Atvirose Giedriaus Kuprevičiaus paskaitose KTU – meno ir technologijų sintezė

2014-10-27 09:15

Kaip pritaikyti menines vizijas realybėje, begrojančio fortepijono skrodimas, kompiuterinio meno iškilimas ir nuopuolis – apie tai bus galima sužinoti Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus, garsaus kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus rengiamame atvirų paskaitų cikle.

Giedrius Kuprevičius

Šešių paskaitų ciklas KTU prasidės lapkričio 6 d. ir tęsis iki gegužės. G. Kuprevičiaus teigimu, mintis surengti tokias paskaitas visuomenei jo galvoje skambėjo jau seniai.

„Visada norėjau Universitete universaliu būdu sujungti įvairias kryptis – mokslą, meną, tyrimus, kūrybinę veiklą. Džiaugiuosi, kad galiu atvirų paskaitų ciklą skaityti idėjai pritarusiame KTU, kuriame siekiama mokslus artinti su menais, o pastariesiems suteikti drąsesnį proveržį naujų technologijų link“, – pasakoja kompozitorius.

Kvies žvelgti į visumą

G. Kuprevičiaus įsitikinimu, kasdienybėje žmonės, ieškodami bet kokios gyvenimiškos problemos sprendimo, pamiršo žiūrėti į visumą, tyrinėti aplinką. Dėl to fizikai yra nutolę nuo meno, o menininkai nutolę nuo chemijos mokslo.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas savo mintį iliustruoja pavyzdžiu, kai pas mediką atėjęs žmogus skundžiasi ausies skausmu. Gydytojas ausį tik ir apžiūri, kai tuo tarpu žmogus ant pado gali turėti nuospaudą, kuri spaudžia nervą, susijungiantį su ausimi.

„Juk tada reikia gydyti koją, kad neskaudėtų ausies. Žinoma, siaura žmogaus specializacija nėra blogai, bet jau pastebėta: visuminė analizė, platesnis akiratis, arba, kaip siūlo hermeneutika – tyrinėjamo reiškinio aplinka, dažnai geriau paaiškina esmes nei pats objektas. Tad ir sumanyta mūsų susitikimuose į meną pažvelgti technologo akimis, iškelti klausimus ne tik apie estetinę kūrinio vertę, o menininko žvilgsniu, kaip jis suręstas, kokios technikos panaudotos toms estetinėms vertybėms tinkamai skleistis“, – paskaitų sumanymą atskleidžia maestro.

Virdulys – technologinis meno kūrinys

Paskaitų cikle lankytojai galės pajausti, kad menas negali gyventi be technologijų taip pat, kaip ir technologijos yra visiška tuštuma, jei jose nedalyvauja menas. G. Kuprevičiaus teigimu, užtenka pasižiūrėti į virdulį, kuris yra technologinis įrenginys.

„Jei jis savo dizainu primins traktorių, tai jo tikrai niekas nepirks. Tuo pačiu dizainas turi įvertinti visas technologines savybes, nes gražaus, bet nepraktiško, o gal net ir neveikiančio, virdulio taip pat niekam nereikės“, – sako KTU profesorius.

Pirmajame paskaitų sezone bus siekiama paliesti muzikos ir teatro, savyje apimančio architektūrą, istoriją, technologijas ir daugelį kitų sričių, temas.

Apie R. Wagnerį ir kompiuterį

Pirmojoje paskaitoje profesorius žada pasakoti apie garsų vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį bei meninių vizijų realizavimą įprastoje kasdienybėje.

„R. Wagneris yra vienas kūrybinių „blūdų“, tačiau puikus pavyzdys, kaip meninės vizijos realizuojamos gyvenime – remdamasis savo kūrybiniais sapnais jis juk pastatė visą teatrą. Jo kūrybai įgyvendinti anuomet buvo pajungiami ne tik architektai, bet ir inžinieriai“, – pasakoja pašnekovas.

Vienoje iš paskaitų bus kalbama ir apie kompiuterinį meną – jo spindesį ir skurdą. G. Kuprevičius teigimu, dabar jau nieko nenustebinsi kompiuterine instaliacija muziejuje.

„Pastebiu, kad šiandien kompiuteris stoja į tokią pat normalią įrankių gretą, kaip plaktukas, kirstukas ar rašymo priemonės. Jis pats jau nėra meno kūrinys, kaip buvo kurį laiką ir mes jį fetišavome – esą kompiuteris gali viską padaryti pats“, – sako G. Kuprevičius.

Minėtos kompiuterinės instaliacijos dabar muziejuose tiesiog tiražuojamos, o lankytojai pro jas praeina jų net nepastebėdami. Tuo tarpu jauni kompozitoriai natas vis tiek rašo su pieštuku, o dailininkai tapydami naudoja ranką, o ne kompiuterio pelę, nors piešia ant kompiuterinių paviršių, kurie jų piešinį iš karto perkelia į skaitmeninį formatą.

Gyvo instrumento skrodimas

Intriguojanti ir paskutinės paskaitos tema – muzikos instrumentų vivisekcija. Vivisekcija – dar gyvo organizmo skrodimas, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia tam tikros jo sistemos tarpusavyje.

„Juk sugedusio instrumento ardymas neparodys, kaip jis skamba – gali ardyti tik veikiantį instrumentą ir tik tada matyti, kaip jis veikia. Daug žmonių net neįsivaizduoja, kaip atrodo viduje fortepijonas, tad šia vivisekcija bandysime pasižiūrėti į gyvo instrumento kūną“, – sako G. Kuprevičius.

Profesorius tikisi, kad žmonės ras drąsos ateiti ir sugaišti laiką jo paskaitose, mat šiais masinės informacijos laikais dažnai galvojama, kad viską galima pasižiūrėti ir sužinoti vėliau internete. Deja, gyvenimas praeina, o žmogus taip ir nepasižiūri bei lieka nesužinojęs.

„Tai bus autorinės paskaitos, iššaukiančios diskusiją – čia nerasite sausų faktų pateikimo. Labai kviesčiau tuos, kurie domisi menu, meno ir mokslo sinteze. „Bacho algoritmas“, Kalėdinės muzikos matrica – galiu drąsiai tvirtinti, kad lankytojai išgirs tokių dalykų, kurių net neįsivaizdavo egzistuojant ir net nėra sapnavę“, – tvirtina pusmetį su lankytojais KTU bendrausiantis kompozitorius.

Atvirų paskaitų ciklas ketvirtadieniais su G. Kuprevičiumi vyks KTU III rūmų (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje nuo 18 iki 19.30 val.:

2014 lapkričio 6 d. – Richardo Wagnerio technikos labirintuose;

2014 gruodžio 4 d. – Liturginės muzikos matrica. Kalėdų laikas;

2015 vasario 5 d. – Elektronikos spindesys ir skurdas;

2015 kovo 5 d. – Kultūrų technologijų kultūra;

2015 balandžio 2 d. – Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas;

2015 gegužės 7 d.  Ne tik muzikos instrumentų pjūvis.

Kitos naujienos

2017-03-24 16:15
„Norint sėkmingai įsilieti į šiandieninę darbo rinką ir pasiekti karjeros aukštumų, nebeužtenka turėti specifinių žinių siauroje profesinėje srityje, – teigia KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas, pristatantis unikalią KTU studijų programą – „Pakavimo ir spaudos inžinerija“....
2017-03-24 15:15
„Norint sėkmingai įsilieti į šiandieninę darbo rinką ir pasiekti karjeros aukštumų, nebeužtenka turėti specifinių žinių siauroje profesinėje srityje, – teigia KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas, pristatantis unikalią KTU studijų programą – „Pakavimo ir spaudos inžinerija“....
2017-03-24 12:00
„Norint sėkmingai įsilieti į šiandieninę darbo rinką ir pasiekti karjeros aukštumų, nebeužtenka turėti specifinių žinių siauroje profesinėje srityje, – teigia KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas, pristatantis unikalią KTU studijų programą – „Pakavimo ir spaudos inžinerija“....
2017-03-24 11:45
Kovo 16 dieną KTU Taikomosios fizikos ir Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programų pirmakursiai Gamtamokslinės pasaulio sampratos paskaitos metu tęsė pažintį su aukštųjų technologijų srityje dirbančiomis įmonėmis. Šįkart studentai kartu su KTU Fizikos katedros docentu Linu Puodžiukynu lankėsi LEZ įsikūrusiose...
2017-03-24 10:30
Kauno technologijos universitete (KTU) darbą pradeda podoktorantūros stažuotojas tarpkrypčiams sociologijos ir politikos mokslų tyrimams. Pastaruosius dvejus metus dirbęs Sao Paulo universitete Brazilijoje, Florianas Rabitzas kovo mėnesį persikėlė į Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Viešosios...
2017-03-23 11:30
Žiniasklaidoje dažnai tenka skaityti apie tai, kad mūsų valstybėje vykdoma socialinė politika nėra aiški ir dažniausiai priklauso nuo besikeičiančių valdančiųjų partijų ir jų vertybių. Kauno Technologijos Universiteto (KTU) Socialinės politikos magistro programos absolventė Austė Varaškaitė savo baigiamajame darbe „...
2017-03-22 11:45
Vasario 20 d.–kovo 3 d. Tokijo Technologijos institutas (Japonija) organizavo tarptautinį simpoziumą ir seminarą „Žmogiškųjų resursų ugdymas branduolinės saugos, saugumo ir saugumo priemonių diegimo srityje“ (The 6th International Symposium and Seminar on Global Nuclear Human Resource Development for Safety, Security...
image
2017-03-22 10:00
Kelionės šiandien – ne naujiena. Pakankamai pigiai, pakankamai patogiai ir ne per daug nuvargstant galima nuskristi į kone bet kurią pasaulio šalį. Iš tokių kelionių parsivežami pakankamai geri įspūdžiai, dalinamasi visai neblogomis nuotraukomis. Tiesa, taip keliaujantieji visada turi svajonę – skristi...