Mokslininkas Sakari Taipale: Lietuviai robotus norėtų matyti panaudotus krašto gynybai ir kosmoso tyrinėjimams

2017-03-31 08:45

Š.m kovo 28 dieną Kauno technologijos universitete viešėjo Jyväskylä (Suomija) universiteto socialinių mokslų ir filosofijos departamento vyriausiasis mokslininkas Sakari Taipale. Susitikime su modulio “Darni socialinė raida” studentais mokslininkas skaitė paskaitą bei dalinosi įžvalgomis apie socialinį naujųjų technologijų poveikį, daugiausiai dėmesio skirdamas socialinių robotų atvejui (pranešimo tema: „Socialinių robotų atvejis: socialinis naujųjų technologijų poveikis").

Mokslininkas atskleidė teorines technologijos poveikio perspektyvas, paminėdamas, kad technologijos nebūtinai naudojamos pagal paskirtį. Taip yra todėl, kad patys vartotojai formuoja technologijų panaudojimo būdus ir kontekstus (pvz. foto aparatas naudojamas asmenukėms, telefonas naudojamas kaip žibintuvėlis ir panašiai).  Toks socialinis technologijų pritaikymas, pasak S. Taipale, užtikrina darnią technologinę plėtrą bei skatina platesnę, labiau visuomenės poreikius atitinkančią technologinę adaptaciją. Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad socialinis technologijų pritaikymas skatina grįžtamąjį ryšį ir patiems technologijų gamintojams suponuoja tolimesnius patobulinimus, kylančius iš atsiradusio naujų technologijų panaudojimo būdų.  

S. Taipale pastebėjo, jog robotai yra tarsi „klijai“ tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio, jie gali būti pritaikomi tiek pramonėje, tiek socialinėje srityje. Jis akcentavo, kad niekada negalima robotų kūrėjų klausti kas yra robotas, nes ši sąvoka kinta labai greitai. Kaip pagrindines priežastis, kodėl pramonėje siekiama naudoti robotus profesorius įvardino poreikį užtikrinti produktų kokybę, darbo reguliarumą ir rizikos mažinimą. Socialinėje srityje pagrindiniu veiksniu laikomas poreikis sumažinti socialinę izoliaciją bei vienišumą.

Pristatydamas 2012 metais atliktą specialų „Eurobarometro“ tyrimą apie visuomenės požiūrį į robotus, S. Taipale pastebėjo, kad Europoje lūkesčiai keliami robotų veiklai skiriasi, priklausmai nuo skirtingų šalių istorinio, socialinio bei ekonominio konteksto. Šiuo aspektu mokslininkas išskyrė 3 vyraujančius Europos  nuomonių klasterius:

1. Robotų panaudojimas visuomenės plėtrai ir gynybai – kosmoso tyrinėjimui, kariuomenėje, (patekusios į šį klasterį šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Vengrija);
2. Robotų panaudojimas reprodukciniams poreikiams – sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, namų ūkiams, negalią turintiems žmonėms (Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija, Prancūzija, Graikija);
3. Robotų panaudojimas medžiagų gamybai  – žemės ūkiui, pramonei, transportui (Suomija, Švedija, Danija, Austrija, Slovakija).

Surinktais duomenimis matoma tendencija, kad robotai gerokai priimtinesni tiems, kurie turi daugiau realios patirties dirbant su jais. Susitikime taip pat aptarta robotų fobija ir kylančių baimių pagrįstumas, bei tolimesnės robotų ir žmonių santykių perspektyvos.

Šio vizito metu skaitomos paskaitos yra „Erasmus+“ aukštojo mokslo strateginių partnerysčių projekto „Rizikos ir saugumo valdymo studijos Baltijos-Šiaurės regiono akademinės bendruomenėje“ (Risk-Net) (Nr.2015-1-LT01-KA203-013467) dalis.