Kalbų masiniai atvirieji internetiniai kursai - naujovė užsienio kalbų mokymo/si srityje

2016-11-30 10:30

The Open University (Jungtinė Karalystė) š.m. spalio 20 – 21 dienomis sukvietė mokslininkus ir praktikus, dirbančius ir besidominčius šia sritimi, į pirmąją šią temą nagrinėjančią tarptautinę konferenciją „MOOCs, Informal Language Learning, and Mobility“ (liet. „Masiniai atvirieji internetiniai kursai, neformalus kalbų mokymasis ir mobilumas“).

Į šią konferenciją buvo pakviestos ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukologijos katedros doktorantės E.Jaleniauskienė ir G.Valinevičienė. Jos skaitė pranešimą „Integrating technology with problem-based learning: the use of mindtools“ (liet. „Technologijų integravimas probleminiam mokymuisi: mąstymo įrankių panaudojimas“), kurio metu pristatė mąstymo įrankius (kompiuterių panaudojimas kaip intelektualinių partnerių padedančių mąstymui), kurie pagerintų užsienio kalbos edukacinės aplinkos kūrimą tiek auditorijoje, tiek virtualioje erdvėje bei leistų užsienio kalbos dalyką aukštajame moksle pakeisti iš mažai mąstymą stimuliuojančio į ugdantį gilesnį mąstymą.

Konferencijos metu buvo daug diskutuojama apie šiais laikais itin sparčiai populiarėjančius internetinius kalbų kursus ir galimybę integruoti juos į aukštąsias mokyklas. Kalbų masiniai atvirieji internetiniai kursai (angl. LMOOCs – language massive open online courses) yra viena iš naujausių tendencijų užsienio kalbų mokymo/si srityje. Masiniai atvirieji internetiniai kursai, kuriuose mokosi šimtai ar tūkstančiai besimokančiųjų, daro vis didesnį poveikį nuotoliniam švietimui nepaisant formalių švietimo institucijų interesų konflikto ir prieštaravimo jų vyraujančiam verslo modeliui, taip pat didelės kritikos.

Tvirtinama, kad technologinė revoliucija gali priversti aukštojo mokslo institucijas iš esmės pakeisti savo rolę ir veikimo modelį švietimo srityje. Virš 4500 internetinių kalbos kursų jau buvo pasiūlyta nuo jų atsiradimo pradžios ir dramatiško masinių atvirųjų kursų platformų iškilimo 2012 m.. Kaip teigia Edinburgo universiteto mokslininkas Jeremy Knox, dar vis trūksta mokslinių tyrimų apie šį fenomeną. Dažnai šiuose kursuose apsiribojama tik informacijos perdavimu pasyviai auditorijai, tačiau paprasčiausias didelės auditorijos mokymas turėtų pasikeisti į studentų mokymąsi vienas iš kito veikiant ir bendradarbiaujant didelėje bendruomenėje. Naujomis tendencijomis turėtų tapti ir perėjimas nuo masiškumo prie mažesnių ir individualizuotų grupių, taip pat didelių duomenų apimties panaudojimas mokymosi analitikai.

Užsienio kalbų mokymasis ypač aktualu studentams ir visai akademinei bendruomenei aukštajam mokslui masiškėjant ir tarptautiškėjant. Tokie kursai nurodomi ir kaip galimybė studentams, pagal Erasmus+ mainus vykstantiems į kitus universitetus mokytis, studijuoti kitose šalyse jų kalba. Užsienio kalbų mokymasis yra daug laiko reikalaujanti veikla, tačiau galima pasiekti greitesnių rezultatų praplečiant mokymosi galimybes:  derinant kalbos mokymąsi  ir pasitelkiant ją kaip priemonę žinioms siekti. Lyderiaujantys Europos universitetai jau siūlo masinius atviruosius internetinius kalbų kursus. Nors tai dar labai retos iniciatyvos (pavyzdžiui, Prancūzijoje šiuo metu siūlomas tik pirmasis toks kursas), tikėtina, kad šis reiškinys įgaus didesnį pagreitį. Taip pat svarstoma galimybė leisti studentams šiuose kursuose gautus kreditus „parsinešti“ į savo universiteto aplinką, kas jau įgyvendinta kai kuriose JAV valstijose.