužės. G. Kuprevičiaus teigimu, mintis surengti tokias paskaitas visuomenei jo galvoje skambėjo jau seniai.

„Visada norėjau Universitete universaliu būdu sujungti įvairias kryptis – mokslą, meną, tyrimus, kūrybinę veiklą. Džiaugiuosi, kad galiu atvirų paskaitų ciklą skaityti idėjai pritarusiame KTU, kuriame siekiama mokslus artinti su menais, o pastariesiems suteikti drąsesnį proveržį naujų technologijų link“, – pasakoja kompozitorius.

Kvies žvelgti į visumą

G. Kuprevičiaus įsitikinimu, kasdienybėje žmonės, ieškodami bet kokios gyvenimiškos problemos sprendimo, pamiršo žiūrėti į visumą, tyrinėti aplinką. Dėl to fizikai yra nutolę nuo meno, o menininkai nutolę nuo chemijos mokslo.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas savo mintį iliustruoja pavyzdžiu, kai pas mediką atėjęs žmogus skundžiasi ausies skausmu. Gydytojas ausį tik ir apžiūri, kai tuo tarpu žmogus ant pado gali turėti nuospaudą, kuri spaudžia nervą, susijungiantį su ausimi.

„Juk tada reikia gydyti koją, kad neskaudėtų ausies. Žinoma, siaura žmogaus specializacija nėra blogai, bet jau pastebėta: visuminė analizė, platesnis akiratis, arba, kaip siūlo hermeneutika – tyrinėjamo reiškinio aplinka, dažnai geriau paaiškina esmes nei pats objektas. Tad ir sumanyta mūsų susitikimuose į meną pažvelgti technologo akimis, iškelti klausimus ne tik apie estetinę kūrinio vertę, o menininko žvilgsniu, kaip jis suręstas, kokios technikos panaudotos toms estetinėms vertybėms tinkamai skleistis“, – paskaitų sumanymą atskleidžia maestro.

Virdulys – technologinis meno kūrinys

Paskaitų cikle lankytojai galės pajausti, kad menas negali gyventi be technologijų taip pat, kaip ir technologijos yra visiška tuštuma, jei jose nedalyvauja menas. G. Kuprevičiaus teigimu, užtenka pasižiūrėti į virdulį, kuris yra technologinis įrenginys.

„Jei jis savo dizainu primins traktorių, tai jo tikrai niekas nepirks. Tuo pačiu dizainas turi įvertinti visas technologines savybes, nes gražaus, bet nepraktiško, o gal net ir neveikiančio, virdulio taip pat niekam nereikės“, – sako KTU profesorius.

Pirmajame paskaitų sezone bus siekiama paliesti muzikos ir teatro, savyje apimančio architektūrą, istoriją, technologijas ir daugelį kitų sričių, temas.

Apie R. Wagnerį ir kompiuterį

Pirmojoje paskaitoje profesorius žada pasakoti apie garsų vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį bei meninių vizijų realizavimą įprastoje kasdienybėje.

„R. Wagneris yra vienas kūrybinių „blūdų“, tačiau puikus pavyzdys, kaip meninės vizijos realizuojamos gyvenime – remdamasis savo kūrybiniais sapnais jis juk pastatė visą teatrą. Jo kūrybai įgyvendinti anuomet buvo pajungiami ne tik architektai, bet ir inžinieriai“, – pasakoja pašnekovas.

Vienoje iš paskaitų bus kalbama ir apie kompiuterinį meną – jo spindesį ir skurdą. G. Kuprevičius teigimu, dabar jau nieko nenustebinsi kompiuterine instaliacija muziejuje.

„Pastebiu, kad šiandien kompiuteris stoja į tokią pat normalią įrankių gretą, kaip plaktukas, kirstukas ar rašymo priemonės. Jis pats jau nėra meno kūrinys, kaip buvo kurį laiką ir mes jį fetišavome – esą kompiuteris gali viską padaryti pats“, – sako G. Kuprevičius.

Minėtos kompiuterinės instaliacijos dabar muziejuose tiesiog tiražuojamos, o lankytojai pro jas praeina jų net nepastebėdami. Tuo tarpu jauni kompozitoriai natas vis tiek rašo su pieštuku, o dailininkai tapydami naudoja ranką, o ne kompiuterio pelę, nors piešia ant kompiuterinių paviršių, kurie jų piešinį iš karto perkelia į skaitmeninį formatą.

Gyvo instrumento skrodimas

Intriguojanti ir paskutinės paskaitos tema – muzikos instrumentų vivisekcija. Vivisekcija – dar gyvo organizmo skrodimas, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia tam tikros jo sistemos tarpusavyje.

„Juk sugedusio instrumento ardymas neparodys, kaip jis skamba – gali ardyti tik veikiantį instrumentą ir tik tada matyti, kaip jis veikia. Daug žmonių net neįsivaizduoja, kaip atrodo viduje fortepijonas, tad šia vivisekcija bandysime pasižiūrėti į gyvo instrumento kūną“, – sako G. Kuprevičius.

Profesorius tikisi, kad žmonės ras drąsos ateiti ir sugaišti laiką jo paskaitose, mat šiais masinės informacijos laikais dažnai galvojama, kad viską galima pasižiūrėti ir sužinoti vėliau internete. Deja, gyvenimas praeina, o žmogus taip ir nepasižiūri bei lieka nesužinojęs.

„Tai bus autorinės paskaitos, iššaukiančios diskusiją – čia nerasite sausų faktų pateikimo. Labai kviesčiau tuos, kurie domisi menu, meno ir mokslo sinteze. „Bacho algoritmas“, Kalėdinės muzikos matrica – galiu drąsiai tvirtinti, kad lankytojai išgirs tokių dalykų, kurių net neįsivaizdavo egzistuojant ir net nėra sapnavę“, – tvirtina pusmetį su lankytojais KTU bendrausiantis kompozitorius.

Atvirų paskaitų ciklas ketvirtadieniais su G. Kuprevičiumi vyks KTU III rūmų (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje nuo 18 iki 19.30 val.:

2014 lapkričio 6 d. – Richardo Wagnerio technikos labirintuose;

2014 gruodžio 4 d. – Liturginės muzikos matrica. Kalėdų laikas;

2015 vasario 5 d. – Elektronikos spindesys ir skurdas;

2015 kovo 5 d. – Kultūrų technologijų kultūra;

2015 balandžio 2 d. – Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas;

2015 gegužės 7 d.  Ne tik muzikos instrumentų pjūvis.

Kitos naujienos

image
2017-02-21 14:30
Vasario  17 d. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje įvyko regioninis dr. Juozo Petro Kazicko moksleivių kompiuterininkų konkursas. Suvalkijos krašto moksleiviai dalyvavo programavimo ir informacinių technologijų (IT) taikymo konkursuose. Sveikiname nugalėtojus!  Vasario  17 d. Vilkaviškio „Aušros...
2017-02-20 17:15
Karštligiškos darbo paieškos gali nemenkai išvarginti. Ypač, jei trūksta žinių bei įgūdžių patraukliam gyvenimo aprašymui (CV) parengti ar darbo pokalbiui pasiruošti. Surasti savo tikrąjį kelią, įgyti reikiamų kompetencijų ir sėkmingai pretenduoti į svajonių darbo vietą, o gal ją pačiam susikurti – uždavinys ne iš...
2017-02-20 16:45
Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumas (ECIU), kurio narys nuo 2016-ųjų yra ir Kauno technologijos universitetas (KTU), įgijo naują stiprų partnerį Suomijoje. Nuo 2017-ųjų sausio 1 d. prie ECIU prisijungė Tampere technologijos universitetas (TUT). Tai – vienas tarptautiškiausių universitetų Suomijoje ir antra...
image
2017-02-20 14:15
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (KTU PTVF) pavasario semestras bus kaip niekad darbingas ir įdomus. Fakultetas sulauks svečių iš garsių užsienio universitetų, su kuriais palaiko ilgamečius bendradarbiavimo ryšius. Šį semestrą fakultete apsilankys profesorė Liudvika Leišytė...
2017-02-20 11:45
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentų atstovybė FUMSA kviečia į tarptautinę matematikos ir gamtos mokslų studentų konferenciją „Matematika ir gamtos mokslai: teorija ir taikymas“, vyksiančią 2017 m. balandžio 24 d. Kaune. Registracija jau prasidėjo ir truks iki kovo 31 d. Registracijos...
2017-02-20 10:30
Energetikos ir technikos muziejuje atidaryta ekologinį sąmoningumą ir kūrybiškumą apjungianti paroda „Kita forma studentas“. Tai beveik tris mėnesius trukusio eko dizaino konkurso, kuriame buvo kviečiami dalyvauti Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų studentai, rezultatas. Konkursas „Kita forma studentas“ yra jau...
image
2017-02-17 16:00
XX amžiuje Lietuvos valstybei likimas lėmė du kartus atgimti. Ne vieną kartą teko atgimti ir lietuvių tautai. Filosofas Arvydas Šliogeris vieno žymiausių tarpukario filosofų Antano Maceinos raštų pratarmėje rašė: „<...> Tauta, atgimstanti antrąjį arba trečiąjį kartą, priversta sugrįžti į savo pirmąjį atgimimą...
image
2017-02-17 13:00
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultetas sulaukia vis daugiau paraiškų „Erasmus+“ studijoms užsienyje. Šie studentai su nekantrumu laukia kelionės ir ruošiasi savo gyvenimo nuotykiui, o dar neapsisprendusiems savo „Erasmus+“ istoriją pasakoja architektūros trečio kurso studentai...