KTU rizikos laboratorijos kūrėjai: šiandien susiduriame su situacijomis, kurios vakar atrodė neįsivaizduojamos

2016-02-25 07:00

„Įsivaizduokite – jums reikia atsakyti į klausimą, ar leisti Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus. Į kokios srities mokslininką kreipsitės? Ekonomistą? Biologą? Teisininką?“, – hipotetiškai klausia Aistė Balžekienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė. Pasak jos, šiandien, kai technologijos persmelkia visas gyvenimo sferas, rizikos tyrimai ir rizikos valdymas yra neabejotinai tarpdisciplininė sritis.

KTU akademikai yra parengę daugiau nei 170 publikacijų rizikos ir neapibrėžtumo tematika, ja domisi daugiau nei 60 įvairių mokslo sričių tyrėjų, tačiau bendro rizikos valdymo ir tyrimų centro – nėra. Pasak A. Balžekienės, pasaulio universitetuose egzistuoja ne tik tokio pobūdžio centrai, kuriuose vykdoma su rizikos valdymu ir tyrimais susijusi veikla, bet ir organizuojamos studijų programos.

Todėl KTU SHMMF ir Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro tyrėjų komanda ištyrė prielaidas tokio centro – vadinamosios rizikos laboratorijos (RISK-LAB) – sukūrimui.

„Rizika kyla įvairiose srityse – tai ir situacijos susijusios su visuomenės saugumu, ir galimų pasekmių, priėmus vieną ar kitą sprendimą, apskaičiavimas, ir elgesys kritinėse situacijose. Problemos kompleksinės, todėl tam, kad priimtume sprendimus, reikia susisteminti informaciją iš įvairių sričių,“ – teigia A. Balžekienė.

Testavo GMO auginimo Lietuvoje atvejį

Projekto metu tarpdisciplininė mokslininkų komanda kūrė rizikos vertinimo modelį, kuris leistų tirti įvairių sričių rizikas, ir kuris būtų universalus įrankis, tinkamas naudoti tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.

Sukurto modelio „pilotinio“ tyrimo metu buvo testuojamas genetiškai modifikuotų augalų auginimo Lietuvoje atvejis. Informatikų sukurtas 3D rizikos vertinimo modelis leidžia šią hipotetinę situaciją modeliuoti – stebėti, kaip rizika keičiasi, keičiant įvairius situacijos parametrus.

„Rizikos laboratorija galėtų būti tas padalinys, kuris teikia pačias įvairiausias paslaugas, susijusias su šia sritimi – nuo rizikos komunikacijos aprašų, tyrimų iki produktų, tokių kaip simuliacinės skaitmeninės aplinkos, kūrimo“, – pasakoja A. Balžekienė.

Pasak jos, giliau įsitraukus į šią sritį informatikos mokslo specialistams, būtų galima galvoti apie sistemos, kuri renka informaciją iš aplinkos ir realiu laiku fiksuoja rizikas bei siunčia signalus atitinkamoms tarnyboms. Tokių sistemų sukūrimu domisi ir įvairios valstybinės institucijos.

Tai, kas vyksta Europoje, vyksta „čia“

„Esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, o tai reiškia, kad visi mes – tame pačiame kambaryje, toje pačioje sistemoje. Nebegalime sakyti, kad „tai vyksta ten“, nes viskas vyksta čia. Visuomenė keičiasi. Pavyzdžiui, pernai Estijoje įvyko pirmasis susišaudymas mokykloje. Anksčiau tokia situacija buvo neįsivaizduojama, o šiandien turime į ją reaguoti“, – teigia Katrin Idla, Talino technologijos universiteto (TTU) Gynybos ir saugumo studijų centro vadovė.KTU mokslininkai kūrė rizikos vertinimo modelį

Baltijos ir Skandinavijos šalių atstovai iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų kuria bendras iniciatyvas rizikos valdymo ir saugumo srityje. Tarp KTU su partneriais kuriamų iniciatyvų – ir tarptautinė rizikos ir saugumo valdymo studijų programa.

Studijų programa rengiama įgyvendinant „Erasmus+“ aukštojo mokslo strateginių partnerysčių projektą „Rizikos ir saugumo valdymo studijos Baltijos-Šiaurės regiono akademinės bendruomenėje“ (Risk-Net) (Nr.2015-1-LT01-KA203-013467), kurio vadovė yra KTU SHMMF mokslo prodekanė Eglė Gaulė.

„Nepaprastai džiugu, kad bendradarbiavimas išsiplėtė į Baltijos ir Šiaurės šalių tinklą, tampa tarptautinis. Skirtingas požiūris į riziką ir jos valdymą, kurį atsinešame kiekvienas, yra papildantis vienas kitą. Turime unikalią galimybę sukurti tarptautinę programą, kuri pateiktų ne siaurą nacionalinę, o tarptautinę perspektyvą“, – sako J. Žemaičio karo akademijos profesorė Rasa Smaliukienė, taip pat bendradarbiaujanti projekte.

Keičiasi visuomenė, keičiasi rizikos

„Visuomenė neturi patirties nei kaip elgtis kritinių situacijų metu, nei kaip rinkti ir interpretuoti įvairius duomenis. Tikriausiai ne vienam teko filmuose ar dokumentikoje matyti, kaip atrodo atominės elektrinės valdymo pultas – daugybė įvairiausių mygtukų ir jungiklių, užtikrinančių reaktoriaus veikimą. Bet kas atsitinka, kai kas nors nustoja veikti? Žmonės, nesupažindinti su krizių valdymu, pasimeta. Dėl to įvyksta atominės katastrofos“, – teigia Marekas Strandbergas TTU STRATEK tyrėjas.

Pasak jo, rizikos valdymo įgūdžiai reikalingi ne tik specialiųjų pajėgų, valstybės saugumo ir gynybos institucijų pareigūnams – visuomenė keičiasi ir, jei kai kuriose situacijose būtinas policijos įsikišimas, yra tokių, kuriose reikalingas budrus visuomenė narių reagavimas ir stebėjimas, kada situacija taps kritine.

Absolventams gaisrų gesinti neteks

„Apie 70 proc. mūsų rizikos valdymo srities studijų programos absolventų dirba valstybinėse įstaigose – rizikos vertinimo, civilinio pasirengimo srityje. Viena iš priežasčių, dėl kurių sukūrėme šią studijų programą (ją turime visose pakopose – nuo bakalauro iki doktorantūros studijų) buvo ta, kad visuomenėje rizikos vertinimas pradėjo tapti profesija, tačiau universitetai tokio išsilavinimo nesiūlė“, – teigia Anna Olofsson, Švedijos Mittuniversitet Rizikos ir krizių tyrimo centro profesorė.

Paklausta, ar žmonės, studijuojantys rizikos valdymo studijų programoje turi turėti išskirtinį fizinį pasirengimą, A. Olofsson šypsosi: „Mums nuolatos skambina žmonės ir klausia, ar jie išmoks užgesinti gaistą. Atsakau, kad krizei valdyti reikia gilių sociologijos žinių, o ne specialaus fizinio pasirengimo“.

Mokomasi „suskaičiuoti“ ateitį

Pasak Jyvaskalla (Suomija) universiteto sociologijos profesoriaus Tapio Litmaneno, šiandien visuomenė ir organizacijos turi planuoti galimus elgesio scenarijus rizikos situacijų metu. Ekspertų, gebančių valdyti riziką, reikia visur – valdžios institucijose, verslo ir nevyriausybinėse organizacijose.

„Mes tarsi stengiamės „suskaičiuoti“ ateitį, kurdami jos scenarijus, galvodami apie rizikos valdymą. Tai tampa vis svarbiau šiuolaikinėms visuomenėms, ir čia aš matau dideles galimybes sociologams“, – sako T. Litmanenas.