en
en

Laikinasis akademinis reguliaminas

Patvirtinta KTU Senato 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. V3-S-48

I skyrius. Bendrosios nuostatos

  1. Laikinasis akademinis reguliaminas (toliau – Reguliaminas) nustato Kauno technologijos universitete (toliau – Universitete) vykdomų studijų, mokslinių tyrimų (meninės veiklos) ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros organizavimo ir jų finansavimo bendruosius principus bei vidinę jų kokybės užtikrinimo sistemą, kvalifikacijų, kvalifikacinių laipsnių, mokslo (meno) daktaro laipsnių įgijimo Universitete tvarką.
  2. Reguliaminas parengtas vadovaujantis Universiteto statutu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu ir kitais su aukštojo mokslo reglamentavimu susijusiais teisės aktais.
  3. Reguliamine naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir kituose aukštąjį mokslą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas.

II skyrius. Mokslo ir studijų valdymas

  1. Universiteto mokslo ir studijų politiką nustato Universiteto taryba ir senatas, įgyvendina rektorius, prorektoriai, administracijos tarnybos ir akademiniai padaliniai.
  2. Universiteto taryba tvirtina Universiteto misiją, viziją, strateginį planą, Statuto pakeitimus, Universiteto struktūros pertvarkos planus ir studijų kainą, bendrą vietų, į kurias priimami studentai, skaičių.
  3. Universiteto senatas tvirtina Reguliaminą, studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (kultūrinė, socialinės) plėtros, meno programas, vertina studijų, mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį, tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, atestavimo ir konkursų nuostatus.
  4. Rektorius vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrina strateginio plano įgyvendinimą: leidžia įsakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams; priima ir atleidžia darbuotojus; Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus ir klausytojus; skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas; įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; nustato studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą ir atostogų laikotarpius.
  5. Rektoriui akademinius reikalus padeda įgyvendinti prorektoriai ir administracijos padaliniai: Mokslo tarnyba, Studijų tarnyba, Studentų reikalų tarnyba, Finansų tarnyba, Informacinių sistemų tarnyba, Strategijos įgyvendinimo ir kokybės užtikrinimo tarnyba ir kitos tarnybos bei skyriai, veikiantys pagal rektoriaus tvirtinamus nuostatus.
  6. Pirmojo lygmens akademiniai padaliniai – fakultetai, kuriems vadovauja dekanai, organizuojantys studijų procesą ir mokslinę veiklą fakultete, turi savivaldos institucijas – tarybas ir patariamąsias institucijas – dekanatus, veikiančius Statuto nustatyta tvarka.
  7. Pirmojo lygmens akademiniai padaliniai – mokslo institutai ir centrai, kuriems vadovauja direktoriai, turi patariamąsias institucijas – tarybas, veikiančias Statuto nustatyta tvarka.
  8. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos studijų programoms koordinuoti, jas tobulinti ir jų kokybei užtikrinti sudaromi studijų programų komitetai (toliau – Programų komitetai). Programų komitetų veiklos nuostatus ir kiekvieno Programų komiteto sudėtį tvirtina rektorius. Programų komitete turi būti studentų ir išorės institucijų atstovų.
  9. Programų komitetas, bendradarbiaudamas su fakultetais ir jų katedromis, kitais akademiniais padaliniais bei Studentų atstovybe ir atsižvelgdamas į jų pasiūlymus, teikia to fakulteto, kuriam priskiriami studijų programos studentai, tarybai naujų studijų programų ir jų specializacijų projektus ir pasiūlymus dėl Studijų ir mokymo programų registre įregistruotų programų panaikinimo ir vykdomų programų modulių tobulinimo ar naujų parengimo.
  10. Pasiūlymus dėl naujų programų ir jų specializacijų steigimo ir vykdomų programų tobulinimo ar panaikinimo programų komitetas, suderinęs su fakulteto taryba, pateikia Studijų tarnybai, o ši apibendrintus pasiūlymus teikia aprobuoti rektoriui. Studijų programas steigia ir naikina Senatas.
  11. Programų komitetas tiesiogiai ar konkurso tvarka užsako ir atestuoja kuruojamų studijų krypčių modulius.
  12. Programų komitetas planuoja, užsako parengti ir vertina metodinę literatūrą. Jis skiria recenzentus parengtai mokomajai ir metodinei medžiagai įvertinti ir, atsižvelgdamas į jų vertinimus ir rekomendacijas, ją įvardija metodine medžiaga, mokomąja knyga arba teikia Leidybos komisijai įvardyti vadovėliu.
  13. Mokslinių tyrimų veiklai koordinuoti pagal atskiras mokslo kryptis arba jų grupes sudaromos rektoriui (mokslo prorektoriui) pavaldžios mokslo krypčių komisijos (toliau – Komisijos). Jos atlieka mokslo programų paraiškų ir ataskaitų bei mokslo leidinių ekspertizę, rengia tyrimų finansavimo projektus ir atlieka kitus rektoriaus (mokslo prorektoriaus) pavedimus.
  14. Doktorantūros procesui koordinuoti visoms mokslo kryptims, kurioms teisę vykdyti doktorantūrą suteikia švietimo ir mokslo ministras, sudaromi doktorantūros komitetai arba, jeigu doktorantūros teisė suteikta kelioms mokslo ir studijų institucijoms, jungtinės doktorantūros komitetai (toliau – doktorantūros komitetai).

III skyrius. Studijos

I skirsnis. Studijų sistemos sandara
II skirsnis. Studijų programos
III skirsnis. Priėmimas į Universitetą
IV skirsnis. Akademinė informacijos sistema
V skirsnis. Studijų planavimas
VI skirsnis. Studijų rezultatų vertinimas
VII skirsnis. Akademinis judrumas ir dalinių studijų rezultatų (modulių) įskaitymas
VIII skirsnis. Praktikos
IX skirsnis. Baigiamasis darbas
X skirsnis. Dėstytojų pedagoginio darbo planavimas ir apskaita
XI skirsnis. Studijų finansavimas
XII skirsnis. Studijų nutraukimas ir pertraukimas
XIII skirsnis. Studijų baigimas
XIV skirsnis. Diplomai, diplomo priedėliai (priedai), studijų pažymėjimai
XV skirsnis. Vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema

I skirsnis. Studijų sistemos sandara

  1. Universitete vykdomos laipsnį suteikiančios, laipsnio nesuteikiančios ir kitos (papildomosios, dalinės) studijos. Studijos Universitete organizuojamos nuolatine ir ištęstine formomis.
  2. Universitete vykdomos trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmosios (baigus suteikiamas krypties (šakos) bakalauro laipsnis, programų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų); antrosios (baigus suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, programų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 kreditų); trečiosios (suteikiamas mokslo daktaro laipsnis). Doktorantūra organizuojama pagal mokslo krypčių mokslo doktorantūros reglamentus, kuriuos, suderinus su Lietuvos mokslo taryba, tvirtina Senatas arba rektorius.
  3. Studijos Universitete organizuojamos pagal Senato patvirtintas studijų programas, įregistruotas Studijų ir mokymo programų registre.
  4. Pirmosios pakopos studijoms Universitete nustatyta bazinė 20 auditorinių valandų (pagal srautų tvarkaraštį vedamų paskaitų, praktinių užsiėmimų, laboratorinių darbų) savaitė (studijuojant nuolatine forma), antrosios pakopos – bazinė 16 auditorinių valandų savaitė. Likęs laikas skiriamas studijų modulių aprašuose nustatytam studento savarankiškam darbui.
  5. Studijų programos turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose studijų krypties (krypčių grupės) aprašuose, arba švietimo ir mokslo ministro bendruosius reikalavimus, jei nėra patvirtintų specialiųjų reikalavimų.
  6. Pirmosios pakopos studijų programa gali būti skirta:
    1) vienos pagrindinės krypties studijoms, kurias baigus suteikiamas krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis;
    2) vienos pagrindinės krypties studijoms su tos pačios krypties (šakos) specializacija, kurias baigus suteikiamas krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis;
    3) dviejų krypčių – pagrindinės krypties ir aukštosios mokyklos nustatytos ir studento pasirenkamos gretutinės krypties – studijoms, kurias baigus suteikiamas dvigubas – pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis;
    4) dviejų ar daugiau krypčių (gali būti skirtingų studijų sričių) integruotoms studijoms, kartu su užsienio universitetais vykdomoms pagal jungtines studijų programas.
  7. Antrosios pakopos studijų programos gali būti orientuotos į gilesnes krypties studijas, taip pat jos gali būti tarpkryptinės ar tarpsritinės, orientuotos į darbo rinkos poreikius, tačiau bet kuriuo atveju jos turi būti grįstos Universitete sukaupta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros patirtimi ir turėti tos krypties (krypčių) kompetentingų dėstytojų. Studijų programos pobūdis turi būti nurodomas ir pagrindžiamas studijų programos apraše.
  8. Vientisosios studijos gali būti organizuojamos tik tais atvejais, kai pirmojoje studijų pakopoje specialisto parengti neįmanoma, o ilgesnes studijas skaidyti į dvi pakopas yra netikslinga ir tai nustatyta teisės aktuose. Baigusiems vientisąsias studijas suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis ir/arba kvalifikacija.
  9. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti.

II skirsnis. Studijų programos

  1. Studijų programa – tam tikros krypties (krypčių) studijų turinio (studijų rezultatų), studijų metodų, studijavimo pasiekimų vertinimo metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas.
  2. Studijų programos, jos modulių apimtis nustatoma kreditais ir turi būti vienoda nepriklausomai nuo studijų formos (nuolatinės, ištęstinės).
  3. Studijų programos aprašas yra pagrindinis programos dokumentas, kurio pagrindu programa įregistruojama Studijų ir mokymo programų registre ir įrašoma į Universiteto akademinę informacinę sistemą. Studijų programos aprašo sandarą tvirtina rektorius.
  4. Kiekvienos studijų programos studijų tikslai turi būti aiškiai suformuluoti ir susieti su asmens, užbaigusio studijas pagal tą programą, įgyjamais studijų rezultatais (žiniomis, mokėjimais ir įgūdžiais). Jeigu baigus studijų programą įgyjama kvalifikacija, kuriai reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos ar tarptautiniais teisės aktais, studijų tikslai turi būti susieti su šiuose dokumentuose nustatytais reikalavimais. Studijuojamų modulių tikslai, studijų rezultatai, studijų metodai, reikalavimai stojantiesiems turi būti pagrįsti studijų programos tikslais. Studijų programos apimtis, pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija, materialioji studijų bazė turi būti pakankami studijų programos tikslams pasiekti.
  5. Studijų programoje turi būti numatyta galimybė ir nurodyta tvarka, sudaranti sąlygas studentui laisvai pasirinkti modulius, kurie studijuojami toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje.
  6. Studijų programos, kurią baigus suteikiamas dvigubas bakalauro laipsnis, apraše turi būti nurodytos studijų rinkimosi galimybės: gretutinės krypties (šakos) studijų pasirinkimo tvarka ir principai arba tikslus gretutinių krypčių (šakų) sąrašas, arba konkreti gretutinė kryptis (šaka). Gretutinės studijų krypties (šakos) studijų vykdymo reikalavimus tvirtina Universiteto senatas.
  7. Studijų modulis dėstomas vieną semestrą. Studijų modulis – iš vieno/kelių turinio požiūriu susijusių ir integruotų dalykų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į studijų rezultatus. Rekomenduojama 3 arba 5 kreditų bazinė apimtis vienam moduliui bei atitinkamas kartotinis.
  8. Kiekvieno studijų modulio, išskyrus praktikas, semestrinius ir baigiamuosius projektus, studijos baigiamos egzaminu. Visi studento studijuoti moduliai įvertinami pažymiu.
  9. Per semestrą egzaminų skaičius pirmojoje studijų pakopoje ir studijuojant pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas negali būti didesnis kaip 7, antrojoje pakopoje – 5, neįskaitant studento kartojamų ar papildomai pasirinktų modulių, pastarųjų negali būti renkamasi daugiau kaip du.
  10. Studijų modulis studijų programoje gali būti priskiriamas bendrųjų universitetinių studijų, pagrindinės studijų krypties, gretutinės studijų krypties, gilesnės specializacijos toje pačioje kryptyje (šakoje) modulių grupėms. Pagal privalomumo pobūdį studijų modulis studijų programoje gali turėti privalomo, pasirenkamo iš alternatyvių studijų modulių sąrašo, laisvai pasirenkamo studijų modulio statusą.
  11. Profesinė praktika ir baigiamasis darbas (baigiamasis projektas) yra atskiri studijų moduliai, priklausantys pagrindinės studijų krypties arba gretutinės studijų krypties modulių grupei.
  12. Studijų modulio medžiaga įsisavinama studento auditorinio ir savarankiško darbo, taip pat praktikų metu. Auditorinis darbas apima paskaitas ir praktinius užsiėmimus (laboratorinius darbus, pratybas, seminarus, grupines konsultacijas ir pan.). Studento savarankiškas darbas – tai semestrinių projektų (mokslinių tyrimų, technologinių ir kt.) rengimas, probleminių užduočių atlikimas, apžvalgų rengimas, atvejų analizė, teorinės ir metodinės medžiagos studijavimas, pasirengimas paskaitoms, laboratoriniams darbams ir pratyboms, tarpiniams atsiskaitymams ir egzaminui ir kita žinioms, gebėjimams ir įgūdžiams įgyti skirta veikla. Kontaktinis darbas apima auditorinį darbą ir savarankiško darbo dalį (paskaitas, laboratorinius darbus, pratybas, seminarus, grupines ir individualias konsultacijas ir pan.). Kontaktinio darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 40 procentų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programos apimties, išskyrus studijų modulius, skirtus praktikai, baigiamiesiems darbams ir semestriniams projektams. Kontaktinis darbas gali būti ir nuotolinis.
  13. Studijų modulių aprašuose turi būti nurodyti modulio pavadinimas, studijų kryptis, studijų pakopa, modulių grupė, santrauka, tikslai, siekiami studijų rezultatai, nagrinėjamos temos, pagrindinė ir kita literatūra, studijų metodai, žinių ir gebėjimų (pasiekimų) įvertinimo tvarka, užsiėmimams reikalingos patalpos, techninė bazė ir programinė įranga, studento auditorinio ir savarankiško darbo formos ir jų apimtys, atsakingų ir dėstančių dėstytojų pavardės. Už modulį atsakingais gali būti skirti du ar daugiau dėstytojų.
  14. Studijų modulių parengimą, atestavimą ir registravimą reglamentuoja rektoriaus patvirtinti Studijų modulių atestavimo nuostatai.
  15. Daugelyje studijų programų pasikartojantiems studijų rezultatams, susijusiems su bendrosiomis universitetinėmis studijomis ir studijų krypties (krypčių) pagrindų studijomis, ugdyti sudaromi universalūs studijų moduliai. Jų sąrašą tvirtina Senatas. Rektorius parenka akademinius padalinius, kuriems pavedama vykdyti šiuos studijų modulius.
  16. Studijų programos bendrųjų, pagrindinės ir studento pasirinktos gretutinės krypties arba specializacijos studijų modulių, praktikos, studento laisvai pasirenkamų modulių pavadinimai, apimtis kreditais ir įvertinimai įrašomi diplomo priedėlyje.
  17. Studijų programos pedagoginis personalas turi tenkinti pakopos, lygmens ir studijų krypties reikalavimus:
    1) pirmosios pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip pusę studijų krypties modulių apimties turi dėstyti mokslininkai arba pripažinti menininkai (meno dalykus);
    2) antrosios pakopos studijose ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai studijų programa orientuoja į praktinę veiklą) visų studijų modulių dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį arba būti pripažinti menininkai, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai studijų programa orientuoja į praktinę veiklą) krypties modulių dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus modulius. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties modulių apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Jeigu studijų programa orientuoja į praktinę veiklą, iki 40 procentų krypties modulius dėstančių dėstytojų turi būti aukštos kvalifikacijos praktikai arba dalyvavę stažuotėse, kėlę kvalifikaciją dėstomoje studijų kryptyje ar kitaip gilinę praktinės veiklos patirtį per akreditacijos laikotarpį.
  18. Materialinė ir metodinė bazė studijų programai įgyvendinti turi tenkinti studijų krypties apraše nustatytus reikalavimus ir turi būti pristatyta studijų programos apraše.
  19. Parengtą studijų programą fakulteto tarybos teikimu, įsitikinęs, kad ją įgyvendinantis fakultetas ir jo partneriai turi pakankamą potencialą ir vykdomų mokslinių darbų sąryšį su ja, ir įvertinęs programos atitiktį pakopos, lygmens ir studijų krypties reikalavimams, tvirtina Senatas.
  20. Universiteto senato patvirtinta programa yra teikiama akredituoti įgaliotai akredituojančiai institucijai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Akreditavimo rezultatai skelbiami Universiteto tinklalapyje.
  21. Studijų programos kokybė užtikrinama vykdant nuolatinę stebėseną, vidinį ir išorinį vertinimą. Remiantis stebėsenos, vertinimo ir akreditavimo išvadomis studijų programa turi būti kasmet atnaujinama studijų programų komiteto sprendimu. Pakeitimai turi būti paskelbti Universiteto tinklalapyje.
  22. Jei per programos akreditavimo laikotarpį keičiama programos apimtis, studijų kryptis arba sujungiamos dvi ar daugiau studijų programų, visos jos turi būti įvertintos ir akredituotos pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką.

III skirsnis. Priėmimas į Universitetą

  1. Senatas kasmet iki Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerijos) nustatytos datos patvirtina Priėmimo į pirmosios ir antrosios pakopų studijas taisykles, nustatančias būtinus minimalius išsilavinimo reikalavimus, reikalaujamus stojantiesiems pateikti dokumentus, stojamosios įmokos dydį ir kitą stojimui reikalingą informaciją, taip pat konkursinių eilių sudarymo principus ir kriterijus, kurie kiekvienai studijų pakopai gali būti nustatyti atskirai.
  2. Studijuoti priimama tik į Ministerijos nustatyta tvarka įregistruotas studijų programas.
  3. Reikalavimai asmenims, priimamiems į studijų programas, turi būti nurodomi ir pagrindžiami studijų programos apraše. Magistrantūros studijų programos apraše nurodoma, kurios srities, krypties ar krypčių (šakos ar šakų) pirmosios pakopos studijas turi būti baigęs asmuo, priimamas studijuoti pagal tą studijų programą.
  4. Reikalaujamą atitinkamai studijų pakopai išsilavinimą būtina paliudyti Lietuvos Respublikos institucijų, turinčių licencijas mokymo ar studijų veiklai, išduotais išsilavinimo atestatais, pažymėjimais ir diplomais arba analogiškais Lietuvoje pripažįstamais dokumentais, išduotais kitų šalių mokymo ir studijų institucijų.
  5. Galimą priimti studentų skaičių pagal studijų sritis, neišskiriant valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų vietų, nustato Universiteto taryba. Šių skaičių paskirstymą pagal atskiras studijų kryptis ar programas nustato rektorius. Priėmimo konkursą pagal Senato patvirtintas priėmimo taisykles organizuoja ir vykdo Studijų ir Mokslo tarnybos, doktorantūros komitetai ir rektoriaus įsakymu skiriamos fakultetų priėmimo komisijos. Pirmojoje pakopoje, kurioje vykdomas bendrasis priėmimas šalies mastu, priėmimą atlieka Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Priėmimas į antrosios pakopos studijas vykdomas organizuojant bendrą konkursą į visas Universitete vykdomas antrosios pakopos studijų programas pagal bendrą stojančiojo prašymą.
  6. Asmenys, atitinkantys stojimo reikalavimus, laiku įteikę prašymą, sumokėję stojamąją įmoką (jei numatyta priėmimo taisyklėse), išlaikę numatytus stojamuosius egzaminus ar testus ir laimėję konkursą su Universitetu pasirašo studijų sutartį. Valstybės finansuojamos vietos studento studijų sutarties sąlygas nustato švietimo ir mokslo ministras. Studijuojančio valstybės nefinansuojamoje vietoje studento studijų sutartyje numatomas studijų kainos dydis ir mokėjimo tvarka, Universiteto teikiamos studentui paslaugos, studento įsipareigojimai ir kitos studijų sąlygos. Sutarčių formas tvirtina rektorius. Studento priėmimas įforminamas rektoriaus įsakymu. Priimtas studijuoti asmuo turi sumokėti Universiteto tarybos nustatytą registracijos įmoką. Studentui įteikiamas studento pažymėjimas ir jis įgyja teisę studijuoti Universitete bei naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis ir gauti nustatytą paramą.
  7. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų pirmąjį kursą turi teisę būti priimti asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Stojantieji į pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami atskirai į studijų programos nuolatinę ir ištęstinę studijų formą, vadovaujantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrojo priėmimo tvarkos aprašo bendrosiomis nuostatomis ir Universiteto priėmimo taisyklėmis. Asmenys, tenkinantys reikalavimus, bet nelaimėję konkurso valstybės finansuojamai vietai gauti, gali studijuoti savo lėšomis.
  8. Į Universiteto antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, atskirai į studijų programos nuolatinę ir ištęstinę studijų formą, vadovaujantis Universiteto priėmimo taisyklėmis. Priimtas studijuoti asmuo turi sumokėti Universiteto tarybos nustatytą registracijos įmoką. Asmenys, tenkinantys reikalavimus, bet nelaimėję konkurso valstybės finansuojamai vietai gauti, gali studijuoti savo lėšomis.
  9. Į antrosios pakopos studijų programas stojantys bakalauro laipsnį turintys asmenys tais atvejais, kai jų pasiekti studijų rezultatai (jiems baigus kitos krypties ar srities pirmosios pakopos studijų programas) netenkina priėmimo į konkrečios studijų krypties studijų programas reikalavimų, nurodytų programos apraše ir priėmimo taisyklėse, turi būti baigę papildomąsias studijas, kurių vykdymo reikalavimus tvirtina rektorius.
  10. Į antrosios pakopos studijų programas stojantys profesinio bakalauro laipsnį turintys asmenys turi būti baigę papildomąsias studijas arba turėti Priėmimo į pirmosios ir antrosios pakopų studijas taisyklėse nurodytos apimties praktinės veiklos patirties.
  11. Priėmimo į doktorantūrą konkurse gali dalyvauti asmenys, baigę magistrantūros ar vientisąsias studijas, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
  12. Konkurso tvarka priimama atskirai į doktorantūros nuolatinės ir ištęstinės studijų formų valstybės finansuojamas vietas tose mokslo kryptyse (šakose), kurioms doktorantūros teisę yra suteikęs švietimo ir mokslo ministras. Asmenys, tenkinantys doktorantūros reikalavimus, bet nelaimėję konkurso, gali studijuoti savo lėšomis.
  13. Į antrąjį ir aukštesnius semestrus priimami (grąžinami, perkeliami) asmenys, turintys reikiamą išsilavinimą ir Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje įvykdę ne mažesnę kaip vieno semestro apimties pasirinktos studijų krypties (šakos) studijų programos dalį.
  14. Priimtas studijuoti asmuo turi sumokėti Universiteto tarybos nustatytą registracijos įmoką. Visų pakopų studentai iš nepasiturinčių šeimų arba vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti piniginę socialinę paramą, pateikę tai patvirtinančius dokumentus ir prašymą, nuo registracijos įmokos rektoriaus sprendimu gali būti atleidžiami.
  15. Studijų moduliai įskaitomi, jeigu jie atitinka Rektoriaus patvirtinta studijų rezultatų įskaitymo tvarka nustatytus formaliuosius ir dalykinius reikalavimus numatytiems studijų rezultatams ir studijų moduliams tos programos, į kurią asmuo nori būti priimtas.
  16. Ne mažiau kaip vieno semestro apimties universitetinių ar koleginių studijų dalį baigę asmenys gali būti priimti studijuoti aukštesniame semestre. Priėmimas į aukštesnį semestrą vykdomas prieš pat jam prasidedant. Priėmimo į aukštesniuosius semestrus tvarkos aprašą tvirtina rektorius.
  17. Į laipsnio neteikiančias studijas konkurso tvarka, vadovaujantis Universiteto priėmimo taisyklėmis, priimami aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

IV skirsnis. Akademinė informacijos sistema

  1. Akademinės informacijos sistemos (toliau – AIS) paskirtis – registruoti Kauno technologijos universiteto studentus ir klausytojus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir pagal Universitete nustatytą tvarką teikti studijų proceso valdymo reikmėms, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims su studijomis susijusius duomenis, atlikti kitus informacinės sistemos duomenų tvarkymo veiksmus.
  2. AIS veikia kaip institucinė informacijos sistema. AIS nuostatus ir duomenų saugos nuostatus tvirtina rektorius.
  3. Pagrindinis AIS duomenų tvarkytojas yra Studijų ir Mokslo tarnybos, o duomenų tvarkytojai – Tarptautinių ryšių skyrius, Studentų reikalų tarnyba ir kiti studijų paslaugas teikiantys Universiteto padaliniai.
  4. AIS duomenų naudotojai ir paslaugų gavėjai yra Universiteto padaliniai, studentai ir klausytojai.
  5. AIS duomenų teikėjai yra Universiteto studentai ir klausytojai, dėstytojai ir kiti tyrėjai, administracijos darbuotojai.
  6. Universiteto teikiamoms vidaus ir išorės ataskaitoms naudojami tik AIS sukaupti duomenys.

V skirsnis. Studijų planavimas

  1. Studijos organizuojamos pagal Studijų kalendorių, kuris sudaromas kiekvienų mokslo metų pradžioje kitiems mokslo metams. Studijų kalendorių tvirtina rektorius.
  2. Studijos Universitete vyksta semestrais. Mokslo metus sudaro du semestrai – rudens ir pavasario. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d. Rudens semestro studijos prasideda rugsėjo 1 d. ir trunka iki sausio 31 d. Laikotarpis nuo gruodžio 25 d. iki sausio 1 d. skiriamas studentų Kalėdų atostogoms. Pavasario semestro studijos prasideda vasario 1 d. ir trunka iki birželio 30 d. Šio semestro metu studentams suteikiamos savaitės trukmės Velykų atostogos. Egzaminų sesijos organizuojamos sausio ir birželio mėnesiais, joms skiriama po 4 savaites. Vasaros metu studentams suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos. Tikslus mokslo metų studijų grafikas skelbiamas Universiteto tinklalapyje ir Akademinėje informacijos sistemoje.
  3. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijų tvarkaraščius sudaro fakultetų dekanatai ir paskelbia akademinėje informacijos sistemoje ir fakulteto viešojo informavimo priemonėse ne vėliau kaip prieš mėnesį iki semestro pradžios. Tvarkaraščio sudarymo tvarkos aprašą tvirtina rektorius. Į tvarkaraščius įtraukiami visi numatyti vesti studijų moduliai. Racionaliai organizuoti bendrųjų universitetinių studijų ir laisvai pasirenkamų modulių auditorinius užsiėmimus talkina Studijų tarnyba. Tvarkaraštį tvirtina fakulteto dekanas. Egzaminų tvarkaraščiai sudaromi dėstytojo bei studentų susitarimu, juos tvirtina fakulteto dekanas ir paskelbia ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki egzaminų sesijos pradžios.
  4. Doktorantūros studijų tvarkaraščius sudaro ir skelbia Mokslo tarnyba. Doktorantūros egzaminų komisijų sudėtį ir egzaminų tvarkaraščius tvirtina mokslo prorektorius.
  5. Doktorantai studijų modulius studijuoja pagal Mokslo doktorantūros reglamento nuostatas. Doktorantai studijuoja pagal kartu su moksliniu vadovu sudarytus individualiuosius studijų ir mokslinių tyrimų planus, suderintus su mokslo krypties doktorantūros komitetu ir patvirtintus Mokslo tarnybos direktoriaus. Doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip trys moduliai, kurių apimtis – ne mažiau kaip 30 kreditų. Kartu doktorantas atlieka mokslinį tiriamąjį darbą ir rengia daktaro disertaciją.
  6. Pirmosios ir antrosios pakopos studentai iki mokslo metų pradžios privalo Akademinėje informacijos sistemoje registruotis mokslo metams (ne vėliau kaip iki birželio mėnesio 15 d.). Naujai priimti studentai įregistruojami automatiškai. Akademinėje informacijos sistemoje aktyvuojamas tik užsiregistravusio studento individualusis planas. Studentų registravimo tvarka nustatoma rektoriaus įsakymu. Ji siejama su studentų duomenų teikimu Lietuvos studentų registrui.
  7. Kiekvieną pavasario semestrą registruoti kitiems mokslo metams studentai sudaro ateinančių mokslo metų individualiuosius studijų planus. Juos jie gali patikslinti per pirmąją mokslo metų savaitę. Pirmojo kurso studentams preliminarius individualiuosius planus parengia dekanatai, juos pirmojo kurso studentai per pirmąją semestro savaitę gali pasikoreguoti, jei pirmajame semestre yra numatyta pasirenkamų dalykų. Sudarant individualiuosius studijų planus studentus konsultuoja studijų programų komitetai, dekanatai, katedros ir modulių dėstytojai. Savo sudarytą individualųjį studijų planą studentas per pirmąją mokslo metų savaitę privalo patvirtinti Akademinėje informacijos sistemoje.
  8. Studento, pasirinkusio nuolatinę studijų formą, individualiojo studijų plano vienerių mokslo metų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 45 kreditai ir ne didesnė kaip 60 kreditų; pasirinkusio ištęstinę studijų formą, individualiojo studijų plano apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 kreditų ir ne didesnė kaip 45 kreditai. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai studentui yra įskaityti anksčiau surinkti kreditai ir pasiekti studijų rezultatai, arba jis kartoja modulį, arba turi papildomai pasirinktų modulių.
  9. Į individualųjį studijų planą turi būti įrašyti visi pasirinktos studijų programos tų mokslo metų privalomieji studijų moduliai, likusius kreditus studentas gali panaudoti formuodamas individualų studijų modulių rinkinį.
  10. Sudarant individualųjį studijų planą, suderinus su studijų programos koordinatoriumi komitetu, galima programoje nurodytus modulius pakeisti giminingo turinio moduliais iš kitos Universiteto ar kitos aukštosios mokyklos studijų programos.
  11. Jei studijų programoje yra numatyta galimybė įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį, studentai gali rinktis studijų programos komiteto nustatytų arba studento paties pasirinktos gretutinės krypties studijų programos modulius. Prašymą studijuoti gretutinės krypties studijų programą studentas pateikia fakulteto, vykdančio pasirinktos gretutinės studijų krypties programą, dekanatui iki balandžio 1 d. Studentų pateiktus prašymus pagal nustatytus kriterijus vertina ir konkurso rezultatus ne vėliau kaip gegužės 1 d. skelbia gretutinės krypties studijas vykdantis padalinys.
  12. Individualieji studijų planai dekanato pasiūlymu (pavyzdžiui, dėl nepakankamo studijuoti studijų modulį užsirašiusio studentų skaičiaus) gali būti koreguojami ne vėliau kaip per pirmąsias dvi mokslo metų savaites. Vėliau šie planai gali būti keičiami tik dėl padarytų klaidų ar dėstytojų sudėties pasikeitimų.
  13. Sudarytus individualiuosius studijų planus ir jų pakeitimus tvirtina dekanas. Jie tampa pagrindu planuoti dėstytojų pedagoginio darbo apimtį, skirti lėšų dėstytojų darbo užmokesčiui ir kitoms išlaidoms. Išsamią individualiųjų studijų planų sudarymo ir keitimo tvarką ir studentų pasirinkimo galimybes nustato rektoriaus tvirtinami Individualiųjų studijų planų sudarymo nuostatai.
  14. Atsiskaitymas už individualiuosius studijų planus vyksta remiantis rektoriaus patvirtintais Atsiskaitymo už studijų modulius nuostatais.
  15. Studento individualiųjų studijų planų vykdymo apskaitos dokumentai yra juridinis pagrindas išduoti atitinkamo kvalifikacinio laipsnio ar (ir) kvalifikacijos diplomą, įvertinti, ar jo studijos atitinka pasirinktą studijų programą ir specializaciją, gretutines studijas ir dalines studijas kitoje aukštojoje mokykloje.
  16. Laipsnį suteikiančiose studijų programose studijuojantys studentai gali jas derinti su laipsnio nesuteikiančiomis arba kitomis studijomis. Norintieji vienu metu gali studijuoti skirtingose laipsnį suteikiančiose studijų programose. Į kiekvieną studijų programą studentai priimami bendra tvarka, individualieji planai taip pat sudaromi atskiri.
  17. Dekanas gali leisti studentui semestro metu lankyti užsiėmimus ir atlikti užduotis bei už jas atsiskaityti individualiu grafiku ar egzaminą laikyti eksternu.

VI skirsnis. Studijų rezultatų vertinimas

  1. Žinioms, gebėjimams ir įgūdžiams vertinti Universitete taikoma dešimtbalė kriterinė proporcinė kaupiamoji vertinimo sistema (kaupiamasis vertinimas). Studijų modulio studijų rezultatai semestro metu įvertinami per tarpinius atsiskaitymus. Galutinį įvertinimą (pažymį) sudaro tarpinių įvertinimų ir egzamino įvertinimo svertinė suma. Galutinį baigiamųjų darbų (projektų) įvertinimą sudaro projekto ir jo gynimo įvertinimų svertinė suma.
  2. Studentui neatlikus nustatyto skaičiaus semestro užduočių ar už jas neatsiskaičius ir nesurinkus minimalaus balo, egzamino laikyti neleidžiama. Tarpinių atsiskaitymų, egzamino įvertinimus ir baigiamąjį įvertinimą dėstytojai įrašo į akademinės informacijos sistemos duomenų bazę. Detali atsiskaitymo už studijų modulius tvarka nustatoma rektoriaus tvirtinamuose Atsiskaitymo už studijų modulius nuostatuose.
  3. Kiekvieno studijų modulio vertinimo reikalavimai įrašomi į studijų modulio aprašą.

VII skirsnis. Akademinis judrumas ir dalinių studijų rezultatų (modulių) įskaitymas

  1. Valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis studentas, norintis keisti tos pačios studijų srities studijų programą Universitete, turi baigti semestrą be akademinių skolų.
  2. Valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis studentas gali keisti savo studijų programą, programos studijų formą (iš nuolatinės į ištęstinę ir atvirkščiai) ir tvarkaraštį, jeigu Universitete vykdomos tos formos ir tokio tvarkaraščio studijų programos.
  3. Programą keičiančio studento studijų moduliai įskaitomi įvertinus jų atitiktį pageidaujamos studijų programos formaliesiems (studijų sritis ir kryptis, studijų pakopa, studijų forma ir kita) ir dalykiniams (modulių studijų tikslai, studijų rezultatai, apimtis ir kita) reikalavimams. Įskaityti galima ne daugiau kaip 75 procentus pageidaujamos programos apimties. Studijų kitose aukštosiose mokyklose ir neformalaus švietimo rezultatai (toliau – studijų rezultatai) įskaitomi vadovaujantis rektoriaus įsakymu patvirtintais Studijų rezultatų įskaitymo tvarkos ir Neformalaus švietimo rezultatų įskaitymo tvarkos aprašais.
  4. Universiteto studentai, laimėję tarptautinių programų ir kitus konkursus, taip pat asmenine iniciatyva gali tikslingai vykti dalinėms studijoms į kitas aukštąsias mokyklas, iš anksto susitarę su fakulteto dekanu dėl studijų rezultatų įskaitymo. Dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai įskaitomi, jei ši mokykla tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinta atitinkanti studijų tipą ir pakopą. Studentų išvykimą studijuoti į kitas aukštąsias mokyklas, dalinių studijų rezultatų įskaitymą ir finansavimą reglamentuoja Universiteto rektoriaus patvirtinti dalinių studijų kitose aukštosiose mokyklose nuostatai.

VIII skirsnis. Praktikos

  1. Studijų laikotarpiu studentai atlieka studijų programose numatytas mokomąją, profesinę praktikas ir turi galimybę atlikti studijų programoje nenumatytas kaip privalomas mokslinę ir papildomą praktikas.
  2. Praktika yra studijų modulis, įeinantis į vieną semestrą studijuojamų modulių skaičių. Profesinė praktika Universitete yra privaloma visų pirmosios pakopos studijų programų studentams, jos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 kreditų. Profesinė praktika gali būti atliekama ne anksčiau kaip baigus pusę studijų programos. Paprastai profesinė praktika atliekama kitose institucijose, jai skiriant visą dieną. Profesinės praktikos tvarkos aprašą ir praktikos sutarčių formas tvirtina rektorius. Studijų programoje gali būti numatyta ir mokomųjų praktikų, jos gali būti atliekamos ir Universitete.
  3. Praktikos vieta, nepriklausomai nuo praktikos rūšies, gali būti Lietuvos ar užsienio valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką pagal Universitete nustatytą programą ir tvarką. Mokomosios ir profesinės praktikos pobūdį, trukmę ir įvertinimą kreditais nustato studijų programa. Mokslinė ir papildoma praktika organizuojamos studentams laisvu nuo studijų metu, po paskaitų, vasaros atostogų ar kitu metu, kai pagal studijų programą nevyksta auditoriniai užsiėmimai.
  4. Kiekvienam studentui sudaroma individuali praktikos programa. Už studento praktiką kaip studijų proceso dalį, jo praktikos programos parengimą, atsiskaitymo už atliktą praktiką tvarką yra atsakingas studijų programas vykdantis Universiteto padalinys ir jo paskirtas Universiteto praktikos vadovas (dėstytojas, mokslo darbuotojas).
  5. Įmonės praktikos vadovas – įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje organizuojama studento praktika, paskirtas asmuo, konsultuojantis studentą praktikos klausimais, yra tiesiogiai atsakingas už praktikos programos turinio įgyvendinimą ir sklandų jos organizavimą praktikos vietoje.
  6. Praktikanto statusą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje praktikos metu nustato trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktiką organizuojančios įmonės, įstaigos ar organizacijos. Sutartyje nustatoma praktikos trukmė, atlikimo laikas, šalių teisės, įsipareigojimai, atsakomybė, praktikos vadovų – Universiteto ir įmonės – teisės ir pareigos.
  7. Praktikos proceso organizavimą ir įgyvendinimą nustato rektoriaus tvirtinamas bendrasis profesinės praktikos tvarkos aprašas (nuostatai), o praktikos modulio studijų rezultatai ir vertinimo reikalavimai įrašomi į praktikos modulio aprašą.

IX skirsnis. Baigiamasis darbas

  1. Studijų programa baigiama studento pasiektų studijų rezultatų įvertinimu per baigiamojo darbo, paprastai projekto, gynimą ir baigiamuosius egzaminus (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose):
    1) pirmosios pakopos studijose baigiamojo darbo (projekto) rengimui ir gynimui bei baigiamiesiems egzaminams (kai tai nustatyta studijų programoje) skiriama ne mažiau kaip 12 kreditų. Jeigu suteikiamas dvigubas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, turi būti numatyti pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) baigiamieji darbai (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose), jiems iš viso skiriant ne mažiau kaip 15 kreditų;
    2) antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) projektu magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal rektoriaus patvirtintus Bendruosius pirmosios ir antrosios studijų pakopų baigiamųjų darbų reikalavimus. Baigiamuoju projektu meno studijų krypčių magistrantas turi parodyti įgytą meninį meistriškumą, kūrybiškumą ir gebėjimą taikyti naujoves praktikoje pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus;
    3) meno studijų srities magistrantūros baigiamasis darbas turi būti kūrybinis projektas ir su šiuo projektu susijęs tiriamasis rašto darbas, aprašantis projekte panaudotas naujas idėjas, žinias ir technologijas.
  2. Baigiamojo darbo (projekto) ir jo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties (šakos) specialistų – mokslininkų (menininkų), praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys (geriausia – komisijos pirmininkas) turi būti aukštos kvalifikacijos praktikas. Tokia pat turi būti baigiamojo egzamino komisijos sudėtis, kai toks egzaminas numatytas studijų programoje. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma tie patys intelektinės nuosavybės arba (ir) komercinių paslapčių apsaugos reikalavimai kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.
  3. Ginti baigiamąjį darbą (projektą) leidžiama tik įvykdžius visus kitus studijų programos reikalavimus. Bendruosius reikalavimus baigiamiesiems darbams (projektams) tvirtina rektorius.
  4. Baigiamieji darbai (projektai) viešai ginami rektoriaus įsakymu patvirtintos kvalifikacijos komisijos posėdyje.

X skirsnis. Dėstytojų pedagoginio darbo planavimas ir apskaita

  1. Dėstytojų pedagoginio darbo apimtis skaičiuojama valandomis. Kiekvienam dėstytojui, išskyrus valandinius ir kviestinius dėstytojus, pedagoginio darbo dalis paprastai turi sudaryti iki pusės jo darbo laiko, likusį laiką paskiriant mokslinei, ekspertinei ir švietėjiškai veiklai, metodiniam ir organizaciniam darbui ir kitoms Universitetui svarbioms veikloms.
  2. Pedagoginiam darbui priskiriamos auditorinės valandos paskaitoms, pratyboms ir laboratoriniams darbams (įskaitant ir nuotoliniu būdu vedamus užsiėmimus) bei valandos, skiriamos konsultacijoms, vadovavimui studentų savarankiško darbo užduotims ir praktikoms, vadovavimui doktorantams, užduočių vertinimui ir egzaminams, taip pat darbui kvalifikacijos komisijose, studijų programų komitetuose, doktorantūros komitetuose ir gynimo tarybose, mokslo krypčių komisijose, priėmimo komisijose.
  3. Kiekvieno akademinio padalinio pedagoginio darbo apimtis kiekvienais mokslo metais nustatoma remiantis studentų sudarytais individualiaisiais studijų planais ir studentų ir dėstytojų santykio normomis, susietomis su studijų kaina. Dėstytojų etatų skaičiaus, jų kvalifikacinės sudėties nustatymo ir pedagoginio darbo apimčių paskirstymo bei atsiskaitymo už atliktą pedagoginį darbą tvarkos aprašą tvirtina rektorius.
  4. Dėstytojo pedagoginio darbo apimtis, suderinus su akademinio padalinio vadovu, gali būti mažinama, daugiau laiko skiriant moksliniam, metodiniam, naujos studijų programos ar naujo studijų modulio rengimo darbui, švietėjiškai, rinkodaros ar kitai veiklai. Tais atvejais, kai pedagoginio darbo apimtis mažinama dėl vykdomų mokslinių tyrimų ar kitų paslaugų sutarčių vykdymo, iš jų turi būti skiriama lėšų dėstytojo atlyginimo daliai kompensuoti. Padalinyje trumpam laikui (vieną semestrą ar mokslo metus) padidėjus pedagoginio darbo apimtims, dėstytojui sutikus jam gali būti paskirta didesnė nei fakulteto vidutinė dėstytojo etato pedagoginio darbo apimtis, tačiau ji vidutinės pedagoginio darbo apimties paprastai negali viršyti daugiau kaip trečdaliu. Už padidintą pedagoginio darbo apimtį dėstytojui mokama priemoka. Detali pedagoginio ir kito darbo derinimo tvarka nustatoma rektoriaus įsakymu.
  5. Dėstytojo pareigas užimti gali tik asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. Paskaitas studentams skaityti gali tik lektoriai, docentai ir profesoriai. Pedagoginiame darbe dalyvauti turi teisę ir mokslo darbuotojai bei doktorantai. Jų darbui apmokėti gali būti skiriama lėšų iš studijų fondo. Nerekomenduojama gretinti dėstytojo ir mokymo ar mokslo pagalbinio personalo darbuotojo pareigas.
  6. Pedagoginio darbo stažas pripažįstamas, jeigu darbuotojo pedagoginio darbo ekvivalentinė apimtis sudaro ne mažiau kaip 1/4 etato. Dėstytojui valandininkui įskaitomas pusės metų pedagoginio darbo stažas už kiekvieną semestrą, per kurį jis atliko ne mažesnės kaip 90 ekvivalentinių pedagoginio darbo valandų apimties darbą. Doktorantams pedagoginio darbo stažas skaičiuojamas taip pat kaip ir dėstytojams valandininkams.

XI skirsnis. Studijų finansavimas

  1. Studijos Universitete finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, kurios skiriamos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, studijų stipendijoms ir tiksliniam studijų finansavimui, taip pat studijuojančiųjų savo lėšomis mokesčių už studijas. Universitetas studijoms organizuoti gali skirti ir savo uždirbamų lėšų.
  2. Pedagoginio darbo apmokėjimo tvarką nustato rektorius. Konkrečios lėšų apimtys studijų procesui finansuoti numatomos Universiteto biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatoje, kurią kasmet rektoriaus teikimu tvirtina Taryba. Studijų proceso finansavimas planuojamas kalendoriniams metams.
  3. Studijų kaina nustatoma atsižvelgiant į studijų išlaidas: 1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui; 2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti; 3) studentams skatinti.
  4. Studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius kiekvieniems priėmimo metams nustato Universiteto taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarką bei švietimo ir mokslo ministro patvirtintas normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas ir ekonominius skaičiavimus.
  5. Studijų kaina nurodoma Universiteto priėmimo taisyklėse.
  6. Studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studento darbdaviai, Universitetas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys rektoriaus nustatyta tvarka. Studijų kainai sumokėti studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas.
  7. Universitete mokesčius už studijas moka:
    1) studentai, mokantys studijų kainą už visus pasirinktus individualiojo studijų plano kreditus;
    2) studentai, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus;
    3) studentai, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);
    4) užsieniečiai, išskyrus Mokslo ir studijų įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba teisės aktai nenustato kitaip;
    5)  studentai, kartojantys atskirus studijų programos modulius;
    6)  studentai, laiku (pavėluotai bei pakartotinai) neatsiskaitę už studijų modulius.
  8. Studentai gali sudaryti didesnio kreditų skaičiaus individualųjį studijų planą, tačiau nustatytą kreditų skaičių viršiję studentai už papildomus kreditus turi mokėti tiems studijų metams nustatytą kredito kainą.
  9. Universitete mokami mokesčiai už diplomo, jo priedo, priedėlio, studijų pažymėjimo dublikatų, pažymų ir kitų dokumentų lietuvių ir / ar anglų kalba parengimą. Šių dokumentų parengimo mokesčių dydžiai tvirtinami rektoriaus įsakymu.

XII skirsnis. Studijų nutraukimas ir pertraukimas

  1. Studijos nutraukiamos ir pirmosios studijų pakopos studentas, magistrantas ar doktorantas išbraukiami iš sąrašų (išstoja arba pašalinamas iš Universiteto):
    1)  pasibaigus studijų sutarčiai;
    2)  pačiam studentui (klausytojui) prašant;
    3)  studentą (klausytoją) pašalinus;
    4)  kai studentas keičia studijų programą;
    5)  kai dėl kitų objektyvių priežasčių studijos tampa negalimos.
  2. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos pateikia disertaciją, tačiau nesuspėja jos apginti, per 12 mėnesių po doktorantūros pabaigos disertacija gali būti ginama įprasta tvarka.
  3. Studentą iš Universiteto šalina rektorius. Pirmosios pakopos studentai ir magistrantai šalinami dekano teikimu, doktorantai – Mokslo tarnybos direktoriaus teikimu, remiantis doktoranto mokslinio vadovo, doktorantūros komiteto ar dekano pranešimu. Įsakyme nurodoma studijų nutraukimo priežastis:
    1)  mokyklos keitimas;
    2)  savo noru;
    3)  sveikatos problemos;
    4)  mirtis;
    5)  nesumokėtas mokestis už mokslą;
    6)  mokyklos nuostatų pažeidimas;
    7)  neatvykimas po mokymosi pertraukimo;
    8)  nepažangumas;
    9) nelankymas;
    10) mokslo užbaigimas mokykloje;
    11) negintas baigiamasis darbas;
    12) neapgintas baigiamasis darbas.
  4. Pašalintieji studentai turi rektoriaus nustatyta tvarka atsiskaityti su Universitetu.
  5. Laikinai negalinčiam tęsti studijų dėl ligos, nėštumo, gimdymo ir kūdikio priežiūros, ilgalaikės stažuotės, dalinių studijų ar praktikos užsienyje studentui, pateikusiam tai įrodančius dokumentus, suteikiamos akademinės atostogos.
  6. Akademinės atostogos suteikiamos tokiam laikotarpiui: dėl ligos – iki dvejų metų; dėl nėštumo ir gimdymo – 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl vaiko priežiūros – kol vaikui sueis treji metai; dėl stažuotės, dalinių studijų ar praktikos užsienyje bei kitų priežasčių – iki vienerių metų.
  7. Jei studentas į akademines atostogas išleidžiamas jam dar neatsiskaičius už studijų modulio(-ių) savarankiško darbo užduotis ir negavęs įskaitos(-ų), bet pasinaudojęs visą semestrą teikiamomis paslaugomis, grįžęs po akademinių atostogų už kartojamus modulius jis turi mokėti Tarybos tiems studijų metams nustatytą kredito kainą.
  8. Akademines atostogas dėl ligos, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros studento prašymu savo įsakymu suteikia fakulteto dekanas, nurodydamas dokumentais pagrįstą studijų pertraukimo priežastį, akademinių atostogų trukmę ir studijų tąsos pradžią. Akademinės atostogos dėl stažuotės, dalinių studijų, praktikos užsienyje ar kitų svarbių priežasčių, taip pat pirmojo ir baigiamojo semestro studentams gali būti suteiktos tik studijų prorektoriaus leidimu, doktorantams – mokslo prorektoriaus leidimu.
  9. Akademinių atostogų trukmė skaičiuojama nuo įsakymo jas suteikti dienos. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, taip pat antrosios pakopos studijų studentai, kuriems akademinės atostogos suteiktos pirmajame semestre, grąžinami į pirmą semestrą.
  10. Jei po akademinių atostogų grįžusio tęsti studijas studento pasirinktoji studijų programa iš dalies pasikeitė, jam sudaromos sąlygos nemokamai likviduoti susidariusius skirtumus, o jei studijų programa Universitete jau nevykdoma, studentui pasiūloma kita artimiausia buvusiai tos pačios ar kitos studijų krypties studijų programa.

XIII skirsnis. Studijų baigimas

  1. Universiteto absolventu laikomas asmuo, įvykdęs visus pasirinktos laipsnį suteikiančios ar laipsnio nesuteikiančios studijų programos reikalavimus. Baigusiam Universitetą absolventui suteikiamas bakalauro ar magistro kvalifikacinis laipsnis, ar mokslo daktaro laipsnis, ar mokytojo kvalifikacija.
  2. Bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį suteikia rektoriaus įsakymu paskirta kvalifikacijos komisija, kurios viešame posėdyje ginamas bakalauro ar magistro baigiamasis darbas.
  3. Mokytojo profesinę kvalifikaciją suteikia rektoriaus įsakymu paskirta kvalifikacijos komisija, kurios viešame posėdyje ginamas pedagoginių studijų baigiamasis darbas.
  4. Mokslo daktaro laipsnį suteikia Gynimo taryba, sudaryta doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka.
  5. Duomenys apie studentų ir absolventų studijuotų modulių įvertinimus visą laiką saugomi Universiteto akademinės informacijos sistemos duomenų bazėse. Fakultetuose studijų laikotarpiu ir dvejus metus po jų baigimo turi būti saugoma asmens byla, paskui ji nustatyta tvarka perduodama Universiteto archyvui. Byloje turi būti priėmimo dokumentai, patvirtinti individualieji studijų planai, atsiskaitymų terminų atidėjimo dokumentai, išduotų pažymų, pažymėjimų, diplomo ir jo priedų kopijos ir kiti dokumentai, kurių būtinas sąrašas patvirtinamas rektoriaus įsakymu.

XIV skirsnis. Diplomai, diplomo priedėliai (priedai), studijų pažymėjimai

  1. Pirmosios pakopos ir magistrantūros studijų programų absolventams Universitetas išduoda nustatytos formos diplomą ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintos formos, suderintos su Europos Komisijos nustatytu tarptautiniu pavyzdžiu, aukštojo mokslo diplomo priedėlį lietuvių ir anglų kalbomis. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
  2. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų absolventams Universitetas išduoda nustatytos formos studijų pažymėjimą.
  3. Bakalaurams ir magistrams, kurių vidutinis kredito įvertinimas ne mažesnis kaip 9,5, kurie nėra gavę už modulį mažesnio įvertinimo kaip „gerai“, kurių baigiamasis darbas (projektas) įvertintas ne mažiau kaip „labai gerai“, išduodamas diplomas su pagyrimu.
  4. Studentams ir klausytojams, Universitete studijavusiems pasirinktus modulius, bet neįvykdžiusiems visos studijų programos, išduodama tai patvirtinanti pažyma, kurioje nurodomi visi atsiskaityti moduliai, jų apimtis ir įvertinimai.
  5. Diplomų ir jų priedėlių, studijų pažymėjimų formą bei turinį nustato Universitetas (rektoriaus įsakymu), suderinęs su Švietimo ir mokslo ministerija.
  6. Studijų tarnyba tvarko bakalauro ir magistro diplomų, diplomo priedėlių ir pažymėjimų blankų gavimo, išdavimo, saugojimo, naudojimo ir nurašymo apskaitą pagal griežtos apskaitos dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles. Daktaro diplomų blankų gavimo, išdavimo, saugojimo, naudojimo ir nurašymo apskaitą pagal griežtos apskaitos dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles tvarko Mokslo tarnyba.
  7. Asmeniui, praradusiam diplomą, jo priedėlį (priedą) ar studijų pažymėjimą, Universitetas išduoda jo dublikatą (šią funkciją atlieka Studijų tarnyba). Kai prarasto diplomo, jo priedėlio (priedo) ar studijų pažymėjimo blankai jau negalioja, jam išduodamas ant specialaus blanko, kurio formą nustato Švietimo ir mokslo ministerija, parengtas dokumentas, kuriame įrašoma visa prarastame dokumente buvusi informacija.
  8. Asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį ar kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį liudijančių diplomų, jų priedėlių (priedų) ir dublikatų gamybos, saugojimo, apskaitos, išdavimo, naudojimo, registravimo ir nurašymo tvarką tvirtina rektorius.

XV skirsnis. Vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema

  1. Universiteto studijų kokybė užtikrinama per Universiteto vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį institucinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą bei visų darbuotojų dalyvavimą kokybės valdymo veikloje.
  2. Universiteto vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema skirta studijų veiklai vertinti ir gerinti bei remiasi pagrindiniais Europos Sąjungos aukštojo mokslo politikos dokumentais, atitinka Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires bei pagrindinius Lietuvos Respublikos aukštąjį mokslą reglamentuojančius įstatymus ir teisės aktus.
  3. Senatas tvirtina Vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos (VSKUS) aprašą, kuriame nustato Vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos struktūrą bei pagrindines nuostatas.
  4. Universiteto veiklos rodikliai yra skelbiami viešai. Universiteto tinklalapyje skelbiama informacija apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno)
  5. Universitete vykdomos tik akredituotos studijų programos. Studijų programų išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Universiteto tinklapyje viešai skelbiama informacija apie studijų programų išorinio vertinimo rezultatus.
  6. Studentai ir klausytojai turi teisę vertinti studijuojamų dalykų dėstymo, studijų aprūpinimo ir studijų programų įgyvendinimo kokybę.
  7. Fakultetai ir kiti padaliniai, programų komitetai privalo atsakingai rengti studijų programų ir padalinių savianalizės bei studijų programų akreditavimo dokumentus, atsižvelgti į ekspertų pastabas ir pasiūlymus tobulinti studijų programas ir padalinių veiklą.
  8. Universitetas periodiškai atlieka veiklos savianalizę. Universiteto veikla, susijusi su studijomis, yra nuolat tobulinama, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

IV skyrius. Neformalusis švietimas ir mokymasis visą gyvenimą

I skirsnis. Neformaliojo švietimo programos
II skirsnis. Studijų pagal neformaliojo švietimo programas organizavimas
III skirsnis. Neformaliu būdų įgytų kompetencijų įskaitymas

I skirsnis. Neformaliojo švietimo programos

  1. Neformalusis suaugusiųjų švietimas skirtas sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų. Asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas, priimamas klausytojo statusu.
  2. Universitete vykdomos neformaliojo švietimo programos turi būti patvirtintos Senato nustatyta tvarka. Universitete taip pat gali būti vykdomos ir valstybės lygiu (Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų) pripažįstamos arba jungtinės (Lietuvos ir tarptautinių organizacijų) programos.
  3. Neformaliojo švietimo programos sudaromos atsižvelgiant į ketinančiųjų studijuoti mokymosi poreikius, taip pat gali būti rengiamos pagal įmonės ar organizacijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Neformalaus švietimo programos gali būti vykdomos kaip kursai (dieniniai, vakariniai, nuotoliniai ir kt.), seminarai ir pan.

II skirsnis. Studijų pagal neformaliojo švietimo programas organizavimas

  1. Teisę vykdyti ir organizuoti neformaliojo švietimo veiklą turi visi Universiteto padaliniai, kurie yra pajėgūs užtikrinti deklaruojamų kursų turinį ir sandarą, dėstytojų kvalifikaciją, studijoms būtiną materialinę bei metodinę bazę.
  2. Teisę išduoti neformaliojo švietimo studijų baigimo pažymėjimus turi tik tie padaliniai, kurių neformaliojo švietimo programos yra patvirtintos Senato numatyta tvarka.
  3. Universiteto padalinių vykdomą neformaliojo švietimo veiklą koordinuoja Studijų tarnyba, kuri rengia ataskaitas išorės organizacijoms ir valstybinėms institucijoms, konsultuoja Universiteto padalinius organizavimo ir teisinio reguliavimo klausimais.
  4. Detalią neformalaus švietimo studijų organizavimo tvarką reglamentuoja rektoriaus tvirtinami nuostatai.
  5. Priėmimą į neformaliojo švietimo programas vykdo šio tipo studijas organizuojantys Universiteto padaliniai.
  6. Į neformaliojo švietimo programas gali būti priimami visi pageidaujantys asmenys, atitinkantys programoje numatytus pasirengimo reikalavimus.
  7. Sėkmingai baigus neformaliojo švietimo programą, išduodamas Universitete patvirtintas pažymėjimas.
  8. Jei neformaliojo švietimo programa aprobuota Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų arba Lietuvoje pripažintų nacionalinių ar tarptautinių organizacijų, gali būti išduodamas tų institucijų patvirtintas pažymėjimas ar kitas dokumentas, pvz. licencija ir kt.
  9. Neformaliojo švietimo programų studijos yra mokamos. Neformaliojo švietimo studijų kaina yra sutartinė, tačiau ji turi padengti tiesiogines tokio tipo studijų organizavimo išlaidas. Neformaliojo švietimo studijas finansuoja pats klausytojas, taip pat gali finansuoti darbdavys, asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
  10. Neformaliojo švietimo studijų organizatorių ir dėstytojų darbas apmokamas sutartine kaina. Neformaliojo švietimo studijose dirbantiems dėstytojams rekomenduojama taikyti dėstytojų valandinio darbo įkainius.
  11. Specialiai metodinei medžiagai ir originalioms paskaitoms parengti su jos autoriais gali būti sudaromos autorinės sutartys.

III skirsnis. Neformaliu būdų įgytų kompetencijų įskaitymas

  1. Universitete vertinamos įvairioje aplinkoje įgytos kompetencijos: dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis institucijose, vykdančiose neformalųjį švietimą, ar savarankiškai, mokantis laisvalaikiu ir kt.
  2. Universitete pripažįstamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytos kompetencijos, kurias kandidatas gali pagrįsti ir įrodyti kaip studijų rezultatus.
  3. Universitete neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą organizuoja įgaliotas Universiteto padalinys, vadovaudamasis neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarka, kurią tvirtina Senatas.
  4. Kandidato neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo procedūra yra mokama. Kandidato neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo procedūrą finansuoja kandidatas, taip pat gali finansuoti darbdavys, asociacijos, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

V skyrius. Mokslinė veikla

I skirsnis. Mokslinę veiklą vykdančių padalinių struktūra ir jų steigimas, pabaiga ir pertvarkymas
II skirsnis. Mokslinių tyrimų kryptys
III skirsnis. Mokslinių tyrimų organizavimas ir valdymas
IV skirsnis. Mokslinių tyrimų finansavimas
V skirsnis. Mokslo krypčių komisijos, doktorantūros komitetai ir jungtinės doktorantūros komitetai
VI skirsnis. Mokslinių tyrimų, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų atlikimo sutartys
VII skirsnis. Intelektinės nuosavybės apsauga ir valdymas
VIII skirsnis. Mokslinės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas
IX skirsnis. Daktaro disertacijų gynimas ir daktaro mokslo laipsnio suteikimas
X skirsnis. Mokslinių konferencijų organizavimas
XI skirsnis. Mokslinių tyrimų ir technologinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatų viešinimas
XII skirsnis. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos kokybės užtikrinimo sistema

I skirsnis. Mokslinę veiklą vykdančių padalinių struktūra ir jų steigimas, pabaiga ir pertvarkymas

  1. Mokslinę (meninę) veiklą vykdo visi akademiniai padaliniai, išskyrus savarankiškus ir fakultetų studijų paslaugų centrus. Universiteto mokslo institutams ir centrams, fakultetų mokslo centrams ir laboratorijoms mokslinė veikla yra pagrindinė veikla.
  2. Mokslinę (meninę) veiklą vykdantys padaliniai atlieka fundamentinius ir (ar) taikomuosius tyrimus bei eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, publikuoja ir kitaip skleidžia visuomenei mokslinės (meninės) veiklos rezultatus, dalyvauja šalies bei tarptautinėse programose ir projektuose, plėtodami aukšto lygio technologijas, humanitarinę, socialinę, informacinę ir technologinę kultūrą, vadovaudamiesi darnios plėtros principais.
  3. Didelės apimties, ilgalaikiams, tarpsritiniams ir tarpkryptiniams, tarptautinio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams atlikti gali būti steigiami Universiteto mokslo institutai.
  4. Mokslo padaliniai steigiami mokslo grupės (laikino kūrybinio kolektyvo, vienijančio įvairių padalinių tyrėjus stambiai mokslinei ar mokslo žinių reikalaujančiai praktinei problemai spręsti), pagrindu. Steigiami padaliniai turi atitikti mokslo padalinių steigimo tvarkoje numatytus kokybės kriterijus. Jų veikla neturi kritiškai priklausyti nuo vieno asmens. Mokslo padaliniai turi turėti etatinių darbuotojų – tyrėjų. Ne mažiau kaip pusę steigiamo padalinio pajamų turi sudaryti ne valstybės biudžeto asignavimai.
  5. Mokslo padaliniai laikosi mokslo, visų pakopų studijų ir verslo vienovės principo ir yra aktyvūs slėnių nariai.
  6. Mokslo padalinys gali būti steigiamas, jeigu iniciatorių prašymą ir veiklos strategiją bei planą, parengtą pagal rektoriaus patvirtintas tipines Universiteto mokslo padalinio veiklos strategijos bei plano rengimo nuostatas, vertinantis Senato mokslo ir plėtros komitetas, jei siekiama universitetinio padalinio statuso, ar fakulteto taryba, jei siekiama fakultetinio mokslo padalinio statuso, nustato, kad tam yra būtina materialinė bazė, etatinių darbuotojų, naujo padalinio atsiradimui dėl galimo interesų konflikto neprieštarauja kiti padaliniai ir yra įvykdyti kiti reikalavimai, Senato nustatyti steigiamiems mokslo padaliniams.
  7. Galutinį sprendimą dėl mokslo padalinio steigimo, įvertinęs Universiteto ekonominę padėtį ir steigiamą mokslo padalinį pristatęs slėnių valdyboje, priima rektorius.
  8. Senatas tvirtina mokslo padalinių nuostatų pavyzdžio formą, jų veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir veiklos priežiūros tvarką.
  9. Padalinių etatiniai mokslo darbuotojai, vykdantys universitetines ir kitas mokslo programas ir projektus bei ūkio subjektų užsakymus, priimami konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka.
  10. Pagal pavyzdinius nuostatus parengtus mokslo padalinių nuostatus tvirtina Senatas.
  11. Kiekvienas mokslo padalinys, remdamasis mokslo strategija, rengia trijų metų ir metinius veiklos planus pagal rektoriaus patvirtintą planų rengimo formą.
  12. Kas trys metai yra vykdomas mokslo padalinio vertinimas pagal rektoriaus patvirtintą metodiką. Neigiamai įvertintam mokslo padaliniui gali būti skiriamas ne ilgesnis kaip pusantrų metų laikotarpis veiklos rezultatams pagerinti.
  13. Jeigu pakartotinis vertinimas yra neigiamas, mokslo padalinys yra performuojamas į mokslo grupę.

II skirsnis. Mokslinių tyrimų kryptys

  1. Fakultetų ir savarankiškų studijų padalinių, išskyrus paslaugų centrus, mokslinės veiklos kryptys turi užtikrinti būtiną studijų programų ir doktorantūros sąryšį su moksliniais tyrimais bei šalies ir tarptautinio bendradarbiavimo programomis ir aukštą personalo mokslinę kvalifikaciją. Skatintinas didesnis dėmesys ir išteklių koncentravimas prioritetinei tematikai.
  2. Pirmojo lygmens mokslo padaliniai tyrimų tematiką sieja su jų paklausa, sutikimu su Universiteto, šalies ir tarptautiniais prioritetais, finansinių išteklių kaupimu ir turima tyrimų baze bei personalo kvalifikacija ir patirtimi.
  3. Tyrimų mastą lemia studijų programų ir aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų rengimo bei kiti valstybės poreikiai, ūkio subjektų ir biudžeto užsakymų bei paramos apimtys, taip pat lėšų poreikis konkurso būdu pareigas užėmusių mokslo darbuotojų veiklai.
  4. Universiteto mokslo strategijos rengimą, kuriame dalyvauja akademiniai padaliniai, mokslo krypčių komisijos, rektoriaus sudaromos mokslo strateginės grupės, tarnybos, koordinuoja mokslo prorektorius ir tvirtina Senatas.

III skirsnis. Mokslinių tyrimų organizavimas ir valdymas

  1. Vadovaudamies inuostata,kad moksliniai tyrimai ir jais grįstos studijos yra Universiteto veiklos pagrindas, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai moksliniams tyrimams skiria visą, o Universiteto dėstytojai, išskyrus kviestinius dėstytojus, dėstytojus valandininkus, lektorius ir einančius ne pagrindines pareigas pagal terminuotas darbo sutartis, moksliniams tyrimams skiria ne mažiau kaip trečdalį savo darbo laiko.
  2. Universiteto mokslinės veiklos eksperto funkcijas atlieka Senato mokslo ir plėtros komitetas.
  3. Akademinių padalinių mokslinę veiklą, vykdydamas rektoriaus pavestas funkcijas, koordinuoja mokslo prorektorius, jam pataria Mokslo strategijos grupė ir talkina Mokslo tarnyba bei kitos tarnybos ir skyriai.
  4. Fakultetuose ir savarankiškuose studijų padaliniuose, išskyrus paslaugų centrus, mokslinei veiklai organizuoti ir koordinuoti rektorius dekanų teikimu tvirtina atsakingus fakulteto administracijos asmenis ir apibrėžia jų funkcijas. Mokslo padaliniuose šias funkcijas atlieka jų vadovai.
  5. Organizuoti Universitete plėtojamų mokslų sričių ir mokslo krypčių, o taip pat tarpsritinę ir tarpkryptinę veiklą padeda mokslo krypčių komisijos. Esant poreikiui mokslo krypčių komisijos gali apsijungti.

IV skirsnis. Mokslinių tyrimų finansavimas

  1. Moksliniai tyrimai Universitete finansuojami iš įvairių šaltinių: iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų baziniam finansavimui ir Universiteto darbuotojų moksliniam aktyvumui skatinti, iš nacionalinio konkursinio finansavimo lėšų, iš lėšų, gaunamų iš Lietuvos ir užsienio valstybių subjektų užsakymų, taip pat tarptautinių programų, projektų ir fondų.
  2. Universitetas valdo už mokslinę veiklą gaunamas lėšas ir naudoja jas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai vystyti.
  3. Atskaitymų į Universiteto fondus nuo padalinių už mokslinę (meninę) veiklą gaunamų nebiudžetinių pajamų tvarką ir dydį kasmet nustato Taryba, tvirtindama tų metų Universiteto biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą.
  4. Moksliniams tyrimams, meninei veiklai ir taikomajai mokslinei veiklai plėtoti skirtos valstybės biudžeto lėšos Universiteto padaliniams skiriamos pagal padalinių mokslo tiriamosios, mokslo taikomosios ir meno veiklos rezultatus bei padalinių vykdomų studijų programų ir doktorantūros poreikius rektoriaus nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Senato rekomendacijas.
  5. Padalinių ir darbuotojų mokslinė veikla Universitete visokeriopai remiama ir skatinama, ji yra vienas pagrindinių veiksnių konkursuose tyrimų įrangai įsigyti, mokslo darbuotojų etatų skaičiui skirti, pareigoms užimti, tiriamųjų darbų ir ekspertizių užsakymams gauti, darbuotojų atlyginimo koeficientams nustatyti ir atlyginimo priedams bei priemokoms mokėti.
  6. Padaliniai turi sudaryti sąlygas ir rektoriaus nustatyta tvarka skirti finansinių ir materialinių išteklių studentams ir jų organizacijoms dalyvauti mokslinėje veikloje bei atlikti mokslinius tyrimus.
  7. Kiekvienais metais Taryba, tvirtindama Universiteto metinio biudžeto sandarą, numato joje lėšų suformuoti mokslo fondui, kuris yra vienas pagrindinių šaltinių moksliniams tyrimams Universitete organizuoti ir finansuoti bei jų tęstinumui užtikrinti.
  8. Siekiant padidinti mokslinių tyrimų ir lėšų panaudojimo efektyvumą, mobilizuoti mokslo grupes aktualiems uždaviniams spręsti, mokslo fondo lėšos mokslo kryptims skiriamos pagal Senato patvirtintus prioritetinius kriterijus mokslo programoms ir mokslo padaliniams bei, mažesniu mastu, mokslo grupėms remti. Mokslo programų konkurso komisijos funkcijas vykdo Senato mokslo ir plėtros komitetas, paraiškų paramai gauti ekspertų funkcijas – mokslo krypčių komisijos. Paraiškos rengiamos ir konkursai vykdomi pagal Senato patvirtintus mokslo programų ir kitų konkursų nuostatus.
  9. Dalis mokslo fondo lėšų skiriama mokslinėms konferencijoms ir parodoms organizuoti bei inovaciniams projektams parengti ir reklamuoti, padaliniams, įdarbinantiems jaunus mokslininkus, skatinti, monografijų, periodinių mokslo leidinių leidybai, studentų organizacijoms dalyvauti mokslinėje veikloje ir atlikti mokslinius tyrimus bei kitoms būtinoms išlaidoms.

V skirsnis. Mokslo krypčių komisijos, doktorantūros komitetai ir jungtinės doktorantūros komitetai

  1. Mokslo krypčių komisijos (toliau – komisijos) sudaromos visoms Lietuvos Respublikos mokslo klasifikatoriuje patvirtintoms mokslo kryptims, kurių studijos arba moksliniai tyrimai organizuojami Universitete.
  2. Komisijos rengia mokslo krypties strategijos ir plėtros rekomendacijas; teikia kasmetines krypties komisijos veiklos ataskaitas; dalyvauja atliekant išsamų universitetinių akademinių padalinių mokslinės veiklos vertinimą; vertina akademinių padalinių metinius ir ilgalaikius mokslinės veiklos planus, metines mokslinės veiklos ataskaitas.
  3. Komisijų veiklos nuostatus, komisijų sudėtį ir pirmininkus, atsižvelgdamas į padalinių pasiūlymus, tvirtina rektorius.
  4. Doktorantūros komitetai koordinuoja doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus; vykdo disertacijų tematikos atranką, parenka doktorantų mokslinių vadovų kandidatūras ir teikia tvirtinti Senatui, tarpininkauja, kad būtų paskirti konsultantai, teikia išvadas dėl doktorantūros procese dalyvaujančių padalinių mokslinių tyrimų lygio ir mokslininkų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo programų ir jų vykdymo, dėl disertacijos rašymo kalbos, atestuoja doktorantus, užtikrina mokslo doktorantūros sėkmę ir rūpinasi jos lygio kėlimu, tarpininkauja dėl doktoranto programos terminų atidėjimo, įvertina parengtas daktaro disertacijas, sudaro gynimo tarybas.
  5. Doktorantūros komitetai rengia ir aprobuoja mokslo krypčių doktorantūros studijų programas ir jas sudarančius studijų modulius. Bendradarbiaudami su fakultetais ir jų katedromis bei kitais akademiniais padaliniais doktorantūros komitetai teikia siūlymus vykdomiems šių programų moduliams tobulinti ir naujiems moduliams parengti.
  6. Doktorantūros komitetų veiklą reglamentuoja mokslo krypčių doktorantūros reglamentai.

VI skirsnis. Mokslinių tyrimų, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų atlikimo sutartys

  1. Universitetas su užsakymą pateikiančiomis šalimis, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, sudaro mokslinių tyrimų darbų atlikimo sutartis, taip pat bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų atlikimo sutartis parengti naujo gaminio pavyzdį arba jo konstravimo ir gamybos ar technologijos dokumentus.
  2. Universitetas įsipareigoja užtikrinti sutartyje nustatytos informacijos, susijusios su sutarties dalyku, sutarties vykdymu ir gautais rezultatais, konfidencialumą.
  3. Intelektinės nuosavybės pasidalinimo klausimai sutartyse sprendžiami kaip numatyta KTU intelektinės nuosavybės valdymo ir žinių perdavimo nuostatuose.
  4. Esant atviram pasiūlymui, užsakymo vykdytojai – padaliniai Universitete parenkami konkurso tvarka. Jei užsakovas tiesiogiai kreipiasi į galinčius įvykdyti užsakymą padalinius, jiems leidžiama vykdyti užsakymą be konkurencijos.
  5. Universitete sudaromos sutartys parengiamos pagal rektoriaus patvirtintus tipinius sutarties dokumentus arba jas parengia užsakovas. Parengtų sutarčių analizę atlieka Universiteto Inovacijų ir verslo centro Inovacijų skyrius, vadovaudamasis KTU intelektinės nuosavybės valdymo ir žinių perdavimo nuostatais. Sutartis registruoja ir klasifikuoja Mokslo tarnyba.
  6. Sutartys Rektoriaus nustatyta tvarka klasifikuojamos į kategorijas pagal apimtis ir atsakomybės mastą. Aukščiausios kategorijos sutartis Universiteto vardu suteikiama teisė pasirašyti ne žemesnes kaip prorektoriaus pareigas einantiems asmenims. Kitas sutartis pasirašyti rektorius gali įgalioti savarankiškų Universiteto padalinių vadovus. Su visų sutarčių vadovais pasirašomos vidinės sutartys, įpareigojančios vadovą ir kitus sutarties vykdytojus bei sutarčiai aptarnauti paskirtą materialiai atsakingą asmenį laikytis Universitete nustatytos tokių darbų atlikimo tvarkos.
  7. Sutartis gali būti sudaroma tik po išsamios analizės, įvertinus reikalingų atlikti darbų sudėtingumo laipsnį, poreikius intelektualiniams, finansiniams ir materialiniams ištekliams, Universiteto padalinių galimybes ir kitus aspektus. Taip pat turi būti nustatyta, jog užsakyme išdėstyti reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, yra pakankamai apibrėžti ir įforminti dokumentais; trūkstami duomenys turi būti papildyti ir patikslinti.
  8. Detali mokslinių tyrimų, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų atlikimo sutarčių sudarymo bei valdymo tvarka nustatoma rektoriaus įsakymu.

VII skirsnis. Intelektinės nuosavybės apsauga ir valdymas

  1. Padalinių, taip pat sutarčių su ūkio ir kitais subjektais vadovai (toliau – pareiškėjai), kurių paskiriamų tarnybinių užduočių įvykdymo rezultatai turi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo apibrėžtus kūrinio požymius, rektoriaus patvirtinta tvarka su Universiteto ir kitų institucijų darbuotojais gali sudaryti autorines kūrinio užsakymo, licencines, autorinių teisių perdavimo ir kitas sutartis.
  2. Autorinių sutarčių sudarymo ir valdymo bei kūrinių aprobavimo tvarka ir tipinės paraiškų, sutarčių, perdavimo ir aprobavimo aktų bei apmokėjimo suvestinių formos tvirtinamos rektoriaus įsakymu.
  3. Autorinių sutarčių sudarymo priežiūrai ir pareiškėjų konsultavimui Universitete sudaroma nuolatinė autorinių sutarčių priežiūros komisija.
  4. Kūrinių, sukurtų atliekant tarnybines pareigas ar vykdant tarnybinę užduotį, originalus nustatytą laiką saugo kūrinius užsakę Universiteto padaliniai. Nustatytam laikui praėjus, kūrinių originalai, išskyrus kompiuterinę įrangą, grąžinami autoriams, kuriems sugrįžta turtinės teisės į kūrinius. Jei Universitetui naudinga, su kūrinio autoriumi gali būti sudaroma nauja autorinė sutartis dėl turtinių teisių perėmimo.
  5. Universitetas, su kūrinių autoriais sudaręs autorines sutartis, įsipareigoja įstatymų nustatyta tvarka ginti autorių teises.
  6. Universiteto darbuotojams ir padaliniams rektoriaus patvirtinta tvarka teikiamos paslaugos rengti pramoninės nuosavybės objektų (išradimų, pramoninio dizaino, prekių ir paslaugų ženklų, firmų vardų) paraiškas, jas registruoti Valstybiniame patentų biure ir kitų šalių patentavimo institucijose, rengti licencines sutartis, steigti pumpurines įmones.
  7. Rektoriaus pavestas padalinys atstovauja pareiškėjui gaunant pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos dokumentus bei ginant jo interesus nuo galimų pažeidimų, konsultuoja intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvoje ir užsienyje klausimais.
  8. Rektorius gali skirti lėšų Universiteto vardu registruojamiems pramoninės nuosavybės objektams registruoti ir nuosavybės objektų registracijos galiojimo terminui pratęsti.

VIII skirsnis. Mokslinės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas

  1. Universiteto dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai privalo palaikyti ir kelti kvalifikaciją, vykdydami mokslinius tyrimus, publikuodami jų rezultatus mokslo spaudoje ir ne rečiau kaip kartą per penkerius metus pasinaudoti viena iš nustatytų kvalifikacijos kėlimo formų.
  2. Kvalifikacija keliama kursuose, kitų mokslo ir studijų institucijų, gamybos firmų darbo vietose ir kitomis nustatytomis formomis, taip pat komandiruotėse ir stažuotėse. Keliant kvalifikaciją pagal tam tikrą programą, įtvirtinami praktiniai ir (ar) teoriniai įgūdžiai, kuriuos įgijusiam darbuotojui gali būti suteikiama atitinkama profesinė kvalifikacija ir išduodamas pažymėjimas. Kvalifikacijos kėlimui prilyginama ir apginta daktaro disertacija, parengtas vadovėlis, monografija, užbaigtos kūrybinės atostogos.
  3. Visi Universiteto akademiniai padaliniai, turintys etatinių dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų, sudaro jų penkerių metų kvalifikacijos kėlimo planus.
  4. Padalinių vadovai turi skatinti darbuotojų asmeninę iniciatyvą kelti kvalifikaciją ne tik plane numatytu laiku ir formomis. Bendra stažuočių ir kvalifikacijos kėlimo atsitraukus nuo darbo trukmė per penkerius metus neturi viršyti 12 mėnesių.
  5. Kvalifikacijos kėlimo finansavimo šaltiniai–Universiteto mokslo, studijų ir tarptautinių ryšių fondai, padalinių lėšos, Švietimo ir mokslo ministerijos subsidijos, kiti Lietuvos ir užsienio šalių bei tarptautiniai fondai, jų finansuojamos programos ir projektai, įvairių ūkio ir kitų subjektų parama.
  6. Universiteto dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai kas 5 metai ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui konkurso tvarka gali būti išleidžiami kūrybinių atostogų moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei, metodinei ir/ arba profesinei kvalifikacijai kelti. Konkursai gali būti organizuojami tiek Universiteto mastu, tiek atskiruose fakultetuose. Kūrybinių atostogų laikotarpiu darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, tam Universiteto biudžete skiriamos lėšos.
  7. Su Universitetu darbo sutartis sudariusių dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų mokslinės ir profesinės kvalifikacijos kėlimo Universitete arba kitose šalies ir užsienio institucijose tiek tarnybiniu pavedimu, tiek asmenine iniciatyva ne darbo metu arba visiškai atsitraukus nuo darbo tvarką, teises, taip pat keliamus reikalavimus ir apribojimus nustato rektoriaus tvirtinami nuostatai.

IX skirsnis. Daktaro disertacijų gynimas ir daktaro mokslo laipsnio suteikimas

  1. Daktaro disertacijos ginamos rektoriaus patvirtintose gynimo tarybose daktaro disertacijoms ginti (toliau – Tarybose), vadovaujantis mokslo krypčių doktorantūros reglamentais.
  2. Asmenys, siekiantys įgyti daktaro mokslo laipsnį ir parengę daktaro disertaciją bei publikavę savo mokslinių tyrimų rezultatus, kreipiasi į rektorių su prašymu leisti ginti disertaciją. Rektorius, gavęs mokslo krypties doktorantūros komiteto teikimą, skiria disertacijos gynimo datą, tvirtina tarybą.
  3. Tarybos dokumentus tvarko ir posėdžius disertacijoms ginti organizuoja Mokslo tarnyba. Tarybos darbą organizuoja Tarybos pirmininkas.
  4. Disertaciją apgynusiam asmeniui Universitetas suteikia mokslo (meno) daktaro laipsnį ir išduoda mokslo (meno) daktaro diplomą.

X skirsnis. Mokslinių konferencijų organizavimas

  1. Universitete organizuojamos vidinės, šalies bei tarptautinės mokslinės konferencijos, simpoziumai, seminarai, mokyklos.
  2. Konferencijoms organizuoti sudaromi organizaciniai komitetai, o tarptautinėms konferencijoms – ir iš autoritetingų mokslininkų sudaryti moksliniai komitetai, kurie atlieka dalyvių atranką bei vertina jų pateiktą medžiagą, sudaro konferencijų medžiagos leidinius. Konferencijos organizuojamos laikantis Universitete rektoriaus įsakymu nustatytos konferencijų organizavimo tvarkos.
  3. Konferencijas finansuoja jų dalyviai, joms paramą gali skirti Universitetas, nacionaliniai fondai bei kiti tretieji asmenys.
  4. Universitetas palaiko kasmetinį konferencijų ciklą „Lietuvos mokslas ir pramonė“, skirdamas jam mokslo fondo lėšų ir teikdamas organizacinę ir techninę pagalbą.

XI skirsnis. Mokslinių tyrimų ir technologinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatų viešinimas

  1. Vadovaudamiesi Universiteto nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais atskiroms pareigybėms, dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai privalo publikuoti savo mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos rezultatus aukšto lygio tarptautiniuose mokslo žurnaluose, periodiniuose ir kituose leidiniuose, pristatyti juos aukšto lygio tarptautinėse mokslinėse konferencijose, jeigu tam neprieštarauja šių tyrimų užsakovas.
  2. Universiteto biblioteka formuoja ir palaiko visų Universiteto darbuotojų skelbiamų mokslinių publikacijų bazę ir teikia interneto paslaugas suinteresuotiems Universiteto darbuotojams ir padaliniams.
  3. Universitetas kasmet parengia, išleidžia ir išplatina šalies visuomenei informacinį leidinį – praėjusių metų mokslinių tyrimų ataskaitą.

XII skirsnis. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos kokybės užtikrinimo sistema

  1. Visų Universiteto padaliniuose atliekamų mokslinių ir technologinių tyrimų kokybei, padedančiai pasiekti bendrus Universiteto tikslus ir išlaikyti aukštą mokslo potencialą, užtikrinti Universitete diegiama mokslinių ir technologinių tyrimų kokybės užtikrinimo sistema, atitinkanti mokslo padalinio poreikius.
  2. Kokybės turi būti siekiama plataus spektro priemonėmis, pradedant pavienių darbuotojų darbo procesų tobulinimu ir baigiant vykdomų tyrimo projektų peržiūra, kurią atlieka žymūs nepriklausomi mokslininkai.
  3. Kokybės sistemos kūrimo ir palaikymo darbus Universitete kuruoja rektoriaus patvirtinta nuolatinė kokybės taryba.

VI skyrius. Paskatos ir nuobaudos

I skirsnis. Stipendijos
II skirsnis. Akademinių nuobaudų skyrimo nuostatos
III skirsnis. Akademinis nesąžiningumas rengiant baigiamąjį darbą kvalifikacijai ar daktaro disertaciją laipsniui įgyti

I skirsnis. Stipendijos

  1. Skatinamosios stipendijos, vadovaujantis rektoriaus patvirtintu Stipendijų skyrimo tvarkos aprašu skiriamos tiek valstybės finansuojamų, tiek nefinansuojamų vietų studentams. Socialinės stipendijos aukštųjų mokyklų studentams skiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šias stipendijas skiria ir išmoka Valstybinis studijų fondas. Universitetas rektoriaus nustatyta tvarka taip pat gali skirti vienkartines socialines stipendijas studentams, netekusiems tėvų, susirgus ir kitais atvejais, kai jų materialinė padėtis staiga pablogėja. Mecenatų ir rėmėjų stipendijų skyrimo tvarką nustato šių stipendijų steigimo sutartys ir nuostatai.
  2. Doktorantų stipendijų skyrimo tvarką nustato Mokslo doktorantūros reglamentas. Trečiosios studijų pakopos studentai (doktorantai) turi galimybę gauti Lietuvos mokslo tarybos stipendiją, kuri skiriama vieneriems metams, bet ne ilgiau kaip iki mokslo ir studijų institucijos nustatytos doktorantūros pabaigos.
  3. Studentams, pasižymėjusiems studijose, mokslinėje, visuomeninėje, kultūrinėje arba sportinėje veikloje, gali būti mokamos vardinės premijos ar vienkartinės skatinamosios stipendijos, pareiškiama rektoriaus ar dekano padėka, pirmumo tvarka siūlomos dalinių studijų užsienyje ir praktikos vietos ir kt. Studentų skatinimo pagrindinis rodiklis yra pažangumas ir aktyvus dalyvavimas Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje.

II skirsnis. Akademinių nuobaudų skyrimo nuostatos

  1. Universiteto bendruomenės nariai turi laikytis Universiteto statuto, šio reguliamino, Akademinės etikos kodekso ir kitų Universiteto vidaus aktų. Universiteto administracija lokaliniais darbo santykius reglamentuojančiais aktais užtikrina Universiteto statuto ir šio reguliamino laikymąsi. Akademinės etikos kodekso laikymąsi užtikrina Akademinės etikos kolegija.
  2. AkademinėsetikoskodeksąpažeidusiemsUniversitetobendruomenėsnariamstaikomos šios akademinės nuobaudos: akademinė pastaba, akademinis papeikimas, akademinis griežtas papeikimas.
  3. Akademinės nuobaudos nesutampa su drausminėmis nuobaudomis, skiriamomis darbo santykių nustatyta tvarka. Jeigu darbo drausmės pažeidimas apima ir akademinės etikos pažeidimą, už šią veiką gali būti paskirta tik viena nuobauda: akademinė arba drausminė. Akademinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato rektoriaus tvirtinamas aprašas.
  4. Du kartus Akademinės etikos kodeksą pažeidęs ir dėl to akademinę nuobaudą gavęs studentas laikomas atlikusiu esminį studijų sutarties pažeidimą (LR CK 6.217 str.), sudarantį teisinį pagrindą Universitetui nutraukti su juo sudarytą studijų sutartį.
  5. Dėstytojui, mokslo darbuotojui ar kitam tyrėjui už Akademinės etikos kodekso pažeidimą skirta akademinė nuobauda yra pagrindas neskirti priedo prie atlyginimo arba jį sumažinti, o gautas akademinis griežtas papeikimas – nepratęsti sutartinių santykių pasibaigus esamai sutarčiai.

III skirsnis. Akademinis nesąžiningumas rengiant baigiamąjį darbą kvalifikacijai ar daktaro disertaciją laipsniui įgyti

  1. Akademinis nesąžiningumas rengiant baigiamąjį darbą (projektą) ar daktaro disertaciją (toliau – baigiamąjį darbą) – tai svetimų mokslo (meno) rezultatų pateikimas kaip savų, nepriklausomai nuo to, ar tokie rezultatai saugomi autorinės teisės.
  2. Bet kuris Universiteto bendruomenės narys turi teisę pateikti pranešimą Akademinės etikos kolegijai apie akademinio nesąžiningumo faktą, nustatytą rengiant bet kurį pateiktą gynimui ar Universitete ne vėliau kaip prieš dešimt metų apgintą baigiamąjį darbą. Akademinės etikos kolegija gali pradėti tyrimą akademinio nesąžiningumo rengiant baigiamąjį darbą faktui ištirti ir savo iniciatyva, neviešindama pirminių informacijos šaltinių.
  3. Tuo atveju, jeigu Akademinės etikos kolegija nustato, kad baigiamajame darbe yra akademinio nesąžiningumo požymių, kurių mastas gali turėti reikšmingos įtakos baigiamojo darbo vertei, surašytą išvadą ji perduoda Senatui, pateikdama rekomendacijas dėl atitinkamos mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupės (vertinimo komisijos) sudarymo. Tokia mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupė sudaroma vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir atitinkamo lygmens baigiamojo darbo gynimo komisija ar taryba.
  4. Senatas, pripažinęs Akademinės etikos kolegijos išvadas pagrįstomis, sudaro atitinkamos mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupę, pavesdamas jai įvertinti akademinio nesąžiningumo mastą ir balsavimo būdu priimti sprendimą dėl baigiamojo darbo apgynimo rezultatų anuliavimo ir atitinkamos kvalifikacijos (laipsnio) atšaukimo. Akademiniu nesąžiningumu kaltinamas asmuo turi teisę pasisakyti Senato posėdyje, svarstančiame Akademinės etikos kolegijos išvadas.
  5. Mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupė, vykdydama Senato pavedimą, priima sprendimą atšaukti atitinkamos kvalifikacijos (laipsnio) suteikimą, kai akademinio nesąžiningumo mastas paneigia baigiamojo darbo vertę iš esmės. Tokio sprendimo priėmimo atveju lieka galioti kiti atitinkamos studijų pakopos rezultatai, o asmuo, kurio atžvilgiu minėtas sprendimas priimtas, turi teisę rengti ir ginti baigiamąjį darbą pakartotinai, bet ne anksčiau kaip po metų.
  6. Tuo atveju, jeigu akademinio nesąžiningumo mastas baigiamajame darbe yra mažareikšmis, nepaneigiantis baigiamojo darbo vertės iš esmės, mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupė priima sprendimą neatšaukti suteiktos kvalifikacijos (laipsnio). Šiuo atveju išvada perduodama Akademinės etikos kolegijai galutiniam sprendimui priimti.
  7. Mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupė, vykdydama Senato pavedimą, turi (jeigu tai įmanoma) sudaryti galimybę akademiniu nesąžiningumu kaltinamam asmeniui (ar jo atstovui) pateikti ekspertų grupei argumentus ir įrodymus.
  8. Asmuo, kurio baigiamojo darbo atžvilgiu yra pradėta akademinio nesąžiningumo tikrinimo procedūra, bet kurioje procedūros stadijoje iki mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupės išvadų priėmimo turi teisę pranešti, jog atsisako jo atžvilgiu suteiktos kvalifikacijos (laipsnio) ir prašo nutraukti pradėtą tyrimą.
  9. Atsižvelgiant į mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupės išvadą ar asmens pareiškimą, rektorius priima kvalifikacijos (laipsnio) atšaukimo įsakymą.
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku