KTU edukologė: „Šiuolaikinis dėstytojas studentui turi būti asmeniniu koučeriu“

Svarbiausios | 2017-07-11

Ne taip seniai per socialines medijas kaip virusas plito filmas apie mokytoją, kuris, pasitikdamas savo mokinius prie durų, kiekvieną sveikina savitai. Nors medijų garsenybe mokytojas Barry‘is White‘as jaunesnysis tapo tik išpopuliarėjęs per socialinius tinklus, savo moksleivių jis buvo laikomas žvaigžde nuo pat pirmos susipažinimo akimirkos. Kodėl? Nes myli savo darbą, įtraukia moksleivius į veiklą ir kelia pasitikėjimą.

Kalbant apie šiuolaikinės rinkos poreikius, apie „minkštųjų“ gebėjimų ir kompetencijų svarbą karjerai, tampa akivaizdu, kad visuose švietimo sistemos lygmenyse asmenybės ugdymui tenka toks pat svarbus (jei ne svarbesnis) vaidmuo nei ir žinių perteikimui. O geru santykiu ir empatija paremtas mokymas – svarbus siekiant abiejų tikslų.

„Šiuolaikinio dėstytojo santykis su studentais paremtas pasitikėjimu, gebėjimu motyvuoti jaunąją kartą, skatinti kurti nebijant nesėkmių“, – teigia Asta Daunorienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė.

Informacijos ir technologijų perpildytoje aplinkoje, kurioje gyvename, dėstytojo vaidmuo peržengia žinių „transliuotojo“ ribas. Pasak A. Daunorienės, šiandien dėstytojas – motyvatorius, kuris, atjausdamas ir suprasdamas savo studentus, įsijausdamas į jų padėtį, kaip geras asmeninis „koučeris“ stengiasi išryškinti kiekvieno studento vertę.

„Reikia pripažinti, kad toks mokymo ir mokymosi proceso posūkis verčia ir pačius dėstytojus išeiti iš komforto zonos, modeliuojant naujus scenarijus, ieškant geriausių pavyzdžių, kuriuos galima adaptuoti ir pritaikyti savo paskaitose“, – teigia A. Daunorienė.

Mokymasis šiuolaikiškai: pamirškite įprastines paskaitas

Šiuolaikinės didaktikos metodų mokymai, kuriuos „EDU_Lab“, veikiantis daugiau nei dvejus metus, jau pravedė didžiajai daliai KTU dėstytojų bendruomenės, ypač svarbūs planuojant studijų pertvarką. Universitetams pereinant prie intensyvesnio 3+2 studijų modelio (3 metai bakalauro, 2 – magistro studijoms), taps ypač svarbu studentus išmokyti ne tik mokytis, bet ir pamilti pasirinktą kelią, žvelgti į jame pasitaikančius iššūkius kūrybiškai.

„Dėstytojai mokomi atverti naują langą, ieškodami atsakymo, kaip, dirbant su jaunais žmonėmis auditorijoje, ugdyti XXI-ojo amžiaus gebėjimus“, – teigia A. Daunorienė.

Probleminis mokymas, dizainu grindžiamas mąstymas, atvejo analizė, idėjų žemėlapis, pratybos, diskusija, Sokrato metodas, praktinės užduotys, testai virtualioje aplinkoje – nuo kompleksinių metodikų iki kasdienes paskaitas paįvairinančių užduočių – šiuolaikinio dėstytojo žinių ir įgūdžių „portfelyje“ telpa daug kas.

„Nors studijų procese dėstytojas lieka centrine figūra, vietoj unifikuoto mokymo visiems, šiandien dėstytojas turi projektuoti tokias mokymo ir mokymosi veiklas, kurios motyvuotų kiekvieną studentą“, – pasakoja A. Daunorienė.

Pasak jos, vis daugiau KTU dėstytojų, pradėję taikyti naujuosius metodus įsitikina, kad jie veikia – keisdami dėstymo stilių jie mato, kad per paskaitas ne tik išdėstoma medžiaga, bet ir kuriama pridėtinė vertė. Naujasis paskaitų stilius žavi ir studentus.

Nauji dėstymo metodai – įkvėpti studentų

Neretai viešojoje erdvėje priešpastatomi socialiniai, humanitariniai mokslai ir technologiniai, fiziniai – pirmieji pateikiami, kaip lengvesni, „minkštesni“, o paskaitose taikomi metodai – liberalesni, kai, tuo tarpu, „kietiesiems“ mokslams neva reikia „griežtesnių“ metodų.

„Darbas su studentais nesiskiria, kad ir kokį dalyką dėstytum. Šiandien vis dažniau ir garsiau kalbama apie skirtingų kartų bruožus, gebėjimą juos perprasti. Sutikime, kad studijų procese jaustis gerai (nesakau, kad komfortiškai) svarbu tiek technologinius, tiek socialinius mokslus kremtantiems studentams“, – teigia „EDU_Lab“ vadovė.

Pasak jos, naujų dėstymo būdų verčia ieškoti patys studentai – jų įpročiai (pavyzdžiui, naudoti technologijas – vidutiniškai jaunas žmogus savo telefoną paliečia kas 8 minutes), o taip pat žinios apie informacijos įsisavinimą. Tyrimai rodo, jog po 10 minučių žmogus įsimena 60 proc. pateiktos informacijos, o štai po 6 dienų – tik vos 20 proc. Neuromokslo atradimai skelbia, jog ir studentai, ir suaugusieji, kai jiems nuobodu, „išsijungia“ po 10 minučių, todėl dėstytojas turi ieškoti būtų auditorijai įveiklinti.

Na, o kalbant apie energiją ir poreikį jaustis gerai paskaitų metu, verta prisiminti tyrimą, kuriame teigiama, jog žmonės, kurie gyvena aktyvesnį gyvenimą, yra laimingesni. Beje, laimei pajusti užtenka nedidelio pajudėjimo, tokio, kaip, pavyzdžiui, persigrupavimas atliekant užduotis, kėdžių perstumdymas ar straipsnio pradžioje minėtasis rankos paspaudimas.

Tarpdiscipliniškumas – raktažodis ir dėstytojui, ir studentui

KTU klestinti socialinių, humanitarinių, technologijos ir fizinių mokslų dermė suteikia ir dėstytojams unikalių kompetencijų. Tarpdisciplininį išsilavinimą, kuris laikomas sėkmingą karjerą lemiančių gebėjimų pagrindu, užtikrina ne tik studijų programų įvairovė, bet ir tai, kad jose dėstantys specialistai „EDU_Lab“ mokymų metu tobulinasi tarpdisciplininėje aplinkoje.

„Mokymų metu patiriame, kad įvairūs didaktikos metodai yra tinkami ir technologinių, ir fizinių, ir socialinių ar humanitarinių mokslų srityje. Be to, taip telkiame dėstytojų bendruomenę. Besimokant, kartu su nauja pažintimi, gimsta neįtikėtinos iniciatyvos, kurios padeda siekti geresnės kokybės ir rezultatų“, – džiaugiasi A. Daunorienė.

Ji tikisi, kad studentai tinkamai išnaudoja KTU teikiamas tarpdisciplininio išsilavinimo galimybes – renkasi gretutines studijas, magistrantūroje siekia projektuoti savo išsilavinimą pagal MA+ modelį, suteikiantį galimybę rinktis kompetencijų paketą (nuo kalbų iki vadovavimo ar projektų vadybos) pagal savo poreikius.

„Pažvelgus į KTU siūlomas programas, įvairių kompetencijų studijas magistrantūroje, matau tarpdisciplininę artes liberales dvasią. Tereikia tik noro pasinaudoti universiteto teikiamomis galimybėmis“, – teigia „EDU_Lab“ vadovė, jau daugiau nei 10 metų dėstanti KTU Ekonomikos ir verslo fakultete.

Pasitikime žmonėmis, kurie turi entuziazmo

Harvardo tyrėja, socialinės psichologijos atstovė Amy Cuddy knygoje „Būti“ (angl. Presence) rašo: „Mes pasitikime žmonėmis, kurie yra aistringi, pasitikintys savimi ir entuziastingi: šias savybes sufalsifikuoti sunku“.

Šią tezę lengva pritaikyti kalbant apie dėstytojus ir mokytojus, kurie kelia pasitikėjimą. Pasak A. Daunorienės, dėstytojui, kad ir kokioje aukštojoje mokykloje jis dirbtų, svarbu tobulėti tam, kad pasiektų savo tikslą – suteiktų studentui ne tik profesinių, bet ir asmeninių žinių ir įgūdžių.

„Nors šiuo metu Lietuvoje vyrauja kitoks modelis, kuris laukiamų rezultatų neduoda, matau norą keistis. Į „EDU_Lab“ mokymus renkasi ne vien KTU, bet ir kitų aukštųjų mokyklų, tarptautinės dėstytojų bendruomenės atstovai. Matau, kad esame panašūs tuo, kokius klausimus keliame, ir kaip ieškome į juos sprendimo“, – teigia A. Daunorienė.

Padalinio, kurio siūlomi sisteminiai dėstytojų kompetencijų mokymai yra unikalūs tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, vadovė teigia, jog vienas iš brandžios kultūros bruožų yra pasitikėjimas. Ji kviečia kolegas ir esamus bei būsimus studentus pasitikėti vykstančiomis permainomis ir žengti žingsnį pirmyn.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku