<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Projektai - Kauno technologijos universitetas | KTU</title>
	<atom:link href="https://ktu.edu/projects/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://ktu.edu/projects/</link>
	<description>KTU</description>
	<lastBuildDate>Thu, 09 Jul 2026 23:24:30 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	
	<item>
		<title>Kambario temperatūros fosforescencija pasižyminčių polimerinių nanopluoštinių matricų kūrimas ir taikymas optiniams jutikliams (NANORTP)</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/kambario-temperaturos-fosforescencija-pasizyminciu-polimeriniu-nanopluostiniu-matricu-kurimas-ir-taikymas-optiniams-jutikliams-nanortp/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 09 Jul 2026 23:24:30 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/kambario-temperaturos-fosforescencija-pasizyminciu-polimeriniu-nanopluostiniu-matricu-kurimas-ir-taikymas-optiniams-jutikliams-nanortp/</guid>

					<description><![CDATA[<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/kambario-temperaturos-fosforescencija-pasizyminciu-polimeriniu-nanopluostiniu-matricu-kurimas-ir-taikymas-optiniams-jutikliams-nanortp/">Kambario temperatūros fosforescencija pasižyminčių polimerinių nanopluoštinių matricų kūrimas ir taikymas optiniams jutikliams (NANORTP)</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Joninėmis grupėmis funkcionalizuoti SAM skirti perovskitinių saulės elementų paviršiaus pasyvavimui per molekulinę sąveiką (IPSM)</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/joninemis-grupemis-funkcionalizuoti-sam-skirti-perovskitiniu-saules-elementu-pavirsiaus-pasyvavimui-per-molekuline-saveika-ipsm/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 09 Jul 2026 23:24:29 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/joninemis-grupemis-funkcionalizuoti-sam-skirti-perovskitiniu-saules-elementu-pavirsiaus-pasyvavimui-per-molekuline-saveika-ipsm/</guid>

					<description><![CDATA[<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/joninemis-grupemis-funkcionalizuoti-sam-skirti-perovskitiniu-saules-elementu-pavirsiaus-pasyvavimui-per-molekuline-saveika-ipsm/">Joninėmis grupėmis funkcionalizuoti SAM skirti perovskitinių saulės elementų paviršiaus pasyvavimui per molekulinę sąveiką (IPSM)</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pramonės simbiozės pilotinio modelio sukūrimas vienam pramoninių atliekų srautui Lietuvoje</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/pramones-simbiozes-pilotinio-modelio-sukurimas-vienam-pramoniniu-atlieku-srautui-lietuvoje/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:25:00 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/pramones-simbiozes-pilotinio-modelio-sukurimas-vienam-pramoniniu-atlieku-srautui-lietuvoje/</guid>

					<description><![CDATA[<p>Projektu siekiama sukurti pilotin&#303; pramon&#279;s simbioz&#279;s model&#303;, skirt&#261; vienam pramonini&#371; atliek&#371; srautui Lietuvoje &#8211; medienos pramon&#279;s pjuven&#371; ir dro&#382;li&#371; panaudojimui statybini&#371; med&#382;iag&#371; gamyboje. Tyrimo metu bus analizuojami atliek&#371; srautai, vertinamas j&#371; technologinis pritaikomumas bei kuriamas pramonin&#279;s simbioz&#279;s modelis, leid&#382;iantis efektyviau naudoti antrines &#382;aliavas. Taikant gyvavimo ciklo vertinimo (LCA) metodik&#261; bus &#303;vertintas si&#363;lomo sprendimo poveikis aplinkai, [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/pramones-simbiozes-pilotinio-modelio-sukurimas-vienam-pramoniniu-atlieku-srautui-lietuvoje/">Pramonės simbiozės pilotinio modelio sukūrimas vienam pramoninių atliekų srautui Lietuvoje</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Molekulinė organinių elektroaktyviųjų medžiagų inžinerija trečiosios kartos organiniams šviesos diodams</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/molekuline-organiniu-elektroaktyviuju-medziagu-inzinerija-treciosios-kartos-organiniams-sviesos-diodams/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:58 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/molekuline-organiniu-elektroaktyviuju-medziagu-inzinerija-treciosios-kartos-organiniams-sviesos-diodams/</guid>

					<description><![CDATA[<p>Naujausi organin&#279;s optoelektronikos pasiekimai organini&#371; &#353;viesos diod&#371; (OLED) srityje patvirtina, kad nauj&#371; elektroaktyvi&#371; med&#382;iag&#371; k&#363;rimas, j&#371; sintez&#279; ir OLED technologij&#371; tobulinimas suteikia reik&#353;ming&#261; ekonomin&#281; naud&#261;. Kadaise eksperimentin&#279; ir naujovi&#353;ka OLED rinka dabar jau vir&#353;ija 60 milijard&#371; JAV doleri&#371; apyvart&#261;, o prognoz&#279;s rodo &#303;sp&#363;ding&#261; jos pl&#279;tr&#261; &#8211; iki 2030 m. rinkos dydis gali vir&#353;yti 135 milijardus [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/molekuline-organiniu-elektroaktyviuju-medziagu-inzinerija-treciosios-kartos-organiniams-sviesos-diodams/">Molekulinė organinių elektroaktyviųjų medžiagų inžinerija trečiosios kartos organiniams šviesos diodams</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Reklamos poveikis vartotojų emociniam atsakui ir ketinimams aukoti skirtingose paramos ir labdaros srityse</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/reklamos-poveikis-vartotoju-emociniam-atsakui-ir-ketinimams-aukoti-skirtingose-paramos-ir-labdaros-srityse/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:57 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/reklamos-poveikis-vartotoju-emociniam-atsakui-ir-ketinimams-aukoti-skirtingose-paramos-ir-labdaros-srityse/</guid>

					<description><![CDATA[<p>&#352;iuolaikin&#279; labdaros ir paramos organizacij&#371; veikla vyksta aplinkoje, kurioje aukojimo poreikiai yra dideli, o visuomen&#279;s finansiniai i&#353;tekliai &#8211; riboti. Nors pastaraisiais metais stebimas skaitmeninio aukojimo ir visuomen&#279;s &#303;sitraukimo augimas, d&#279;mesys ir parama skirtingoms labdaros sritims pasiskirsto netolygiai. Moksliniuose tyrimuose reklamos poveikis vartotoj&#371; emocijoms ir aukojimo ketinimams da&#382;niausiai analizuojamas bendrai, nepakankamai atsi&#382;velgiant &#303; paramos ir labdaros [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/reklamos-poveikis-vartotoju-emociniam-atsakui-ir-ketinimams-aukoti-skirtingose-paramos-ir-labdaros-srityse/">Reklamos poveikis vartotojų emociniam atsakui ir ketinimams aukoti skirtingose paramos ir labdaros srityse</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Diazepino fragmentą turinčių indolo darinių sintezė ir tyrimai</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/diazepino-fragmenta-turinciu-indolo-dariniu-sinteze-ir-tyrimai/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:55 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/diazepino-fragmenta-turinciu-indolo-dariniu-sinteze-ir-tyrimai/</guid>

					<description><![CDATA[<p>&#352;io projekto tikslas &#8211; taikant pa&#382;angius sintez&#279;s metodus susintetinti naujus diazepino strukt&#363;r&#261; turin&#269;ius indolo darinius ir patvirtinti j&#371; strukt&#363;ras. Diazepino dariniai pasi&#382;ymi slopinan&#269;iu navik&#371; augim&#261; poveikiu bei poveikiu centrinei nerv&#371; sistemai. Tuo tarpu indolo strukt&#363;rinis fragmentas &#303;eina &#303; daugelio gerai &#382;inom&#371; vaist&#371; sud&#279;t&#303;. Nors gausu i&#353;skirtin&#279;mis savyb&#279;mis pasi&#382;ymin&#269;i&#371; indolo darini&#371;, ta&#269;iau i&#353;lieka didelis poreikis sintetinti [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/diazepino-fragmenta-turinciu-indolo-dariniu-sinteze-ir-tyrimai/">Diazepino fragmentą turinčių indolo darinių sintezė ir tyrimai</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Skaitmenizacijos poveikis savarankiškai dirbančių asmenų užimtumo struktūrai ir pajamoms Lietuvoje</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/skaitmenizacijos-poveikis-savarankiskai-dirbanciu-asmenu-uzimtumo-strukturai-ir-pajamoms-lietuvoje/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:54 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/skaitmenizacijos-poveikis-savarankiskai-dirbanciu-asmenu-uzimtumo-strukturai-ir-pajamoms-lietuvoje/</guid>

					<description><![CDATA[<p>&#352;iuolaikin&#279;je darbo rinkoje vykstantys strukt&#363;riniai poky&#269;iai vis da&#382;niau siejami su skaitmenizacija, technologine pa&#382;anga ir skaitmenini&#371; platform&#371; pl&#279;tra. Skaitmenin&#279;s technologijos ma&#382;ina &#303;&#279;jimo &#303; savaranki&#353;k&#261; u&#382;imtum&#261; barjerus, sudaro galimybes lanks&#269;iau organizuoti darbo procesus, pasiekti platesnes rinkas bei taikyti naujus pajam&#371; generavimo modelius. Mokslin&#279;je literat&#363;roje pabr&#279;&#382;iama, kad skaitmenizacija reik&#353;mingai kei&#269;ia u&#382;imtumo strukt&#363;r&#261; ir skatina alternatyvi&#371; darbo form&#371; pl&#279;tr&#261; [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/skaitmenizacijos-poveikis-savarankiskai-dirbanciu-asmenu-uzimtumo-strukturai-ir-pajamoms-lietuvoje/">Skaitmenizacijos poveikis savarankiškai dirbančių asmenų užimtumo struktūrai ir pajamoms Lietuvoje</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Bioaktyvių karkasų kūrimas, jų charakterizavimas ir pritaikymo galimybės audinių inžinerijoje</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/bioaktyviu-karkasu-kurimas-ju-charakterizavimas-ir-pritaikymo-galimybes-audiniu-inzinerijoje/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:53 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/bioaktyviu-karkasu-kurimas-ju-charakterizavimas-ir-pritaikymo-galimybes-audiniu-inzinerijoje/</guid>

					<description><![CDATA[<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/bioaktyviu-karkasu-kurimas-ju-charakterizavimas-ir-pritaikymo-galimybes-audiniu-inzinerijoje/">Bioaktyvių karkasų kūrimas, jų charakterizavimas ir pritaikymo galimybės audinių inžinerijoje</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Regeneracinių praktikų ir strategijų taikymą sąlygojančių veiksnių analizė</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/regeneraciniu-praktiku-ir-strategiju-taikyma-salygojanciu-veiksniu-analize/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:52 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/regeneraciniu-praktiku-ir-strategiju-taikyma-salygojanciu-veiksniu-analize/</guid>

					<description><![CDATA[<p>Tyrimas skirtas regeneracini&#371; praktik&#371; ir strategij&#371; analizei Europos S&#261;jungos (ES) kontekste, reaguojant &#303; spart&#279;jan&#269;ius klimato kaitos, biologin&#279;s &#303;vairov&#279;s nykimo ir socioekologini&#371; sistem&#371; destabilizacijos i&#353;&#353;&#363;kius, kuri&#371; nebe&#303;veikia tradiciniai tvarumo modeliai, orientuoti vien &#303; neigiamo poveikio ma&#382;inim&#261;. Darbe siekiama i&#353;analizuoti regeneracini&#371; praktik&#371; &#303;vairov&#281;, nustatyti, kurios j&#371; dominuoja skirtinguose ES kontekstuose, ir atskleisti politinius, ekonominius, aplinkosauginius bei institucinius [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/regeneraciniu-praktiku-ir-strategiju-taikyma-salygojanciu-veiksniu-analize/">Regeneracinių praktikų ir strategijų taikymą sąlygojančių veiksnių analizė</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Biologinių signalų paruošimas, kokybės vertinimas ir artefaktų aptikimas</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/biologiniu-signalu-paruosimas-kokybes-vertinimas-ir-artefaktu-aptikimas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:51 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/biologiniu-signalu-paruosimas-kokybes-vertinimas-ir-artefaktu-aptikimas/</guid>

					<description><![CDATA[<p>&#352;i vasaros praktika skirta biologini&#371; signal&#371;, toki&#371; kaip PPG, EKG ir EEG, paruo&#353;imo, kokyb&#279;s vertinimo ir artefakt&#371; aptikimo tematikai. Praktikos kryptis siejama su realiomis s&#261;lygomis registruojam&#371; signal&#371; kokyb&#279;s i&#353;&#353;&#363;kiais: triuk&#353;mu, judesio sukeltais artefaktais, jutikli&#371; kontakto sutrikimais, skirtingais diskretizavimo da&#382;niais ir &#303;ra&#353;&#371; suderinimo problemomis. Praktikoje bus nagrin&#279;jami metodai, leid&#382;iantys patikimiau paruo&#353;ti biologini&#371; signal&#371; duomenis tolesnei analizei, [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/biologiniu-signalu-paruosimas-kokybes-vertinimas-ir-artefaktu-aptikimas/">Biologinių signalų paruošimas, kokybės vertinimas ir artefaktų aptikimas</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mikrobanginė cinku modifikuoto monetito sintezė</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/mikrobangine-cinku-modifikuoto-monetito-sinteze/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:50 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/mikrobangine-cinku-modifikuoto-monetito-sinteze/</guid>

					<description><![CDATA[<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/mikrobangine-cinku-modifikuoto-monetito-sinteze/">Mikrobanginė cinku modifikuoto monetito sintezė</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Dvigubą sąveiką ir funkcionalumą perovskitiniuose saulės elementuose turinčių organinių puslaidininkių sintezė ir tyrimas</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/dviguba-saveika-ir-funkcionaluma-perovskitiniuose-saules-elementuose-turinciu-organiniu-puslaidininkiu-sinteze-ir-tyrimas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:49 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/dviguba-saveika-ir-funkcionaluma-perovskitiniuose-saules-elementuose-turinciu-organiniu-puslaidininkiu-sinteze-ir-tyrimas/</guid>

					<description><![CDATA[<p>Prista&#269;ius savitvark&#303; monosluoksn&#303; geban&#269;ius formuoti karbazolo organinius puslaidininkius, tokius kaip 2PACz ar MeO-2PACz, buvo &#382;engtas svarbus &#382;ingsnis invertuot&#371; perovskitini&#371; saul&#279;s element&#371; tyrim&#371; srityje. Vis d&#279;l to, tolesni tyrimai, kuri&#371; metu perovskite naudojam&#261; toksi&#353;k&#261; &#353;vin&#261; buvo bandama visi&#353;kai ar bent jau i&#353; dalies pakeisti alavu, pademonstravo, kad min&#279;ti junginiai n&#279;ra geriausias pasirinkimas konstruojant tokio tipo &#303;renginius. [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/dviguba-saveika-ir-funkcionaluma-perovskitiniuose-saules-elementuose-turinciu-organiniu-puslaidininkiu-sinteze-ir-tyrimas/">Dvigubą sąveiką ir funkcionalumą perovskitiniuose saulės elementuose turinčių organinių puslaidininkių sintezė ir tyrimas</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Moterų lyderystės poveikis tvarumo inovacijų plėtrai organizacijose</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/moteru-lyderystes-poveikis-tvarumo-inovaciju-pletrai-organizacijose/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:48 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/moteru-lyderystes-poveikis-tvarumo-inovaciju-pletrai-organizacijose/</guid>

					<description><![CDATA[<p>Tyrime analizuojamas moter&#371; lyderyst&#279;s poveikis tvarumo inovacij&#371; pl&#279;trai organizacijose, daugiausia d&#279;mesio skiriant Baltijos &#353;ali&#371; bir&#382;oje (Nasdaq Baltic) listinguojamoms &#303;mon&#279;ms. Temos aktualum&#261; lemia Europos S&#261;jungos Bendrovi&#371; tvarumo atskaitomyb&#279;s direktyvos (CSRD) &#303;gyvendinimas, &#303;pareigojantis organizacijas daugiau d&#279;mesio skirti aplinkosaugos, socialiniams ir valdysenos (ESG) aspektams bei ly&#269;i&#371; &#303;vairovei valdymo strukt&#363;rose.</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/moteru-lyderystes-poveikis-tvarumo-inovaciju-pletrai-organizacijose/">Moterų lyderystės poveikis tvarumo inovacijų plėtrai organizacijose</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>CO2 aplinkoje kietėjančio cemento iš antrinių žaliavų sintezė</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/co2-aplinkoje-kietejancio-cemento-is-antriniu-zaliavu-sinteze/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:47 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/co2-aplinkoje-kietejancio-cemento-is-antriniu-zaliavu-sinteze/</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pasaulyje per metus 1 &#382;mogui sunaudojama apie 1 m3 betono, t.y. beveik 10 kart&#371; daugiau, negu vis&#371; kit&#371; dirbtini&#371; med&#382;iag&#371;, kartu pa&#279;mus. Did&#382;iosios dalies beton&#371; ri&#353;amoji med&#382;iaga yra portlandcementis, kurio gamyba siekia daugiau nei 3,4 milijard&#371; ton&#371; per metus ir tik&#279;tina, kad iki 2050 met&#371; padid&#279;s iki 4,4 milijard&#371; ton&#371;. Portlandcemen&#269;io gamybos metu i&#353;skiriamas CO2 [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/co2-aplinkoje-kietejancio-cemento-is-antriniu-zaliavu-sinteze/">CO2 aplinkoje kietėjančio cemento iš antrinių žaliavų sintezė</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Nekontaktinių ultragarsinių matavimo metodų taikymas lakštinėse kompozitinėse konstrukcijose</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/nekontaktiniu-ultragarsiniu-matavimo-metodu-taikymas-lakstinese-kompozitinese-konstrukcijose/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:47 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/nekontaktiniu-ultragarsiniu-matavimo-metodu-taikymas-lakstinese-kompozitinese-konstrukcijose/</guid>

					<description><![CDATA[<p>Labai pla&#269;iai naudojamos kompozicin&#279;s med&#382;iagos. &#352;i&#371; med&#382;iag&#371; pritaikymas yra &#303;vairiuose sektoriuose, kaip aviacija, raketos, kosmoso pramon&#279;, modernus transportas, &#303;skaitant autobusus, tramvajus ir pramoginius laivus, &#382;moni&#371; apsaugos priemon&#279;s, tokios kaip &#353;almai, neper&#353;aunamos liemen&#279;s, neper&#353;aunamos dangos, kompasai, dujotiekiai. Paprastai d&#279;l reikalingo didelio stiprumo ir ma&#382;o svorio naudojami kompozitai, kurie yra &#303;vairi&#371; stori&#371; ir sluoksni&#371;, sutvirtinti anglies pluo&#353;tu [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/nekontaktiniu-ultragarsiniu-matavimo-metodu-taikymas-lakstinese-kompozitinese-konstrukcijose/">Nekontaktinių ultragarsinių matavimo metodų taikymas lakštinėse kompozitinėse konstrukcijose</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Aviečių uogų išspaudų modifikavimas fermentais ir jų sudėties, funkcinių ir technologinių savybių tyrimas</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/avieciu-uogu-isspaudu-modifikavimas-fermentais-ir-ju-sudeties-funkciniu-ir-technologiniu-savybiu-tyrimas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:46 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/avieciu-uogu-isspaudu-modifikavimas-fermentais-ir-ju-sudeties-funkciniu-ir-technologiniu-savybiu-tyrimas/</guid>

					<description><![CDATA[<p>&#352;io projekto tikslas bus nustatyti fermentinio modifikavimo poveik&#303; avie&#269;i&#371; uog&#371; i&#353;spaud&#371; sud&#279;&#269;iai, funkcin&#279;ms ir technologin&#279;ms savyb&#279;ms, siekiant platesnio j&#371; pritaikymo auk&#353;tesn&#279;s vert&#279;s maisto produkt&#371; gamyboje.</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/avieciu-uogu-isspaudu-modifikavimas-fermentais-ir-ju-sudeties-funkciniu-ir-technologiniu-savybiu-tyrimas/">Aviečių uogų išspaudų modifikavimas fermentais ir jų sudėties, funkcinių ir technologinių savybių tyrimas</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Medicinos paslaugų dykumų reiškinys ir jo atsiradimo prevencijos kryptys</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/medicinos-paslaugu-dykumu-reiskinys-ir-jo-atsiradimo-prevencijos-kryptys/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:45 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/medicinos-paslaugu-dykumu-reiskinys-ir-jo-atsiradimo-prevencijos-kryptys/</guid>

					<description><![CDATA[<p>&#352;iuolaikin&#279;s sveikatos sistemos susiduria su did&#279;jan&#269;iu i&#353;&#353;&#363;kiu u&#382;tikrinti tolyg&#371; ir savalaik&#303; sveikatos prie&#382;i&#363;ros paslaug&#371; prieinamum&#261; visiems gyventojams, nepriklausomai nuo j&#371; gyvenamosios vietos. Mokslin&#279;je literat&#363;roje &#353;is i&#353;&#353;&#363;kis vis da&#382;niau kalbama apie medicinos paslaug&#371; dykum&#371; rei&#353;kin&#303;, kuris apib&#363;dina teritorijas, kuriose d&#279;l institucini&#371;, ekonomini&#371;, sociokult&#363;rini&#371; ir &#382;mogi&#353;k&#371;j&#371; i&#353;tekli&#371; valdymo veiksni&#371; gyventoj&#371; sveikatos prie&#382;i&#363;ros poreikiai yra visi&#353;kai arba i&#353; [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/medicinos-paslaugu-dykumu-reiskinys-ir-jo-atsiradimo-prevencijos-kryptys/">Medicinos paslaugų dykumų reiškinys ir jo atsiradimo prevencijos kryptys</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Naujų 2-((2-metoksi-4-nitrofenil)amino)-1-feniletan-1-ono darinių sintezė priešvėžiniams tyrimams</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/nauju-2-2-metoksi-4-nitrofenilamino-1-feniletan-1-ono-dariniu-sinteze-priesveziniams-tyrimams/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:44 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/nauju-2-2-metoksi-4-nitrofenilamino-1-feniletan-1-ono-dariniu-sinteze-priesveziniams-tyrimams/</guid>

					<description><![CDATA[<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/nauju-2-2-metoksi-4-nitrofenilamino-1-feniletan-1-ono-dariniu-sinteze-priesveziniams-tyrimams/">Naujų 2-((2-metoksi-4-nitrofenil)amino)-1-feniletan-1-ono darinių sintezė priešvėžiniams tyrimams</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Naujų izonikotino hidrazido ir chalkono darinių sintezė ir tyrimas</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/nauju-izonikotino-hidrazido-ir-chalkono-dariniu-sinteze-ir-tyrimas/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:43 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/nauju-izonikotino-hidrazido-ir-chalkono-dariniu-sinteze-ir-tyrimas/</guid>

					<description><![CDATA[<p>Antibiotikams atspari&#371; mikroorganizm&#371; plitimas kelia rimt&#261; gr&#279;sm&#281; visuomen&#279;s sveikatai, didindamas infekcij&#371; komplikacij&#371; ir mirtingumo rizik&#261;. Prognozuojama, kad iki 2050 m. mir&#269;i&#371; skai&#269;ius d&#279;l atspari&#371; bakterij&#371; gali siekti 1,9 mln., tod&#279;l b&#363;tina kurti naujus antibakterinius junginius, geban&#269;ius &#303;veikti atsparumo mechanizmus. Izonikotino r&#363;g&#353;ties hidrazidas (INH), pirmos eil&#279;s vaistas tuberkuliozei, veikia slopindamas ferment&#261; InhA ir nutraukdamas mikolini&#371; r&#363;g&#353;&#269;i&#371; [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/nauju-izonikotino-hidrazido-ir-chalkono-dariniu-sinteze-ir-tyrimas/">Naujų izonikotino hidrazido ir chalkono darinių sintezė ir tyrimas</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ekonomikos sektorių sąsajų vertinimas inovacijų ekosistemoje: tinklų teorijos požiūris</title>
		<link>https://ktu.edu/projects/ekonomikos-sektoriu-sasaju-vertinimas-inovaciju-ekosistemoje-tinklu-teorijos-poziuris/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jul 2026 23:24:42 +0000</pubDate>
				<guid isPermaLink="false">https://ktu.edu/projects/ekonomikos-sektoriu-sasaju-vertinimas-inovaciju-ekosistemoje-tinklu-teorijos-poziuris/</guid>

					<description><![CDATA[<p>The post <a href="https://ktu.edu/projects/ekonomikos-sektoriu-sasaju-vertinimas-inovaciju-ekosistemoje-tinklu-teorijos-poziuris/">Ekonomikos sektorių sąsajų vertinimas inovacijų ekosistemoje: tinklų teorijos požiūris</a> appeared first on <a href="https://ktu.edu">Kauno technologijos universitetas</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
