Ekspertai: lobizmas – visuomenės dar nesuprasta profesija

2016-12-14 13:30

Kauno technologijos universitete (KTU) įvyko antra atvirų paskaitų ciklo su Edmundu Jakilaičiu dalis, kurios tema – „Interesų grupės ir lobizmas Lietuvoje“. Pripažintas žurnalistas, kartu su svečiais – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku ir vienu žinomiausių Lietuvos lobistų Andriumi Romanovskiu, diskutavo apie visuomenės požiūrį į lobizmą Lietuvoje, jo reguliavimo tvarką ir kaip ji keisis ateityje.

Susirinkusiems studentams KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) lektorius E. Jakilaitis paskaitos pradžioje pateikė kelis faktus: 2000 m. Lietuvoje buvo įregistruotas pirmas lobistinės veiklos įstatymas, kuris buvo papildytas 2003 m. ir galioja iki šiol. Oficialiai šiandien yra registruoti 36 lobistai, kurių veiklą reguliuoja Lobistų etikos kodeksas. Įtakos dažniausiai siekiama energetikos, farmacijos, sveikatos apsaugos, statybos, alkoholio ir tabako rinkose.

Neigiamas šleifas – dar nuo sovietmečio

Vienam iš studentų paklausus, kodėl visuomenė nelabai palankiai žiūri į lobistus, A. Ramanovskis svarstė, kad „žodis „lobistas“ dar nuo sovietmečio sudaro neigiamas asociacijas žmonių galvose.

„Karikatūrose jie buvo vaizduojami kaip politikus veikiantys asmenys, kurių kišenės – pilnos pinigų, todėl susiformavo klaidingas požiūris į šią profesiją“, – teigė A. Romanovskis.

Nors nemažai žmonių neigiamai priima faktą, jog lobistas uždirba darydamas įtaką įstatymų leidimui, J. Sabatauskas pabrėžia, kad, kaip ir daugelyje kitų profesijų, lobistui svarbus įdirbis, o pinigai legaliai ir skaidriai yra gaunami už atliktą darbą.

„Kiekvienam užsakymui reikia domėtis sritimi, kurioje svarstomas atitinkamas klausimas, surinkti argumentus ir pasiruošti galimiems kontrargumentams. Panašiai kaip ir politikoje, svarbu turėti pašaukimą, sugebėti analizuoti informaciją, bendrauti su žmonėmis“, – atskleidė A. Romanovskis.

Lobistas tikino, kad imasi tik tų užsakymų, kurie atitinka jo moralines vertybes, todėl darbų pertekliaus nėra, tačiau pragyvenimui užsidirbti įmanoma.

KTU lektoriaus E. Jakilaičio paskaita

Nauju įstatymu siekiama skaidrumo

Pagal dabartinį įstatymą, lobistais laikomi tik juridiniai ir fiziniai asmenys, turinys konkretų užsakovą, kurio interesus atstovauja. Visų kitų nevyriausybinių organizacijų, profsąjungų, įvairių asociacijų ir t.t. dirbančių ir darančių poveikį įstatymų leidimui savo vardu, veikla nelaikoma lobizmu.

„Praėjus maždaug 16 metų faktiškai tik apie trečdalis registruotų lobistų iš tiesų užsiima šia veikla“, – aiškina A. Romanovskis.

Paklaustas, kas dabartiniame teisiniame reguliavime turėtų keistis, J. Sabatauskas atsakė: „Landa, kuria naudojasi norintys dalyvauti lobisitinėje veikloje nesiregistruodami. Pagal naują įstatymą lobizmu galės užsiimti tik fiziniai asmenys, kadangi poveikio darymas pirmiausia yra kontaktas tarp dviejų ar daugiau fizinių, o ne juridinių asmenų.“

Todėl, J. Sabatausko teigimu, siekiant skaidrumo, norint žinoti, kokie žmonės siekia paveikti kokių įstatymų priėmimą, bus privaloma užsiregistruoti. Tačiau atsiras ir lengvinančių sąlygų: pagal naują tvarką nereikės deklaruoti pinigų, taip pat registracijos kaštai labai sumažės, o nevyriausybinėms organizacijoms nereikės mokėti mokesčio.

Ar pasikeitusi tvarka gali sukelti daugiau keblumų?

„Taigi, įtaką įstatymų leidimui daro visai ne tie, kurie užsiregistravę kaip lobistai?“, – perklausė KTU lektorius E. Jakilaitis. J. Sabatauskas priminė, kad Lietuvoje kiekvienas pilietis turi konstitucinę teisę teikti savo pasiūlymus, pastabas siūlomiems įstatymams. „Dėl to dažnai verslo subjektai, valstybinės įmonės ir t.t., svarstant joms aktualius įstatymus, pačios atstovauja savo interesą, nesamdydamos lobistų“, – aiškino Seimo narys.

A. Romanovskio nuomone, naujas įstatymas sukurs papildomų sunkumų įvairioms organizacijoms, kurioms prisireikia užsiimti lobizmu tik tada, kai svarstomas su jų veikla susijęs įstatymas.

„Gal naudingiau būtų paprasčiausiai pranešti atitinkamoms tarnyboms apie ketinimus užsiimti šia veikla arba deklaruoti ją metų pabaigoje, o registruojasi tegul tie, kurie iš to uždirba ir atstovauja ne savo interesus“, – svarstė lobistas.

Galima tikėtis, kad, įsigaliojus naujai lobizmo reguliavimo tvarkai, procesai taps skaidresni, o tai taps priežastimi visuomenei keisti savo požiūrį į šią profesiją. Reikia nepamiršti, kad lobizmas paremtas konstitucine piliečių teise prisidėti prie įstatymų leidimo, o jo tikslas – įvairių grupių interesų gynimas.