-
-
universitetas
- Apie KTU
- Rektoratas
- Struktūra
- Universiteto taryba
- Senatas
- Akademinės etikos kolegija
- Veiklos dokumentai
- Universiteto projektai
- Dirbtinio intelekto centras
- studijos
- fakultetai
- biblioteka
- kontaktai
KTU – tvarus Universitetas, integruojantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 17 tikslų, ugdantis atsakingus ateities lyderius ir savo srities specialistus bei siekiantis žmonių, aplinkos ir ilgalaikės gerovės darnos. Vadovaujantis socialinės atsakomybės veiklos gairėmis, vykdoma švietėjiška veikla, inicijuojami projektai, darnaus vystymosi principai integruojami įvairiose Universiteto veiklose.
Siekiama, kad Universiteto nuostata, naujos žinios ir technologijos tarnautų ne tik žmogaus, bet ir aplinkos gerovei. Kryptingai puoselėjant darnaus vystymosi ir atsakomybės Universiteto bendruomenėje kultūrą, prisidedant prie KTU tvarumo užtikrinimo ir atsakomybės aplinkai, visuomenei bei regionui stiprinimo. Universiteto Strategija nukreipta į atsakingumo visuomenei ir šaliai stiprinimą konsoliduojant jo veiklas žmogaus gyvenimo kokybei gerinti ir valstybingumo raidai spartinti. Atsakomybė KTU remiasi darnaus vystymosi veiklos filosofija, įsipareigojant:
KTU veikia atsakingai, remiantis bendrauniversitetinėmis vertybėmis: Universiteto dvasia ir tradicijos; atsakingumas visuomenei; bendradarbiavimas; veiklos skaidrumas; iniciatyvumas; kūrybiškumas; profesionalumas; akademinis sąžiningumas; nuolatinis tobulėjimas.
Veiklą koordinuoja
Vidinės komunikacijos skyrius
Tel. +370 608 21 745
El. p. sustainability@ktu.lt
Siekiant visapusiško Europos tyrėjų ir Didžiosios Europos universitetų chartijų principų įgyvendinimo, Kauno technologijos universitetas kuria atvirą aplinką, kurioje būtų pripažįstami ir vertinami visų jos darbuotojų ir studentų individualūs skirtumai, savybės, potencialas ir jų indėlis. Kiekvienas darbuotojas ir studentas turi teisę dirbti bei studijuoti tokioje aplinkoje, kurioje būtų skatinama pagarba kiekvieno asmens orumui. Siekiant puoselėti ir užtikrinti pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų LR Konstitucijoje ir ES Pagrindinių teisių chartijoje, įgyvendinimą, Universitete buvo patvirtinta Lygių galimybių ir įvairovės politika bei įsteigta Universiteto lygių galimybių komisija.
Universiteto lygių galimybių komisijos sudėtis:
Universiteto lygių galimybių komisijos uždaviniai:
Universiteto Lygių galimybių komisija veikia kaip nepriklausomas, objektyvus ir nešališkas organas, neturintis jokių išankstinių nuostatų dėl diskriminacijos, priekabiavimo, lygių galimybių pažeidimų ir persekiojimo atvejų.
Apie galimus lygių galimybių pažeidimo ar netinkamo elgesio atvejus Universitete galima informuoti el. paštu arba darbuotojų el. sistemoje:
* – prieiga galima tik užtikrinus saugų ryšį per virtualų privatų tinklą.
KTU Atsakingai veiklos įgyvendinamos remiantis Jungtinių Tautų programomis:
10 pasaulinio susitarimo principų (angl. UN Global Compact Principles)
„Pasaulinis susitarimas“ – didžiausia savanoriška įmonių ir korporacijų socialinės atsakomybės iniciatyva, siekianti dviejų pagrindinių tikslų:
1) padėti įmonėms įdiegti „Pasaulinio susitarimo“ principus į įmonės verslo strategiją;
2) skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių, valstybėje ir už jos ribų, siekiant universalių pasaulio plėtros tikslų.
„Pasaulinis susitarimas“ remiasi žmogaus teisių, darbo jėgos ir aplinkosaugos principais, įtvirtintais šiuose tarptautiniuose dokumentuose:
– Visuotinė žmogaus teisių deklaracija;
– Tarptautinės darbo organizacijos deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe;
– Rio de Žaneiro deklaracija dėl aplinkosaugos ir plėtros;
– Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.
2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje paskelbta 17 pasaulio darnaus vystymosi tikslų, 169 uždaviniai ir 230 rodiklių, kuriuos siekiama įgyvendinti iki 2030 m.
Darnaus vystymosi tikslai – strateginė pasaulio vystymosi kryptis, orientuota į įvairius dalyvius, imantis drąsių ir pokyčius skatinančių priemonių.
Esmė – imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant „nukreipti pasaulį darnia ir lanksčia kryptimi“ „nė vieno nepaliekant nuošaly“, nes įgyvendinimas paremtas „visapusiškai naudingu bendradarbiavimu tarp dabartinių ir būsimų kartų“
5 esminiai elementai, į kuriuos nukreipti darnaus vystymosi tikslų veiksmai:
Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindas yra konstruktyvi trijų pagrindinių komponentų – aplinkos, ekonomikos ir visuomenės – sąveika.
Skirta kartai, kuri gali būti įvardijama, kaip:
Žmogaus teisės
1 principas. Siekiama, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos srityje;
2 principas. Užtikrintų, kad jos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidinėjimo.
Darbo jėga
3 principas. Siekiama, kad verslo organizacijos paremtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas;
4 principas. Bet kokios formos privalomojo ar priverstinio darbo eliminavimas;
5 principas. Vaikų darbo panaikinimas;
6 principas. Diskriminacijos, susijusios su įdarbinimu ir profesija, panaikinimas.
Aplinkos apsauga
7 principas. Siekiama, kad verslo organizacijos paremtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą;
8 principas. Imtųsi iniciatyvų aplinkosaugos atsakomybei didinti;
9 principas. Skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir platinimą.
Kova su korupcija
10 principas. Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (tarp jų ir papirkinėjimą bei kyšininkavimą)
KTU uždaviniai #1 tikslui siekti
1.1. Pagrindinių poreikių tenkinimas – būtina sąlyga siekiant visuomenės aktyvesnio įsitraukimo į darnų vystymąsi. Todėl KTU atitinkami fakultetai ar mokslo grupės gali reikšmingai prisidėti prie skurdo mažinimo ir ekonominės atskirties mažinimo Lietuvoje, Europoje ar kitose Pasaulio šalyse.
1.2. Socialinių (skurdo) tematikų integravimas tarpsritiniuose tyrimuose.
1.3. Kokybiškas išsilavinimas – skurdo vengimui.
1.4. KTU absolventai – naujų darbo vietų kūrėjai.
1.5. KTU indėlis tobulinant nacionalinę socialinės apsaugos sistemą ir priemones.
1.b. vykdyti tyrimus, analizę identifikuojant investicijų poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui Lietuvoje
KTU uždaviniai #2 tikslui siekti
2.2. KTU ugdyti ir skatinti tinkamos mitybos įpročius ir gebėjimus
2.4. Darnios maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo sistemos tyrimai ir diegimas
KTU uždaviniai #3 tikslui siekti
3.4. KTU bendruomenei teikiamos paslaugos ir mokymai dėl neužkrečiamųjų ligų bei skatinti psichinę sveikatą ir gerovę
3.5. Stiprinti piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis (narkotinėmis ir alkoholio) prevenciją ir gydymą
3.6. Saugaus eismo ir atsakingo vairavimo integravimas į darnaus mobilumo planą, siekiant mažinti su eismu susijusias rizikas
3.9. Taršos prevencija ir valdymas, mažinant poveikį žmonių sveikatai.
3.9. Patalpų ir lauko oro kokybės tyrimai, siekiant saugaus darbo ir studijų KTU
3.a. Vykdyti tabako vartojimo prevencijos priemones, ir iniciatyvas
KTU uždaviniai #4 tikslui siekti
4.3. Lygios galimybės studijuoti vyrams ir moterims
4.4. Integruoti studentams verslumo kompetencijas, siekiant aukštesnio absolventų užimtumo ir indėlio visuomenės gerovės augimui
4.5. Žmonėms su negalia suteikti galimybes lygiaverčiai studijuoti ir dirbti KTU
4.7. Iki 2030 m. užtikrinti, kad VISI besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, įskaitant be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūrų indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais
4.a. KTU užtikrinti saugią, nesmurtinę įtraukią ir veiksmingą mokymosi aplinką
4.b. Integruoti (skirti stipendijų, kviesti studijuoti) besivystančių valstybių studentus į pasauliniu požiūriu svarbias, aktualias studijų ir mokslines programas
KTU uždaviniai #5 tikslui siekti
5.1. Moterų diskriminacija KTU netoleruotina
5.2. Visų formų smurto prieš moteris ir merginas nutoleravimas
5.2. KTU tyrimai ir rekomendacijos dėl smurto vengimo
5.4. Bendros (vyrų ir moterų) atsakomybės namų ūkyje ir šeimoje skatinimas
5.5. Moterų visapusiškas ir veiksmingas dalyvavimas ir lygios galimybės lyderystei visais sprendimų priėmimo lygiais
5b. Galimybes teikiančių technologijų, ypač ICT, taikymas moterų teisėms skatinti – tyrimai, ar galimos inovatyvios technologijos
5.c. Lyčių lygybės klausimai integruoti KTU politikoje, strategijoje ir visuose norminiuose aktuose, procedūrose
KTU uždaviniai #6 tikslui siekti
6.3. Vandens kokybės gerinimas: a) nuotekų valymo technologijos ir sistemos; b) atsakingas atliekų tvarkymas (didinant perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą ir atsisakant sąvartynų); c) mažinant kitos taršos patekimo į vandens telkinius galimybes
6.3. Vidaus vandenų atsakingo naudojimo (darnaus turizmo, atsakingo elgesio) skatinimas
6.4. Vandens naudojimo efektyvumo didinimas: a) įranga ir technologijos; b) informavimas; c) sąmoningumas; d )inovacijos
6.a. Tarptautinis ir sektorinis bendradarbiavimas ir tyrimai vandens kokybės ir efektyvaus naudojimo valdymo klausimais
6.b. Vietos bendruomenių iniciatyvų skatinimas, gebėjimų ugdymas ir įtraukimas valdant vandens kokybę ir išteklius
KTU uždaviniai #7 tikslui siekti
KTU uždaviniai #8 tikslui siekti
KTU uždaviniai #9 tikslui siekti
KTU uždaviniai #10 tikslui siekti
KTU uždaviniai #11 tikslui siekti
KTU uždaviniai #12 tikslui siekti
KTU uždaviniai #13 tikslui siekti
KTU uždaviniai #14 tikslui siekti
KTU uždaviniai #15 tikslui siekti
KTU uždaviniai #16 tikslui siekti
KTU uždaviniai #17 tikslui siekti
17.7. Skatinti aplinkai nežalingų technologijų kūrimą, perdavimą, platinimą ir skleidimą bendradarbiaujant su verslo, valstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis
17.8. Prisidėti prie daugybę galimybių teikiančių technologijų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų taikymo ir plėtros.
17.9. Prisidėti prie veiksmingų ir tikslinių gebėjimų stiprinimo KTU bendruomenei, Kauno ir visos Lietuvos visuomenei, padedant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus
17.14. Užtikrinti darnaus vystymosi politikos nuoseklumą KTU
17.16. Plėsti darnaus vystymosi partnerystę, papildytą daugelio suinteresuotų šalių partnerystės organizacijomis, kurios sutelkia ir dalijasi žiniomis, profesine patirtimi, technologijomis ir finansiniais ištekliais, remti darnaus vystymosi tikslų pasiekimą ir jų svarbos supratimą visuomenėje
17.17. KTU bendradarbiauti su organizacijomis ir asociacijomis vykdančiomis ar koordinuojančiomis darnaus vysytymosi veiklas. KTU imtis proaktyvaus vaidmens diegiant darnaus vysytmosi priemones ne tik KTU, bet ir miesto ar nacionaliniu lygiu.
17.19. Vadovautis esamomis iniciatyvomis rengiant pažangos, padarytos užtikrinant darnų vystymąsi, vertinimo rodiklius vykdyti KTU darnaus vystymosi veiklų stebėseną ir rengti bei viešai publikuoti darnaus vystymosi ataskaitas. Periodiškai peržiūrėtu ir tobulinti darnaus vystymosi strategiją ir planus, atnaujinant ir papildant atitinkamomis priemonėmis
Vienas pagrindinių darnaus vystymosi tikslų, kuriam atliepia Universitetas – Kokybiškas išsilavinimas (#4).
Vykdant studijas, mokslinius tyrimus, valdant universiteto infrastruktūrą, tiesiogiai prisidedame prie darnaus vystymosi kultūros puoselėjimo ir formuojame atsakingą Universiteto požiūrį į visuomenei, verslui, regionui ir aplinkai aktualius sprendimus.
Todėl tikslingai nukreipta tikslo partnerystė (#17) su verslo, socialinėmis ir kitomis mokslo bei nevyriausybinėmis organizacijomis turi tiesioginę įtaką ir kuria vertę Kauno ir Lietuvos regionui, o tarptautinės partnerystės veda prie regioninių ar globalių iššūkių įgyvendinimo.
Universitetas palaiko darnių ir išmanių miestų kūrimą (#11). Drauge su viešuoju sektoriumi ir verslu prisideda plėtojant išmaniuosius miestus bei kuriant tvaresnę aplinką, kad mieste gyvenančių žmonių ir jame įsikūrusių įmonių kasdienybė būtų kuo patogesnė.
Universitetas plėtoja atsparią infrastruktūrą, skatina visa apimančią ir darnią industrializaciją bei prisideda prie inovacijų skatinimo (#9).
Taipogi Universitetas užtikrina darnaus vartojimo ir gamybos modelius (#12), imasi skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų (#13).
Universitetas siekia užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatina visų amžiaus grupių gerovę (#3). Skatina tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų įdarbinimą bei tinkamą darbą (#8). Stengiamasi pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris bei mergaites (#5).
Tiesioginės Universiteto veiklos neprieštarauja mokslo ir studijų procese diegiamoms darnos vertybėms, prisideda prie šių vertybių įtvirtinimo ir gerųjų pavyzdžių demonstravimo.
KTU veikia atsakingai, remiantis bendrauniversitetinėmis vertybėmis: Universiteto dvasia ir tradicijos; atsakingumas visuomenei; bendradarbiavimas; veiklos skaidrumas; iniciatyvumas; kūrybiškumas; profesionalumas; akademinis sąžiningumas; nuolatinis tobulėjimas.
Universitetas laikosi tarptautinių susitarimų ir sutartų elgsenos principų, taipogi skatina socialines iniciatyvas.
KTU savo veikloje savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos principus.
Universitetas veikia ne tik KTU bendruomenės, bet ir visos visuomenės labui.
Veiklą koordinuojantis atstovas – Lolita Jurkšienė lolita.jurksiene@ktu.lt
Universitete vykdoma švietėjiška veikla, inicijuojami projektai, įvairiose Universiteto veiklose integruojami darnaus vystymosi principai.
Siekiama, kad naujos žinios ir technologijos tarnautų ne tik žmogaus, bet ir aplinkos gerovei. Kryptingai puoselėjama darnaus vystymosi ir atsakomybės Universiteto bendruomenėje kultūra, prisidedama prie KTU tvarumo užtikrinimo ir atsakomybės aplinkai, visuomenei bei regionui stiprinimo.
Universitetas investuoja į žmogiškąjį kapitalą.
Moksliniuose tyrimuose ir rezultatuose integruojami darnaus vystymosi tikslai, kurie leidžia tiesiogiai prisidėti prie regiono ir KTU darnos.
Veiklą koordinuojantis atstovas – Adriana Kviklienė adriana.kvikliene@ktu.lt
Prieinama ir švari energija (#7)
Universitetas dalyvauja kuriant modernias atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas (#7)
2019 m. Kauno technologijos universiteto IX rūmų pastatų komplekso stogą uždengė saulės energijos elementai , įrengta saulės jėgainių sistema, integruojanti saulės energiją, jos kaupimą ir srautų derinimą. Visas plotas užima 5,5 tūkst. kv. metrų. Jame telpa 1520 fotovoltinių saulės modulių. Unikalus projektas pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose.
Universitetas yra apsisprendęs ir toliau diegti bei plėtoti alternatyvios energijos sprendimus.
KTU Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus V. Getaučio kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija. Tai yra pasaulinis saulės elementų efektyvumo rekordas. Sukurti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos. Paskaičiuota, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų.
Profesoriaus su bendraautoriais darbas publikuotas bene žymiausiame pasaulyje moksliniame žurnale „Science“.
Gera sveikata ir gerovė (#3)
Universitetas siekia užtikrinti sveiką gyvenimą, dalyvauja kuriant išmaniąsias sveikatos technologijas (#3)
KTU Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjai sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri automatiniu būdu atpažįsta prieširdžių virpėjimo aritmiją (širdies ritmo sutrikimą) – būseną, kuri laiku nepastebėta gali lemti rimtas komplikacijas ir netgi mirtį. Daugiau nei 1 proc. visos populiacijos turi šį sutrikimą. Skaičiuojama, kad dėl sparčiai senėjančios visuomenės šios ligos mastas per ateinančius 30 metų visame pasaulyje padidės iki 3 kartų.
Apyrankė – neinvazinis, patogus prietaisas, leidžiantis stebėti žmogaus būklę. Fotopletizmografiniame signale atpažinus prieširdžių virpėjimui artimą širdies veiklą, prietaisas švelniai vibruoja – paprašo paciento su kita ranka paliesti prietaisą. Tokiu būdu užregistruojamas trumpas elektrokardiografinis signalas kontrolinei signalo analizei.
Išmaniąją apyrankę yra paprasta naudoti. Ji kurta senjorams – žmonėms, kurie išmaniuosius prietaisus ir technologijas vertina itin atsargiai.
Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjų komanda išmaniąją apyrankę toliau tobulina, įdiegdama ir papildomas funkcijas, tokias kaip širdies atsako į fizinį krūvį stebėsenos algoritmai.
KTU Informatikos fakulteto mokslininkas prof. R. Maskeliūnas su komanda sukūrė giliuoju mokymusi pagrįstą metodą, kuriuo remiantis iš smegenų vaizdų galima prognozuoti Alzheimerio ligos pradžią. Algoritmas daugiau nei 99 proc. tikslumu atskiria ligos paveiktų smegenų nuotraukas, analizuojant 138 tiriamųjų magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus. Naujasis metodas tikslesnis nei anksčiau sukurtieji. Naują algoritmą būtų galima panaudoti ir kuriant programinę įrangą, kuri automatiškai analizuotų surinktus duomenis iš pažeidžiamų grupių (vyresnių nei 65 metų, patyrusių galvos smegenų traumas, turinčių aukštą kraujospūdį ir kt.) – sistema įspėtų medicinos personalą apie anomalijas, susijusias su Alzheimerio ligos pradžia.
KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto prof. A. Ragauskas kartu su komanda išrado ir patentavo neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą. Aukštas galvospūdis, kurį gali lemti galvos trauma ar smegenų auglys, gali būti mirtinas. Visoje Europoje galvos smegenų traumas per metus patiria apie 2,5 mln. žmonių, o 75 tūkst. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Laiku pastebėjus padidėjusį galvospūdį, galima imtis veiksmingų priemonių, tačiau dabartinis galvospūdžio matavimo metodas yra paremtas invazine procedūra – chirurgine jutiklių implantacija į žmogaus smegenis. Invazija į smegenis kelia riziką pacientui, ne visose aplinkybėse šią procedūrą galima atlikti. Išrastas prietaisas leidžia be invazijos į smegenis matuoti galvospūdį, kas iki šiol nebuvo įmanoma. Tai gydytojams suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, galintį išgelbėti paciento gyvybę.
KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto mokslininkai kartu su LSMU mokslininkais sukūrė neinvazinį melanomos diagnostikos metodą.
Pirminio naviko šalinimas išlieka būtinas diagnozuojant melanomą, o sprendimas dėl operacijos paprastai grindžiamas dermatoskopiniu pažeidimo vertinimu. Odos melanomos diagnostikos tikslumas be chirurginės intervencijos siekia tik 65 proc. ir labai priklauso nuo tyrimą atliekančio gydytojo-dermatologo patirties.
Remiantis 100 pacientų mėginių diagnostinių vaizdų analize, mokslininkų sukurta ir patentuota automatizuota diagnostinė sistema melanomą gali nustatyti didesniu nei 90 proc. tikslumu. Metodo ir technologijos naujumas remiasi tuo, kad apjungiama diagnostinė informacija gauta skirtingais fizikiniais principais veikiančiomis neinvazinio vaizdinimo technologijomis. Sukurta automatizuota sistema gali papildyti neinvazinius diagnostikos metodus, jau taikomus klinikinėje praktikoje, automatizuotai patikimai atskiriant melanomą nuo melanocitinio apgamo. Efektyvi ankstyvosios stadijos piktybinių auglių diagnostika sutrumpintų tyrimui reikalingą laiką, todėl būtų galima ištirti daugiau pacientų per įprastajam tyrimui skirtą laiką.
Remiantis tyrimų rezultatais, buvo sukurtas technologijos prototipas. tyrimai tęsiami klinikinėje aplinkoje.
KTU Maisto instituto mokslininkai kuria personalizuotos mitybos inovatyvius produktus, dalyvaujant tuo suinteresuotai vartotojų grupei. Kūrybos procesui buvo pakviesti senjorai. Projekte „Vartotojų įtraukimo laboratorija“ dalyvavo 18 Kauno regiono senjorų, kurie yra vyresni nei 65 metai. Projekto metu jie taikė įvairias naujų produktų kūrimo metodikas – siūlė tiek inovatyvias (baltymingi padažai), tiek paprastas idėjas (labiau susmulkinti produktus, naudoti išraiškingesnę ir informatyvesnę pakuotę). Praktiniuose seminaruose dalyvavę senjorai turėjo galimybę dalyvauti bendroje veikloje su KTU mokslininkais ir ne tik pamatyti kaip kuriami nauji produktai, bet ir patys kurti produktus, atitinkančius Lietuvos senjorų lūkesčius.
Švarus vanduo ir higiena (#6)
Universitetas prisideda prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo (#6)
KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai pristatė ir toliau testuoja hibridinę pažangiosios oksidacijos ir sorbcijos biologiškai aktyviu adsorbentu sistemą. Ji leidžia pasiekti labai aukštą užteršto vandens išvalymo efektyvumą.
Buitinių nuotekų valyklų išvalytame vandenyje vis dar randama įvairių organinių teršalų – ftalatų, farmacinių preparatų, pesticidų. Pasaulio mokslininkai sutaria, kad šie teršalai daro neigiamą įtaką vandens ekosistemoms, taip pat gali patekti ir į žmonių organizmus, nes medžiagos yra aptinkamos geriamajame vandenyje ir vartojamuose maisto produktuose.
KTU Aplinkos technologijos katedros mokslininkų pasiūlytas užteršto vandens valymo procesas vykdomas 2 etapais:
Mikroorganizmai, prisitvirtinę prie aktyviosios anglies paviršiaus, sudaro bioplėvelę ir skaido vandenyje esančius teršalus. Vykstant tokiam kompleksiniam procesui yra itin prailginamas aktyviosios anglies naudojimo sistemoje laikas ir pasiekiamas labai aukštas užteršto vandens išvalymo efektyvumas.
Tokia vandens valymo sistema gali būti lengvai pritaikoma tiek buitinių, tiek pramoninių nuotekų, užterštų sunkiai skaidomais organiniais junginiais, valymui. Įvairiose pramonės ir žemės ūkio šakose įdiegus šią technologiją ir ėmus pakartotinai naudoti išvalytą vandenį, galėtų labai ženkliai sumažėti iš gamtos išgaunamo švaraus vandens sąnaudos.
Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra (#9)
Universitetas skatina visa apimančią ir darnią industrializaciją bei prisideda prie inovacijų skatinimo (#9)
KTU Cheminės technologijos fakulteto prof. J. V. Gražulevičius su komanda kuria, sintetina ir tyrinėja organinius bemetalius spinduolius (bemetalės fluorescuojančios medžiagos), kurie keičia neorganinių medžiagų pagrindu veikiančius prietaisus, kuriuose naudojami brangūs ir reti metalai. Organiniai šviesos diodai, priešingai negu neorganiniai, gali būti lankstūs ir pakankamai didelio ploto. Spinduoliai pasižymi labai efektyvia emisija, kurios kvantinė išeiga dažnai siekia 100 proc. Naudojant šiuos spinduolius, prietaisus galima formuoti tiek vakuuminio garinimo būdu, tiek daug technologiškesniu, ekonomiškesniu ir ekologiškesniu – tirpalų liejimo būdu. Viena iš pagrindinių jų pritaikymo sričių – organiniai šviesos diodai, kurie pramonėje yra naudojami televizorių, kompiuterių, telefonų ekranų bei įvairių apšvietimo prietaisų gamybai. Tikimasi, kad šios naujos medžiagos sudarys sąlygas sukurti ekologiškesnius elektroninius prietaisus, pasižyminčius didesniu efektyvumu, paprastesne prietaisų struktūra bei mažesnėmis gamybos sąnaudomis. KTU mokslininkai dirba kartu su 8 pasaulio šalių tarptautiniu mokslininkų konsorciumu.
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, Medžiagų mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas T. Tamulevičius kartu su komanda sukūrė ir rinkai pritaikė hologramų formavimo technologiją bei programinius sprendimus.
Nors tobulėjančios technologijos padeda įmonėms vis geriau apsaugoti savo gaminius nuo padirbinėtojų, augantys klastojimo atvejų skaičiai rodo, kad to – dar negana. Per praėjusius dešimtmečius keitėsi hologramų formavimui naudojamos technologijos bei galimybės, tačiau jų veikimo principas išliko toks pats: balta šviesa apšvietus holograminius ženklus, dėl juose esančių sričių su difrakcinėmis gardelėmis, šviesa išskleidžiama erdvėje.
Kartu su tyrėjų komanda iš KTU Informatikos fakulteto Multimedijos inžinerijos katedros buvo įgyvendintas projektas „Hologramos difrakcinio vaizdo projekcijų algoritmo sukūrimas bei realizavimas išmaniesiems įtaisams (HoloApp)“. Projekto metu naudojant femtosekundinį lazerį buvo sukurta nauja hologramų tiesioginio įrašymo paviršiuje technologija bei intuityvi hologramos vaizdus generuojanti vartotojo sąsaja išmaniajam „Android“ platformos įrenginiui. Pavyko pasiekti, kad išmanaus prietaiso ekrane būtų tinkamai atvaizduojamos hologramos spalvos, o dėl integruoto giroskopo rankose vartant prietaisą hologramų atspalviai ir matomi vaizdai kistų kaip realioje hologramoje. Panaudojant pažangų femtosekundinį lazerį medžiaga iš apšviestų vietų yra tiesiog pašalinama, suformuojant norimą paviršiaus reljefą metalo folijoje. Kadangi įprastai hologramų gaminimas užtrunka, toks sprendimas leidžia potencialiems užsakovams parodyti, kaip atrodys jų gaminys negaminant pačio bandomojo ženklo.
Hologramos gamyba – pakankamai ilgas, sudėtingos įrangos bei specializuotų žinių reikalaujantis procesas. Kuriant hologramas nuolat diegiamos naujos technologijos ir medžiagos, todėl hologramų kopijavimas tampa vis sunkesnis.
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto mokslininkai sukūrė inovatyvų greičio matuoklį ir sistemą: per trumpesnį laiką ir tiksliau nustatomas automobilio važiavimo greitis.
Greičio matuokliai įvardijami, kaip efektyvi priemonė, skatinanti vairuotojus neviršyti leistino greičio. Siekiant efektyvesnės eismo srautų kontrolės itin svarbu greitai išmatuoti transporto priemonių greitį, taip pat reikalingas spartus duomenų apdorojimas ir jų perdavimas neprarandant informacijos kokybės.
KTU mokslininkų sukurta sistema skirta eismo stebėsenai, transporto priemonių klasifikacijai, greičio matavimui ir transporto priemonės pagal valstybinius numerius identifikacijai bet kuriuo paros metu, esant bet kokioms oro sąlygoms. Naujas skaičiavimo būdas pritaikomas matuojant vidutinį greitį konkrečiame kelio ruože naudojant du tam tikru žinomu atstumu vienas nuo kito esančius matuoklius su transporto priemonės identifikavimo techninėmis priemonėmis. Jei transporto priemonių greitis matuojamas norint kartu identifikuoti transporto priemones, toje vietoje viršijančias greitį, reikalingas ir jų identifikavimo būdas. Naudojant KTU mokslininkų išradimą galima pasitelkti įprastą transporto priemonių identifikavimo būdą, kai vaizdo kameromis užfiksuojamas transporto priemonės registracijos numeris. Vaizdo fiksavimo kamera statoma tokiu atstumu nuo greičio matuoklių, kad greičio matavimo įtaisas spėtų apdoroti duomenis, skirtus nustatyti transporto priemonės greičiui, perduoti signalą, kad vaizdo fiksavimo kamera pasirengtų fiksuoti ir užfiksuotų transporto priemonę. Magnetiniai jutikliai, kurie padeda nustatyti transporto priemonių greitį, turi būti išdėstyti vaizdo kameros zonoje, eismo juostos viduryje po važiuojamosios dalies paviršiumi. Šiais jutikliais nustatomas ne tik transporto priemonės greitis, tačiau vertinamas ir jos ilgis, kuris siejamas su transporto priemonės kategorija ir klase.
Pritaikius KTU mokslininkų išradimą intelektualioms eismo srautų valdymo technologijoms, taip pat galima nustatyti eismo srauto parametrus, atlikti transporto priemonių klasifikavimą. Integravus į transporto srautų valdymo sistemas galima sumažinti neigiamą transporto priemonių išmetamų teršalų poveikį klimatui ir gamtai (oro tarša, įskaitant CO2 išmetimą ir šiltnamio efektą, triukšmas).
KTU Medžiagų mokslų institutas kartu su UAB „Precizika Metrology“ sukūrė robotinių sistemų optinių komponentų gamą. Už šį gaminį Lietuvos pramoninkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2020“ UAB „Precizika Metrology“ buvo apdovanota aukso medaliu.
Įmonė pastebėjo KTU Medžiagų mokslų institute sukauptas kompetencijas litografijos srityje (dr. V. Grigaliūnas), plazminių technologijų srityje (dr. Š. Meškinis), bendradarbiavo kuriant inovatyvius produktus – visą gamą precizinių skalių, naudojamų šiuolaikinėse robotinėse sistemose ir pasižyminčių dideliu tikslumu bei dėl naudojamų dangų – ilgaamžiškumu.
Robotinių sistemų optinių komponentų gamą sudaro kampo matų – limbų – ir indikatorinių skalių visuma, turinti skirtingus funkcinius optinių komponentų parametrus. Šie optiniai komponentai – skalės – yra pagrindiniai kampinių poslinkių matavimo sistemų elementai. Pagal jų rastrines žymes yra nustatomas robotų, staklių, apdirbimo centrų, matavimo mašinų ir prietaisų bei kitų technologinių ir kitokios paskirties įrenginių paslankių junginių poslinkio dydis ir kryptis. Skalių parametrai daugiausia lemia visos sistemos tikslumą, skyrą ir kitus funkcinius parametrus. Jų pritaikomumas pramonėje platus, ypač 4.0 gamybos sąlygomis. Išskirtiniai, naujų optinių komponentų požymiai yra: laisva, sudėtinga optinių komponentų konfigūracija, maži matmenys ir masė, leidžiantys gerai adaptuotis prie robotinės sistemos konstrukcijos, padidinti jos tikslumą, dinamiškumą, greitaveiką; sudėtingos formos rastriniai elementai, leidžiantys pagerinti funkcinius poslinkio matavimo parametrus – tikslumą, skyrą, greitį.
Pagrindinė nauda verslui – inovatyvaus, aukštųjų technologijų produkto sukūrimas, kuris yra konkurencingas tarptautinėje rinkoje ir turi potencialą rinkos plėtimui, ypač intensyvėjant skaitmenizacijai gamyboje bei kitose pramonės ir logistikos srityse.
KTU Maisto instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Helsinkio universiteto sukūrė itin maistingą mėsos analogą naudodami fermentuotas sojų išspaudas, dar kitaip vadinamas okara.
Dalis žmonių svarsto mažinti mėsos vartojimą dėl įvairių su sveikata susijusių priežasčių: mėsa yra sunkiai virškinama, joje daug sočiųjų riebalų, kurie didina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Be to, mėsoje esantys riebalai slopina jos skonį, todėl dažnai patiekalų gamybai naudojama daugiau druskos.
Lietuvos mokslininkų išradimas gali pakeisti mėsos analogų rinką – naujasis produktas pasižymi mažu druskos bei sočiųjų riebalų kiekiu ir išraiškingesniu nei mėsos skoniu. KTU mokslininkai yra vieni iš nedaugelio, kurie pritaikė fermentaciją mėsos analogų gamyboje. Fermentacija keičia produktų fizines bei chemines savybes – pagerėja maisto skonis ir kvapas, jis yra aprūpinamas įvairiomis naudingomis medžiagomis. Dar viena išskirtinė KTU laboratorijose sumodeliuotų mėsos analogų savybė – jie sukurti naudojant antrines žaliavas.
Mėsos analogai su fermentuota okara savo skoniu bei maistinėmis savybėmis nenusileidžia rinkoje esantiems mėsos produktams.
KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslo grupė, vadovaujama prof. R. P. Venskutonio, ir Kelmės rajono ūkininkė Audronė Ispyrian sukūrė aviečių sėklų aliejų, kuris išsiskiria keliais aspektais – auginimo sistema, aukštos pridėtinės vertės tvaria mokslu paremta inovacija bei produkto sudėtimi ir nauda sveikatai. Aliejaus kūrime nenaudojamos jokios kenksmingos cheminės medžiagos. Produktas ekologiškas, natūralus, pagamintas iš aviečių produktų (tyrių) gamybos atliekų, jo sudėtyje daug sveikatai naudingų medžiagų – polinesočių riebalų rūgščių, tokoferolių (vitamino E), fitosterolių, karotinoidų. Produkto perdirbimo technologija išskirtinė tuo, kad aliejus išgaunamas iš išdžiovintų ir sumaltų uogų sėklyčių inovatyvia technologija. Aviečių išspaudų sėklų aliejus yra išskiriamas ekologišku metodu ekstrahuojant sumaltas išspaudas virškiriziniu maistiniu anglies dvideginiu. Po ekstrakcijos jame nelieka jokių tirpiklio likučių. Tyrimus atlikę mokslininkai padarė išvadas, kad tai pats geriausias būdas išgauti labai aukštos kokybės aliejui – nėra naudojami jokie tirpikliai, jis ypač palankus aplinkai, o aliejaus savybės yra ženkliai geresnės nuo kitais būdais išgautų aliejų.
Aviečių aliejaus vartojimas siejamas su mažesne daugelio ligų rizika: jį vartojant galėtų sumažėti nutukimo, diabeto, širdies ligų rizika, be to, yra tyrimų, teigiančių, kad šiame aliejuje esančios veikliosios medžiagos galėtų sulėtinti protinių galių silpnėjimą, susijusį su amžiumi.
Darnūs miestai ir bendruomenės (#11)
Universitetas prisideda didinant įtraukią ir darnią urbanizaciją (#11)
KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas, architektas G. Balčytis 2020 metais pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją už miestui ir žmogui atvirą architektūrą. Architektas jau anksčiau yra apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu ir Vyriausybės kultūros ir meno premija, kone labiausiai pažįstamas kaip Kauno autobusų stoties rekonstrukcijos ir išskirtinio Vilkaviškio autobusų stoties projektų autorius.
Daugybė miestų nori išsiskirti savo architektūra ir garsėti pasaulinio lygio architektų sukurtais pastatais – landmark‘ais (liet. krintantis į akis vietovės objektas). Tačiau tokie objektai neretai pastatomi neatsižvelgiant į vietovės ypatumus, todėl stipriai pakeičia, o kartais ir išdarko senai susiformavusią aplinką. G. Balčyčio nuomone architektūra yra erdvių, o ne plokštumų menas. Dėl to ypatingai svarbu, kokią erdvę pastatas sukuria sau, šalia esančiai gatvei ir apskritai, kokią erdvę sukuria miestui.
Kartu su kolegomis Kauno autobusų stotį suprojektavęs architektas G. Balčytis įrodė, kad išskirtinė architektūrinė pastato išraiška – stiprus motyvas pastatui tapti miesto ženklu, sukurti savitą veidą keliasdešimt metų pokyčių stokojusiai teritorijai, o aplinkinės miesto dalies gyventojams – mėgautis miestietiškos aplinkos kokybe.
„Kalbama apie tai, kad naujų pastatų jau nebereikia, tačiau būtina atnaujinti ar pakeisti senus pastatus – kad jie atitiktų šių dienų reikalavimus ir būtų tinkami ateičiai. Jei pastatą galima pritaikyti šiems laikams – tai kartu ir didelis privalumas, ir iššūkis architektams, nes pasaulis dar niekad taip greitai nesikeitė“, – teigia G. Balčytis.
Universiteto studentai įgyja žinių, gebėjimų ir supratimo, kaip prisidėti prie darnios ateities kūrimo.
Veiklą koordinuojantis atstovas – Kristina Ukvalbergienė kristina.ukvalbergiene@ktu.lt
Universiteto veiklos kokybė, veiksmingumas ir rezultatyvumas yra neatsiejami nuo atsakingos, aplinką tausojančios elgsenos, todėl Universitetas integruoja kokybės ir darnios raidos principus (#16), formuoja kokybės ir ekologinę kultūrą (#15).
Universiteto strategija nukreipta Universiteto atsakingumo visuomenei ir šaliai stiprinimą (#16) konsoliduojant jo veiklas žmogaus gyvenimo kokybei gerinti ir valstybingumo raidai spartinti (#11). Svarbiausia veikla šia kryptimi yra Universiteto indėlio į šalies gyvybingumą ir jos darniąją ekonominę, socialinę ir kultūrinę, žiniomis grįstą, plėtrą formavimas ir perdavimas. Universiteto tikslai ir veikla yra nukreipti į žmogų, jo gerovės kūrimą (#1) – tiek Universiteto viduje, tiek išorėje:
Darnaus vystymosi temos yra įtrauktos į visas pirmosios pakopos studijų programas ir paprastai plačiau nagrinėjamos bent 3-4 skirtinguose studijų moduliuose. Pavyzdžiui, bakalauro studijų programos „Pramoninė biotechnologija“ studijų moduliai, kuriuose nagrinėjamos darnaus vystymosi temos: Įvadas į biotechnologijas, Darnus vystymasis, Paviršiaus ir koloidų chemija, Inžinerinė ekonomika, Bioproduktai. Darnaus vystymosi temos nagrinėjamos daugumoje magistrantūros studijų programų (65%) ir dažnai studijuojamos bent 2 studijų moduliuose. Pavyzdžiui, magistrantūros studijų programos „Ekonomika“ studijų moduliai, kuriuose nagrinėjamos darnaus vystymosi temos: Makroekonominė politika, Kokybės ir darnaus vystymosi vadyba.
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas dalyvauja Jungtinių Tautų remiamoje iniciatyvoje Atsakingo vadybos mokymo principai (ang. Principles for Responsible Management Education, PRME). Pirmąją Ekonomikos ir verslo fakulteto Atsakingo vadybos mokymo principų įgyvendinimo pažangos ataskaitą galite rasti ČIA.
Magistrantūros studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ absolventai įgyja tarpkryptes kompetencijas svarbias analizuojant verslo, pramonės ir regiono darnumo iššūkius bei kuriant ir integruojant ekonomiškai pagrįstas ir aplinkosauginiu bei socialiniu požiūriu naudingas inovacijas, siekiant valdyti darnumo rizikas ir identifikuojant novatoriškas veiklos galimybes.
KTU yra Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumo narys ir kartu su kitais 12 universitetų-partnerių dalyvauja projekte „ECIU universitetas“, kuriame studentai naudodami iššūkiais grįstą mokymosi metodą, sprendžia realaus gyvenimo iššūkius. ECIU universiteto iššūkiai orientuoti į 11-ąjį darnaus vystymosi tikslą (#11) – „pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“. Spręstinus iššūkius siūlo savivaldybės, įmonės, NVO ir bendruomenės.
Studijų modulis „Iššūkiais grįstų inovacijų kūrimas“ kuriame KTU ir kitų universitetų studentai sprendžia realaus gyvenimo iššūkius, susijusius su darnaus vystymosi tikslais. Iššūkius studentams siūlo Kauno miesto savivaldybė, verslo ir nevyriausybinės organizacijos. Keletą jau išspręstų realaus gyvenimo iššūkių rasite čia.
Magistrantūros studijų programose yra numatyta MA+ kompetencijų pasirinkimo galimybė. Studentai gali rinktis Krypties eksperto kelią ir gilinti savo žinias bei stiprinti gebėjimus pagrindinėje studijų kryptyje arba pasirinkti Tarpkrypčio eksperto kelią ir įgyti žinių bei gebėjimų kitoje studijų srityje ar kryptyje. Kelios iš studentams siūlomų MA+ kompetencijų – „Žiedinė ekonomika“ ir „Žiedinis dizainas” – yra orientuotos į darnaus vystymosi tikslus.
Bakalauro studijų programų studentai gali pasirinkti studijuoti studijų modulį „Darnus vystymasis“ (studentai renkasi iš dviejų alternatyvų). Šio studijų modulio tikslas yra padėti absolventui įgyti globalų, kritišką ir refleksyvų sąmoningumą, socialinio, ekonominio, kultūrinio ir aplinkos konteksto, kuriame veiks absolventas, suvokimą, etinę poziciją, paremtą darnaus vystymosi principais.
Bakalauro studijų programų studentai studijuoja modulį „Produkto vystymo projektas“, kuris sujungia tyrėjus, socialinius partnerius ir tarpkryptines studentų komandas bendram darbui, sprendžiant realaus pasaulio iššūkius ir kuriant produktyvią aplinką visuomenei aktualioms naujų produktų idėjoms plėtoti. Šiame modulyje kuriami realūs produktai ir paslaugos. Projektų tematikos formuluojamos atsižvelgus į Universitete paskelbtą metų iniciatyvą, kuri atspindi pasaulines (pavyzdžiui, atliepiant darnaus vystymosi (angl. Sustainable Development Goals, SDG) tikslus), Europos Sąjungos, regiono, miesto ir Universiteto aktualijas.
Studijų pritaikomumas studentams, turintiems negalią ar individualių ugdymosi poreikių https://studentams.ktu.edu/studiju-prieinamumas/
Universiteto bendruomenė skatinama, įgalinama ir palaikoma prisidedant prie KTU ir regiono darnumo savo asmenine ar padalinio veikla.
KTU gerbiamos žmogaus ir užtikrinamos darbuotojų teisės.
Veiklą koordinuojantis atstovas – Jurgita Giniūnienė jurgita.giniuniene@ktu.lt
Įgyvendindamas lyčių lygybės principą, Universitetas analizuoja atlygio skirtumus lyčių aspektu ir teikia ataskaitas Universiteto darbo tarybai.
Universiteto bendruomenė skatinama, įgalinama ir palaikoma prisidedant prie KTU ir regiono darnumo savo asmenine ar padalinio veikla, atliepiant lyčių lygybės (#5) ir „Deramo darbo ir ekonominio augimo“ (#8) Pasaulio darnaus vystymosi tikslus.
Siekdamas užtikrinti darbo ir šeimos balanso pusiausvyrą, kuri ypač aktuali siekiant įgyvendinti lyčių lygybės principus, Universitetas suteikia galimybes darbuotojams naudotis įstatymuose numatytomis nuostatomis ir kuria šeimai palankią darbo aplinką: kasmet organizuojamos vasaros stovyklos, skirtos KTU darbuotojų vaikams; įrengiamos vaikų erdvės, kur visi KTU darbuotojų vaikai gali turiningai ir įdomiai praleisti laiką atostogų metu, kol tėvai dirba; būsimi pirmokai aprūpinami visomis reikiamomis priemonėmis, jiems įteikiamas „pirmoko krepšelį“, taip ne tik siekiant prisidėti prie džiugios mokslo kelio pradžios, bet ir suteikiant darbuotojams galimybę daugiau laiko praleisti su vaikais, užuot gaišus laiką parduotuvėse, perkant mokyklai reikalingas priemones; KTU darbuotojų vasaros šventėje kasmet dalyvauja ne tik darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai. Joje netrūksta geros nuotaikos ir džiaugsmingo šurmulio, nes susirenka tikrai gausus būrys vaikų.
Universiteto darbuotojams:
Universitete priimti teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų priėmimo į darbą bei vertinimo procedūras, atlygio nuostatas, darbuotojų atostogų (tame tarpe tėvystės bei motinystės atostogų) suteikimo tvarką, remiasi visuotinai Universitete pripažįstamais lygybės, sąžiningumo, vidinio teisingumo ir nešališkumo principais bei prisideda prie Lygių galimybių bei įvairovės politikos įgyvendinimo. Taip pat universiteto bendruomenės nariams suteikiamos galimybės teikti apeliacijas tiek atlygio, tiek darbo santykių klausimais pagal Universiteto vidiniuose teisės aktuose nustatytas procedūras.
KTU infrastruktūra ir administracinės veiklos yra darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pavyzdys.
Veiklą koordinuojantis atstovas – Svajūnas Jakutis svajunas.jakutis@ktu.lt
KTU renkasi atsinaujinančią energiją (#7; #9; #12; #13)
2019 m. sukurta hibridinė energijos gamybos sistema pastatuose esančiuose Studentų g. 48 ir Studentų g. 48 A, kuri apjungia skirtingas energijos rūšis gaminančius ir kaupiančius techninius įrenginius, tokius kaip – saulės elektrinė (380 kW), 500 m3 šiluminės energijos kaupiklį, 170kW šilumos siurblį ir atliekinės šiluminės energijos surinkimo sistemą. Energijos gamybos sistema leidžia sumažinti CO2 apie 318 tonų per metus. Sistemos duomenys naudojami Elektros ir elektronikos fakulteto studijų programose, o 2020 m. unikalus projektas pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose. Dėl tokio pripažinimo varžėsi pustrečio tūkstančio inovatyvių idėjų iš daugiau kaip 180 pasaulio šalių.
Investicijų suma 1 mln. eurų.
2021 m. įrengtos saulės fotovoltinės elektrinės ant keturių KTU studentų miestelio pastatų stogų: Studentų g. 50, Studentų g. 67; Studentų g. 69, Studentų g. 71. Bendra visų pastatų saulės fotovoltinės elektrinės galia sieks daugiau nei 465 kW. Prognozuojama, kad per metus ji pagamins 432 tūkst. kWh elektros energijos. įdiegus saulės fotovoltines elektrines ant pastatų stogų CO2 emisija sumažės 305 tonomis per metus.
Investicijų suma: 420 tūkst. eurų.
2022 m. saulės fotovoltinės elektrinės bus diegiamos ant keturių KTU studentų miestelio pastatų stogų: Radvilėnų pl. 19 (Cheminės technologijos fakultetas), Studentų g. 54 (leidykla „Technologija“), Studentų g. 56 (Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas) ir K. Baršausko g. 59 (KTU „Santakos“ slėnis), papildomai įsigysime vieną saulės elektrinę iš šalyje jau stovinčių elektrinių parkų. Bendra visų pastatų saulės fotovoltinės elektrinės galia sieks daugiau kaip 1,5 tūkst.a kW. Prognozuojama, kad per metus ji pagamins 1,46 mln. kWh elektros energijos. Įdiegus saulės fotovoltines elektrines ant pastatų stogų ir įsigijus saulės fotovoltinę elektrinę iš saulės elektrinių parkų, CO2 emisija sumažės 315 tonų per metus.
Investicijų suma: 1,7 mln. eurų
Rūšiuojame atliekas (#12)
2019-2020 m. Universiteto teritorijoje vietoje senųjų metalinių 4-6 kub. m. buitinių atliekų konteinerių įrengta 6 požeminiai konteinerių blokai su atskiromis talpomis stiklui, plastikui, popieriui ir buitinėms atliekoms. Nuo 2013 m. visuose universiteto pastatuose (fakultetuose, bendrabučiuose, poilsinėse) viduje pastatytos antrinių žaliavų (popierius, plastikas, stiklas, baterijos) rūšiavimo dėžės. Kiekvienais metais sudaromos arba atnaujinamos sutartys su atliekų tvarkytojais. Susidėvėjusi org. technika pagal Universitete numatytas taisykles parduodama supirkėjams. Nusidėvėjusius senus baldus priduodame atliekų tvarkytojams, kurie pristato į perdirbimo aikšteles.
Skatiname darnų judumą (#9; #11; #12; #13; #3)
KTU studentų miestelio teritorijoje įrengtos 4 elektros įkrovimo stotelės elektromobiliams, 2 paspirtukų nuomos punktai, prie kiekvieno pastato, kuriame vyksta paskaitos, įrengtos dviračių saugojimo vietos. Bendrabučiuose taip pat įrengtos paspirtukų ir dviračių saugojimo patalpos.
