Iššūkiais grįstas mokymas(-si) (angl. Challenge based learning (CBL)) – tai mokymo(-si) būdas, kai studentai ir dėstytojai dirba kartu spręsdami realaus pasaulio problemas (Education, 2011). Iššūkiais grįstas mokymas(-is) grindžiamas patirtinio mokymosi pagrindu, skatina studentų ir įvairių suinteresuotų šalių: mokslininkų, verslo įmonių, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, siekiant apibrėžti svarias idėjas, užduoti apgalvotus klausimus, nustatyti, ištirti, aplinkosaugos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu pasiūlyti ir įgyvendinti tvarų sprendimą (Rådberg et al., 2020). Šis mokymosi metodas yra paremtas atvirojo mokymosi metodu, kuris yra grįstas bendradarbiavimu, aiškumu, tinkamumu, įtraukimu, skatinimu, efektyvumu bei veiksmingumu ir yra įgyvendinamas naudojant skaitmeninius įrankius, priemones bei terpes (https://ec.europa.eu/jrc/en/open-education)

ETAPAI

Iššūkiais grįsto mokymo(-si) metodo struktūrą sudaro trys pagrindiniai etapai: įsitraukimas, tyrimas ir veikimas.

Įsitraukimo etapas pradedamas nuo “globalios idėjos“ pristatymo. Studentai kviečiami užduoti eilę klausimų, kad atsakydami į juos išgrynintų savo idėjas ir nuspręstų kokia konkrečia kryptimi bus vystomas jų sprendimas. Šio etapo metu labai svarbu apibrėžti ir dirbti su tokia idėja, kuri duotų naudą visuomenei.

 Tyrimo etapo metu studentai gilinasi į sukonkretintą idėją ir užduoda papildomus klausimus, kurie padeda išsiaiškinti, kokių papildomų žinių reikia, kad galėtų spręsti iššūkį. Šio etapo metu apibrėžiamos veiklos ir ištekliai, kurie padėtų sėkmingai išspręsti iššūkį. Susisteminus surinktą informaciją atliekama gautų duomenų analizė, kuriai atlikti pasitelkiami įvairūs įrankiai, mentorių pagalba.

Studentai, pasinaudodami tyrimo duomenimis, veikimo etape pradeda ieškoti galimo iššūkio sprendimo. Sprendimo ieškoma gaminant prototipus, eksperimentuojant, konsultuojantis studentų komandoms viduje, su verslu, visuomene ir pan. Radus tinkamą sprendimą sudaromas veiksmų planas jo įdiegimui, rengiami brėžiniai, detalūs aprašai, parenkamos medžiagos bei rodikliai, kurie leis įvertinti sprendimo naudą. Tinkamai pasirengus sprendimas įdiegiamas. Vėliau analizuojama jo įgyvendinimo rezultatas ir sėkmė.

IŠŠŪKIAI IR JŲ TIPAI

Šiandieniniame pasaulyje esame apsupti įvairiausių iššūkių. Į vienus iššūkius reaguojame nedelsiant, čia ir dabar ieškodami sprendimo būdų (pvz. COVID-19 pandemija), į kitus iššūkius žiūrime rezervuotai ir tik pamažu arėjame prie jų sprendimo paieškos (pvz. atsinaujinančių išteklių mažėjimas). Tik įsivaizduokite, jei kiekvienas iš mūsų prisiimtų atsakomybę ir išdrįstų prisidėti prie iššūkio sprendimo.

Iššūkis – vienu žodžiu, sakiniu ar trumpu komentaru apibūdinama situacija, aplinkybė ar kitas svarbus elementas (pvz. Klimato kaita, besimokančios bendruomenės ir pan.).

Iššūkį gali pasiūlyti tiek socialinis partneris, tiek dėstytojas, tiek studentų grupė. Rengiant iššūkį svarbu, kad jis būtų reikšmingas, o galimi iššūkių sprendimai būtų vedini inovacijų ir kūrybiškumo. Svarbu identifikuoti, kokių disciplinų žinių studentams reikės iššūkiui spręsti, taip pat numatyti galimas iššūkio sprendimo nesėkmės bei priežastis ir sugalvoti mechanizmą kaip jų išvengti.

Nesvarbu su kokiu iššūkiu dirbs studentai. Iššūkio sprendimas skatina tobulinti techninius ir matematinius įgūdžius, stiprina komandinį darbą ir efektyvų bendravimą, bei XXI a. kompetencijas. Pasirenkant iššūkį svarbu apibrėžti jo sprendimo trukmę ir veiklos apimtis (darbo krūvį), įsitraukimo lygį, tyrimų gylį ir veiklos lygį, kurios metu iššūkis ne tik išsprendžiamas, bet ir įgyvendinamas.

Dažniausiai skiriami 4 tipų iššūkiai:

Šaltinis: Digital promise. „Challenge Based Learning“.

Nano iššūkis (angl. nano-challenge) labiau primena projektais grįstą mokymąsi ir apima 6-10 auditorinio  ir 4-6 studentų individualaus darbo valandas (Conde et al., 2019).

Mini iššūkis (angl. mini-challenge) įprastai trunka apie 2-4 savaites, prie iššūkio praleidžiant bent 40 valandų, iš kurių 20-30 yra darbas auditorijoje, o likusios 10-20 valandų skiriamos studento individualiam darbui (Conde et al., 2019).

Standartinis iššūkis (angl. standart challenge) – vieno mėnesio ir ilgesnis iššūkis, kai visuose iššūkio sprendimo etapuose besimokantysis intensyviai dirba. Galutinis standartinio iššūkio sprendimo rezultatas – įgyvendintas ir atitinkamos aplinkos įvertintas iššūkis. Labai tinkamas studijų procesuose, kai iššūkį galima vykdyti 3-6 mėn.

Strateginis iššūkis – iššūkis, kuris planuojamas įvairių institucijų lygmenyje. Iššūkis sprendžiamas ir įgyvendinamas nuo 6 iki 12 mėn. ir ilgiau. Tai kompleksinis ir sudėtingas iššūkis reikalaujantis didelio besimanančiųjų įsitraukimo.

IŠŠŪKIŲ SPRENDIMAS

Iššūkiai gali būti sprendžiami trimis būdais:

• Visos studentų sprendžia tą patį iššūkį. Tokio būdo privalumai – susitikusios komandos gali aptarti, kokiu keliu eina, kodėl pasirinko vieną ar kitą būdą, tai leidžia komandoms, kurios pasirinko ne tokius sėkmingus užduoties sprendimo būdus, pakeisti savo procesą dar nepabaigus iššūkio. Tokiu būdu klystama ir mokomasi kartu.
• Visos studentų grupės sprendžia skirtingus iššūkius. Tinka, kai iššūkiai yra nedideli ir jų yra pakankamai daug.
• Studentų grupės sprendžia bendrą iššūkį, tačiau kiekviena grupė nagrinėja skirtingas iššūkio dalis. Šiuo atveju susitikusios komandos diskutuoja, kokią informaciją turi, kokius sprendimus yra padariusios ir ar priartėjama prie bendro iššūkio sprendinio.

STUDENTŲ KOMANDOS IR JŲ VAIDMUO IŠŠŪKIŲ SPRENDIMO PROCESE

Iššūkiais grįstas mokymosi metodas leidžia kurti bendrą mokymosi aplinką, kurioje studentai, dėstytojai ir socialiniai partneriai yra suinteresuoti iššūkio sprendimo rezultatu (Renz et al., 2019). Iššūkiais grįstas mokymas (-is) sudaro studentams galimybę megzti kontaktus, kurti partnerystės tinklus su komanda bei suinteresuotomis šalimis, kurioms yra svarbus iššūkio sprendimo rezultatas. Iššūkiais grįsto mokymo (-si) pradžioje, formuojant komandas, svarbu atsižvelgti į komandos narių turimas žinias ir kompetencijas. Studentų komandos gali būti sudaromos įvairiais būdais:

• studentų komandos iš anksto nustatomos atsižvelgiant į projekto poreikius ir individualias kompetencijas;
• studentų komandos yra organizuojamos atsižvelgiant į studentų pageidavimus;
• studentų komandos pačios susiburia iššūkio sprendimui.

Organizuojant iššūkiais grįstą mokymo (-si) procesą labai svarbu leisti studentams patiems prisiimti atsakomybę už iššūkį ir komandos veiklos dinamiką.

PAGALBA

Jei domitės iššūkiais grįstu mokymu, ieškote atsakymų į įvairius klausimus – Iššūkiais grįsto mokymo ekspertai padės Jums rasti atsakymus ir integruoti iššūkiais grįstą mokymą į studijų procesą.

• Asta Daunorienė (konsultuoja iššūkiais grįsto mokymo didaktikos klausimais)
• Daina Gudonienė (konsultuoja atvirojo mokymosi metodo klausimais)
• Jurgita Barynienė (konsultuoja iššūkiais grįsto mokymo didaktikos klausimais)
• Jurga Vitkuvienė (konsultuoja dizainu grindžiamo mąstymo didaktikos klausimais)
• Vilma Sukackė (koordinuoja veiklas susijusias su iššūkio savininku)

Maloniai kviečiame prisijungti prie ECIU University iniciatyvos ir integruoti iššūkiais grįstą mokymo(-si) procesą į savo studijų modulius. Susisiekite su mumis: edu.lab@ktu.lt.

REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA

Nichols, M., Cator, K., & Torres, M. (2016). Challenge Based Learner User Guide. Redwood City, CA: Digital Promise.

Johnson, L. F., Smith, R. S., Smythe, J. T., & Varon, R. K. (2009). Challenge-based learning: An approach for our time (pp. 1-38). The New Media Consortium.

Jensen, E. (2008). Brain-based learning: The new paradigm of teaching. Corwin Press.

Conde, M. Á., Rodríguez-Sedano, F. J., Fernández-Llamas, C., Jesus, M., Ramos, M. J., Celis-Tena, S., … & García-Peñalvo, F. J. (2020, July). Exchanging Challenge Based Learning Experiences in the Context of RoboSTEAM Erasmus+ Project. In International Conference on Human-Computer Interaction (pp. 442-455). Springer, Cham.

Kohn Rådberg, K., Lundqvist, U., Malmqvist, J., & Hagvall Svensson, O. (2020). From CDIO to challenge-based learning experiences–expanding student learning as well as societal impact?. European Journal of Engineering Education, 45(1), 22-37.

NAUDINGOS NUORODOS

ECIU University

Edu Trends | CHALLENGE BASED LEARNING

Digital Promise

Šis informacinis tinklalapis apie iššūkiais grįstą mokymąsi yra ECIU universiteto laboratorijos „Innovation of Education“ dalis ir 3 veiklos paketo produktas.

Europos Komisijos parama ECIU universiteto turinio kūrimui nėra pritarimas turiniui, kuris atspindi tik autorių požiūrį, ir Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame esančios.

Akademinis viešasis kalbėjimas: forma ir turinys

Šių mokymų tikslas:

suteikti žinių ir praktinių įgūdžių pasiruošti įtaigiam viešajam kalbėjimui ir efektyviam jų taikymui studijų procese.

Jūsų prašome:

• susiplanuoti savo darbotvarkę taip, kad visas dvi dienas galėtumėte skirti tik mokymams;
• aktyviai dalyvauti ir vykdyti mokymuose skiriamas užduotis ir diskutuoti su kitais mokymų dalyviais;
• nebijokite klysti, nes klaidos – geriausi mokytojai. Mes siekiame sukurti saugią aplinką, kurioje išbandyti metodai ir praktikos galėtų tapti Jūsų kasdienio darbo instrumentais.

Virtualiojo mokymosi įgūdžių lavinimas

Šių mokymų tikslas:

įgyti  žinių ir įgūdžių organizuoti virtualųjį ir mišrųjį mokymąsi, taikant VM metodus ir priemones.

Mokymų programa:

Nuotolinis mokymas(-is) didaktinių principų ir inovatyvių studijų metodų taikymas*

Šių mokymų tikslas:

ugdyti praktinius gebėjimus taikyti didaktinius principus ir inovatyvius studijų metodus dirbant nuotoliniu būdu ir užtikrinant aukštą studijų kokybę.

Mokymų programa:

Jūsų prašome:

• susiplanuokite savo darbotvarkę taip, kad visą dieną galėtumėte skirti tik mokymams,
• būkite pasirengę išjungti mobiliuosius telefonus,
• aktyviai vykdykite mokymuose skiriamas užduotis ir diskutuokite su kitais mokymų dalyviais, kad mokymai būtų naudingi ir Jums, ir kolegoms, ir mokymų dėstytojams,
• nebijokite klysti, nes klaidos – geriausi mokytojai. Mes siekiame sukurti saugią aplinką, kurioje išbandytos naujovės galėtų tapti Jūsų kasdienio darbo instrumentais.

* Mokymų programa parengta ir finansuota pagal projektą „Studijų programų optimizavimas ir fizinių bei technologinių mokslų dėstytojų pedagoginių kompetencijų stiprinimas“ Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-01-0004.

MOODLE mokymai pradedantiesiems

Šių mokymų tikslas:

Suteikti dėstytojams virtualiosios mokymosi aplinkos MOODLE praktinio taikymo studijų procese įgūdžių.

Trukmė – 16 akad. val. (4 praktikos susitikimai po 3 val.)

Target group:  study program directors, study program coordinators, study program committee members, university academic and administrative staff.

Short description: University programs exist and evolve in a fast changing context: expectations and requirements of the students, labor market, the technologies changing at an exponential speed, the new teaching and learning paradigm. Under such circumstances, universities are responsible for the graduates’ employability in the labor market in a long-term perspective and for meeting the social needs as well as making the difference in everyday lives. Therefore, a study program must be constructed on the grounds of satisfying the wide demand and responding to the question “Why we need what we are learning?” In this setting, the role of study program management is key. Leading study program enhancement processes in a multifaceted environment with multilayered stakeholders requires special competences, of which curriculum development and leadership are two important ones. Competences in curriculum development may help program directors to (re)design or enhance programs of good quality that meet the needs of society and learners. The competent leader has a vision and knows how to inspire and motivate people to get that vision realized. This Masterclass is devoted to both areas. In a project-led setting, and inspired by theory and examples from successful practices, participants will work on (re)designing or enhancing their study program and structure, and on creatively rethinking their leadership role.

Programme

Key speakers

Dr. Irene Visscher-Voerman – University of Twente (the Netherlands), Head of Centre of Expertise in Learning and Teaching (CELT), Head of Programme Office of Educational Innovation, a leading person of the Twente Education Model;

Topic: “Study program curriculum development. Teaching and learning approaches. Real examples of study program redesign. A case of the University of Twente.

Dr. ir. Marjolein Dohmen-Janssen – University of Twente (the Netherlands), Program Director of Civil Engineering, Faculty member of the Faculty of Engineering Technology.

Topic: Examples of study program redesign in (Civil) Engineering. Role of study program directors and committees. Experiences at the University of Twente.

Dr. Asta Daunoriene – Kaunas University of Technology (Lithuania), Head of the Faculty Development Center EDU_Lab (Educational laboratory);

Dr. Jurgita Baryniene – Kaunas University of Technology (Lithuania), Coordinator of the Faculty Development Center EDU_Lab, Trainer.

Paskaitų stebėjimas

Pasikvieskite Edu_Lab mentorių į savo paskaitą ir gaukite konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.​ Šia galimybe jau naudojasi dėstytojai. Keletas atsiliepimų:

Dėstytoja Jurgita: “Mentoriaus dalyvavimas paskaitoje man buvo labai naudingas, nes mentorius suteikė itin​ vertingų įžvalgų apie tai, ką darau gerai ir apie tai, ką galėčiau daryti geriau. Tai labai naudinga, kai į tavo dėstymo praktiką pažvelgia žmogus iš šalies, kitaip tariant „kitomis akimis” ir suteikia pagrįstą, konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.” ​

​​Pasikviesti mentorių į savo paskaitą galite parašę elektroninį laišką edu.lab@ktu.lt 

Savęs įsivertinimas

Kiekvienoje veikloje yra itin svarbi savęs įsivertinimo fazė. Tai esminis žingsnis veiklos kokybės gerinimo link. Dėstytojo veiklos vertinime taip pat svarbi paties dėstytojo perspektyva – tai paties dėstytojo įsivertinimas, ipsatyvinis vertinimas (lot. ipsum –savęs), savęs vertinimas. Tai vertinimas, kuriam būdinga tai, kad pats asmuo pamatuoja savo veiklą pagal iš anksto sukurtus ir pripažintus kriterijais.

Dėstytojo veiklos įsivertinimo gaires galite rasti čia.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės edu.lab@ktu.lt 

“​Dėstytojų kavinė”

“​Dėstytojų kavinė” – tai jau tradicija KTU tampantis renginys, kuris kartą per mėnesį suburia KTU dėstytojus padiskutuoti akademinei bendruomenei svarbiais klausimais. Tokiu būdu kuriama neformali ir saugi dėstytojų bendravimo aplinka, kuri leidžia diskutuoti įvairiais klausimais, užmegzti naujus ryšius, surasti bendraminčių.​​

Dėstytojų kavinė ​vyksta kartą per mėnesį. Detalesnė informacija siunčiama KTU dėstytojams paštu.

Dėstytojų kavinės metu analizuotos temos:

2016

“Karšti klausimai studijų prorektoriui”, EDU_Lab

“Streso valdymo technikos”, EDU_Lab

“Mandalos piešimas”, EDU_Lab

————————————————————————-

2017

“Diskusija apie įgytą patirtį po Bazinių didaktikos tobulinimo mokymų”, EDU_Lab

„Pietūs su EDU_Lab“, kurų metu aptarsime paskaitų lankymo tikslus bei Jums rūpimus klausimus, EDU_Lab

“MA+ modelio ir kompetencijų esamos situacijos ir ateities perspektyvų aptarimas”, EDU_Lab

“Susipažinkime su „Bloomberg“ laboratorijos galimybėmis, Ekonomikos ir verslo fakultetas”, EDU_Lab

“Bendri projektai su verslu ir jų rezultatai, kuriuos pavyko pasiekti bendradarbiavimo sinergijos dėka”, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, Ekonomikos ir verslo fakultetas, EDU_Lab

“Dizainu grindžiamo mąstymo metodas”, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, EDU_Lab

„Virtualus mokymasis – ką jis duoda?“, Informatikos fakultetas, EDU_Lab

„Problemomis grįstas mokymasis technologinėse studijose: misija (ne)įmanoma“, Elektros ir elektronikos fakultetas, EDU_Lab

„Ateities maistas“, Cheminės technologijos fakultetas, EDU_Lab

—————————————————————————-

2018

„Moodle panaudojimas studentų įtraukimui“, E. mokymosi technologijų centras, EDU_Lab

„Skaitmeninė detoksikacija“, Ekonomikos ir verslo fakultetas, EDU_Lab

„Universitetinės fizikos dėstymo tobulinimas skatinant studentų praktines kompetencijas“, Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas, EDU_Lab

“Dizainu grindžiamas mąstymas: metodas, iššūkiai ir taikymas architektūriniame projektavime bei urbanistiniame planavime”, Statybos ir architektūros fakultetas, EDU_Lab.

—————————————————————————-

2019

„Kaip padėti sau, studentui, kolegai: rizikos ženklai ir galimybės bei iššūkiai ieškant profesionalios pagalbos“, EDU_Lab

“Kaip pritaikyti technologiją dėstytojų mokslinėje ir pedagoginėje veikloje”, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, EDU_Lab

“Viešojo kalbėjimo knygos pristatymas – diskusija, kokių viešojo kalbėjimo įgūdžių šiandien reikia dėstytojui”, EDU_Lab svečias Donaldas Duškinas.

—————————————————————————-

2020

Susitikimas su Artūru Laskausku, prezentacijų ekspertu Nr. 1 Lietuvoje, EDU_Lab.

“Perėjimas prie nuotolinio mokymosi”, ITD E. mokymosi technologijų centras, EDU_Lab  

“Interaktyviaus įrankio PADLET  ypatumai ir jo panaudojimo galimybės studijų procese”, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, EDU_Lab

“Kaip konstruoti vertinimo kriterijus, kaip vertinimo kriterijus pateikti studijų modulio programos apraše AIS’e, bei atsakyti į Jums kylančius klausimus”, EDU_Lab 

“Nuotolinių studijų apklausos rezultatų aptarimas”, EDU_Lab​

—————————————————————————-

2021

„Virtualusis mokymasis: Teorija ir praktika”, Informatikos fakultetas, EDU_Lab

„Vertinimo kriterijų kūrimas“, EDU_Lab

“Kas yra ergonomiška darbo vieta, kaip didinti fizinį aktyvumą darbo vietoje ir ką daryti, jei jaučiame nespecifinį nugaros skausmą po ilgos darbo dienos prie kompiuterio” Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, Mchanikos ir dizaino fakultetas, EDU_Lab

„ICTs in education? No need to reinvent the wheel, just your pedagogy!“, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, EDU_Lab

„Kaip atsispirti stresui, prisitaikyti prie neapibrėžtų aplinkybių ir  „neperdegti“?“, EDU_Lab

„Kokią vertę ECIU projektas kuria kiekvienam dėstytojui ir tyrėjui“, Studijų departamentas, EDU_Lab

„Kaip įvertinti studentų pasiekimus naudojant virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“ integruotą „Turnitin“ sistemą“, Studijų departamentas, EDU_Lab

„Apie ką pagalvoti ir ko reikėtų nepamiršti dirbant su studentais nuotoliniu būdu“ Elektros ir elektronikos fakultetas, EDU_Lab

—————————————————————————-

2022

„Jungtinis projektas: Statybos ir architektūros fakulteto patirtis”, Statybos ir architektūros fakultetas, EDU_Lab

„Pabėgimo kambarių panaudojimo studijų procese galimybės bei iššūkiai”, Ekonomikos ir verslo fakultetas, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, Matematikos ir gamtos fakultetas, EDU_Lab

„Atvejo metodo taikymas studijų procese“, Biblioteka, Ekonomikos ir verslo fakultetas, EDU_Lab

„Apie meną moksle, studijų procese ir mokslą mene”, Statybos ir architektūros fakultetas, EDU_Lab

„Pearson leidyklos išteklių taikymo studijų procese galimybės” Biblioteka, EDU_lab

„Tarptautinio mobilumo teikiamos galimybės ir ką apie tai turi žinoti kiekvienas dėstytojas“, Tarptautinių ryšių departamentas, EDU_Lab

„Vertinimo rubrikų įvairovė ir jų sudarymas, naudojant „Turnitin“ sistema“, Studijų departamentas, EDU_Lab

„Projekto Probleminio mokymosi stiprinimas Pietų Azijos universitetuose (PBL South Asia) rezultatų pristatymas ir patirtys“, Statybos ir architektūros fakultetas, EDU_Lab

Norėdami pasiskolinti knygą rašykite el. paštu edu.lab@ktu.lt

Galime pasidalinti:

• Biggs, J. B. (2011). Teaching for quality learning at university: What the student does. McGraw-Hill Education (UK).
• Exley, K., Dennick, R. (2009). Giving a lecture. From presenting to teaching. Routledge.
• Misiukonis, T., Matusevičiūtė, V., Grajauskas, M. (2015). Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos. Vilnius: Vaga.
• Nilson, L. B. (2010). Teaching at its best: A research-based resource for college instructors. John Wiley & Sons.
• Nuo didaktikos e.didaktikos link. E.mokymosi paradigmos, modeliai ir metodai. (2010). G. D.Angelo, J. KAsperiūnienė, D. Rutkauskienė (red.). Kaunas: Technologija.
• Rutkauskienė, D. ir kt. (2007). Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.
• Rutkauskienė, D. ir kt. (2012). Saitynas 2.0 ir atvirieji švietimo ištekliai. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.
• Šveikauskas, V., Kirikova, L. (2007). Probleminio mokymosi procesas. Vitae Litera.
• The magic of Contribution. From inspiration through innovation to intuition and beyond, manifested by the power of InCo movement (2013). [elektroninis išteklius]

KTU dėstytojams rekomenduojame:

• Kaip parengti kokybišką modulį
• Pasitikrinkite modulių metu
• Dėstytojo įkvėpimo vadovas

Putrienė: „KTU „EDU Lab“ – dėstytojų eksperimentams skirta erdvė“. 2015-09-16

„„Laboratorija – tai nebūtinai tik mėgintuvėlių ir mokslinės įrangos „prikimšta“ patalpa. Visų pirma, tai vieta, kurioje laukiamos naujos idėjos, atliekami įvairūs tyrimai, bandymai. Todėl ir naujasis dėstytojų edukacijai skirtas KTU centras yra simboliškai pavadintas „EDU_Lab“ (išvertus iš anglų kalbos – ugdymo laboratorija, – red. past.)“, – sako Kauno technologijos universitete (KTU) kuriamos „EDU_Lab“ kūrėjai.“ Plačiau skaitykite čia.

Kubiliūnas, A. Račkovskis: KTU „EDU_Lab“ mentoriai: dėstymas turi būti kūryba ir improvizacija. 2015-10-29

„„Ne tik dėstytojas turi džiaugtis tuo, kad jam gerai sekasi dėstyti, bet ir studentai turi būti patenkinti tuo, kaip dėstytojas atlieka savo darbą“, – pabrėžia dėstytojų edukacijai skirto centro KTU „EDU_Lab“ lektorius Ramūnas Kubiliūnas.“ Plačiau skaitykite čia.

Delfi.lt. KTU  „EDU_Lab“: šiuolaikiniam studentui – kitokios paskaitos. 2016-05-11

„Tyrimai rodo, kad įsimename tik 20 proc. to, kas pasakyta paskaitoje, ir net 70 proc. to, ką išmokstame darydami. „Tokios paskaitos, kurių metu studentas įtraukiamas į paskaitos procesą, kai jam suteikiama atsakomybė už įgytas žinias, ne tik palengvina dėstytojo darbą, bet ir yra labiau vertinamos pačių studentų“, – sako Asta Daunorienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė. „ Plačiau skaitykite čia.

 EDU_LAB“: skirtingos šalys, skirtingos kultūros, bet klausimai, kylantys dėstytojams, tokie pat. 2016-05-15

„Balandžio 25–29 d. KTU vyko 3-ioji tarptautinė mokymų savaitė „Kaip dėstyti anglų kalba neanglakalbiame universitete“. KTU lankėsi dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių ir diskutavo apie iššūkius, kylančius dėstytojams, ypač dėstant anglų kalba. KTU „EDU_Lab“ komanda aktyviai dalyvavo šios savaitės renginiuose, dalijosi savo patirtimi ir sėmėsi gerosios praktikos pavyzdžių iš kitų universitetų, užmezgė ryšių tolimesniam bendradarbiavimui.“ Plačiau skaitykite čia.

Daunorienės komentaras. Studentų istorijos kelia ir šypseną, ir liūdesį. 2016-08-01

Renkantis specialybę patariama susirasti mėgiamą veiklą, tada ir dirbti nereikės – panaši logika galioja ir įdomioms studijoms. Visgi, ką daro universitetai, kad sudomintų pas juos atėjusius mokytis jaunuolius? Plačiau skaitykite naujienų portale Delfi.

Kur stoti. Modernus dėstytojas ne tik moko, bet ir mokosi iš Z kartos. 2016-11-10

„„Iš Z kartos reikėtų mokytis ne tik greitos reakcijos, bet ir virtualaus bendravimo, tad ir turime galvoti, kaip tokius elementus integruoti į studijų procesą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė Asta Daunorienė.“ Plačiau skaitykite čia.

D. Romein, J. Vizgirdaitė, A. Daunorienė: „Dėstytojų kompetencijų kėlimas – būdas spręsti švietimo sistemos problemas“. 2016-11-30

„„Net ir dirbdami skirtinguose universitetuose turime tą patį tikslą – pakelti švietimo lygį. Turėtume tą daryti visi kartu: dėstytojai, konsultantai, universitetų vadovybė, švietimo politikos formuotojai“, – teigia Daanas Romeinas, Leideno universiteto (Nyderlandai), edukacijos konsultantas, glaudžiai bendradarbiaujantis su Kauno technologijos universiteto (KTU) Dėstytojų akademinių kompetencijų centru „EDU_Lab““.Plačiau skaitykite čia.

KTU edukologė: „Šiuolaikinis dėstytojas studentui turi būti asmeniniu koučeriu“.2017-07-11

„Ne taip seniai per socialines medijas kaip virusas plito filmas apie mokytoją, kuris, pasitikdamas savo mokinius prie durų, kiekvieną sveikina savitai. Nors medijų garsenybe mokytojas Barry‘is White‘as jaunesnysis tapo tik išpopuliarėjęs per socialinius tinklus, savo moksleivių jis buvo laikomas žvaigžde nuo pat pirmos susipažinimo akimirkos. Kodėl? Nes myli savo darbą, įtraukia moksleivius į veiklą ir kelia pasitikėjimą.

Kalbant apie šiuolaikinės rinkos poreikius, apie „minkštųjų“ gebėjimų ir kompetencijų svarbą karjerai, tampa akivaizdu, kad visuose švietimo sistemos lygmenyse asmenybės ugdymui tenka toks pat svarbus (jei ne svarbesnis) vaidmuo nei ir žinių perteikimui. O geru santykiu ir empatija paremtas mokymas – svarbus siekiant abiejų tikslų.

„Šiuolaikinio dėstytojo santykis su studentais paremtas pasitikėjimu, gebėjimu motyvuoti jaunąją kartą, skatinti kurti nebijant nesėkmių“, – teigia Asta Daunorienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė.“ Plačiau skaitykite čia.

T. Kivaras, A. Daunorienė. Moksleivių ir specialistų balsas: kokių pedagogų Lietuvai reikia šiandien? 2017 07 22

Plačiau skaitykite čia.

Windeløw-Lidzélius, I. Visscher-Voerman, M. Dohmen, J. Barynienė, A. Daunorienė: „Šiuolaikinis mokymas: kaip paskaitose ugdyti emocinį intelektą ir kitus sėkmės įgūdžius“. 2017-12-12

„Efektyvus komunikavimas, tinklaveika, gebėjimas priimti ir suprasti kito požiūrį, laiko valdymas ir užduočių delegavimas – tai tik kelios savybės ir kompetencijos, kuriomis turi pasižymėti siekiantieji sėkmingos karjeros bet kurioje srityje. Nors tikriausiai jokiame universitete nerasite studijų programos, pavadintos „empatija“, bet kuris geras dėstytojas jums pasakys – būtinosios minkštosios kompetencijos yra ugdomos ir paskaitų metu. Gerų paskaitų metu“. Plačiau skaitykite čia.

Tradicinis respublikinis prof. K. Baršausko fizikos konkursas vėl pritraukė moksleivių iš visos Lietuvos (uždavinių sprendimai). 2018-03-06

Plačiau skaitykite čia.

G. Tatkevičienė, A. Daunorienė: Naujos kartos mokymosi erdvės: kas įkvepia inovacijas. 2018-04-13

„Viena iš naujųjų tarpdisciplininių sričių, kurioje gal kiek netikėtai jungiasi architektūra ir didaktika, įgyja pagreitį ir jau nebe pirmą kartą aptariama Mančesterio (Manchester) universiteto konferencijoje Next Generation Learning spaces. Apie tai plačiau kalbamės su renginyje dalyvavusiomis KTU kompetencijų ugdymo centro Edu Lab vadove dr. Asta Daunoriene ir Bibliotekos vadove dr. Gintare Tautkevičiene.“ Plačiau skaitykite čia.

Apanavičienė, G. Žigienė, J. Mikelionienė, A. Daunorienė: „Tai, ko iš vadovėlių neišmoksi: KTU diegia inovatyvius mokymo(si) metodus“. 2018-05-23

„Keičiantis kartoms, keičiasi ir patys studentai bei jų poreikiai. Pažangiausi pasaulio universitetai nuolat tobulina savo studijų programas siekdami, kad studentai geriau įsisavintų teorines žinias ir jas dažniau taikytų praktikoje. Ieškoma būdų skatinti studentų kūrybiškumą sprendžiant netipines bei kompleksines problemas tam, kad šie būtų pasiruošę karjeros iššūkiams.

Norint sėkmingai kopti į karjeros Olimpą reikia turėti įvairių įgūdžių, nebijoti išeiti iš savo komforto zonos. Šiais laikais savo srities profesionalai turi turėti komunikacijos, problemų sprendimo, komandinio darbo, projektų valdymo ir įvairių kitų įgūdžių.“ Plačiau skaitykite čia.

J. Šiugždinienė, A. Daunorienė, J. Vitkuvienė: “Koks ateityje galėtų būti Kauno centrinis paštas? Idėjų maišas – jau atrištas”. 2019-06-07
“Nerimstant aistroms dėl Kauno centrinio pašto rūmų, miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pasirūpinti jo ateitimi. Kol vieni siekia, kad pastatas būtų paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kiti sprendžia klausimą, ką būtų galima jame įkurdinti ateityje. Kol kas kauniečiai pašto pastato ateities viziją sieja su kultūra, verslu ir bendruomeniškumu. Plačiau skaitykite čia.

Tarptautinis mokslo renginys „Nauji ir įtraukiantys didaktikos metodai: dizainu grindžiamas mąstymas“. 2019-06-12

Birželio 12-13 dienomis Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (KTU PTVF) vyks mokslo renginys „Nauji ir įtraukiantys didaktikos metodai: dizainu grindžiamas mąstymas“. Tai tarptautinė specializuota kvalifikacijos kėlimo programa, siekiant Panevėžyje skleisti naujas pažangias edukacines idėjas bei dalintis patyrimu profesinėje veikloje. Plačiau skaitykite čia.

“Profesorius iš Švedijos apie pokyčius švietime: ar tai, kas vyko ten, nesikartoja Lietuvoje?” 2020-01-06

Esminis mokymasis vyksta ne auditorijoje, laboratorijose ar elektroninėje aplinkoje, o besimokančiojo smegenyse. Tuo įsitikinęs KTU viešėjęs profesorius Ingemaras Ingemarssonas, kuris neoficialiai Švedijoje tituluojamas probleminio mokymosi inžinerijoje pradininku, skelbia KTU. Plačiau skaitykite čia.

A. Daunorienė: “Iššūkiais grįstas mokymas padės universitetams riboto prisilietimo ekonomikos kontekste.” 2020-07-07

Šiandien pasaulio regionai paveikti koronaviruso (COVID-19) išgyvena virsmą, kuris ekonomine prasme formuoja naujus įpročius, teisines, politines, kultūrines bei kitas taisykles, paremtas mažesne artimo kontakto sąveika. Dabartinė situacija pakeis ne tik tai kaip mes gyvename, dirbame, valgome, leidžiame savo laisvalaikį, bet ir kaip mokomės, kokią ateitį formuojame naujame ekonominiame kontekste. Plačiau skaitykite čia.

A. Daunorienė: “ Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius” 2021-10-01

Šiuo metu – tai viena iš brangiausių bendrovių pasaulyje, tačiau sėkmę lėmė ne tik gražus ir patrauklus gaminių dizainas ar gera operacinė sistema – kompanijos sukurtas iššūkiais grįstas mokymasis (angl. challenge based learning, CBL) padėjo „Apple“ užkariauti pasaulinę rinką. Plačiau skaitykite čia.

A. Daunorienė: “ KTU pradeda transliuoti tinklalaidę dėstytojams: Jūsų dėmesiui – pirmoji laida” 2021-12-15

Kauno technologijos universiteto (KTU) EDU_Lab mokymo ir mokymosi kompetencijų centre startuoja KTU dėstytojams ir akademinei bendruomenei skirtas radijo laidų ciklas „EDU_Lab dialogai“. Naujoje tinklalaidėje numatoma rengti neformalius interviu, skatinančius dalytis patirtimi ir įžvalgomis apie aukštojo mokslo didaktiką, aktyviai kviečiant dalyvius ne tik susipažinti su pristatoma tema, bet ir ieškoti sprendimų bei atsakymų organizuojant ir įgyvendinant studijų procesą. Plačiau skaitykite čia.

A. Daunorienė, J. Barynienė: “ Kasmetiniame sveikatos inovacijų renginyje „Kaunas I-Days 2022“ – idėjos, siūlančios sprendimus slaugos srities iššūkiams” 2022-11-15

Ieškant naujų sprendimų, ypatingai svarbus platus, skirtingas perspektyvas į problemą atveriantis požiūris, tad spalio 26-27 dienomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotose intensyviose praktinėse dirbtuvės Kaunas EIT Health „Kaunas I-Days 2022: Slaugos paslaugų transformacija“ susibūrusios 8 tarpdisciplininės komandos vystė inovatyvius, praktiškus ir tvarius slaugos paslaugų transformacijos sprendimus. Plačiau skaitykite čia.