Studijų organizavimas

 

Studijų programa

Studijos Universitete vykdomos pagal bakalauro, magistro ar daktaro laipsnį suteikiančias studijų programas. Įvykdęs visus studijų programos reikalavimus, studentas gauna atitinkamo kvalifikacinio laipsnio (bakalauro, magistro ar daktaro) diplomą. Universitete vykdomos pedagogikos krypties profesinės studijos, nesuteikiančios kvalifikacinio laipsnio, bet skirtos kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.

Studijų programa – tai studijų modulių, privalomų išklausyti ir atsiskaityti studijų metu, visuma.

Studijų formos

Studijų forma pagal studijų intensyvumą gali būti nuolatinė ir ištęstinė.

Nuolatinė studijų forma yra pagrindinė organizuojant pakopinių ir profesinių studijų programas. Nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai.

Ištęstinė studijų forma suteikia galimybę studijuoti lėtesne sparta. Ištęstinės formos studijų vienų metų apimtis gali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė, nuolatinėms studijoms taikant 60 studijų kreditų normą.

Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

Studijų modulis

Studijų modulis – tai bazinis studijų planavimo vienetas, kurį sudaro savarankiškas studijų objektas, dėstomas vieną semestrą. Studijų modulis įvairiais deriniais gali apimti paskaitas, laboratorinius darbus, pratybas, seminarus, studento savarankišką darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, projektavimo ir kitus darbus.

Studijų modulis gali būti privalomas, alternatyvinis (pasirenkamas iš sąrašo), bendrasis universitetinis, laisvai pasirenkamas iš visų Universiteto modulių.

Kiekvieno modulio studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių vertinimu – egzaminu arba kitu galutiniu atsiskaitymu.

Studijų kreditas

Studijų apimtis matuojama studijų kreditais. Studijų kreditas – studijų modulio apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų. Vienas studijų kreditas lygus vienam Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditui.

Per semestrą egzaminų skaičius pirmoje studijų pakopoje ir studijuojant pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas negali būti didesnis kaip 7, antroje pakopoje – 5, neįskaitant studento kartojamų ar papildomai pasirinktų modulių, pastarųjų negali būti renkamasi daugiau kaip du.

Žinių vertinimo sistema

Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, sugebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, Universitete taikomas kaupiamasis vertinimas.

Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais, o galutinis pažymys susumuoja tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymius. Studentui neatlikus ar neatsiskaičius už semestro užduotis, neleidžiama dalyvauti studijų modulio galutiniame atsiskaityme.

Neišlaikytą per sesiją egzaminą galima perlaikyti ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos. Galimi du egzamino perlaikymai: pirmas – nemokamas, antras – mokamas. Perlaikyti egzaminą siekiant pagerinti teigiamą įvertinimą negalima. Tęsti studijas kitą semestrą galima, jei studentas yra atsiskaitęs už pusę ar daugiau semestre pagal programą numatytų kreditų.

Universitete galioja dešimtbalė vertinimo sistema. Žinios ir gebėjimai vertinami tokiais pažymiais:

Išlaikyta, neišlaikyta Pažymys Pažymio reikšmė Vertinimo kriterijai
Išlaikyta 10 Puikiai Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai
9 Labai gerai Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai
8 Gerai Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai
7 Vidutiniškai Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų
6 Patenkinamai Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) žemesni nei vidutiniai, yra klaidų
5 Silpnai Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus
Neišlaikyta 4, 3, 2, 1 Nepatenkinamai Netenkinami minimalūs reikalavimai

Pasiekimų lygmenys

Skiriami trys studento studijų pasiekimų lygmenys:

  • puikus – kai ne mažiau kaip keturi penktadaliai studijų modulių įvertinimų yra puikaus lygmens (modulio įvertinimai yra 10 (puikiai) ar 9 (labai gerai)), o kiti – ne žemesnio kaip tipinio lygmens (modulio įvertinimai yra 8 (gerai), 7 (vidutiniškai) ar 6 (patenkinamai));
  • tipinis – kai ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai studijų modulių įvertinimų yra tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio lygmens (modulio įvertinimai yra 5 (silpnai));
  • slenkstinis – kai studentas yra atsiskaitęs už visus studijų modulius, bet jo studijų pasiekimai nesiekia tipinio lygmens.

Šiandien veikiantys universitetai turi prisiimti visą atsakomybę už absolventų parengimą veiklai, kuri reikalauja daugialypių, nuolat besikeičiančių gebėjimų, grįstų nuolatiniu mokymusi.

Absolventai turi būti pasiruošę tokiai veiklai, apie kurią dabar net negalvojame ir kurią atlikdami jie naudos tokias technologijas, kurios dar neišrastos.“

R. Bridgstock, G. Hearn (2012)

Šiandieninė darbo rinka reikalauja ne tik puikių profesinių žinių, tačiau ir kitų gebėjimų, kurie yra svarbūs dabartiniame kontekste. Pasaulio banko ataskaitoje „Įgūdžiai, ne tik diplomas“ išryškinami svarbiausi absolvento gebėjimai:

  • Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje
  • Gebėjimas spręsti problemas
  • Gebėjimas dirbti komandose

 

ŠIUOLAIKINIAI MOKYMO/SI METODAI

Kauno technologijos universitete taikomi įvairiais šiuolaikiniai mokymo/si metodai, kuriais siekiama į mokymosi procesą įtraukti XXI amžiaus studentus – drąsius, savimi pasitikinčius, itin išprususius technologiškai. Universitete naudojami šiuolaikiniai mokymo/si metodai yra orientuoti į besimokantįjį, grįsti studentų įsitraukimu bei dalyvavimu.

Dizainu grįstas mąstymas

Tai mokymosi būdas, padedantis spręsti iššūkius ir kurti inovatyvius sprendimus kasdieninėje veikloje. Šis metodas besimokančiajam yra patogus tuo, kad žinios, sukurtos sprendžiant iššūkius, yra lengviau suprantamos, įsimenamos ir vėliau perkeliamos į tolimesnę veiklą darbo rinkoje. Mokymasis sprendžiant iššūkius yra tinkamiausia aplinka, kuri įtraukia ir motyvuoja besimokančiuosius. Dizainu grindžiamo mokymosi metodologija padeda spręsti sunkiai struktūruojamas, realaus gyvenimo problemas, turinčias daugiau nei vieną sprendimą ar jo būdą.

Dizainu grindžiamo mąstymo metodas – tai:

  • reali, gyva, nuolat kintanti laboratorija
  • iššūkiais ir jų sprendimų grindžiamas mokymosi metodas
  • į besimokantį nukreipta mokymosi patirtis
  • kūrybinis procesas
  • daugiau nei metodas, tai – mąstymo būdas.

Dizainu grįstas mokymas aktyviai naudojamas Socialinių, humanitarinių ir menų fakultete, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete bei Statybos ir architektūros fakultete.

Probleminis mokymasis

Tai mokymosi būdas, pagal kurį besimokantieji, padedant dėstytojui, mokosi analizuodami ir spręsdami kompleksines problemas. Šio mokymosi būdo rezultatas – problemos supratimas ir jos sprendimo būdo pasiūlymas. Daugelis probleminio mokymosi elementų gali turėti savas variacijas, kurios užtikrina, kad probleminis mokymasis realizuojamas ne vien pagal išankstines taisykles, bet dera su realiu kontekstu, kuriame yra taikomas. Probleminio mokymosi taikymo metu ugdomi studentų kritinio mąstymo, komandinio darbo, analitiniai gebėjimai. Šis mokymasis lavina praktinėje veikloje reikalingus gebėjimus spręsti problemas, susieja teorinius elementus su praktine veikla.

Probleminis mokymasis – tai:

  • į studentą orientuotas mokymasis
  • mokymosi būdas, paremtas problemų sprendimu naudojant jau turimas žinias
  • savimokos įgūdžių ugdymas, padedantis sėkmingai mokytis visą gyvenimą
  • realių problemų sprendimas

Probleminis mokymasis aktyviai naudojamas Socialinių, humanitarinių ir menų fakultete, Elektros ir elektronikos fakultete, Cheminės technologijos fakultete ir kituose.

Atvejo analizė

Atvejo analize grįstas mokymasis – tai metodas, kuris sukurią patrauklią ir į besimokantįjį orientuotą mokymosi aplinką. Šio metodo esmė –  teorinių ir praktinių žinių susiejimas bei naujų žinių sukūrimas. Atvejo analize grįstas mokymasis pasižymi tuo, kad yra analizuojami realūs, konkrečios tikrovės atvejai, situacijos. Šis mokymosi būdas tai pat naudingas tuo, kad leidžia dirbti su realaus gyvenimo, profesinės veiklos problemomis, analizuoti jas objektyviai, suvokti įvairias jų atsiradimo aplinkybes ir priežastis. Šis metodas yra puiki galimybė pasikeisti idėjomis apie sprendimus, susijusius su darbo atlikimu, nes besimokantieji ne tik diagnozuoja priežastis, dėl kurių atitinkamu atveju kilo problemos ar apibendrina nagrinėjamą situaciją, bet ir dažnai siekia patys ją išspręsti.

Atvejo analizė – tai:

  • mokymosi metodas, paremtas praktinių, realių, aktualių probleminių situacijų analize
  • orientuotas į besimokantįjį
  • pozityvi mokymosi aplinka
  • žinios, įgyjamos eksperimentuojant
  • patirtis dirbant komandose ir priimant vieningą sprendimą
  • gebėjimų priimti sudėtingus sprendimus ugdymas
  • gebėjimų konceptualiai spręsti problemas ir taikyti atitinkamas teorijas, modelius ir kitus abstrakčius principus, ugdymas
  • mokymas planuoti ir įgyvendinti procesus

Atvejo analizė aktyviai naudojama Ekonomikos ir verslo fakultete, Socialinių, humanitarinių ir menų fakultete bei kituose.

Mentorystė – tai ugdomoji partnerystė tarp mentoriaus, turinčio daugiau patirties ir kompetencijų, gebančio įkvėpti, padrąsinti bei suteikti motyvuotam asmeniui visapusišką reikiamą pagalbą, ir studento, siekiančio perimti mentoriaus patirtį ir gautas žinias pritaikyti tolimesnėje ateityje.

KTU mentorystės programos tikslai:

  • kurti pozityvią Universiteto studentų palaikymo aplinką;
  • puoselėti akademinę ir mokymosi kultūrą Universitete;
  • atskleisti studentų potencialą, pagerinti akademinius rezultatus ir įgūdžius;
  • skatinti profesinį ir asmeninį studentų tobulėjimą;
  • skatinti glaudesnį verslo ir studentų bendravimą ir bendradarbiavimą;
  • padėti studentui nusistatyti savo asmeninius ir profesinius tikslus, taip pat padėti susidaryti veiksmų planą ar strategiją, kaip jis galėtų tai įgyvendinti;
  • suteikti galimybę studentui pagerinti bendravimo, savęs pristatymo ir bendradarbiavimo kompetencijas;
  • ugdyti studentų lyderystės kompetencijas;
  • pastebėti, paskatinti ir ugdyti jaunuosius talentus Universitete.

Universitete mentorių išsirinks kiekvienas. Yra net 5 skirtingų tipų mentoriai, kuriuos studentai gali pasirinkti kiekviename savo studijų etape. Kiekvieno iš mentorių funkcijos yra skirtingos, todėl skiriasi bendravimo tikslai ar bendravimo stilius.

Pradžios mentorius

Akademinis patarėjas Karjeros mentorius Tyrimų mentorius Tutorius

vyresniųjų kursų studentas

akademinio personalo narys

verslo įmonės atstovas

tam tikros srities specialistas

akademinio personalo narys – mokslininkas arba tyrėjas

akademinio personalo narys

gerai besimokantis studentas

pradžios mentorius – tik I-osios pakopos pirmame kurse akademinis patarėjas – visų studijų metu karjeros mentorius – visų studijų metu tyrimų mentorius – visų bakalauro studijų metu

tutorius – visų studijų metu (ypač rekomenduojamas 1–2 kursuose)

 

 

Mentorystės programos koordinatorė
Greta Stupelytė 
Studentų g. 67-205, Kaunas
tel. +370 (603) 71410
e. p. greta.stupelyte@ktu.lt

Praktikų organizavimas

Praktika – Universiteto studijų programos sudedamoji dalis, įrašoma į studijų programą kaip atskiras, studento mokymuisi ir veiklai realioje darbo vietoje skirtas modulis, kuris yra vertinamas pažymiu.

Kiekvienam studentui sudaroma individuali praktikos programa. Praktikas organizuoja Universiteto akademiniai padaliniai, jas organizuoti padeda Karjeros ir ugdymo centras, Tarptautinių ryšių departamentas.

Praktikos koordinatorius – Universiteto akademinio padalinio paskirtas darbuotojas, atsakingas už studentų praktikų organizavimą padalinyje.

Praktikos vadovas Universitete (tutorius) – dėstytojas, akademinio padalinio paskirtas studento praktikos vadovu, metodiškai vadovaujantis studento praktikanto praktikai, kuris kartu su studijų programą vykdančiu Universiteto padaliniu yra atsakingi už studento praktiką kaip studijų proceso dalį, jo praktikos programos parengimą, atsiskaitymo už atliktą praktiką tvarką.

Praktikos vadovas organizacijoje (mentorius) –organizacijos, kurioje organizuojama studento praktika, paskirtas asmuo, konsultuojantis studentą praktikos klausimais, tiesiogiai atsakingas už praktikos programos turinio įgyvendinimą ir sklandų jos organizavimą praktikos vietoje.

Praktikos organizacija (praktikos vieta) – Lietuvos arba užsienio įmonė, įstaiga arba organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką pagal pasirašytą trišalę praktikos sutartį. Praktikos organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

  • veiklos pobūdis atitinka studijų programoje numatytos praktikos programos tikslus ir uždavinius;
  • turi patyrusių ir gebančių praktikai vadovauti asmenų;
  • turi tinkamą materialinę bazę, sudaro praktinio mokymo ir studijų integravimo galimybes;
  • garantuoja studentui darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas;
  • pasirašo trišalę praktinio mokymo sutartį.

Praktikos vieta yra įrašoma absolvento diplomo priedėlyje.

Praktikanto statusą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje praktikos metu nustato trišalė praktinio mokymo sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktiką organizuojančios įmonės, įstaigos ar organizacijos. Sutartyje nustatoma praktikos trukmė, atlikimo laikas, šalių teisės, įsipareigojimai, atsakomybė, praktikos vadovų – Universiteto ir įmonės – teisės ir pareigos.

Praktikos rezultatų ir kokybės vertinimas

Praktikos atlikimo kokybei užtikrinti Universiteto praktikos vadovas (tutorius) ir organizacijos praktikos vadovas (mentorius) vykdo studento praktikanto praktikos stebėseną.

Būtinosios praktikos kaupiamojo vertinimo dalys yra:

  • praktikos veiklos atlikimo įvertinimas,
  • praktikos ataskaitos įvertinimas.

Studentams, neįvykdžiusiems praktikos plano arba gavusiems neigiamą pažymį už praktikos atlikimą, gali būti siūloma kartoti praktikos kursą individualiai, laisvu nuo paskaitų metu. Gavus neigiamą pažymį už praktikos ataskaitą, pakartotinis atsiskaitymas organizuojamas pagal Universitete galiojančią atsiskaitymo už studijų modulius tvarką.

Neatlikęs praktikos studentas netenka teisės rengti ir ginti baigiamąjį projektą.

Praktikų rūšys

  • Privaloma praktika yra būtina visų pirmosios pakopos studijų programų studentams, jos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 kreditų. Praktika skirta įgyti supratimo apie būsimą profesinę veiklą ir gali būti atliekama ne anksčiau kaip baigus pusę studijų programos. Jos metu studentas praktikantas gilina ir praktiškai taiko jau įgytas žinias, tobulina gebėjimus, atlieka profesinės veiklos tyrimus ir renka duomenis baigiamajam darbui (semestro projektui).
  • Papildoma praktika yra skirta pirmosios ir antrosios pakopų studentams ir gali būti atliekama laisvu nuo studijų metu (pvz., po paskaitų ar vasaros atostogų metu), kai pagal studijų programą nevyksta auditoriniai užsiėmimai.
  • Papildoma ERASMUS + praktika yra skirta pirmosios ir antrosios pakopų studentams ir gali būti atliekama laisvu nuo studijų metu, kai pagal studijų programą nevyksta auditoriniai užsiėmimai. Papildoma ERASMUS+ praktika nėra privalomos studijų programos dalis, ji gali būti pasirenkama kaip individualaus modulio rinkinio modulis. Ši praktika reglamentuojama 2014–2020 m. „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijoje.
  • Mokslinė praktika yra skirta žinioms ir tiriamiesiems gebėjimams įgyti ir tobulinti atliekant mokslinius tyrimus, ji vyksta vadovaujant aukštos kvalifikacijos tyrėjams pagal individualią tyrimų programą. Mokslinė praktika nėra privaloma, bet ji rekomenduojama asmenims, siekiantiems akademinės karjeros. Šio pobūdžio praktika gali būti atliekama laisvu nuo studijų metu, po paskaitų, vasaros atostogų ar kitu metu, kai pagal studijų programą nevyksta auditoriniai užsiėmimai.

Baigiamieji projektai

Studijų programa baigiama studento pasiektų studijų rezultatų įvertinimu baigiamojo projekto metu:

  • Pirmosios pakopos studijose baigiamąjį projektą rengti ir ginti bei baigiamiesiems egzaminams skiriama ne mažiau kaip 12 kreditų. Jeigu suteikiamas dvigubas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, turi būti numatyti pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) baigiamieji projektai (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose), jiems iš viso skiriant ne mažiau kaip 15 kreditų.
  • Antrosios pakopos studijų baigiamasis projektas (ne mažiau kaip 30 kreditų apimties) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju projektu magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal rektoriaus patvirtintus Bendruosius pirmosios ir antrosios studijų pakopų baigiamųjų projektų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarkos reikalavimus.

Studento individualiame studijų plane baigiamasis projektas įtraukiamas kaip atskiras modulis (arba keli moduliai, jei studentas studijuoja ir gretutinėse studijose), už šio modulio savarankiško darbo užduotis atsiskaitoma pagal studijų modulio apraše pateiktą grafiką. Savarankiško darbo užduočių įvertinimai įrašomi Akademinėje informacinėje sistemoje. Šių įvertinimų pagrindu studentui suteikiama įskaita už modulį ir jis įgyja teisę ginti projektą kvalifikacijos komisijos viešajame posėdyje.

Suteikiami kvalifikaciniai laipsniai

Baigus atitinkamas pakopines studijas, suteikiamas kvalifikacinis bakalauro, magistro arba mokslo (meno) daktaro laipsnis.

Diplomų tipai ir išdavimas

  • Baigusiems pirmosios pakopos studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
  • Baigus magistrantūros arba vientisųjų studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis.
  • Baigus doktorantūrą ir apgynusiems daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas.
  • Baigus profesines studijas, išduodamas studijų pažymėjimas.

Akademinė etika

Universitete pripažįstamos Didžioji Europos universitetų ir Europos tyrėjų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų ir mokslinių tyrimų erdvės deklaracijos ir nuostatos, ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas ir atsakomybė. Universiteto bendruomenės veiklos vertybinius ir moralinius principus, pagrindines etiško elgesio nuostatas įtvirtina ir svarbiausias vengtino elgesio normas reglamentuoja Universiteto akademinės etikos kodeksas.

Universiteto bendruomenės nariai laikosi pagrindinių etikos principų:

  • akademinės laisvės ir atsakomybės,
  • etiškų bendruomenės tarpusavio santykių,
  • akademinio sąžiningumo,
  • lojalumo.

Dėstytojo etikos normos

Universiteto dėstytojo ir studento santykiai grindžiami pagarbos, nešališkumo, geranoriškumo, nediskriminavimo ir tolerancijos, akademinio bendradarbiavimo ir skaidrumo principais. Dėstytojas studento žinias ir įgūdžius vertina teisingai, objektyviai ir sąžiningai, vertinimas yra suderintas su dėstomo dalyko tikslais. Dėstytojas neviešina konfidencialios informacijos apie studentą.

Studento etikos normos

Studentų santykiai tarpusavyje ir su Universiteto darbuotojais grindžiami kolegialumo, draugiškumo, sąžiningumo, tolerancijos ir solidarumo principais, nukreiptais į studijų kokybę ir akademinės atmosferos užtikrinimą. Studentas įsipareigoja:

  • gerbti kitų nuomonę, korektiškai reikšti pastabas, tolerantiškai vertinti kitų asmenines savybes;
  • neaptarinėti ir neviešinti konfidencialios informacijos apie kitus studentus, Universiteto bendruomenės narius;
  • nežeminti studento vardo Universitete ir už jo ribų etiketo nesilaikymu, girtavimu, narkomanija ar kitais visuomenei nepriimtinais žalingais įpročiais, nekultūringu elgesiu;
  • tausoti Universiteto turtą ir laikytis nustatytos tvarkos Universiteto patalpose ir jo teritorijoje;
  • nesiekti ir neužmegzti pripažįstamiems etikos principams prieštaraujančių santykių su dėstytoju.

Akademinis sąžiningumas

Kiekvienas akademinės bendruomenės narys privalo laikytis akademinio sąžiningumo principo.

Pripažindami tiesą, žinojimą ir gebėjimus, suprasdami  studijų vertybes ir tikėdamiesi pasitikėjimo bei teisingo savųjų pasiekimų įvertinimo ir pasirašę studijų sutartį bei akademinio sąžiningumo deklaraciją, Universiteto studentai privalo laikytis akademinio sąžiningumo principo, savarankiškai ir sąžiningai atlikti užduotis.

Šiurkščiausiais akademinio sąžiningumo principo pažeidimais laikoma:

  • Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų. Būdingi plagijavimo atvejai, kai a) svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų; b) perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio.
  • Sukčiavimas atsiskaitant už dalyką ar jo dalį tarpinių ar galutinių atsiskaitymų metu ir pan. Sukčiavimu laikomi atvejai, kai a) nusirašinėjama arba sąmoningai leidžiama kitam nusirašyti, pasakinėjama, naudojami ruošinukai arba kitokios neleistos priemonės; b) svetimas rašto darbas arba svetimo darbo rezultatai pateikiami kaip savo; c) tas pats rašto darbas pateikiamas atsiskaitant už kelis dalykus; d) atsiskaitoma už kitą asmenį; e) neteisėtas užduočių ar testų gavimas ir / ar pasinaudojimas jais; f) naudojimasis bendraautorystės teise, neįnešus realaus indėlio į darbą.
  • Padirbinėjimas / klastojimas. Būdingi atvejai, kai a) dėstytojo jau įvertintas rašto darbas pataisomas siekiant pareikalauti aukštesnio įvertinimo; b) padirbinėjami dėstytojų parašai, pažymos ar kitokie dokumentai; c) padirbinėjami akademinių užduočių (laboratorinių darbų, projektų ir pan.) duomenys ar rezultatai.
  • Kyšininkavimas – atlygio už akademines paslaugas siūlymas arba davimas (asmeniškai arba kartu su kitais asmenimis), kai toks atlygis nėra nustatyta tvarka įteisintas.
  • Pagalba kitam atliekant nesąžiningą akademinį veiksmą: plagijuojant, sukčiaujant arba padirbinėjant.

Reglamentuojantys dokumentai:

  • Kauno technologijos universiteto akademinės etikos kodeksas (patvirtintas Kauno technologijos universiteto senato 2012 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. V3-S-1);
  • Studentų rašto darbų plagiato nustatymo tvarkos aprašas (patvirtintas Kauno technologijos universiteto rektoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-288);
  • Kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai ir Universiteto vidaus dokumentai.

Jeigu kyla klausimų dėl studentų rašto darbų sutapties patikros ir plagiato nustatymo procedūrų, akademinių pažeidimų svarstymo ir akademinių nuobaudų skyrimo, prašome kreiptis į Studijų organizavimo departamentą el. paštu studiju.organizavimas@ktu.lt.

Dėl semestro savarankiško darbo užduoties ar egzamino

Jeigu semestro, sesijos ar baigiamųjų projektų atsiskaitymo metu buvo atsiskaitymų tvarkos pažeidimų, studentas gali pateikti apeliaciją.

Pirmiausia apie susiklosčiusią situaciją rekomenduojame pasikalbėti su baigiamojo projekto vadovu ar studijų krypties programų vadovu. Studentas taip pat gali kreiptis į  katedros vedėją, fakulteto studijų prodekaną arba Studentų reikalų departamento direktorių.

Jeigu kitokio sprendimo būdo rasti nepavyksta ir studentas gali pagrįsti, kad buvo tvarkos pažeidimų, tuomet apeliaciją būtina pateikti ne vėliau kaip per tris darbo dienas po įvertinimo paskelbimo.

Apeliacija dėl semestro savarankiško darbo užduoties ar egzamino, jei vertinant buvo nusižengta akademinei etikai ar procedūroms (pvz., dėl dėstytojo neobjektyvumo, sveikatos sutrikimų ir kitų svarbių priežasčių) teikiama Akademinės etikos kolegijai.

Dėl baigiamojo projekto

Apeliacija dėl baigiamojo projekto, jei vertinant buvo techninių klaidų ir procedūrinių pažeidimų, teikiama fakulteto dekanui, kuris įsakymu skiria įvertinti kitą baigiamojo projekto recenzentą arba apeliacijų nagrinėjimo komisiją. Naujas įvertinimas Akademinėje informacinėje sistemoje įrašomas  „Atsiskaitymo už studijų modulius nuostatuose“ nustatyta tvarka.

Pakartotinai atsiskaityti už SSD užduotis, perlaikyti egzaminą ar ginti baigiamąjį projektą teigiamam įvertinimui pagerinti neleidžiama, išskyrus tuos atvejus, kai Akademinės etikos kolegija patenkina studento apeliaciją (dėl dėstytojo neobjektyvumo, sveikatos sutrikimų ir kt. svarbių priežasčių).

Jeigu kyla klausimų, galima kreiptis į Studentų informacijos centrą, kuriame studentui bus suteikta pagalba pildant apeliacijos formą, tarpininkaujama teikiant apeliaciją.

Studentų informacijos centras
Studentų g. 50–168, Kaunas
tel.: 8 (37) 300 327, 8 (614) 20 055

Paskaitų laikai

Visų pakopų studijų programų akademiniai užsiėmimai prasideda tokiu laiku:

Eil. Nr.

Užsiėmimas

Užsiėmimo laikas

I

pirmas užsiėmimas

9.00–10.30 val.

II

antras užsiėmimas

11.00–12.30 val.

III

trečias užsiėmimas

13.30–15.00 val.

IV

ketvirtas užsiėmimas

15.30–17.00 val.

V

penktas užsiėmimas*

17.30–19.00 val.*

VI

šeštas užsiėmimas*

19.15–20.45 val.*

* – Fakultete gali būti numatytas kitas užsiėmimų laikas.

Lankomumo tvarka

Pirmosios studijų pakopos pirmojo ir antrojo kursų studentams privaloma lankyti teorines paskaitas ir praktinius užsiėmimus, o trečiojo ir ketvirtojo kursų studentams bei magistrantams – praktinius užsiėmimus.

Nustatyta tvarka paskaitų ir praktinių užsiėmimų nelankantiems studentams taikomos drausminės nuobaudos.

Išskirtiniais atvejais fakulteto dekanas studentui gali leisti lankyti užsiėmimus, atlikti užduotis bei už jas atsiskaityti individualiu grafiku.

Nedalyvavimas užsiėmimuose

Studentai, dėl pateisinamų priežasčių negalintys dalyvauti užsiėmimuose, ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie savo nedalyvavimą privalo informuoti fakulteto studijų centrą. Jei studentas užsiėmimus praleido dėl ligos, pasveikęs ligą įrodančius dokumentus turi pateikti fakulteto studijų centrui ne vėliau kaip trečią darbo dieną nuo dokumento išrašymo dienos.

Universitete išduodamos šios pažymos apie studijas:

Paslauga Kiekis Kaina, € Pastaba
Akademinė pažyma lietuvių kalba (asmenims, studijavusiems pirmojoje ir antrojoje pakopose iki 1994 m.) 7 Universitete studijuojantiesiems paslauga teikiama nemokamai
Akademinė pažyma anglų kalba (išduodama asmenims, pradėjusiems studijuoti pirmojoje ir antrojoje pakopose nuo 1994 m.) 7
Pažyma lietuvių kalba su trumpais modulių aprašymais (išduodama asmenims, pradėjusiems studijuoti pirmojoje ir antrojoje pakopose nuo 1995 m.) 1 psl. 7
Pažyma anglų kalba su trumpais modulių aprašymais (išduodama asmenims, pradėjusiems studijuoti pirmojoje ir antrojoje pakopose nuo 2000 m.) 1 psl. 10
Išsamus studijų modulio aprašymas (išduodama asmenims, pradėjusiems studijuoti nuo 2000 m.) 1 vnt. 5
Nestandartinė pažyma, kai pildoma pagal užsakovo parengtą formą arba prašymą 20
Nestandartinė pažyma, kai reikia atlikti papildomą informacijos paiešką 25
Pažyma dėl įgyto išsilavinimo patvirtinimo 15
Pažyma apie KTU vertinimo sistemą anglų kalba 10
Diplomo vertimas į anglų kalbą (išduodama asmenims, pradėjusiems studijuoti nuo 1994 m.) 7
Bakalauro diplomo priedo vertimas į anglų kalbą (išduodama asmenims, pradėjusiems studijuoti nuo 1994 m.) 30
Magistro ir laipsnio nesuteikiančių studijų diplomo priedo vertimas į anglų kalbą (išduodama asmenims, pradėjusiems studijuoti nuo 1994 m.) 20
Diplomo, diplomo priedo, studijų pažymėjimo dublikatas 30
Išsilavinimo dokumentų kopijų patvirtinimas 1 lapas 3
Pažymų sudėjimas į voką, voko užantspaudavimas ir patvirtinimas (kai voką siunčia pats asmuo) 5
Parengtų dokumentų išsiuntimas paštu adresatui užsienyje 10
Parengtų dokumentų išsiuntimas paštu adresatui Lietuvoje 5

Dokumentų parengimo ir išsiuntimo kainos patvirtintos Kauno technologijos universiteto rektoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-149-3 „Dėl išsilavinimo dokumentų universiteto absolventams parengimo kainų“.

 

Pažymos užsakymas

Universiteto studentams pažymos apie studijas užsakomos ir atsiimamos fakultetų studijų centruose.

Universiteto absolventams ir studijas nutraukusiems studentams pažymos užsakomos ir atsiimamos Studijų organizavimo departamente, el. p. goda.martuseviciute@ktu.lt, adresu K. Donelaičio g. 73-407, Kaunas.

Apmokėjimas

Atsiimdamas dokumentus, už kurių parengimą reikia mokėti, studentas privalo pateikti banko kvitą, patvirtinantį, kad įmoka sumokėta. Kvitas gali būti išrašomas užsisakant arba atsiimant dokumentus Studijų organizavimo departamente arba išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Pažymos atsiėmimas

Atsiimdamas pažymą, studentas (arba kitas jo įgaliotas asmuo) privalo pasirašyti pažymų registracijos knygoje. Jei asmuo negali pats atvykti atsiimti pažymos, dokumentas jam gali būti išsiųstas registruotu paštu jo nurodytu adresu (ši paslauga yra mokama).

Neformalusis švietimas  – tai asmens mokymasis siekiant persikvalifikuoti, pakelti kvalifikaciją, patobulinti profesinius įgūdžius. Šiuo metu KTU siūlo apie 600 neformaliojo švietimo programų.

Programos ir moduliai

Universitete siūlomos lanksčios socialinių, humanitarinių, technologinių, fizinių mokslų sričių neformaliojo švietimo programos. Neformaliojo švietimo programos gali būti sudaromos pagal asmenų grupių ar juridinių asmenų pageidavimus. Mokymasis gali būti organizuojamas darbo dienos metu, vakarais, atostogų bei kitu klausytojams patogiu laiku, taip pat nuotoliniu būdu.

Išsilavinimą turintys, tačiau siekiantys kelti ar keisti profesinę kvalifikaciją, plėsti profesinį ir bendrąjį išsilavinimą, gali pasirinkti studijuoti pageidaujamus studijų dalykus (jų grupes) arba kvalifikacijos tobulinimo programas (įvairius kursus, seminarus ir kt.).

Pažymėjimai

Asmenys, studijavę pasirinktus studijų dalykus ar išklausę įvairios trukmės neformaliojo švietimo programas (kursus, seminarus), gauna nustatytos formos pažymėjimą. Taip pat gali kreiptis juridiniai asmenys, pageidaujantys patobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ar juos perkvalifikuoti.

Dėl neformaliojo švietimo programų kreiptis į fakultetų studijų centrus.

Studijas reglamentuojantys valstybiniai teisės aktai

Studijų klasifikacija

Studijų programų vykdymas

Studijų rezultatų įskaitymas

Finansinė parama

Studijų kainos kompensavimas

Valstybės už studentą sumokėtos studijų kainos grąžinimas

Studijas reglamentuojantys Kauno technologijos universiteto dokumentai

Studijų organizavimo departamentas
Kristina Ukvalbergienė Direktorė +370 (37) 300 040
+370 (650) 59 832
kristina.ukvalbergiene@ktu.lt
studiju.organizavimas@ktu.lt
K. Donelaičio g. 73-412, Kaunas
Studijų procesų skyrius
Sandra Kavalevskytė Vadovė +370 (674) 30 672 sandra.kavalevskyte@ktu.lt K. Donelaičio g. 73–406a, Kaunas
Studijų duomenų valdymo skyrius
Erika Adomavičiūtė Vadovė +370 (37) 300 047 erika.adomaviciute@ktu.lt K. Donelaičio g. 73–406a, Kaunas
Priėmimo grupė
Asta Rimšaite
Vaiva Šlėderienė
Projektų vadovė
Vyresnioji koordinatorė
+370 (37) 300 007
+370 (685) 96 007
+370 (665) 17 478
priemimo.sistema@ktu.lt K. Donelaičio g. 73–404, Kaunas
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku