Kompozitorius Giedrius Kuprevičius: „Aplinkos garsai įspėja apie Žemės laukiančias grėsmes“

Paskaita „Pasaulio garsovaizdžiai“ vyks Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje nuo 18 iki 19.30 val. Visuomenei atvirų šešių paskaitų ciklas tęsis pusę metų. Paskaita bus tiesiogiai transliuojama ktu.edu.

– Trečioji „Menas ir technologijos“ ciklo paskaita – „Pasaulio garsovaizdžiai“. Kaip Jūs suprantate garsovaizdžius ir apie kuriuos iš jų kalbėsite paskaitoje?, – paklausėme G. Kuprevičiaus.

– Internetas pilnas infantilių vaizdo klipų – valandų valandas ekrane teka upelis, čiulba paukšteliai galime regėti miesto panoramą su ją palydinčiu ir niekados nenutylančiu didmiesčio triukšmu. Norintys gali surasti dešimties valandų Ramiojo vandenyno pakrantėje girdimos bangų relaksacinės mūšos – visa tai tikriausiai gražu, tačiau kalbėsiu ne apie tai.

Mus supantis garsynas yra ne vien tik atsipalaidavimas, bet ir pasaulio tvarkos, visuomenės būsenų, ir, pagaliau, asmeninės aplinkos diagnozė, kurios audio analizė gerokai svarbesnė nei vien ausinių uždėjimas ar nuėmimas. Pastebiu, kad pastarajam veiksmui vis mažiau turime valios.

– Garsovaizdžio kūriniuose atsispindi aplinkos garsai. Muzikoje garsovaizdžių kompozicijos dažnai naudojamos elektroninėje ar elektroakustinėje muzikoje. Su grupe „Argo“ Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje buvote elektroninės muzikos pradininkas. Kokių spalvų muzikai suteikia garsovaizdžiai?

– Susitikimas su puikiu kompozitoriumi, Andrejaus Tarkovskio filmų muzikos autoriumi Eduardu Artemjevu trumpalaikio sovietinio „atšilimo“ metais man buvo labai svarbus, kaip kitaip girdimo pasaulio atradimo faktas.

Elektroninė muzika mums tuomet tapo priešprieša smagių, darbo pirmūnus šlovinančių dainų gaudimui. Bandėme kurti tą garsovaizdį, kurio tuomet aplink mus nebuvo.

Dabar situacija pasikeitė radikaliai – aplink skamba „sintezatoriai“, gyvas garsas pasislėpė, o jei ir yra, tai vėlgi stiprinamas iki 100 decibelų. Ar dar liko girdinčiųjų?..

– Dažnai garsovaizdžiai pasitelkiami foninei muzikai, kuri skirta klausytojo atsipalaidavimui, nusiraminimui. Jos klausantis aplanko girdimų garsų vaizdai, mintimis keliaujame prie banguojančios jūros, ošiančio miško ar čiurlenančio upelio. Ar garsovaizdžių paskirtis – skatinti žmogaus vaizduotę?

– Pirmiausia paskaitoje išsiaiškinsime, kas yra garsovaizdis, kokia jo turinio kilmės vieta, kaip jis migruoja, kinta. Parodysiu ir Lietuvoje vykdomų garsovaizdžių tyrimų pavyzdžius.

Bandymai išgirsti aplinką iš šiuolaikinio žmogaus reikalauja didelių pastangų. Vienaip ją girdi gyvenantys mieste, kitaip – kaime. Dar kitaip girdi turintys absoliučią klausą arba iš vis jos neturintys, iš prigimties kurti žmonės. Tiesa, pastebiu, kad dabar daugėja tų, kurie girdi, tačiau prarado klausą. Tokių dabar itin daug politikoje, deja…

Dar viena tema: garsovaizdis turi skatinti vaizduotę, tačiau dar labiau – ekologinį požiūrį į jį supančią aplinką. Apie tai kalbėsiu daug ir stengsiuosi įrodyti, kad aplinkoje aidintys garsai taipogi gali paaiškinti, kokios grėsmės artėja mūsų gyvybės lopšiui Žemei.

– Žodyje „garsovaizdis“ susijungia žodžiai garsas ir vaizdas. Kokia vaizdo reikšmė garsovaizdžiuose?

– Jie neatsiejami, nors įmanoma vien tik girdint vaizduotėje kurti ir juos skleidžiančių objektų vaizdus.

Tarki, išgirdę sprogimą niekados nesusiesime jo su gandrų kalenimu ar šampano butelio atidarymu. Visi garsai yra regimi, tačiau ne visi vaizdai turi garsus. Tai labai įdomi mūsų paskaitos dalis, beje, susieta su psichologija, o kai kur ir su metafizika.

– Ar gamtos garsų naudojimas muzikoje gali paveikti ne tik emocinę, bet ir psichologinę ar fizinę žmogaus būklę?

– Gamtos garsai yra labai svarbi informacija, kurią mokantys skaityti gali sužinoti daugiau nei iš kavos tirščių ar būrėjos horoskopų, kuriuose gi be manipuliacijų daugiau nieko nėra.

Teks prisiminti ir mediciną, kurioje garsų terapija yra gerokai senesnė už suvokimą, kas yra pati medicina. Muzikos įtaka gydymo procese yra įrodyta, ir tinkamai taikant, duoda įstabių rezultatų.

Žinoma, jeigu žmogui gręžiant dantį skambą F. Shuberto „Ave Marija“ ar iki sąmonės aptemimo smagi lietuviška popmuzika, nereiškia, kad tai leis užmiršti, kiek ta procedūra kainuoja. Mūsų gydytojai didžia dalimi muzikos terapiją supranta labai primityviai ir dažniausiai vadovaujasi savo skoniu, o ne tyrėjų-profesionalų rekomendacijomis.

Tačiau yra ir labai jautriai šiuos dalykus suvokiančių gydytojų. Man sunku apie tai kalbėti, nes kai užeinu į kabinetą, muzika dažniausiai kažkodėl nutyla…

Atskira tema – muzika bažnyčiose. Juk tikėjimas irgi yra garsovaizdžio atmaina. Religinės muzikos vaizdingumas tiesiogiai susietas su sielos raumenų veikla. Dabar jie smarkiai nusilpę.

– Kur dar be muzikos naudojami garsovaizdžiai?

– Aerouostų tualetuose. Tai labai grubus ir neleistinas muzikos meno diskreditavimas, galbūt turintis ir numanomą humanistinę, kitų fiziologinių triukšmų slopinimo funkciją.

Nepasiteisino ir kažkada Kaune, Laisvės alėjoje dienos metu transliuojama foninė muzika. Visa bėda ta, kad ja vaikšto labai skirtingos kultūros ir skonių žmonės, o „pataikyti“ visiems neįmanoma.

– Kokius garsovaizdžius atpažintų viso pasaulio žmonės?

– Jūrą, mišką, miesto triukšmą ir vaikų verksmą. Gal dar pagalbos šauksmą, tačiau žinome, kad jį, deja, girdi ne visi.

Šiandien vaikai vien tik iš motorų garsų atspėja automobilio modelį, tačiau šitokie vunderkindai su garsovaizdžiais neturi nieko bendra, nes lakstydami su dviračiais mūsų gatvėse nebegirdi tų mašinų stabdžių.

– Šiandien gyvename akustiniame pasaulyje. Kokius pranešimus ir žinutes jis mums transliuoja?

– Kol kas nelabai malonias, bet žinau kodėl: daugybė žmonių gyvena tyloje, kuri nėra tyla, bet tapo tyla todėl, kad mūsų ausys girdi tik tai, ką norime išgirsti. O dažniausiai norime išgirsti ne tai, kas tikrai būtų verta ir prasminga. Apie tai taipogi pašnekėsime paskaitoje. Beje, ar skaitydami šiuos sakinius išgirdote, kaip už lango įsilyja?

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus atvirų paskaitų ciklo paskaitos vyksta pirmąjį mėnesio ketvirtadienį, KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje, nuo 18 iki 19.30 val.:

• 2015 m. gruodžio 3 d. – „Pasaulio garsovaizdžiai“
• 2016 m. vasario 4 d. – „Penktoji muzikos kilmės versija“
• 2016 m. kovo 3 d. – „Žmogaus balsas ir informacija“
• 2016 m. balandžio 7 d. – „Muzika, kurios nėra“