Kauno technologijos universitetas veikia atsakingai

KTU – tvarus Universitetas, integruojantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 17 tikslų, ugdantis atsakingus ateities lyderius ir savo srities specialistus bei siekiantis žmonių, aplinkos ir ilgalaikės gerovės darnos. Vadovaujantis socialinės atsakomybės veiklos gairėmis,  vykdoma švietėjiška veikla, inicijuojami projektai, darnaus vystymosi principai integruojami įvairiose Universiteto veiklose.

Siekiama, kad Universiteto nuostata, naujos žinios ir technologijos tarnautų ne tik žmogaus, bet ir aplinkos gerovei. Kryptingai puoselėjant darnaus vystymosi ir atsakomybės Universiteto bendruomenėje kultūrą, prisidedant prie KTU tvarumo užtikrinimo ir atsakomybės aplinkai, visuomenei bei regionui stiprinimo. Universiteto Strategija nukreipta į atsakingumo visuomenei ir šaliai stiprinimą konsoliduojant jo veiklas žmogaus gyvenimo kokybei gerinti ir valstybingumo raidai spartinti. Atsakomybė KTU remiasi darnaus vystymosi veiklos filosofija, įsipareigojant:

  • diegti atsakingo ir darnaus vystymosi priemones Universitete;
  • vykdyti švietėjišką veiklą;
  • inicijuoti projektus ir veiklas prisidedančias prie Universiteto, regiono ir Pasaulio darnos;
  • integruoti darnaus vystymosi principus vairiose Universiteto veiklose: studijose, moksle ir administravimo procesuose, keliant KTU bendruomenės sąmoningumą ir įsitraukimą, bei tobulinant infrastruktūrą;
  • bendradarbiavimas yra vienas pagrindinių principų siekiant aplinkos, visuomenės ir ekonominės gerovės darnos.

KTU veikia atsakingai, remiantis bendrauniversitetinėmis vertybėmis: atsakingumas visuomenei; bendradarbiavimas; nuolatinis tobulėjimas.

 

Kauno technologijos universiteto socialinės atsakomybės ataskaitos

KTU emocinės, socialinės gerovės politikos ir jos įgyvendinimo gairės nustato emocinės ir socialinės gerovės principų bei jų įgyvendinimo priemonių taikymą Universitete, identifikuojant tikslines bendruomenės narių grupes ir šiame procese dalyvaujančių asmenų atsakomybes.

 

Lygios galimybės

Siekiant visapusiško Europos tyrėjų ir Didžiosios Europos universitetų chartijų principų įgyvendinimo, Kauno technologijos universitetas kuria atvirą aplinką, kurioje būtų pripažįstami ir vertinami visų jos darbuotojų ir studentų individualūs skirtumai, savybės, potencialas ir jų indėlis. Kiekvienas darbuotojas ir studentas turi teisę dirbti bei studijuoti tokioje aplinkoje, kurioje būtų skatinama pagarba kiekvieno asmens orumui. Siekiant puoselėti ir užtikrinti pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų LR Konstitucijoje ir ES Pagrindinių teisių chartijoje, įgyvendinimą, Universitete buvo patvirtinta Lygių galimybių ir įvairovės politika bei įsteigta Universiteto lygių galimybių ir smurto prevencijos komisija.

Universiteto lygių galimybių ir smurto prevencijos komisijos sudėtis:

  1. pirmininkė Raminta Pučėtaitė – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė;
  2. narys Mindaugas Žilys – Elektros ir elektronikos fakulteto docentas;
  3. narė Živilė Rutkūnienė – Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentė;
  4. narė Asta Švarcaitė – Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto administravimo vadovė;
  5. narė Edita Jocienė – Žmogiškųjų išteklių administravimo skyriaus vadovė;
  6. narys Mantas Lapinskas – Išorinės komunikacijos skyriaus atstovas žiniasklaidai;
  7. narys Danas Černeckas – studentas;
  8. narė Gintarė Žilinskaitė – studentė.

Universiteto lygių galimybių ir smurto prevencijos komisijos uždaviniai:

  1. nagrinėti Universiteto bendruomenės narių pranešimus (skundus) dėl lygių galimybių pažeidimo ar smurto;
  2. teikti konsultacijas bendruomenės nariams lygių galimybių ir smurto prevencijos klausimais;
  3. bendradarbiaujant su Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriumi ir Studentų reikalų departamentu įgyvendinti lygių galimybių užtikrinimo bei smurto prevencijos politiką Universitete ir vykdyti lygių galimybių pažeidimų bei smurto prevenciją.

Komisija veikia kaip nepriklausomas, objektyvus ir nešališkas organas, neturintis jokių išankstinių nuostatų dėl diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, lygių galimybių pažeidimų ir smurto atvejų bei galimus pažeidimus padariusių asmenų.

Vykdoma projektinė veikla

KTU siekia būti atviru, tolerantišku, Lietuvoje pirmaujančiu universitetu, patraukliu darbdaviu, kuriančiu įtraukią, emocinei ir fizinei sveikatai palankią darbo aplinką ir kultūrą, kurioje pripažįstami ir vertinami visų darbuotojų individualūs skirtumai, asmeninės savybės, profesinės kompetencijos ir indėlis į universiteto veiklų gerinimą.  KTU įgyvendina projektą „Kauno technologijos universiteto lyčių lygybės plano atnaujinimas ir integracija į organizacijos kultūrą per bendrųjų kompetencijų modelį“, Nr. 10-040-T-003, finansuojamą 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva” priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis. Projektu bus atnaujintas ir išplėstas KTU lyčių lygybės planas, ypatingą dėmesį skiriant smurto ir priekabiavimo prevencijos klausimams bei kitų nelygybės formų (rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pabėgėlių socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų nelygybės bruožų) eliminavimui. Taip pat kompetencijomis, kurios būtinos naujojo lyčių lygybės plano įgyvendinimui, bus atnaujintas KTU bendrųjų kompetencijų modelis, kurio pagrindu bus rengiami mokymai universiteto akademinei ir neakademinei bendruomenei. Apie projektą taip pat galite skaityti čia.

Pranešimas apie lygių galimybių pažeidimą

Apie galimus lygių galimybių pažeidimo ar netinkamo elgesio atvejus Universitete galima informuoti el. paštu arba darbuotojų el. sistemoje:

*  – prieiga galima tik užtikrinus saugų ryšį per virtualų privatų tinklą.

 

Pasaulio darnaus vystymo tikslai - KTU atsakingai

KTU Atsakingai veiklos įgyvendinamos remiantis Jungtinių Tautų programomis:
10 pasaulinio susitarimo principų (angl. UN Global Compact Principles)

„Pasaulinis susitarimas“ – didžiausia savanoriška įmonių ir korporacijų socialinės atsakomybės iniciatyva, siekianti dviejų pagrindinių tikslų:
1) padėti įmonėms įdiegti „Pasaulinio susitarimo“ principus į įmonės verslo strategiją;
2) skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių, valstybėje ir už jos ribų, siekiant universalių pasaulio plėtros tikslų.

„Pasaulinis susitarimas“ remiasi žmogaus teisių, darbo jėgos ir aplinkosaugos principais, įtvirtintais šiuose tarptautiniuose dokumentuose:
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija;
Tarptautinės darbo organizacijos deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe;
Rio de Žaneiro deklaracija dėl aplinkosaugos ir plėtros;
Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.

2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje paskelbta 17 pasaulio darnaus vystymosi tikslų, 169 uždaviniai ir 230 rodiklių, kuriuos siekiama įgyvendinti iki 2030 m.

Darnaus vystymosi tikslai – strateginė pasaulio vystymosi kryptis, orientuota į įvairius dalyvius, imantis drąsių ir pokyčius skatinančių priemonių.

Esmė – imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant „nukreipti pasaulį darnia ir lanksčia kryptimi“ „nė vieno nepaliekant nuošaly“, nes įgyvendinimas paremtas „visapusiškai naudingu bendradarbiavimu tarp dabartinių ir būsimų kartų“

5 esminiai elementai, į kuriuos nukreipti darnaus vystymosi tikslų veiksmai:

  • žmonės (people)
  • planeta (planet)
  • klestėjimas (prosperity)
  • taika (peace)
  • partnerystė (partnership)

Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindas yra konstruktyvi trijų pagrindinių komponentų – aplinkos, ekonomikos ir visuomenės – sąveika.

Skirta kartai, kuri gali būti įvardijama, kaip:

  • pirmoji karta, įveikusi skurdą, arba
  • paskutinioji, turinti galimybę išsaugoti planetą.

Žmogaus teisės
1 principas. Siekiama, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos srityje;
2 principas. Užtikrintų, kad jos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidinėjimo.

Darbo jėga
3 principas. Siekiama, kad verslo organizacijos paremtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas;
4 principas. Bet kokios formos privalomojo ar priverstinio darbo eliminavimas;
5 principas. Vaikų darbo panaikinimas;
6 principas. Diskriminacijos, susijusios su įdarbinimu ir profesija, panaikinimas.

Aplinkos apsauga
7 principas. Siekiama, kad verslo organizacijos paremtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą;
8 principas. Imtųsi iniciatyvų aplinkosaugos atsakomybei didinti;
9 principas. Skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir platinimą.

Kova su korupcija
10 principas. Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (tarp jų ir papirkinėjimą bei kyšininkavimą)

 

17 pasaulio darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m.

Maloniai kviečiame teikti
pasiūlymus!

#2
Sumažinti badą

KTU uždaviniai #2 tikslui siekti

2.2. KTU ugdyti ir skatinti tinkamos mitybos įpročius ir gebėjimus
2.4. Darnios maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo sistemos tyrimai ir diegimas

#1
Sumažinti skurdą

KTU uždaviniai #1 tikslui siekti

1.1. Pagrindinių poreikių tenkinimas – būtina sąlyga siekiant visuomenės aktyvesnio įsitraukimo į darnų vystymąsi. Todėl KTU atitinkami fakultetai ar mokslo grupės gali reikšmingai prisidėti prie skurdo mažinimo ir ekonominės atskirties mažinimo Lietuvoje, Europoje ar kitose Pasaulio šalyse.
1.2. Socialinių (skurdo) tematikų integravimas tarpsritiniuose tyrimuose.
1.3. Kokybiškas išsilavinimas – skurdo vengimui.
1.4. KTU absolventai – naujų darbo vietų kūrėjai.
1.5. KTU indėlis tobulinant nacionalinę socialinės apsaugos sistemą ir priemones.
1.b. vykdyti tyrimus, analizę identifikuojant investicijų poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui Lietuvoje

#3
Gera sveikata ir gerovė

KTU uždaviniai #3 tikslui siekti

3.4. KTU bendruomenei teikiamos paslaugos ir mokymai dėl neužkrečiamųjų ligų bei skatinti psichinę sveikatą ir gerovę
3.5. Stiprinti piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis (narkotinėmis ir alkoholio) prevenciją ir gydymą
3.6. Saugaus eismo ir atsakingo vairavimo integravimas į darnaus mobilumo planą, siekiant mažinti su eismu susijusias rizikas
3.9. Taršos prevencija ir valdymas, mažinant poveikį žmonių sveikatai.
3.9. Patalpų ir lauko oro kokybės tyrimai, siekiant saugaus darbo ir studijų KTU
3.a. Vykdyti tabako vartojimo prevencijos priemones, ir iniciatyvas

#4
Kokybiškas išsilavinimas

KTU uždaviniai #4 tikslui siekti

4.3. Lygios galimybės studijuoti vyrams ir moterims
4.4. Integruoti studentams verslumo kompetencijas, siekiant aukštesnio absolventų užimtumo ir indėlio visuomenės gerovės augimui
4.5. Žmonėms su negalia suteikti galimybes lygiaverčiai studijuoti ir dirbti KTU
4.7. Iki 2030 m. užtikrinti, kad VISI besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, įskaitant be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūrų indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais
4.a. KTU užtikrinti saugią, nesmurtinę įtraukią ir veiksmingą mokymosi aplinką
4.b. Integruoti (skirti stipendijų, kviesti studijuoti) besivystančių valstybių studentus į pasauliniu požiūriu svarbias, aktualias studijų ir mokslines programas

#5
Lyčių lygybė

KTU uždaviniai #5 tikslui siekti

5.1. Moterų diskriminacija KTU netoleruotina
5.2. Visų formų smurto prieš moteris ir merginas nutoleravimas
5.2. KTU tyrimai ir rekomendacijos dėl smurto vengimo
5.4. Bendros (vyrų ir moterų) atsakomybės namų ūkyje ir šeimoje skatinimas
5.5. Moterų visapusiškas ir veiksmingas dalyvavimas ir lygios galimybės lyderystei visais sprendimų priėmimo lygiais
5b. Galimybes teikiančių technologijų, ypač ICT, taikymas moterų teisėms skatinti – tyrimai, ar galimos inovatyvios technologijos
5.c. Lyčių lygybės klausimai integruoti KTU politikoje, strategijoje ir visuose norminiuose aktuose, procedūrose

#6
Švarus vanduo ir higiena

KTU uždaviniai #6 tikslui siekti

6.3. Vandens kokybės gerinimas: a) nuotekų valymo technologijos ir sistemos; b) atsakingas atliekų tvarkymas (didinant perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą ir atsisakant sąvartynų); c) mažinant kitos taršos patekimo į vandens telkinius galimybes
6.3. Vidaus vandenų atsakingo naudojimo (darnaus turizmo, atsakingo elgesio) skatinimas
6.4. Vandens naudojimo efektyvumo didinimas: a) įranga ir technologijos; b) informavimas; c) sąmoningumas; d )inovacijos
6.a. Tarptautinis ir sektorinis bendradarbiavimas ir tyrimai vandens kokybės ir efektyvaus naudojimo valdymo klausimais
6.b. Vietos bendruomenių iniciatyvų skatinimas, gebėjimų ugdymas ir įtraukimas valdant vandens kokybę ir išteklius

#7
Prieinama ir švari energija

KTU uždaviniai #7 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#8
Deramas darbas ir ekonominis augimas

KTU uždaviniai #8 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#9
Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra

KTU uždaviniai #9 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#10
Sumažinti nelygybę

KTU uždaviniai #10 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#11
Darnūs miestai ir bendruomenės

KTU uždaviniai #11 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#12
Atsakingas vartojimas ir gamyba

KTU uždaviniai #12 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#13
Sušvelninti klimato kaitos poveikį

KTU uždaviniai #13 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#14
Gyvybė vandenyse

KTU uždaviniai #14 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#15
Gyvybė žemėje

KTU uždaviniai #15 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#16
Taika ir teisingumas, stiprios institucijos

KTU uždaviniai #16 tikslui siekti

Informacija rengiama.

#17
Partnerystė įgyvendinant tikslus

KTU uždaviniai #17 tikslui siekti

17.7. Skatinti aplinkai nežalingų technologijų kūrimą, perdavimą, platinimą ir skleidimą bendradarbiaujant su verslo, valstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis
17.8. Prisidėti prie daugybę galimybių teikiančių technologijų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų taikymo ir plėtros.
17.9. Prisidėti prie veiksmingų ir tikslinių gebėjimų stiprinimo KTU bendruomenei, Kauno ir visos Lietuvos visuomenei, padedant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus
17.14. Užtikrinti darnaus vystymosi politikos nuoseklumą KTU
17.16. Plėsti darnaus vystymosi partnerystę, papildytą daugelio suinteresuotų šalių partnerystės organizacijomis, kurios sutelkia ir dalijasi žiniomis, profesine patirtimi, technologijomis ir finansiniais ištekliais, remti darnaus vystymosi tikslų pasiekimą ir jų svarbos supratimą visuomenėje
17.17. KTU bendradarbiauti su organizacijomis ir asociacijomis vykdančiomis ar koordinuojančiomis darnaus vysytymosi veiklas. KTU imtis proaktyvaus vaidmens diegiant darnaus vysytmosi priemones ne tik KTU, bet ir miesto ar nacionaliniu lygiu.
17.19. Vadovautis esamomis iniciatyvomis rengiant pažangos, padarytos užtikrinant darnų vystymąsi, vertinimo rodiklius vykdyti KTU darnaus vystymosi veiklų stebėseną ir rengti bei viešai publikuoti darnaus vystymosi ataskaitas. Periodiškai peržiūrėtu ir tobulinti darnaus vystymosi strategiją ir planus, atnaujinant ir papildant atitinkamomis priemonėmis

Darnaus vystymosi integravimas KTU

Vienas pagrindinių darnaus vystymosi tikslų, kuriam atliepia Universitetas – Kokybiškas išsilavinimas (#4).
Vykdant studijas, mokslinius tyrimus, valdant universiteto infrastruktūrą, tiesiogiai prisidedame prie darnaus vystymosi kultūros puoselėjimo ir formuojame atsakingą Universiteto požiūrį į visuomenei, verslui, regionui ir aplinkai aktualius sprendimus.

Todėl tikslingai nukreipta tikslo partnerystė (#17) su verslo, socialinėmis ir kitomis mokslo bei nevyriausybinėmis organizacijomis turi tiesioginę įtaką ir kuria vertę Kauno ir Lietuvos regionui, o tarptautinės partnerystės veda prie regioninių ar globalių iššūkių įgyvendinimo.

Universitetas palaiko darnių ir išmanių miestų kūrimą (#11). Drauge su viešuoju sektoriumi ir verslu prisideda plėtojant išmaniuosius miestus bei kuriant tvaresnę aplinką, kad mieste gyvenančių žmonių ir jame įsikūrusių įmonių kasdienybė būtų kuo patogesnė.

Universitetas plėtoja atsparią infrastruktūrą, skatina visa apimančią ir darnią industrializaciją bei prisideda prie inovacijų skatinimo (#9).
Taipogi Universitetas užtikrina darnaus vartojimo ir gamybos modelius (#12), imasi skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų (#13).

Universitetas siekia užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatina visų amžiaus grupių gerovę (#3). Skatina tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų įdarbinimą bei tinkamą darbą (#8). Stengiamasi pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris bei mergaites (#5).

Tiesioginės Universiteto veiklos neprieštarauja mokslo ir studijų procese diegiamoms darnos vertybėms, prisideda prie šių vertybių įtvirtinimo ir gerųjų pavyzdžių demonstravimo.

KTU veikia atsakingai, remiantis bendrauniversitetinėmis vertybėmis: Universiteto dvasia ir tradicijos; atsakingumas visuomenei; bendradarbiavimas; veiklos skaidrumas; iniciatyvumas; kūrybiškumas; profesionalumas; akademinis sąžiningumas; nuolatinis tobulėjimas.

Universitetas laikosi tarptautinių susitarimų ir sutartų elgsenos principų, taipogi skatina socialines iniciatyvas.

KTU savo veikloje savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos principus.

Universitetas veikia ne tik KTU bendruomenės, bet ir visos visuomenės labui.

Veiklą koordinuojantis atstovas – Lolita Jurkšienė lolita.jurksiene@ktu.lt

Universitete vykdoma švietėjiška veikla, inicijuojami projektai, įvairiose Universiteto veiklose integruojami darnaus vystymosi principai.

Siekiama, kad naujos žinios ir technologijos tarnautų ne tik žmogaus, bet ir aplinkos gerovei. Kryptingai puoselėjama darnaus vystymosi ir atsakomybės Universiteto bendruomenėje kultūra, prisidedama prie KTU tvarumo užtikrinimo ir atsakomybės aplinkai, visuomenei bei regionui stiprinimo.

Universitetas investuoja į žmogiškąjį kapitalą.

Moksliniuose tyrimuose ir rezultatuose integruojami darnaus vystymosi tikslai, kurie leidžia tiesiogiai prisidėti prie regiono ir KTU darnos.

Veiklą koordinuojantis atstovas – Adriana Kviklienė adriana.kvikliene@ktu.lt

Prieinama ir švari energija (#7)

Universitetas dalyvauja kuriant modernias atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas (#7)

2019 m. Kauno technologijos universiteto IX rūmų pastatų komplekso stogą uždengė saulės energijos elementai , įrengta saulės jėgainių sistema, integruojanti saulės energiją, jos kaupimą ir srautų derinimą. Visas plotas užima 5,5 tūkst. kv. metrų. Jame telpa 1520 fotovoltinių saulės modulių. Unikalus projektas pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose.

Universitetas yra apsisprendęs ir toliau diegti bei plėtoti alternatyvios energijos sprendimus.

KTU Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus V. Getaučio kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija. Tai yra pasaulinis saulės elementų efektyvumo rekordas. Sukurti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos. Paskaičiuota, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų.

Profesoriaus su bendraautoriais darbas publikuotas bene žymiausiame pasaulyje moksliniame žurnale „Science“.

Gera sveikata ir gerovė (#3)

Universitetas siekia užtikrinti sveiką gyvenimą, dalyvauja kuriant išmaniąsias sveikatos technologijas (#3)

KTU Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjai sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri automatiniu būdu atpažįsta prieširdžių virpėjimo aritmiją (širdies ritmo sutrikimą) – būseną, kuri laiku nepastebėta gali lemti rimtas komplikacijas ir netgi mirtį. Daugiau nei 1 proc. visos populiacijos turi šį sutrikimą. Skaičiuojama, kad dėl sparčiai senėjančios visuomenės šios ligos mastas per ateinančius 30 metų visame pasaulyje padidės iki 3 kartų.

Apyrankė – neinvazinis, patogus prietaisas, leidžiantis stebėti žmogaus būklę. Fotopletizmografiniame signale atpažinus prieširdžių virpėjimui artimą širdies veiklą, prietaisas švelniai vibruoja – paprašo paciento su kita ranka paliesti prietaisą. Tokiu būdu užregistruojamas trumpas elektrokardiografinis signalas kontrolinei signalo analizei.

Išmaniąją apyrankę yra paprasta naudoti. Ji kurta senjorams – žmonėms, kurie išmaniuosius prietaisus ir technologijas vertina itin atsargiai.

Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjų komanda išmaniąją apyrankę toliau tobulina, įdiegdama ir papildomas funkcijas, tokias kaip širdies atsako į fizinį krūvį stebėsenos algoritmai.

KTU Informatikos fakulteto mokslininkas prof. R. Maskeliūnas su komanda sukūrė giliuoju mokymusi pagrįstą metodą, kuriuo remiantis iš smegenų vaizdų galima prognozuoti Alzheimerio ligos pradžią. Algoritmas daugiau nei 99 proc. tikslumu atskiria ligos paveiktų smegenų nuotraukas, analizuojant 138 tiriamųjų magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus. Naujasis metodas tikslesnis nei anksčiau sukurtieji. Naują algoritmą būtų galima panaudoti ir kuriant programinę įrangą, kuri automatiškai analizuotų surinktus duomenis iš pažeidžiamų grupių (vyresnių nei 65 metų, patyrusių galvos smegenų traumas, turinčių aukštą kraujospūdį ir kt.) – sistema įspėtų medicinos personalą apie anomalijas, susijusias su Alzheimerio ligos pradžia.

KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto prof. A. Ragauskas kartu su komanda išrado ir patentavo neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą. Aukštas galvospūdis, kurį gali lemti galvos trauma ar smegenų auglys, gali būti mirtinas. Visoje Europoje galvos smegenų traumas per metus patiria apie 2,5 mln. žmonių, o 75 tūkst. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Laiku pastebėjus padidėjusį galvospūdį, galima imtis veiksmingų priemonių, tačiau dabartinis galvospūdžio matavimo metodas yra paremtas invazine procedūra – chirurgine jutiklių implantacija į žmogaus smegenis. Invazija į smegenis kelia riziką pacientui, ne visose aplinkybėse šią procedūrą galima atlikti. Išrastas prietaisas leidžia be invazijos į smegenis matuoti galvospūdį, kas iki šiol nebuvo įmanoma. Tai gydytojams suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, galintį išgelbėti paciento gyvybę.

KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto mokslininkai kartu su LSMU mokslininkais sukūrė neinvazinį melanomos diagnostikos metodą.

Pirminio naviko šalinimas išlieka būtinas diagnozuojant melanomą, o sprendimas dėl operacijos paprastai grindžiamas dermatoskopiniu pažeidimo vertinimu. Odos melanomos diagnostikos tikslumas be chirurginės intervencijos siekia tik 65 proc. ir labai priklauso nuo tyrimą atliekančio gydytojo-dermatologo patirties.

Remiantis 100 pacientų mėginių diagnostinių vaizdų analize, mokslininkų sukurta ir patentuota automatizuota diagnostinė sistema melanomą gali nustatyti didesniu nei 90 proc. tikslumu. Metodo ir technologijos naujumas remiasi tuo, kad apjungiama diagnostinė informacija gauta skirtingais fizikiniais principais veikiančiomis neinvazinio vaizdinimo technologijomis. Sukurta automatizuota sistema gali papildyti neinvazinius diagnostikos metodus, jau taikomus klinikinėje praktikoje, automatizuotai patikimai atskiriant melanomą nuo melanocitinio apgamo. Efektyvi ankstyvosios stadijos piktybinių auglių diagnostika sutrumpintų tyrimui reikalingą laiką, todėl būtų galima ištirti daugiau pacientų per įprastajam tyrimui skirtą laiką.

Remiantis tyrimų rezultatais, buvo sukurtas technologijos prototipas. tyrimai tęsiami klinikinėje aplinkoje.

KTU Maisto instituto mokslininkai kuria personalizuotos mitybos inovatyvius produktus, dalyvaujant tuo suinteresuotai vartotojų grupei. Kūrybos procesui buvo pakviesti senjorai. Projekte „Vartotojų įtraukimo laboratorija“ dalyvavo 18 Kauno regiono senjorų, kurie yra vyresni nei 65 metai. Projekto metu jie taikė įvairias naujų produktų kūrimo metodikas – siūlė tiek inovatyvias (baltymingi padažai), tiek paprastas idėjas (labiau susmulkinti produktus, naudoti išraiškingesnę ir informatyvesnę pakuotę). Praktiniuose seminaruose dalyvavę senjorai turėjo galimybę dalyvauti bendroje veikloje su KTU mokslininkais ir ne tik pamatyti kaip kuriami nauji produktai, bet ir patys kurti produktus, atitinkančius Lietuvos senjorų lūkesčius.

Švarus vanduo ir higiena (#6)

Universitetas prisideda prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo (#6)

KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai pristatė ir toliau testuoja hibridinę pažangiosios oksidacijos ir sorbcijos biologiškai aktyviu adsorbentu sistemą. Ji leidžia pasiekti labai aukštą užteršto vandens išvalymo efektyvumą.

Buitinių nuotekų valyklų išvalytame vandenyje vis dar randama įvairių organinių teršalų – ftalatų, farmacinių preparatų, pesticidų. Pasaulio mokslininkai sutaria, kad šie teršalai daro neigiamą įtaką vandens ekosistemoms, taip pat gali patekti ir į žmonių organizmus, nes medžiagos yra aptinkamos geriamajame vandenyje ir vartojamuose maisto produktuose.

KTU Aplinkos technologijos katedros mokslininkų pasiūlytas užteršto vandens valymo procesas vykdomas 2 etapais:

  • Pirmajame etape užterštas vanduo valomas integruojant ozonavimą su fotokatalize. Per gana trumpą laiką įvairūs organiniai teršalai suskaidomi iki smulkiamolekulinių organinių junginių, kurie gali būti toliau šalinami biologiniame reaktoriuje.
  • Kitame etape užterštas vanduo patenka į biologiškai aktyvios anglies reaktorių. Jame aktyvioji anglis kartu su vandens teršalus skaidančiais mikroorganizmais sudaro efektyviai veikiančią sistemą. Aktyvioji anglis adsorbuoja organinius junginius ir sumažina pirminę vandenyje esančių organinių junginių koncentraciją.

Mikroorganizmai, prisitvirtinę prie aktyviosios anglies paviršiaus, sudaro bioplėvelę ir skaido vandenyje esančius teršalus. Vykstant tokiam kompleksiniam procesui yra itin prailginamas aktyviosios anglies naudojimo sistemoje laikas ir pasiekiamas labai aukštas užteršto vandens išvalymo efektyvumas.

Tokia vandens valymo sistema gali būti lengvai pritaikoma tiek buitinių, tiek pramoninių nuotekų, užterštų sunkiai skaidomais organiniais junginiais, valymui. Įvairiose pramonės ir žemės ūkio šakose įdiegus šią technologiją ir ėmus pakartotinai naudoti išvalytą vandenį, galėtų labai ženkliai sumažėti iš gamtos išgaunamo švaraus vandens sąnaudos.

Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra (#9)

Universitetas skatina visa apimančią ir darnią industrializaciją bei prisideda prie inovacijų skatinimo (#9)

KTU Cheminės technologijos fakulteto prof. J. V. Gražulevičius su komanda kuria, sintetina ir tyrinėja organinius bemetalius spinduolius (bemetalės fluorescuojančios medžiagos), kurie keičia neorganinių medžiagų pagrindu veikiančius prietaisus, kuriuose naudojami brangūs ir reti metalai. Organiniai šviesos diodai, priešingai negu neorganiniai, gali būti lankstūs ir pakankamai didelio ploto. Spinduoliai pasižymi labai efektyvia emisija, kurios kvantinė išeiga dažnai siekia 100 proc. Naudojant šiuos spinduolius, prietaisus galima formuoti tiek vakuuminio garinimo būdu, tiek daug technologiškesniu, ekonomiškesniu ir ekologiškesniu – tirpalų liejimo būdu. Viena iš pagrindinių jų pritaikymo sričių – organiniai šviesos diodai, kurie pramonėje yra naudojami televizorių, kompiuterių, telefonų ekranų bei įvairių apšvietimo prietaisų gamybai. Tikimasi, kad šios naujos medžiagos sudarys sąlygas sukurti ekologiškesnius elektroninius prietaisus, pasižyminčius didesniu efektyvumu, paprastesne prietaisų struktūra bei mažesnėmis gamybos sąnaudomis. KTU mokslininkai dirba kartu su 8 pasaulio šalių tarptautiniu mokslininkų konsorciumu.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, Medžiagų mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas T. Tamulevičius kartu su komanda sukūrė ir rinkai pritaikė hologramų formavimo technologiją bei programinius sprendimus.

Nors tobulėjančios technologijos padeda įmonėms vis geriau apsaugoti savo gaminius nuo padirbinėtojų, augantys klastojimo atvejų skaičiai rodo, kad to – dar negana. Per praėjusius dešimtmečius keitėsi hologramų formavimui naudojamos technologijos bei galimybės, tačiau jų veikimo principas išliko toks pats: balta šviesa apšvietus holograminius ženklus, dėl juose esančių sričių su difrakcinėmis gardelėmis, šviesa išskleidžiama erdvėje.

Kartu su tyrėjų komanda iš KTU Informatikos fakulteto Multimedijos inžinerijos katedros buvo įgyvendintas projektas „Hologramos difrakcinio vaizdo projekcijų algoritmo sukūrimas bei realizavimas išmaniesiems įtaisams (HoloApp)“. Projekto metu naudojant femtosekundinį lazerį buvo sukurta nauja hologramų tiesioginio įrašymo paviršiuje technologija bei intuityvi hologramos vaizdus generuojanti vartotojo sąsaja išmaniajam „Android“ platformos įrenginiui. Pavyko pasiekti, kad išmanaus prietaiso ekrane būtų tinkamai atvaizduojamos hologramos spalvos, o dėl integruoto giroskopo rankose vartant prietaisą hologramų atspalviai ir matomi vaizdai kistų kaip realioje hologramoje. Panaudojant pažangų femtosekundinį lazerį medžiaga iš apšviestų vietų yra tiesiog pašalinama, suformuojant norimą paviršiaus reljefą metalo folijoje. Kadangi įprastai hologramų gaminimas užtrunka, toks sprendimas leidžia potencialiems užsakovams parodyti, kaip atrodys jų gaminys negaminant pačio bandomojo ženklo.

Hologramos gamyba – pakankamai ilgas, sudėtingos įrangos bei specializuotų žinių reikalaujantis procesas. Kuriant hologramas nuolat diegiamos naujos technologijos ir medžiagos, todėl hologramų kopijavimas tampa vis sunkesnis.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto mokslininkai sukūrė inovatyvų greičio matuoklį ir sistemą: per trumpesnį laiką ir tiksliau nustatomas automobilio važiavimo greitis.

Greičio matuokliai įvardijami, kaip efektyvi priemonė, skatinanti vairuotojus neviršyti leistino greičio. Siekiant efektyvesnės eismo srautų kontrolės itin svarbu greitai išmatuoti transporto priemonių greitį, taip pat reikalingas spartus duomenų apdorojimas ir jų perdavimas neprarandant informacijos kokybės.

KTU mokslininkų sukurta sistema skirta eismo stebėsenai, transporto priemonių klasifikacijai, greičio matavimui ir transporto priemonės pagal valstybinius numerius identifikacijai bet kuriuo paros metu, esant bet kokioms oro sąlygoms. Naujas skaičiavimo būdas pritaikomas matuojant vidutinį greitį konkrečiame kelio ruože naudojant du tam tikru žinomu atstumu vienas nuo kito esančius matuoklius su transporto priemonės identifikavimo techninėmis priemonėmis. Jei transporto priemonių greitis matuojamas norint kartu identifikuoti transporto priemones, toje vietoje viršijančias greitį, reikalingas ir jų identifikavimo būdas. Naudojant KTU mokslininkų išradimą galima pasitelkti įprastą transporto priemonių identifikavimo būdą, kai vaizdo kameromis užfiksuojamas transporto priemonės registracijos numeris. Vaizdo fiksavimo kamera statoma tokiu atstumu nuo greičio matuoklių, kad greičio matavimo įtaisas spėtų apdoroti duomenis, skirtus nustatyti transporto priemonės greičiui, perduoti signalą, kad vaizdo fiksavimo kamera pasirengtų fiksuoti ir užfiksuotų transporto priemonę. Magnetiniai jutikliai, kurie padeda nustatyti transporto priemonių greitį, turi būti išdėstyti vaizdo kameros zonoje, eismo juostos viduryje po važiuojamosios dalies paviršiumi. Šiais jutikliais nustatomas ne tik transporto priemonės greitis, tačiau vertinamas ir jos ilgis, kuris siejamas su transporto priemonės kategorija ir klase.

Pritaikius KTU mokslininkų išradimą intelektualioms eismo srautų valdymo technologijoms, taip pat galima nustatyti eismo srauto parametrus, atlikti transporto priemonių klasifikavimą. Integravus į transporto srautų valdymo sistemas galima sumažinti neigiamą transporto priemonių išmetamų teršalų poveikį klimatui ir gamtai (oro tarša, įskaitant CO2 išmetimą ir šiltnamio efektą, triukšmas).

KTU Medžiagų mokslų institutas kartu su UAB „Precizika Metrology“ sukūrė robotinių sistemų optinių komponentų gamą. Už šį gaminį Lietuvos pramoninkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2020“ UAB „Precizika Metrology“ buvo apdovanota aukso medaliu.

Įmonė pastebėjo KTU Medžiagų mokslų institute sukauptas kompetencijas litografijos srityje (dr. V. Grigaliūnas), plazminių technologijų srityje (dr. Š. Meškinis), bendradarbiavo kuriant inovatyvius produktus – visą gamą precizinių skalių, naudojamų šiuolaikinėse robotinėse sistemose ir pasižyminčių dideliu tikslumu bei dėl naudojamų dangų – ilgaamžiškumu.

Robotinių sistemų optinių komponentų gamą sudaro kampo matų – limbų – ir indikatorinių skalių visuma, turinti skirtingus funkcinius optinių komponentų parametrus. Šie optiniai komponentai – skalės – yra pagrindiniai kampinių poslinkių matavimo sistemų elementai. Pagal jų rastrines žymes yra nustatomas robotų, staklių, apdirbimo centrų, matavimo mašinų ir prietaisų bei kitų technologinių ir kitokios paskirties įrenginių paslankių junginių poslinkio dydis ir kryptis. Skalių parametrai daugiausia lemia visos sistemos tikslumą, skyrą ir kitus funkcinius parametrus. Jų pritaikomumas pramonėje platus, ypač 4.0 gamybos sąlygomis. Išskirtiniai, naujų optinių komponentų požymiai yra: laisva, sudėtinga optinių komponentų konfigūracija, maži matmenys ir masė, leidžiantys gerai adaptuotis prie robotinės sistemos konstrukcijos, padidinti jos tikslumą, dinamiškumą, greitaveiką; sudėtingos formos rastriniai elementai, leidžiantys pagerinti funkcinius poslinkio matavimo parametrus – tikslumą, skyrą, greitį.

Pagrindinė nauda verslui – inovatyvaus, aukštųjų technologijų produkto sukūrimas, kuris yra konkurencingas tarptautinėje rinkoje ir turi potencialą rinkos plėtimui, ypač intensyvėjant skaitmenizacijai gamyboje bei kitose pramonės ir logistikos srityse.

KTU Maisto instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Helsinkio universiteto sukūrė itin maistingą mėsos analogą naudodami fermentuotas sojų išspaudas, dar kitaip vadinamas okara.

Dalis žmonių svarsto mažinti mėsos vartojimą dėl įvairių su sveikata susijusių priežasčių: mėsa yra sunkiai virškinama, joje daug sočiųjų riebalų, kurie didina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Be to, mėsoje esantys riebalai slopina jos skonį, todėl dažnai patiekalų gamybai naudojama daugiau druskos.

Lietuvos mokslininkų išradimas gali pakeisti mėsos analogų rinką – naujasis produktas pasižymi mažu druskos bei sočiųjų riebalų kiekiu ir išraiškingesniu nei mėsos skoniu. KTU mokslininkai yra vieni iš nedaugelio, kurie pritaikė fermentaciją mėsos analogų gamyboje. Fermentacija keičia produktų fizines bei chemines savybes – pagerėja maisto skonis ir kvapas, jis yra aprūpinamas įvairiomis naudingomis medžiagomis. Dar viena išskirtinė KTU laboratorijose sumodeliuotų mėsos analogų savybė – jie sukurti naudojant antrines žaliavas.

Mėsos analogai su fermentuota okara savo skoniu bei maistinėmis savybėmis nenusileidžia rinkoje esantiems mėsos produktams.

KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslo grupė, vadovaujama prof. R. P. Venskutonio, ir Kelmės rajono ūkininkė Audronė Ispyrian sukūrė aviečių sėklų aliejų, kuris išsiskiria keliais aspektais – auginimo sistema, aukštos pridėtinės vertės tvaria mokslu paremta inovacija bei produkto sudėtimi ir nauda sveikatai. Aliejaus kūrime nenaudojamos jokios kenksmingos cheminės medžiagos. Produktas ekologiškas, natūralus, pagamintas iš aviečių produktų (tyrių) gamybos atliekų, jo sudėtyje daug sveikatai naudingų medžiagų – polinesočių riebalų rūgščių, tokoferolių (vitamino E), fitosterolių, karotinoidų. Produkto perdirbimo technologija išskirtinė tuo, kad aliejus išgaunamas iš išdžiovintų ir sumaltų uogų sėklyčių inovatyvia technologija. Aviečių išspaudų sėklų aliejus yra išskiriamas ekologišku metodu ekstrahuojant sumaltas išspaudas virškiriziniu maistiniu anglies dvideginiu. Po ekstrakcijos jame nelieka jokių tirpiklio likučių. Tyrimus atlikę mokslininkai padarė išvadas, kad tai pats geriausias būdas išgauti labai aukštos kokybės aliejui – nėra naudojami jokie tirpikliai, jis ypač palankus aplinkai, o aliejaus savybės yra ženkliai geresnės nuo kitais būdais išgautų aliejų.

Aviečių aliejaus vartojimas siejamas su mažesne daugelio ligų rizika: jį vartojant galėtų sumažėti nutukimo, diabeto, širdies ligų rizika, be to, yra tyrimų, teigiančių, kad šiame aliejuje esančios veikliosios medžiagos galėtų sulėtinti protinių galių silpnėjimą, susijusį su amžiumi.

Darnūs miestai ir bendruomenės (#11)

Universitetas prisideda didinant įtraukią ir darnią urbanizaciją (#11)

KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas, architektas G. Balčytis 2020 metais pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją už miestui ir žmogui atvirą architektūrą. Architektas jau anksčiau yra apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu ir Vyriausybės kultūros ir meno premija, kone labiausiai pažįstamas kaip Kauno autobusų stoties rekonstrukcijos ir išskirtinio Vilkaviškio autobusų stoties projektų autorius.

Daugybė miestų nori išsiskirti savo architektūra ir garsėti pasaulinio lygio architektų sukurtais pastatais – landmark‘ais (liet. krintantis į akis vietovės objektas). Tačiau tokie objektai neretai pastatomi neatsižvelgiant į vietovės ypatumus, todėl stipriai pakeičia, o kartais ir išdarko senai susiformavusią aplinką. G. Balčyčio nuomone architektūra yra erdvių, o ne plokštumų menas. Dėl to ypatingai svarbu, kokią erdvę pastatas sukuria sau, šalia esančiai gatvei ir apskritai, kokią erdvę sukuria miestui.

Kartu su kolegomis Kauno autobusų stotį suprojektavęs architektas G. Balčytis įrodė, kad išskirtinė architektūrinė pastato išraiška – stiprus motyvas pastatui tapti miesto ženklu, sukurti savitą veidą keliasdešimt metų pokyčių stokojusiai teritorijai, o aplinkinės miesto dalies gyventojams – mėgautis miestietiškos aplinkos kokybe. ‎

„Kalbama apie tai, kad naujų pastatų jau nebereikia, tačiau būtina atnaujinti ar pakeisti senus pastatus – kad jie atitiktų šių dienų reikalavimus ir būtų tinkami ateičiai. Jei pastatą galima pritaikyti šiems laikams – tai kartu ir didelis privalumas, ir iššūkis architektams, nes pasaulis dar niekad taip greitai nesikeitė“, – teigia G. Balčytis.

Universiteto studentai įgyja žinių, gebėjimų ir supratimo, kaip prisidėti prie darnios ateities kūrimo.

Veiklą koordinuojantis atstovas – Kristina Ukvalbergienė kristina.ukvalbergiene@ktu.lt

Universiteto veiklos kokybė, veiksmingumas ir rezultatyvumas yra neatsiejami nuo atsakingos, aplinką tausojančios elgsenos, todėl Universitetas integruoja kokybės ir darnios raidos principus (#16), formuoja kokybės ir ekologinę kultūrą (#15).

Universiteto strategija nukreipta į Universiteto atsakingumo visuomenei ir šaliai stiprinimą (#16) konsoliduojant jo veiklas žmogaus gyvenimo kokybei gerinti ir valstybingumo raidai spartinti (#11). Svarbiausia veikla šia kryptimi yra Universiteto indėlio į šalies gyvybingumą ir jos darniąją ekonominę, socialinę ir kultūrinę, žiniomis grįstą plėtrą formavimas ir perdavimas. Universiteto tikslai ir veikla yra nukreipti į žmogų, jo gerovės kūrimą (#1) – tiek Universiteto viduje, tiek išorėje:

  • Universitetas aktyviai dalyvauja miesto ir valstybės raidoje
  • Universiteto veikla atitinka darnios raidos, akademinės laisvės bei Didžiosios Europos universitetų chartijos principus
  • Kiekvienas Universiteto bendruomenės narys veikia Universiteto labui
  • Universitetas strategiškai veikia už savo ribų, kurdamas palankią sau aplinką efektyviai veikti. Tai formuoja Universiteto savitumą ir matomumą, stiprina jo reputaciją, išplečia universitetinės veiklos turinį.
  • Universiteto gyvybingumo pagrindas yra kūrybingas studentas, profesionalus dėstytojas ir išradingas tyrėjas. Jų saviraiškos galimybių Strategija siekia per efektyvios infrastruktūros ir patrauklios bendrauti bei keistis žiniomis aplinkos plėtrą.

Universiteto Vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos apraše* yra įvardinti atsakingo valdymo veiklos principai, kuriais Universitetas vadovaujasi vykdydamas studijas. Dalis jų yra orientuoti į darnią raidą, socialinę atsakomybę, lygių galimybių ir įvairovės užtikrinimą bei įtrauktį (6.1. Darni raida, 6.2. Įtraukusis švietimas, 6.4. Lygių galimybių ir įvairovės politikos užtikrinimas).

Universitetas dalyvauja Jungtinių Tautų remiamoje iniciatyvoje Atsakingo vadybos mokymo principai (ang. Principles for Responsible Management Education, PRME). Atsakingo vadybos mokymo principų įgyvendinimo pažangos ataskaitą pateikiama ČIA.

Studijų programos (#2, #3, #4, #5, #6, #7, #8, #9, #11, #12, #13, #14, #15, #17)

Universitetas vykdo 4 studijų programas, kurios prisideda prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, ugdant aktualias ateities visuomenės narių kompetencijas:

  • Darnus valdymas ir gamyba. Studijuodami šią magistrantūros studijų programą, absolventai įgyja tarpkryptes kompetencijas, svarbias analizuojant verslo, pramonės ir regiono darnumo iššūkius bei kuriant ir integruojant ekonomiškai pagrįstas ir aplinkosauginiu bei socialiniu požiūriu naudingas inovacijas, siekiant valdyti darnumo rizikas ir identifikuoti novatoriškas veiklos galimybes. Studijų programa ugdo žmogiškąjį kapitalą gebantį prevenciniais būdais valdyti organizacijų poveikį aplinkai visame jų veiklos būvio cikle. Šios studijos ugdo ne tik individualiai stiprius specialistus, bet taip pat ateities darnumo lyderius ir enterprenerius, kurie gebės įgyvendinti darnaus vystymosi vizijas bei efektyviai įtraukti kitus specialistus turinčius darnaus vystymosi pagrindus. Studijų programoje susilieja trys skirtingos kryptys: aplinkos inžinerija, gamybos inžinerija ir verslas. Studentai įgyja kompetencijų vertinti gamybos procesų, įmonės ar regiono aplinkosauginius, technologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, siekiant priimti integruotus ir pagrįstus sprendimus, vedančius įmonės ilgalaikio konkurencingumo ir atsakingo veiklos vykdymo link; parengti investicinį darnių inovacijų projektą gaminiui, įmonei ar regionui; sistemiškai vertinti gamybos, valdymo darnumo aspektus, garantuojant tolesnę ekonomiškai naudingą, socialiai atsakingą ir aplinkos išteklius tausojančią veiklą – lyderystę darniai plėtrai; tarpkryptės aplinkos inžinerijos, gamybos inžinerijos ir verslo kompetencijos; taikyti pažangius inžinerinius metodus ir naujausias technologijas sprendžiant kompleksines gamybos, įmonės ar regiono problemas. Programa prisideda prie #2, #3, #4, #6, #7, #8, #9, #11, #12, #13, #14, #15 #17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir tuo pačiu suteikia supratimą ir gebėjimą vertinti visus DVT ir darbotvarkės svarbą bei jos koreliaciją su ES ir nacionalinėmis strategijomis, bei įgyvendinančių institucijų bei visuomenės indėlio galimybėmis. Ši studijų programa 2012 m. yra gavusi „Energy Globe“ apdovanojimą, o 2013 m. aukščiausią „QUESTE-SI“ studijų kokybės užtikrinimo sistemos apdovanojimą.

Studijų programa „Darnus valdymas ir gamyba“ apima vadybos, socialinius ir technologinius sprendimus, kurie užtikrina maisto švaistymo prevenciją, o jau susidariusių maisto atliekų tvarkymą tokių lygiu, kur pilnai išnaudojamos šių medžiagų energetinės ir maistinės savybės. Moduliai, kuriuose paliečiama ši tematika: T270M017 Darnus vartojimas ir gamyba, T270M014 Švaresnė gamyba, T270M018 Ekologinis projektavimas, T270M006 Darnus gamtinių išteklių valdymas ir T270M101 Integruota atliekų vadyba.

Studijų programoje „Darnus valdymas ir gamyba“ didelis dėmesys skiriamas pramonei integracijai į ją supančią aplinką tokiu lygiu, kad ne tik aplinkos kokybė nesumažėtų, bet taip pat nebūtų daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Moduliai prisidedantys prie visuomenės sveikatos gerinimo mažinant taršą: T270M023 Poveikio aplinkai vertinimas, T270M014 Švaresnė gamyba, T270M020 Darnus cheminių medžiagų valdymas, T270M131 Išmanūs ir darnūs miestai ir T270M108 Užterštų teritorijų nustatymas ir tvarkymas.

2002 m. pradėta tarptautinė tarpdalykinė magistrantūros studijų programa „Aplinkos vadyba ir švaresnė gamyba“ dabar jau išsivysčiusi į studijų programa „Darnus valdymas ir gamyba“ ilgą laiką buvo vienintelė magistro studijų programa dirbanti darnumo srityje ir ugdanti darnumo lyderius. Studijų programos kokybė net buvo įvertinta tarptautiniu mastu. Už gerų specialistų parengimą pelnytas „EnergyGlobe“ apdovanojimas bei geriausios darnios pramonės plėtros specialistus rengiančios inžinerinės programos Europoje titulas pagal „QUESTESI“. Programoje išugdyti specialistai arba, kitaip, ALUMNI tampa darnumo ambasadoriais įvairiose srityse ir organizacijose.

Studijų programa „Darnus valdymas ir gamyba“ tiesiogiai ir netiesiogiai skatina šio tikslo įgyvendinimą. Kaip pavyzdžiui, mažinant pavojingų cheminių junginių naudojimą pramonėje, uždarant vandens ciklus, naudojant vandenį pakartotinai, mažinant vandens poreikį procesams ir t.t. Moduliai, kuriuose dalinai analizuojame švaraus vandens ir higienos problematika: T270M014 Švaresnė gamyba, T270M020 Darnus cheminių medžiagų valdymas, T270M131 Išmanūs ir darnūs miestai, T270M006 Darnus gamtinių išteklių valdymas ir T270M017 Darnus vartojimas ir gamyba.

Neatsiejama studijų programos dalis yra atsinaujinanti energetika, kuri tiesiogiai susisusi su septintuoju darnaus vystymosi tikslu. Tematika studijose atsispindi procesų integravime, procesų efektyvumo didinime, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojime. Moduliai, kuriuose prisidedama prie prieinamos ir švarios energijos tikslo įgyvendinimo: T270M124 Darni energetika, T270M014 Švaresnė gamyba, T270M006 Darnus gamtinių išteklių valdymas ir T270M101 Integruota atliekų vadyba.

Studijų programa prisideda prie 8 tikslo įgyvendinimo ugdydama aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gebės darniai auginti ekonomiką. Moduliai, kuriuose prisidedama prie šio tikslo įgyvendinimo: T270M016 Darnaus vystymosi politika, teisė ir ekonomika, S190M183 Verslo procesų valdymas, T270M128 Darnumo projektų kūrimas ir valdymas, T270M015 Kaštų vertinimas darnioje inžinerijoje, T270M104 Verslo socialinė atsakomybė ir T130M023 Inovacinės gamybos technologijos.

Studijų programa skatina prisidėti prie darnių pramonės inovacijų integravimo ir infrastruktūros plėtros priemonių įgyvendinimo tiek studijų procese tiek pabaigus studijas. Moduliai, kuriuose prisidedama prie šio tikslo įgyvendinimo: T270M128 Darnumo projektų kūrimas ir valdymas, T270M015 Kaštų vertinimas darnioje inžinerijoje, T270M018 Ekologinis projektavimas, T270M014 Švaresnė gamyba ir T130M023 Inovacinės gamybos technologijos.

Studijų programoje, 11 tikslui dedikuotas modulis T270M131 Išmanūs ir darnūs miestai, kuris reikšmingai prisidės prie specialistų pajėgių įgyvendinti darnią miestų ir bendruomenių viziją paruošimo. Studijų programoje, taip pat, daug kitų modulių, kurie susiję su darnia miestų plėtra: T270M016 Darnaus vystymosi politika, teisė ir ekonomika, T270M023 Poveikio aplinkai vertinimas, T270M014 Švaresnė gamyba, T270M020 Darnus cheminių medžiagų valdymas, T270M124 Darni energetika ir T270M101 Integruota atliekų vadyba.

Studijų programa yra orientuota į atsakingą vartojimą bei gamybą ir nemaža dalis modulių liečia šią temą: T270M016 Darnaus vystymosi politika, teisė ir ekonomika, T270M124 Darni energetika, T270M020 Darnus cheminių medžiagų valdymas, T270M128 Darnumo projektų kūrimas ir valdymas, T270M017 Darnus vartojimas ir gamyba ir T270M006 Darnus gamtinių išteklių valdymas.

Vienas studijų programos išvestinių dydžių – klimato kaitos poveikio mažinimas. Specialistai išugdyti šioje programoje įgija plataus požiūrio kampą, kuris leidžia poveikį klimato kaitai mažinti gausybe įvairių inovatyvių sprendimų. Didžioji dalis modulių pateikia metodus, sprendimus ir tipinis technologijas poveikio klimatui mažinimui: T270M124 Darni energetika, T270M017 Darnus vartojimas ir gamyba, T270M006 Darnus gamtinių išteklių valdymas, T270M014 Švaresnė gamyba, T270M101 Integruota atliekų vadyba, T270M023 Poveikio aplinkai vertinimas ir t.t.

Studijų programą baigę studentai įgyją žinių valdyti cheminių medžiagų naudojimą, kontroliuoti sunkiuosius metalus ir taršą biogeninėmis medžiagomis tam, kad išsaugoti vandenų ekosistemas. Į tai atsižvelgiama keleto modulių paskaitose: T270M014 Švaresnė gamyba, T270M101 Integruota atliekų vadyba, T270M023 Poveikio aplinkai vertinimas, T270M020 Darnus cheminių medžiagų valdymas, ir T270M120 Ekosistemų inžinerija.

Studijų programą baigę studentai įgyją žinių valdyti cheminių medžiagų naudojimą, kontroliuoti sunkiuosius metalus ir taršą biogeninėmis medžiagomis tam, kad išsaugoti vandenų ekosistemas. Į tai atsižvelgiama keleto modulių paskaitose: T270M014 Švaresnė gamyba, T270M101 Integruota atliekų vadyba, T270M023 Poveikio aplinkai vertinimas, T270M020 Darnus cheminių medžiagų valdymas, ir T270M120 Ekosistemų inžinerija.

Jau nuo 2002 metų studijų programa buvo pozicionuojama, kaip tarpkryptė, kas parodo išskirtinį ir ilgametį studijų programos indėlį į bendradarbiavimą ir 17 tikslo įgyvendinimą. Dalies studijų modulių metu studentams tenka bendradarbiauti su ūkio subjektais ir kursinių darbų pavidalu siūlyti sprendimus poveikio aplinkai mažinimo klausimais (Pvz., T270M014 Švaresnė gamyba ir T270M015 Kaštų vertinimas darnioje inžinerijoje), o dažnu atveju net magistro tezėse analizuojamos problemos, kurias skirtingais kanalais pateikė pramonė, o tai leidžia dar labiau skatinti skirtingų šalių įsitraukimą ir dalijimąsi žiniomis.

  • Aplinkosaugos inžinerija. Ši magistrantūros studijų programa orientuota į pažangių aplinkosaugos technologijų kūrimą, kritinio mąstymo ir antreprenerystės kompetencijų ugdymą, kas suteikia studentams galimybę integruotai spręsti aplinkos ir verslo problemas. Daug dėmesio skiriama žiedinės ekonomikos principų padiktuotiems iššūkiams – išteklių, iš įvairių užterštų srautų, išsaugojimui ir atgavimui, produktų ir technologijų gyvavimo ciklo vertinimui, klimato kaitos valdymo technologijoms. Darni raida ir aplinkos kokybės gerinimas yra neatsiejama studijų programos dalis. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai yra integruojami ugdant studentų kompetencijas, tokiu būdu siekiant ilgalaikės žmonių bei aplinkos gerovės. Labiausiai studijų programa atliepia #6, #7, #9, #11, #12, #13, #14, #15 bei #17 darnaus vystymosi tikslus (kaip studijų programa prisideda prie kiekvieno tikslo žr. žemiau detaliau).

6.3. Iki 2030 metų pagerinti vandens kokybę, mažinant taršą, naikinant sąvartynus ir kuo labiau sumažinant pavojingų chemikalų ir medžiagų išskyrimą, per pusę sumažinant nevalytų nuotekų kiekį ir labai padidinant atliekų perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą pasauliniu mastu.

Kokybiško geriamojo vandens paruošimo, vandens telkinių taršos prevencijos kompetencijos įgyjamos moduliuose T270M136 Vandens išteklių inžinerija, T490M110 Aplinkosaugos biotechnologija, T270M137 Atliekų tvarkymo ir išteklių atgavimo technologijos, T270M123 Cheminės medžiagos aplinkoje, P305M010 Aplinkos analizės metodai, T270M121 Aplinkos procesų ir technologijų modeliavimas. Taip pat šie klausimai nagrinėjami vykdant mokslinius tyrimus moduliuose T000M022 Tiriamasis projektas 1, T000M238 Tiriamasis projektas 2 bei PR00M123 Magistro baigiamasis projektas.

7a. Iki 2030 metų padidinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant palengvinti prieigą prie švarios energijos mokslinių tyrimų ir technologijų, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, efektyvų energijos vartojimą, pažangias ir švaresnes iškastinio kuro technologijas, ir skatinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir švarios energijos technologijas.

Kompetencijos apie energijos gamybos poveikio aplinkai mažinimą įgyjamos modulyje T270M138 Oro kokybės inžinerija. Taip pat šie klausimai nagrinėjami vykdant mokslinius tyrimus moduliuose T000M022 Tiriamasis projektas 1, T000M238 Tiriamasis projektas 2 bei PR00M123 Magistro baigiamasis projektas.

9.2. Skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir iki 2030 metų smarkiai padidinti pramonės sektoriaus dalį, atsižvelgiant į užimtumo ir bendrojo vidaus produkto rodiklius, atitinkamai pagal nacionalines aplinkybes, ir padvigubinti jo dalį mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.

9.5. Plėsti mokslinius tyrimus, modernizuoti pramonės sektorių technologinius pajėgumus visose šalyse, visų pirma besivystančiose šalyse, įskaitant ir siekį iki 2030 metų skatinti naujoves ir labai padidinti mokslinių tyrimų ir plėtros srities darbuotojų skaičių 1 milijonui gyventojų bei valstybines ir privačias lėšas, skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai.

Studijų programoje didelis dėmesys skiriamas antreprenerystės kompetencijų ugdymui (T000M239 Eko-antreprenerystės projektas), intensyviai plėtojami moksliniai tyrimai, studentai įtraukiami į pažangių technologijų kūrimą (T270M132 Aplinkos nanotechnologijos), T000M022 Tiriamasis projektas 1, T000M238 Tiriamasis projektas 2 bei PR00M123 Magistro baigiamasis projektas.

11.6. Iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai,  ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui.

Kompetencijos kaip sumažinti neigiamą miestų poveikį aplinkai įgyjamos moduliuose T270M138 Oro kokybės inžinerija, T270M137 Atliekų tvarkymo ir išteklių atgavimo technologijos. Aplinkos būklės vertinimo kompetencijas studentai įgyja moduliuose T270M123 Cheminės medžiagos aplinkoje, P305M010 Aplinkos analizės metodai, T270M122 Eksperimento planavimas ir duomenų analizė aplinkosaugoje, T270M121 Aplinkos procesų ir technologijų modeliavimas.

12.5. Iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą, taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą.

12.6. Skatinti bendroves, ypač dideles ir tarptautines bendroves, taikyti darnią praktiką ir įtraukti informaciją apie darnią veiklą į jų ataskaitų rengimo ciklą. 

Išteklių atgavimo principas yra kertinis visoje studijų programoje ir taikomas visuose technologiniuose moduliuose. Atliekų prevencijos, perdirbimo ir mažinimo kompetencijas studentai įgyja modulyje T270M137 Atliekų tvarkymo ir išteklių atgavimo technologijos. Darnumo, produktų ir paslaugų gyvavimo ciklo vertinimo kompetencijos įgyjamos modulyje T270M135 Darnumo valdymas ir teisė. Taip pat šie klausimai nagrinėjami vykdant mokslinius tyrimus moduliuose T000M022 Tiriamasis projektas 1, T000M238 Tiriamasis projektas 2 bei PR00M123 Magistro baigiamasis projektas.

13.3. Gerinti švietimą, informuotumo didinimą bei žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos, jos poveikio mažinimo ir ankstyvo įspėjimo srityse.

Klimato kaitos prevencijos, mažinimo technologijos bei prisitaikymo prie jos kompetencijos įgyjamos modulyje T270M139 Klimato kaitos valdymo technologijos.

14.1. Iki 2025 metų užkirsti kelią ir labai sumažinti visų rūšių jūrų taršą, visų pirma taršą, kurią kelia sausumoje vykdoma veikla, įskaitant jūrines šiukšles ir taršą biogeninėmis medžiagomis.

Jūrų taršos prevencijos kompetencijos įgyjamos moduliuose T270M136 Vandens išteklių inžinerija, T490M110 Aplinkosaugos biotechnologija, T270M137 Atliekų tvarkymo ir išteklių atgavimo technologijos, T270M123 Cheminės medžiagos aplinkoje, P305M010 Aplinkos analizės metodai, T270M121 Aplinkos procesų ir technologijų modeliavimas.

15.5. Imtis skubių ir reikšmingų veiksmų, siekiant sumažinti gamtos buveinių būklės blogėjimą, sustabdyti biologinės įvairovės praradimą ir iki 2020 metų apsaugoti nykstančias rūšis ir užkirsti kelią jų išnykimui.

Dirvožemio, vandens telkinių, kaip gamtos buveinių, būklės užtikrinimo kompetencijos įgyjamos moduliuose T490M110 Aplinkosaugos biotechnologija, T270M136 Vandens išteklių inžinerija, T270M123 Cheminės medžiagos aplinkoje, P305M010 Aplinkos analizės metodai, T270M121 Aplinkos procesų ir technologijų modeliavimas.

17.16. Plėsti darnaus vystymosi partnerystę, papildytą daugelio suinteresuotų šalių partnerystės organizacijomis, kurios sutelkia ir dalijasi žiniomis, profesine patirtimi, technologijomis ir finansiniais ištekliais, remti darnaus vystymosi tikslų pasiekimą ir jų svarbos supratimą visuomenėje.

Studijų programa įgyvendinama aktyviai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Ne mažiau kaip 50 proc. baigiamųjų projektų nagrinėjami konkrečių įmonių taršos prevencijos, mažinimo, išteklių atgavimo uždaviniai, darnumo principų įgyvendinimas įmonėse. Vystoma mokslinių tyrimų partnerystė su mokslo bei verslo organizacijomis. Ne mažiau kaip 50 proc. baigiamųjų projektų rengiami įgyvendinant mokslinių projektų veiklas.

  • Atsinaujinančioji energetika. Šioje studijų programoje ugdomi gebėjimai, reikalingi kompetentingai spręsti atsinaujinančiosios energetikos šaltinių ir jų valdymo sistemų projektavimo ir taikymo uždavinius, vertinti mokslo pasiekimus atsinaujinančiosios energetikos srityje ir pagrindinius verslo aplinkos veiksnius.
  • Darnūs ir energetiškai efektyvūs pastatai. Magistrantūros studijų programa, apimanti darniosios statybos principus, pastatų mikroklimato, aplinkosaugos, tvarios atsinaujinančios energijos panaudojimo ir duomenų analitiką, prisideda prie #6, #7, #9, #11, #12, #13, #17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (kaip studijų programa prisideda prie kiekvieno tikslo žr. žemiau detaliau). Šioje studijų programoje didelis dėmesys skiriamas strateginiam Europos sąjungos tikslui – poveikio aplinkai mažinimui: sąnaudų modeliavimas, tinkamas projektavimas, atliekų ir antrinių žaliavų perdirbimo technologijos, energijos gamyba, išmanios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Programoje orientuojamasi į konceptualų pastatų dizainą, projektavimą ir analizę, modeliuojant ir prognozuojant pastato energijos sąnaudas bei mikroklimatą, atsinaujinančių energijos šaltinių integraciją, efektyvų pastatų valdymą ir priežiūrą – išmaniąsias pastatų inžinerines sistemas, gyvavimo ciklo sąnaudas, pastatų renovaciją ir atnaujinimą. Magistro baigiamųjų darbų tematikos susijusios su metiniu fakulteto SDG tikslu arba pasiūlytos socialinių partnerių.

6.3. Vandens kokybės gerinimas: a) nuotekų valymo technologijos ir sistemos (T230M177 Tvari vandentvarka); b) atsakingas atliekų tvarkymas (didinant perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą ir atsisakant sąvartynų) (T230M177 Tvari vandentvarka, T230M222 Atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo technologijos); c) mažinant kitos taršos patekimo į vandens telkinius galimybes (T230M177 Tvari vandentvarka).

6.4. Vandens naudojimo efektyvumo didinimas: a) įranga ir technologijos; b) informavimas; c) sąmoningumas; d) inovacijos (T230M177 Tvari vandentvarka).

Siekiama suteikti žinių apie atsinaujinančių išteklių energijos dalies didinimą bei energijos vartojimo efektyvumą, skatinti šalis bendradarbiauti, įtraukiant socialinius partnerius (paskaitos, baigiamųjų darbų rengimas pagal socialinių partnerių siūlomas tematikas, socialinių partnerių konsultacijos baigiamųjų darbų rengimo metu). Skatinti studentus prisidėti prie švarios energijos mokslinių tyrimų ir technologijų (T000M265 Tiriamasis projektas 1, T000M266 Tiriamasis projektas 2, T000M164 Magistro baigiamasis projektas ) įskaitant atsinaujinančiąją energiją, efektyvų energijos vartojimą, pažangias ir švaresnes iškastinio kuro technologijas ir modernizuoti technologijas, skirtas darnioms energijos paslaugoms teikti (T230M176 Pastatų energijos sąnaudų modeliavimas, T230M175 Energijos gamyba ir tiekimas, T230M179 Išmanios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, T230M178 Pastatų eksploatacija ir renovacija).

Studijų programa skatina prisidėti prie pramonės inovacijų integravimo ir infrastruktūros plėtros priemonių įgyvendinimo tiek studijų procese tiek pabaigus studijas.

11.3. Iki 2030 metų didinti įtraukią ir darnią urbanizaciją bei visų dalyvavimu pagrįsto, kompleksinio ir darnaus gyvenviečių planavimo ir valdymo gebėjimus visose šalyse (T230M174 Darnūs pastatai ir miestai).

Darnaus vartojimo ir gamybos žinių teikimas studentams visos studijų programos metu. Stiprinami studentų mokslo ir technologiniai gebėjimai. 2022-2023 m. m. fakulteto SDG tikslas, kurio tematikos skatinamos įtraukti į studijų modulius, baigiamųjų projektų tematikas ir pan. Šiuo tikslu paremta Darnių ir energetiškai efektyvių pastatų studijų programa.

13.2. Įtraukti klimato kaitos priemones į planavimą (atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, renovacijos, rekonstrukcijos skatinimas, modulinės statybos plėtojimas ir pan.).

17.16. Plėsti darnaus vystymosi partnerystę, papildytą daugelio suinteresuotų šalių partnerystės organizacijomis, kurios sutelkia ir dalijasi žiniomis, profesine patirtimi, technologijomis ir finansiniais ištekliais, remti darnaus vystymosi tikslų pasiekimą ir jų svarbos supratimą visuomenėje. Studijų programos studentai klauso socialinių partnerių paskaitų tvarumo tematika, dėstytojai dalyvaudami tarptautiniuose projektuose dalijasi žiniomis su studentais ir integruoja žinias į studijų modulius, taikomos naujausios technologijos ir programinė įranga prisidedant prie tvaraus tikslų įgyvendinimo. Fakulteto darbuotojų bendradarbiavimas su tarptautiniais socialiniais partneriais dirbančiais tvarumo srityje. Moduliuose skatinamas tvarus vartojimas, tvarių sprendimų priėmimas statybos procese.

Tematikų įtraukimas į studijų programas

Universiteto misija – ugdyti didelę pridėtinę vertę gebančius kurti ateities visuomenės narius. Jie nebijo pokyčių, turi visapusišką išsilavinimą ir gebėjimą spręsti kompleksines šiandienos problemas. Jiems rūpi šalies ir pasaulio iššūkiai, jie yra pilietiški ir socialiai atsakingi. Studijų metais mūsų studentai išmoksta veikti ir gyventi daugiatautėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, o baigę Universitetą yra pasirengę spręsti sudėtingus šalies ir pasaulio iššūkius. Darnaus vystymosi temos yra įtraukiamos į studijų programas ar atskirus studijų modulius, studijų metu yra sprendžiami visuomenės iššūkiai susiję su darnaus vystymosi, tvarumo tematikomis.

Studijų programose siūloma:

  • Darnaus vystymosi temos yra įtrauktos į visas pirmosios pakopos studijų programas ir paprastai plačiau nagrinėjamos bent 3-4 skirtinguose studijų moduliuose. Pavyzdžiui, bakalauro studijų programos „Pramoninė biotechnologija“ studijų moduliai, kuriuose nagrinėjamos darnaus vystymosi temos: Įvadas į biotechnologijas, Darnus vystymasis, Paviršiaus ir koloidų chemija, Inžinerinė ekonomika, Bioproduktai. Darnaus vystymosi temos nagrinėjamos daugumoje magistrantūros studijų programų ir dažnai studijuojamos bent 2 studijų moduliuose. Pavyzdžiui, magistrantūros studijų programos „Ekonomika“ studijų moduliai, kuriuose nagrinėjamos darnaus vystymosi temos: Makroekonominė politika, Kokybės ir darnaus vystymosi vadyba.
  • Visi bakalauro studijų programų studentai gali pasirinkti studijuoti studijų modulį „Darnus vystymasis“ (studentai renkasi iš dviejų alternatyvų). Šio studijų modulio tikslas yra padėti absolventui įgyti globalų, kritišką ir refleksyvų sąmoningumą, socialinio, ekonominio, kultūrinio ir aplinkos konteksto, kuriame veiks absolventas, suvokimą, etinę poziciją, paremtą darnaus vystymosi principais. Kiekvienais metais šį modulį studijuoja vidutiniškai 420 studentų.
  • Bakalauro studijų programų studentai turi galimybę studijuoti modulį „Produkto vystymo projektas“, kuris sujungia tyrėjus, socialinius partnerius ir tarpkryptines studentų komandas bendram darbui, sprendžiant realaus pasaulio iššūkius ir kuriant produktyvią aplinką visuomenei aktualioms naujų produktų idėjoms plėtoti. Ši galimybė numatyta 32 bakalauro studijų programose. Šiame modulyje kuriami realūs produktai ir paslaugos. Projektų tematikos formuluojamos atsižvelgus į Universitete paskelbtą metų iniciatyvą, kuri atspindi pasaulines , Europos Sąjungos, regiono, miesto ir Universiteto aktualijas. Pavyzdžiui, 2022–2023 m. m. apie 500 studentų rengė produkto vystymo projektus Europos žaliojo kurso tema (tematikų pavyzdžiai – “Atliekų tvarkymą skatinantis multimedijos turinys”, “Atliekų mažinimo paramos sistema”, “Išmanioji automobilių parkavimo sistema”, “Išmanaus ir energetiškai tvaraus kelio ženklo kūrimas”, “Įmonių kompiuterinių išteklių taupymas”, “Maisto produktų aukojimo ir pakuočių perdirbimo informacinė sistema”, “Mobilusis strateginis žaidimas ekologijos tema” ir t.t.).
  • Magistrantūros studijų programose yra numatyta MA+ kompetencijų pasirinkimo galimybė. Studentai gali rinktis Krypties eksperto kelią ir gilinti savo žinias bei stiprinti gebėjimus pagrindinėje studijų kryptyje arba pasirinkti Tarpkrypčio eksperto kelią ir įgyti žinių bei gebėjimų kitoje studijų srityje ar kryptyje. Kelios iš studentams siūlomų MA+ kompetencijų – „Žiedinė ekonomika“ ir „Žiedinis dizainas” – yra orientuotos į darnaus vystymosi tikslus.
  • Visiems 3-4 bakalauro ir magistrantūros studijų studentams siūlomas studijų modulis „Iššūkiais grįstų inovacijų kūrimas“, kuriame KTU ir kitų universitetų studentai sprendžia realaus gyvenimo iššūkius, susijusius su darnaus vystymosi tikslais, daugiausia – su 11 tikslu. Iššūkius studentams siūlo Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos verslo įmonės ir nevyriausybinės organizacijos. Modulis yra ECIU universiteto, vienijančio 13 Europos universitetų, dalis.
  • Bakalauro ir magistrantūros studijų programų moduliai, susiję su klimato mokslu ir aplinkos tvarumu, pateikiami čia.

Studentų lyderystės skatinimas

Daugiau nei du dešimtmečius KTU organizuoja jaunųjų tyrėjų inovacijų parodą-konkursą „Technorama“. Parodoje kasmet pristatoma apie 60 inovatyvių sprendimų aštuoniose srityse, glaudžiai susijusiose su darniu vystymusi (sprendimų sritys čia). Pavyzdžiui, 2023 metais geriausiu sprendimu pripažintas KTU studentų komandos išvystytas žaidimas, skatinantis rūšiavimą „Recyclers United”.

2016-2019 Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojų komanda kartu su KTU Studentų atstovybe, vykdė Erasmus+ strateginės partnerystės projektą „Europos universitetų socialinės atsakomybės vertinimas“, kurio tikslas – sukurti universitetų socialinės atsakomybės vertinimo metodiką, su ja susijusią mokymosi medžiagą studentams ir dėstytojams, pagal kurią studentai buvo mokomi ir vėliau turėjo įvertinti skirtingų Europos universitetų socialinę atsakomybę. Projekto koordinatoriai – Nacionalinė Jungtinės Karalystės studentų sąjunga. Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Edinburgo universiteto studentų asociacija, Porto universiteto Psichologijos ir edukologijos fakulteto studentų asociacija, Edinburgo universitetas, Europos studentų sąjunga, Kauno technologijos universiteto studentų sąjunga, Nacionalinė Jungtinės Karalystės studentų sąjunga, Porto universitetas. Projekto puslapis: https://www.essaproject.eu/

Universitete semestro ir baigiamuosiuose projektuose dažnai orientuojamasi į darnaus vystymosi tikslus, pavyzdžiui,

  • geros sveikatos ir gerovės kūrimą (#3, projektų pavyzdžiai – „Sveikatos priežiūros sistemos centralizavimo poveikis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui Tauragės apskrityje“ „Prevencinė paauglių psichosocialinės sveikatos programa ir jos įgyvendinimas virtualiojoje mokymosi aplinkoje“ „Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos skaidrumo vertinimo modelis“, „Pajamų nelygybės pokytį Lietuvoje lemiantys veiksniai“, „Darbuotojų gerovė robotizuotose darbo vietose“);
  • kokybiško išsilavinimo iššūkių sprendimą (#4, projektų pavyzdžiai – „Edukacinių priemonių adaptavimo virtualiajai realybei tyrimas“, „Dvimačių edukacinių žaidimų transformavimas į edukacinius VR žaidimus“, „Mokinių kompetencijų ugdymas per muziejinę edukaciją“);
  • darnių miestų ir bendruomenių plėtrą, sprendžiant judumo, transporto, teritorijų užstatymo, vystymo ir pan. klausimus (#11, projektų pavyzdžiai – „Darnaus judumo politikos įgyvendinimas Lietuvos miestų savivaldybėse“, „Miesto patrauklumo vaikščiojimui tyrimas ir pasiūlymai jo didinimui (Klaipėdos atvejis)“, „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų įvertinimas ir ilgalaikės prognozės Kauno mieste“;
  • prieinamos ir švarios energijos plėtrą, orientuojantis į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo efektyvumo didinimą, pritaikomumą ir pan. (#7, projektų pavyzdžiai – „Atsinaujinančių energijos šaltinių įtaka aukštos įtampos perdavimo tinklo pralaidumams elektros energetikos sistemoje“, „Energetiškai efektyvaus vienbučio gyvenamojo namo vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo ir vėdinimo sistemų projektavimas panaudojant saulės ir vėjo elektrines“, „Gyvenamojo namo inžinerinių sistemų projektavimas efektyviai išnaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius“, „Elektromobilių įkrovimo stotelių rezervacijos ir valdymo sistema“, „Elektromobilių įkrovimo stotelės ir dinaminio galios valdiklio bevielės sąsajos įrenginys“, „Didelės galios kombinuotos išmaniosios elektromobilių įkrovimo, elektros energijos gamybos ir kaupimo įrenginių sistemos projektas“);
  • atsakingo vartojimo ir gamybos klausimus (#12, projektų pavyzdžiai – „Išteklius tausojanti ir mažai anglies dioksido išskirianti ėdalo naminiams gyvūnams gamyba Lietuvoje“, „Žaliojo vandenilio gamybos pritaikymo elektros generavimo iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimui galimybių tyrimas”, „Saulės šviesos energiją naudojančių įrenginių utilizavimo kaštų vertinimo tyrimas Lietuvoje”, „Vartotojų įsitraukimas į dalijimosi ekonomikos platformas, atsižvelgiant į tvarumo kontekstą“, „Z kartos vartotojų tvarų maisto vartojimą lemiantys veiksniai“).

Mokymosi visą gyvenimą galimybės

Universitetas visus pageidaujančius besimokančiuosius kviečia į neformaliojo švietimo kursus darnaus vystymosi tematikose, pavyzdžiui, „Darnumas statybos sektoriuje“, „Pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacijos kėlimo kursai“, „Pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertų mokymo kursai“, „Maisto ir geriamojo vandens mikrobiologinių tyrimų metodai“.

Studentams ir darbuotojams rekomenduojama tobulinti kompetencijas studijuojant masinių atvirųjų internetinių kursų platformose siūlomus kursus, pavyzdžiui, „The Sustainable Development Goals – A global, transdisciplinary vision for the future“, „From Climate Science to Action“, „The Great Sustainability Transition: Global challenges, Local actions“.

Universitete kiekvienais metais organizuojamas renginys „Žemės diena su KTU“, kurio tikslas – supažindinti studentus ir moksleivius su ekologinėmis idėjomis. Moksleiviai skatinami domėtis aplinkosauga, ugdyti kritinį požiūrį, įžvelgti globalias problemas vertinant ateities perspektyvas. https://ktu.edu/events/svesk-zemes-diena-su-ktu/

Studijų prieinamumas

Universitetas kuria atvirą, universalaus dizaino principais grįstą aplinką, kurioje būtų pripažįstami ir vertinami visų jos darbuotojų ir studentų individualūs skirtumai, potencialas ir jų indėlis. Universitetas siekia užtikrinti visiems Universiteto bendruomenės nariams lygias sąlygas integruotis į darbo ir studijų procesus, Universiteto siūlomas paslaugas bei veiklas, kuriant tokią studijų, darbo ir mokslo aplinką, kurioje bendruomenė būtų tinkamai remiama, skatinama, prieinama, nepatirtų diskriminacijos ar priekabiavimo, nepaisant asmens ar jo individualiųjų poreikių. Siekiama, kad studijos Universitete būtų integruoto pobūdžio, lanksčios, kokybiškos ir orientuotos į studentą.

Mokymosi procesas Universitete yra pritaikomas užtikrinant lygias galimybes kiekvienam studentui. Universitetas teikia finansinę pagalbą ir paramą, nuolatos gerina Universiteto infrastruktūrą, siekiant Universiteto fizines erdves ir informacines sistemas padaryti tinkamomis matomą ar nematomą negalią turintiems bendruomenės nariams pagal universalaus dizaino principus. Studijų procese numatomi studijų moduliai vedami pastatuose, kurių didžioji dalis yra pritaikyti specialiuosius judėjimo poreikius turintiems asmenims, pvz., KTU erdvėse yra įrengti keltuvai, specialūs žmonėms su negalia pritaikyti tualetai, stovėjimo vietos, taktilinės dangos padedančioms žmonėms su regos negalia geriau orientuotis erdvėje.

Studentams, turintiems negalią ar individualiųjų ugdymosi poreikių (fizinių, jutiminių, kompleksinių sutrikimų, psichinės sveikatos problemų ar kitų mokymosi sutrikimų ar sunkumų), galimas studijų pritaikymas: https://studentams.ktu.edu/studiju-prieinamumas/

Remiantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir Europos socialine chartija, Universitete siekiama įgyvendinti studijų individualizacijos modelį. Siekiant kiekvienam bendruomenės nariui suteikti lygias galimybes, kiekviena situacija nagrinėjama ir pritaikoma individualiai. Darbo vietos, studijų medžiagos pateikimo, atsiskaitymo koncepcijos, auditorijų pasiekiamumo klausimus bei mokymo(si) erdvių pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems asmenims koordinuoja Studentų reikalų departamento Karjeros ir paslaugų centro socialinės gerovės koordinatorius kartu su fakultetais.

Jautriausioms Universiteto bendruomenės narių grupėms kuriama tokia studijų, mokslo ir darbo aplinką, kurioje nėra toleruojami priešiški, neetiški, žeminantys ar įžeidžiantys veiksmai, kėsinantys į asmens garbę ar orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą. Studentai patiria įvairių iššūkių kasdienybėje, todėl jų psichikos sveikata Universitetui yra labai svarbi. KTU visokeriopai rūpinasi studentų fizine ir psichologine pagalba, teikdamas nemokamas psichologų paslaugas. Skiriamas didelis dėmesys studentų emocinei ir socialinei gerovei, rengiant savęs ir visuomenės švietimo paskaitas, gidus, sielovados popaskaitines veiklas.

Studentų reikalų ir Žmogiškųjų išteklių departamentai bendradarbiaudami su akademine bendruomene, Studentų atstovybe ir išorės partneriais inicijuoja pokyčius, grįstus studentų ir darbuotojų interesais ir teikiant grįžtamąjį ryšį. Sudaromos sąlygos bendruomenės nariams atskleisti informaciją konfidencialiai, nepažeidžiant asmens privatumo, išvengti diskriminacijos ir sudaryti tinkamas sąlygas įsitraukti į visapusiškas Universiteto veiklas.

Universitete nuolat vykdomos veiklos, susijusios su bendruomenės švietimu ir lygių galimybių kultūros puoselėjimu: organizuojami mokymai administracijai ir dėstytojams negalios pažinimo, etikos bei studijų pritaikymo, universalaus dizaino, lygių galimybių temomis.

Įsitraukimas į tarptautinius darnumo kompetencijų tinklus

Universitetas dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo projektuose vykdydamas tyrimus darnaus vystymosi srityje, taip pat kuria naujas technologijas, padedančias spręsti regionines ir globalines aplinkosaugos problemas todėl aktyviai įsitraukia į tarptautinius darnumo kompetencijų tinklus ir yra  aktyvus su darniu vystymusi susijusių tinklų narys:

  • Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumas (ECIU) – KTU yra šio konsorciumo narys ir kartu su kitais 12 universitetų-partnerių dalyvauja projekte Europos universitetų aljansų iniciatyvoje, kurdami „ECIU universitetą“, kuriame studentai naudodami iššūkiais grįstą mokymosi metodą, sprendžia realaus gyvenimo iššūkius (https://engage.eciu.eu/browse). ECIU universiteto iššūkiai orientuoti į 11-ąjį darnaus vystymosi tikslą (#11) – „pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“. Spręstinus iššūkius siūlo savivaldybės, įmonės, NVO ir bendruomenės.

  • Baltic University Programme (BUP). Tikslas – ieškoti naujoviškų tarpuniversitetinių ir universitetų bei visuomenės sąveikos būdų stiprinti regionines švietimo ir mokslinių tyrimų bendruomenes bei skatinti didesnį informuotumą apie darnų vystymąsį, aplinkos apsaugą ir demokratiją Baltijos jūros regione.
  • Copernicus Alliance – Europos universitetų ir kolegijų tinklas, siūlantis platformą dalintis ištekliais ir bendrai plėtoti novatorišką švietimą darnaus vystymosi iniciatyvoms įgyvendinti.
  • Global Universities Partnership on Environment and Sustainability (GUPES) – platforma viso pasaulio universitetams reaguoti į tvaraus vystymosi iššūkius naudojant naujoviškus švietimo metodus, aktyvi regioniniu lygmeniu Afrikoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje bei Karibų jūros regione ir nacionaliniu lygmeniu Ispanijoje, sprendžia aplinkos ir tvarumo iššūkius per mokymą, mokymąsį ir tinklų kūrimą, ypač akcentuojant septynis JT aplinkosaugos teminius prioritetus.

*Jungiantis prie vidinės Universiteto dokumentų valdymo sistemos naudojama sso ir per vpn.

vpn – prieiga galima tik užtikrinus saugų ryšį per virtualų privatų tinklą.
sso – jungiantis prie Universiteto IT paslaugų ar / ir sistemų naudojama bendroji vieninga autentifikacija.

Universiteto bendruomenė skatinama, įgalinama ir palaikoma prisidedant prie KTU ir regiono darnumo savo asmenine ar padalinio veikla.

KTU gerbiamos žmogaus ir užtikrinamos darbuotojų teisės.

Veiklą koordinuojantis atstovas – Kristina Juodišiūtė kristina.juodisiute@ktu.lt  

Įgyvendindamas lyčių lygybės principą, Universitetas analizuoja atlygio skirtumus lyčių aspektu ir teikia ataskaitas Universiteto darbo tarybai.

Universiteto bendruomenė skatinama, įgalinama ir palaikoma prisidedant prie KTU ir regiono darnumo savo asmenine ar padalinio veikla, atliepiant lyčių lygybės (#5) ir „Deramo darbo ir ekonominio augimo“ (#8) Pasaulio darnaus vystymosi tikslus.

Siekdamas užtikrinti darbo ir šeimos balanso pusiausvyrą, kuri ypač aktuali siekiant įgyvendinti lyčių lygybės principus, Universitetas suteikia galimybes darbuotojams naudotis įstatymuose numatytomis nuostatomis ir kuria šeimai palankią darbo aplinką:

  • kasmet organizuojamos vasaros stovyklos, skirtos KTU darbuotojų vaikams;
  • įrengiamos vaikų erdvės, kur KTU darbuotojų vaikai gali turiningai ir įdomiai praleisti laiką atostogų metu, kol tėvai dirba;
  • būsimi pirmokai aprūpinami visomis reikiamomis priemonėmis, jiems įteikiamas „pirmoko krepšelis“, taip ne tik siekiant prisidėti prie džiugios mokslo kelio pradžios, bet ir suteikiant darbuotojams galimybę daugiau laiko praleisti su vaikais, užuot gaišus laiką parduotuvėse, perkant mokyklai reikalingas priemones.

Universiteto darbuotojams:

Universitete priimti teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų priėmimo į darbą bei vertinimo procedūras, atlygio nuostatas, darbuotojų atostogų (tame tarpe tėvystės bei motinystės atostogų) suteikimo tvarką, remiasi visuotinai Universitete pripažįstamais lygybės, sąžiningumo, vidinio teisingumo ir nešališkumo principais bei prisideda prie Lygių galimybių bei įvairovės politikos įgyvendinimo. Taip pat universiteto bendruomenės nariams suteikiamos galimybės teikti apeliacijas tiek atlygio, tiek darbo santykių klausimais pagal Universiteto vidiniuose teisės aktuose nustatytas procedūras.

Universitete nuo 2022 metų veikia darbuotojams skirta nemokama emocinės sveikatos stiprinimo ir ugdymo programa, teikiama išorinių psichologų pagalba.

KTU infrastruktūra ir administracinės veiklos yra darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pavyzdys.

Veiklą koordinuojantis atstovas – Gražvydas Visockas grazvydas.visockas@ktu.lt

Universitetas įgyvendindamas infrastruktūros projektus siekia kiek įmanoma daugiau prisidėti prie Europos Sąjungos žaliosios transformacijos. Dėl to savo veikloje taiko energetinio efektyvumo sprendinius, prisidedančius prie poveikio aplinkai ir CO2 emisijų mažinimo. Energetinio efektyvumo priemonių diegimo veiksniai yra aiškiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais:

 

KTU renkasi atsinaujinančią energiją (#7; #9; #12; #13)

2019 m. sukurta hibridinė energijos gamybos sistema pastatuose esančiuose Studentų g. 48 ir Studentų g. 48 A, kuri apjungia skirtingas energijos rūšis gaminančius ir kaupiančius techninius įrenginius, tokius kaip – saulės elektrinė (380 kW), 500 m3 šiluminės energijos kaupiklį, 170kW šilumos siurblį ir atliekinės šiluminės energijos surinkimo sistemą. Sistemos duomenys naudojami KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studijų programose, o 2020 m. unikalus projektas pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose. Dėl tokio pripažinimo varžėsi pustrečio tūkstančio inovatyvių idėjų iš daugiau kaip 180 pasaulio šalių.

2022 m. įgyvendintas 2021 metais pradėtas vykdyti projektas „Atsinaujinančių energijos išteklių diegimas Kauno technologijos universiteto pastatuose”, kurio metu įdiegtos fotovoltinės saulės energijos elektrinės Studentų g. 50, Studentų g. 67, Studentų g. 69, Studentų g. 71, Kaunas. Bendra šių elektrinių galia siekia 464,82 kW. Numatoma, kad elektrinės pagamins apie 439 310 kWh elektros energijos per metus.

2022 m. įsigytos saulės fotovoltinės elektrinės iš saulės elektrinių parkų KTU pastatams šiais adresais: Radvilėnų pl. 19, Studentų g. 56, K. Baršausko g. 59, Kaunas. Bendra įsigytų saulės fotovoltinių elektrinių galia siekia 1199,80 kW.

2022 m. baigti dvylikaaukščio bendrabučio Nr. 10 (Gričiupio g. 13, Kaune) statybos rangos darbai (atlikta visiška bendrabučio išorės ir vidaus renovacija, užtikrinant šiuolaikinius studentų poreikius atitinkančias apgyvendinimo paslaugas).

2023 m. įrengta 122,85 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė ant KTU pastato stogo, adresu Studentų g. 54, Kaunas. Numatoma, kad jos įrengimas CO2 emisiją sumažins 50,37 tonų per metus.

2023 m. bus įrengta dar viena nutolusi, 190 kW galios saulės fotovoltinė saulės elektrinė, elektros energija aprūpinsianti KTU pastatą, esantį K. Donelaičio g. 73, Kaune, kuri mažins CO2 emisiją 77,9 tonomis per metus.

2023 m. rudenį numatoma baigti 2022 m. pradėtus bendrabučio Nr. 11 (Pašilės g. 37, Kaune) modernizavimo darbus. Įgyvendinus projektą planuojama pasiekti pastato energetinio efektyvumo B klasę ir sumažinti CO2 emisiją 138,79 tonomis per metus.

2023 m. rudenį numatoma baigti KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto renovacijos darbus siekiant pastato energetinio efektyvumo. Įgyvendinus projektą planuojama sutaupyti apie 42,65 proc. šilumos energijos sąnaudų bei pasiekti pastato energetinio efektyvumo C klasę, o bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas sieks 79,66 tonas per metus.

2023 m. trečią ketvirtį baigti pastato, esančio Studentų g. 63 A rekonstrukcijos darbai.  Rekonstruotame pastate įkurtas KTU  tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Įgyvendinant šį projektą buvo siekiama kuo labiau puoselėti tvarius standartus: pasirinkta aplinkai tvari statybų rūšis, siekiant mažesnio statybinių medžiagų sunaudojimo bei kuo didesnio pastato pritaikomumo šiuolaikiniams Universiteto poreikiams, panaudotos jau esamos pastato konstrukcijos;  pastato fasado apdailai naudotos polikarbonato plokštės pagamintos iš perdirbto plastiko; įgyvendinta moderni pastato išorės architektūrinė kompozicija, leidžianti  pastatui kuo mažiau sugerti saulės spinduliuojamą energiją bei akumuliuoti šilumą į pastato vidų vasaros sezono metu. Įgyvendinant projektą buvo siekiama kuo labiau sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų kiekį, todėl pastate buvo įrengta kombinuota pastato šildymo sistema: šildymui naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai – geoterminiai šilumos siurbliai kurių kintamoji galia 21 – 88 kW. Ši sistema taip pat naudojama ir daliniam pastato vėsinimui: pasitelkus tarpinius šilumokaičius, energija imama šilumos siurblių darbui, dalinai gaunama iš ant pastato stogo įrengtos fotovoltinės 37 kW galios saulės elektrinės. Pastate įdiegta naujausia Siemens scada desigo pastato valdymo sistema, kurios pagrindinis tikslas – efektyvinti pastato inžinerinių sistemų darbą ir pilnai valdyti pastato kasdienius gyvenimo ciklus, kartu siekiant mažinti ir energetinius resursus, naudojamus pastato eksploatacijai. Šio sprendimo dėka yra pilnai valdomas pastato apšvietimas, oro tiekimo per OTŠ 1-6 sistemas poreikis, šildymo sistema, o visi šie valdikliai leidžia aptarnauti tik tas pastato patalpas, kuriose vykdoma veikla. Kintamo grafiko ir davikliais reguliuojamos inžinerinės sistemos leidžia maksimaliai taupyti pastato energetinius resursus ir išlikti aplinkai tvariu pastatu. Dėl šių pastate įdiegtų modernių sprendimų, įvykdžius pastato rekonstrukciją,  buvo pasiekta A++ pastato energetinė klasė.

Įgyvendinant minėtus projektus, žemiau paveikslėlyje yra pateikiamas bendras CO2 emisijos sumažėjimas tonomis per metus.

Rūšiuojame atliekas (#12)

2019-2020 m. Universiteto teritorijoje vietoje senųjų metalinių 4-6 kub. m. buitinių atliekų konteinerių įrengta 6 požeminiai konteinerių blokai su atskiromis talpomis stiklui, plastikui, popieriui ir buitinėms atliekoms. Nuo 2013 m. visuose universiteto pastatuose (fakultetuose, bendrabučiuose, poilsinėse) viduje pastatytos antrinių žaliavų (popierius, plastikas, stiklas, baterijos) rūšiavimo dėžės. Kiekvienais metais sudaromos arba atnaujinamos sutartys su atliekų tvarkytojais. Susidėvėjusi org. technika pagal Universitete numatytas taisykles parduodama supirkėjams. Nusidėvėjusius senus baldus priduodame atliekų tvarkytojams, kurie pristato į perdirbimo aikšteles.

Skatiname darnų judumą (#9; #11; #12; #13; #3)

KTU studentų miestelio teritorijoje įrengtos 4 elektros įkrovimo stotelės elektromobiliams, 2 paspirtukų nuomos punktai, prie kiekvieno pastato, kuriame vyksta paskaitos, įrengtos dviračių saugojimo vietos. Bendrabučiuose taip pat įrengtos paspirtukų ir dviračių saugojimo patalpos.

 

Apdovanojimai

  • 2023 m. – Matematikos taikymai tvarumo ir darnaus vystymosi kontekste: pirmieji KTU absolventų pasiekimai ir jų įvertinimas, išsamiau »
  • 2023 m. – LRT apdovanojimuose „Metų ateitis“ – KTU studentė, išsamiau »
  • 2022 m. – KTU prof. R. Šiaučiūnas: „Įvairūs mokslo apdovanojimai skatina pasitempti ir tobulėti“, išsamiau »
  • 2022 m. – Aukščiausias „TECHNORAMA’22“ apdovanojimas už pažangų aplinkosaugos produktą užteršto vandens valymui – KTU studentei, išsamiau »
  • 2022 m. – KTU – tarp didžiausią poveikį darniam vystymuisi kuriančių universitetų pasaulyje,  išsamiau »
  • 2021 m. – Valstybės apdovanojimas Cheminės technologijos fakulteto profesoriui P. Viškeliui, išsamiau »
  • 2020 m. – KTU Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkams įteiktas  tarptautinis darnumo apdovanojimas „Energy Globe Award“ kategorijoje „National Winner“ už projektą „Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas Kauno technologijos universiteto IX rūmuose“, išsamiau »
  • 2017 m. –  KTU LR Aplinkos ministerijos apdovanojimas už Atliekų mažinimo savaitės renginius 2016 m., išsamiau »
  • 2016 m. – Kauno m. savivaldybės apdovanojimas – Europos dviračių iššūkyje daugiausiai kilometrų numynusiai švietimo įstaigai Kaune. Baigėsi Europos dviračių iššūkis: kauniečių rezultatai nustebino, išsamiau »
  • 2016 m. – KTU darnios raidos strategija ir veikla yra pelniusi tarptautinį Europos Sąjungos įvertinimą – QUESTE-SI akreditaciją. „Pristatytas tarptautinis KTU įvertinimas už darnią raidą“, išsamiau »
  • 2015 m. – PR Lapės 2014. Už ilgalaikės, gamtai draugiškos ir ekonomiškiausios iniciatyvos viešinimą. KTU rinkodaros ir komunikacijos veiklai – dar vienas tarptautinis profesionalų įvertinimas, išsamiau »
  • 2013 m. – KTU už darnios raidos veiklą įvertintas QUESTE-SI apdovanojimu. KTU ir APINI pelnė aukščiausius QUESTE-SI apdovanojimus, išsamiau »
  • 2013 m. – KTU „Racionaliausiai energiją vartojanti įmonė“ – ESO „Žaliasis protokolas“, išsamiau »

Naujienos

 

Partneriai, bendradarbiavimas, asociacijos