Pirmasis mėnuo JAV vadovo poste: kokius signalus D.Trumpas jau pasiuntė Lietuvai ir pasauliui?

2017-02-23 15:15

Pasaulis su smalsumu ir nerimu stebi įtakingiausios pasaulio valstybės prezidento elgesį. JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus analizuoja ir Lietuvos politikos apžvalgininkai bei akademikai. Praėjus mėnesiui po inauguracijos, aptarti garsiausio prezidento veiklą paprašėme Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) dekano Ainiaus Lašo, ne vienerius metus dirbusio prestižiniuose Jungtinės Karalystės, Japonijos bei JAV universitetuose.

JAV vėliava

– Kaip vertinate D.Trumpo pirmą mėnesį JAV prezidento poste?

– D.Trumpas pateisino analitikų nuogąstavimus dėl savo ūmaus būdo bei patirties stokos. Nuo pirmos dienos, siekdamas įgyvendinti savąją Amerikos viziją, ėmėsi gana drastiškų veiksmų. Jis lengva ranka atmetė Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutartį, nors ši galėjo pasitarnauti kaip svertai derybose su Kinija. Prisidengdamas kova su terorizmu, D.Trumpas uždraudė septynių musulmoniškų šalių piliečiams atvykti į šalį, išskirdamas Saudo Arabiją ir Egiptą, kuriems irgi nesvetimas religinis ekstremizmas. Naujasis prezidentas nejaučia skirtumo ir tarp asmeninių bei valstybinių interesų – viešai išbarė privatų prekybos tinklą, o už tai pastarasis nutraukė sutartį su jo dukros Ivankos įmone.

Iš kitos pusės, europiečių ir mūsų nuogąstavimai dėl NATO ir Rusijos kol kas nepasiteisino. Sprendžiant iš pirmųjų D.Trumpo ir jo komandos pareiškimų susidaro įspūdis, kad JAV politika nepasisuks priešinga kryptimi ir mūsų regionui išlaikys saugumo garantijas. Suprantama, tas vertinimas yra dvejopas – neramu, bet nerimauti kol kas neverta.

– Kaip jo prezidentavimas atsilieps Europai ir Lietuvai? Ar jis gali daryti įtaką ES partnerystei?

– Įtaką Europos Sąjungai JAV daro vien savo ekonomikos ir karinių pajėgų dydžiu. Iki mūsų nuvilnija JAV viešosios politikos, kad ir kokia sritis būtų, sprendimai, norim mes to ar nenorim. Akivaizdu, kad JAV ir Rusijos santykių dinamika aštrins arba švelnins įtampas mūsų regione. Kol kas D.Trumpas nepasiruošęs aukoti kertinių šalies principų ant bendradarbiavimo su Rusija aukuro, bet ankstesnis neoficialių ryšių intensyvumas tarp jo komandos ir Rusijos vyriausybės atstovų verčia nerimauti.   

– Kaip JAV administracijos požiūris į NATO atsilieps Baltijos šalims?

– NATO yra vienas iš kertinių mūsų „kietojo saugumo“ (karinio, – red. past.) garantų, o JAV yra NATO aljanso šerdis. Jei JAV mažins savo įsipareigojimus aljansui ar kels abejones dėl jo reikalingumo, mums tai bus didelis iššūkis. Kol kas amerikiečiai reikalauja tik rimtesnio Europos partnerių įsitraukimo, įskaitant ir mūsų šalį. Lietuva, kaip ir nemaža dalis kitų Europos valstybių, ilgą laiką taupė amerikiečių saugumo investicijų sąskaita, tad suprantama, kad jie nebenori tokio sandorio ir jų priekaištai yra pagrįsti.

Labai aiškiai matome, kad nebegalime visų savo saugumo atvejų patikėti NATO, nes jei jie priklauso nuo vieno žmogaus įgeidžių, tai kelia rimtų problemų. Lietuva dabar turi progą ne tik sustiprinti savo karinį pajėgumą, bet ir sutvirtinti saugumo bendradarbiavimą su Skandinavijos šalimis bei aktyviau dalyvauti ES saugumo politikos vystymo procesuose. Saugumas – kaip stalas, kuriam neužtenka vienos atraminės kojos.

– Iki rinkimų D.Trumpas nevengė aštresnių replikų. Ar tas tonas kažkiek pakito per pirmą prezidentavimo mėnesį?

– Tam tikri pokyčiai pasimatys tik po metų, kai D.Trumpas neišvengiamai nusigludins besisukiodamas JAV politinėje virtuvėje. Kol kas jis dar nemoka adekvačiai naudotis jam suteiktais įrankiais, bet tikiu, kad išmoks. Kasdien jis priverstas mokytis politinių įgūdžių, tad turės adaptuotis ir prie esamos situacijos, jei norės pasiekti savo tikslų įgyvendinimo.

– Prieš kelias savaites D.Trumpas susitiko su britų premjere Theresa May, kuri rūpinasi išstojimu iš ES. Ar skubėdamas susitikti su „Brexit“ atstove, o ne su ES lyderiais, jis neatgręžia nugaros ES, skyręs tik telefoninį pokalbį Vokietijos premjerei Angelai Merkel bei Prancūzijos prezidentui Francois Hollande‘ui?

– Nėra čia kuo stebėtis. Theresa May bando spręsti savo problemas, nes virš jos galvos kabo ES išstojimo kardas. Tokioje neapibrėžtoje situacijoje ji priversta ieškoti naujų partnerių. Ji privalo įrodyti Jungtinės Karalystės rinkėjams, kad jos pasiūlyta globalios Britanijos vizija turi realų pagrindą ir, kad ji, kaip Vyriausybės vadovė, gali pasiekti užsibrėžtų tikslų. Taigi T.May vizitas yra ne iš meilės, o iš išskaičiavimų. Juk dar JAV rinkimų kampanijos metu, ne vienas jos komandos narys ganėtinai kandžiai įvertino D.Trumpo kandidatūrą, o kai kurie parlamentarai net siūlė uždrausti naujai išrinktam prezidentui atvykti į Jungtinę Karalystę.

Tuo tarpu nei Prancūzijai, nei Vokietijai D.Trumpo draugystės ypatingai nereikia, todėl jie ir nesiveržia į Vašingtoną. Artėjančių rinkimų akivaizdoje Angela Merkel ir Francois Hollande‘as turi pakankamai galvos skausmo ir su savais populistais.

– JAV vadovas telefonu jau spėjo pasikalbėti ir su V.Putinu. Buvo aptartas ne vienas svarbus klausimas bei išreikštas noras pagerinti Vašingtono ir Maskvos santykius, kurie pastaraisiais metais yra ypač įtempti. Kokią žinutę pasauliui siunčia šis pokalbis? 

– Sunku spręsti į ką konkrečiai išsirutulios JAV ir Rusijos santykiai. Spėju, kad bent jau mūsų regione radikalių permainų gali ir neįvykti. Jau girdėjome, kad D.Trumpas nelinkęs pripažinti Krymo okupacijos ir paragino Rusiją deeskaluoti situaciją Rytų Ukrainoje. Jis taip pat aiškiai išreiškė politinę paramą Baltijos šalims, ir kol kas nepanašu, kad ieškotų būdų sumažinti savo karinius įsipareigojimus šiame regione. Nors Rusija ir toliau skundžiasi dėl tariamai provokacinių NATO veiksmų prie jos sienų, naujajai JAV Vyriausybei tai nesudarė nė kiek didesnio įspūdžio. Reikia tikėtis, kad šios JAV nuostatos nesikeis.

– Ar pirmieji D.Trumpo veiksmai Baltuosiuose rūmuose nerodo, kad jis gali imtis iki rinkimų išsakytų pažadų pildymo, papiktinusių didžiąją dalį visuomenės?

– Pažadų buvo išdalinta daug ir jų pagrindu D.Trumpas laimėjo rinkimus. Ženkli visuomenės dalis parėmė jo idėjas, nežiūrint jų kontraversiškumo. Naujasis prezidentas jau pradėjo pildyti savo pažadus panaikindamas dalį Obamos įvestos sveikatos draudimo sistemos, patraukdamas JAV iš 12 šalių jungiančio Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos partnerystės, padidindamas pasieniečių skaičių, uždrausdamas žmonėms iš septynių musulmoniškų šalių atvykti į JAV, paremdamas dviejų naftotiekių statybą. Kol kas tik nežinia, kiek jis turės finansinių ir teisinių galimybių įgyvendinti šiems pažadams, nes teismai jau įšaldė apribojimus atvykstantiems iš musulmoniškų šalių. Toks pats likimas gali nutikti ir naftotiekių projektams. Vis dar neaiškios lieka ir sienos su Meksika statybos detalės. Nežinia ir ar D.Trumpas pasiruošęs prekybiniam karui su Meksika dėl statybos kaštų padengimo. Pažadus dalinti lengva, o juos vykdyti yra žymiai sudėtingiau. 

– Kaip vertinate D.Trumpo užmojus dėl sienos su Meksika statybų ir imigrantų ribojimo? Ar tokie veiksmai neperžengia ribų?

– D.Trumpas turi teisę statyti sieną su Meksika, bet reikalavimas, kad ji apmokėtų statybas, kelia abejonių, net jei tai bus vykdoma įvedant aukštesnius importo mokesčius. Neabejoju, kad Pasaulio prekybos organizacija atmestų tokį sprendimą. Draudimas septynių šalių piliečiams atvykti į JAV jau dabar sudarė rimtų teisinių problemų, nes tokio tipo diskriminacija prieštarauja įstatymams. Tad tol, kol JAV bus teisinė valstybė, įstatymų ribos ir toliau apkarpys D.Trumpo ambicijas.

– Naujasis JAV vadovas dažnai viešai deklaruoja, kad mato save ne 4, bet 8 metų kadencijoje, tačiau dalis visuomenės su nekantrumu laukia apkaltos proceso. Kaip turėtų nusižengti D.Trumpas, kad jam būtų iškeltas apkaltos procesas?  

– Kalbėti apie apkaltos procesą dar labai anksti. JAV Senate ir Atstovų rūmuose daugumą sudaro Respublikonų partija, o jos atstovai neturi jokio intereso „pakasinėti“ savo pačių pamatų. Net jei Federalinis tyrimų biuras, dabar tiriantis Rusijos vaidmenį JAV prezidento rinkimų kampanijoje, paskelbtų kokios nors kompromituojančios medžiagos apie D.Trumpą, reikėtų ne tik visų demokratų balsų, bet dar ir 24 respublikonų Atstovų Rūmuose ir 19-likos Senate, kad tai taptų realybe. Tad kol kas apkaltos procesas primena tik muilo burbulą.

– Ar D.Trumpo vadovavimas nepakenks santykiams su Kinija?

– Turint omenyje, kad D.Trumpas remia ekonominį protekcionizmą ir ne kartą yra iškoneveikęs Kinijos ekonominę politiką, dvišalių santykių atšalimas turbūt neišvengiamas. Klausimas tik, kaip toli bus nueita. Jau dabar naujasis JAV vadovas bando spausti Kiniją naudodamas geopolitines kortas. Jo telefoninis pokalbis su Taivano prezidentu bei jo komandos narių viešai išsakytos abejonės dėl Kinijos teritorinių ambicijų Pietų Kinijos jūroje akivaizdžiai didina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. Jei D.Trumpas nuspręs kvestionuoti dar ir prekybinius santykius, tai turės globalias pasekmes. Nemanau, kad tokiame prekybiniame konflikte JAV bus nugalėtoja. Veikiausiai nukentėtų abi pusės, o laimėtojų reikėtų ieškoti kažkur kitur. 

  • Ainius Lašas
  • Ainius Lašas