Geriausio architektūros baigiamojo darbo autorė: miesto plėtroje reikia vengti lengvabūdiškumo

2016-10-28 10:30

Spalį  apdovanoti tarptautinio, architektūros studentų baigiamųjų darbų, konkurso  laureatai. Kauno architektūros festivalis „KAFe2016“ kvietė dalyvauti bet kurios pasaulio šalies architektūros ir urbanistikos studijų mokyklos studentus, pristatant projektus, susijusius su miesto centrinės dalies vystymu ir miesto bendruomenių vaidmeniu šiame procese.

Konkurso nugalėtoja bei 1000 eurų premijos laimėtoja tapo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) alumnė Eglė Pilipavičiūtė, kuri mielai sutiko pasidalinti savo Kauno miesto urbanistinio vystymosi ir plėtros vizija bei požiūriu į įvairius architektūros konkursus.

Konkurso nugalėtoja bei 1000 eurų premijos laimėtoja tapo KTU SAF alumnė Eglė Pilipavičiūtė (d.)

– Kas paskatino sudalyvauti konkurse „KAFe2016“?

– Norėjau įvertinti KTU įgytas žinias bei savo sugebėjimus. Buvo įdomu išbandyti save bei palyginti save su kitais Lietuvos ir užsienio studentais.

– Papasakoti apie darbą, kurį pateikėte konkursui?

– Kauno miesto poreikis plėstis privertė įvertinti neišnaudotas teritorijas miesto centre. Nagrinėjamas 8,57 hektarų ploto industrinis kvartalas šalia Nemuno pakrantės yra apleistas ir miesto struktūroje veikia kaip barjeras, kuriantis ekonomiškai ir socialiai nepatrauklią aplinką. Nagrinėjamai teritorijai yra būtina nauja tvarkymo koncepcija siekianti kurti pridėtinę vertę.

Vykę svarstymai dėl mokslo ir inovacijų centro statybos Kaune, vertė ieškoti racionalesnio sprendimo statybos vietos parinkimui įvertinant didesnį regeneruojamų apleistų teritorijų plėtros ir integracijos potencialą. Darbe svarstoma galimybė naująjį centrą statyti minėtoje teritorijoje tarp Kaunakiemio g. ir Karaliaus Mindaugo pr.

– Kodėl, jūsų manymu, ši vieta palankesnė mokslo ir inovacijų centro statybai?

– Projekto sprendiniais siekiama suteikti daugiau naudos tiek miestui, tiek privatiems savininkams, o juos formuojant – vengti lengvabūdiškos plėtros principų taikymo. Teritorijoje nustatomi ir išsaugomi svarbiausi paveldo objektai, jų dalys, bei pritaikomas alternatyvus jų panaudojimas. Tokiu būdu išsaugomas bei papildomas istorinis identitetas rajono ir Kauno miesto kontekste.

Darbe integruotas mokslo ir inovacijų centras su kitomis funkcijomis bei jungtimis sukurtų unikalią, finansiškai bei emociškai patrauklią erdvę verslininkams bei miesto gyventojams. Į teritoriją integruotas centras taptų stimuliuojančių ir esminiu elementu teritorijoje bei rajone. Jo funkcinis ir erdvinis ryšys su viešąja erdve užtikrintų jos patrauklumą bei išnaudojimą, nes joje numatomos lauko parodos, renginiai bei moksliniai – technologiniai bandymai bei jų panaudojimas centro eksploatacijai.

– Kaip pasikeistų urbanistinis Kauno portretas įgyvendinus projekte pateikiamas idėjas?

– Panaudojus apleistos teritorijos potencialą plėtrai, būtų sumažintas urbanistinis miesto išsiplėtimas bei pagerintas miesto teritorijos išnaudojimas. Panaudojus kultūros paveldo objektus naujoje plėtros vizijoje būtų išsaugomas vietos identitetas Kauno miesto struktūroje. Siekiant kompaktiškumo, būtų pakeistas Karaliaus Mindaugo pr. profilis, todėl gatvės struktūra taptų tinkama miesto centro teritorijai. Miesto augimo, adaptyvumo skatinimui būtų sukurta multifunkcinė teritorija, apimanti gyvenamąją, pramonės, prekybos, rekreacijos funkcijas, sugebanti keistis pagal ekonomines situacijas.

Teritorijos centre gimtų nauja gyvybinga kultūrinė – socialinė erdvė, kuri būtų patraukli investuotojams bei gyventojams dėl stiprių klasterinių ir viešųjų erdvių. Sukūrus svarbiausius ryšius tarp gretimų teritorijų bei upės būtų užtikrinta žmonių ir programos cirkuliacija, kas sustiprintų ,,vietos išnaudojimą“.

Ar iki laimėtojų paskelbimo turėjote galimybę susipažinti su konkurentų darbais?

– Buvau susipažinusi tik su KTU grupiokų, kurie ketino dalyvauti konkurse, baigiamaisiais projektais. Kitų studentų darbus pamačiau tik parodos dieną.

Tuomet, veikiausiai, iki paskutinės minutės nebuvote tikra, jog pavyks iškovoti pirmąją vietą?

– Iš ties laimėti pirmą vietą nesitikėjau. Tikiu savo projekto idėjomis ir aktualumu dabartiniame miesto vystyme, tačiau abejojau dėl grafinės projekto dalies. Vis tik vyliausi, jog komisijai bus aktualesni projekto sprendiniai ir racionalumas, negu puikiausiai išdirbta grafika, tad labai apsidžiaugiau įvertinimu. Tai leido labiau patikėti savo žiniomis bei sugebėjimais ir, žinoma,  paskatino dar labiau tobulėti profesinėje srityje kaip architektei.

Pati savo jėgas jau išbandėte, tačiau ar rekomenduotumėte architektūros studijų srities studentams dalyvauti įvairiuose konkursuose?

– Žinoma. Dalyvavimas konkursuose skatina pasitempti, palyginti savo sugebėjimus. Rimtesnių konkursų rezultatai taip pat gerai atskleidžia studentų kūrybinį lygį bei potencialą.  Manau, jog teisingiausia dalyvauti anoniminiuose konkursuose, kur ,,simpatiškumo“ rodiklis turi mažiau įtakos rezultatui. Dalyvavimas ar net laimėjimas gali būti svarbus argumentas įsidarbinant, parodantis studento drąsą rizikuoti ir sugebėjimą laiku pristatyti projektą. Į konkursuose atskleidžiamą studentų potencialą taip pat turėtų atsižvelgti ir aukštosios mokyklos tobulindamos studijų programas. Norėdamos garsinti savo aukštąją mokyklą konkursuose – turi investuoti į dėstytojus ir dėstomą medžiagą. 

  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •