Studijų kokybė ir vystymas

Studijų krypčių ir programų valdymo modelis yra grindžiamas Kauno technologijos universiteto (toliau – Universiteto)  statutu, Universiteto laikinuoju akademiniu reguliaminu (toliau – Reguliaminu), Akademinės etikos kodeksu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu bei kitais su aukštojo mokslo reglamentavimu susijusiais teisės aktais. Universitete yra įdiegtas studijų krypčių ir programų valdymo modelis, kuris įgalina efektyviai valdyti vykdomų studijų programų portfelį ir užtikrina studijų kokybę, įveiklina krypčių studijų programų komitetus ir jų vadovus. Studijų kokybės užtikrinimas ir studijų krypčių programų valdymas yra vykdomas visais trimis lygmenimis: Universiteto, fakulteto ir studijų programų.

Studijų kokybės užtikrinimo procesas yra pagrįstas aktyviu socialinių dalininkų dalyvavimu studijų procesuose skatinant nuolatinio tobulėjimo ir dialogo kultūrą.

Studentai įtraukiami į visų lygių Universiteto valdymo organus ir veikiančias komisijas: Universiteto tarybą, senatą, fakultetų tarybas, krypčių studijų programų komitetus.

Alumnai dalijasi žiniomis ir patirtimi su akademine bendruomene (karjeros mentorystė, paskaitų ir pranešimų skaitymas, parama jauniesiems talentams ir pan.), dalyvauja Universiteto renginiuose (atvirose paskaitose, konferencijose, susitikimuose), išsako savo poziciją aktualiais klausimais.

Socialiniai partneriai dalyvauja visuose studijų programos rengimo, kokybės vertinimo ir kokybės gerinimo procesuose pagal savo kompetencijos lygmenį. Jie yra fakulteto tarybos, krypčių studijų programų komitetų, kvalifikacijos komisijos nariai. Darbdaviai dalyvauja dėstant atskiras programos studijų modulių temas, studentų vertinimo procese, gali teikti programos studentų semestro, produkto vystymo projekto (PVP) ir baigiamųjų projektų tematikas bei suteikti galimybę atlikti baigiamuosius ir tiriamuosius darbus.

Dėstytojai atsako už studijų modulių įgyvendinimo kokybę, jų tikslų ir rezultatų suformavimą, tematikų, veiklų, užduočių, studijų ir vertinimo metodų pasirinkimą, priemonių parinkimą, užtikrina, kad būtų pasiekti studijų moduliui priskirti programos rezultatai.

Mokslo darbuotojai, laikydamiesi tyrimų etikos principų, atsako už tyrimų ir jų rezultatų kokybę. Tyrėjų mokslo rezultatai yra integruojamas į studijas ir tampa jų dalimi.

Administracijos darbuotojai teikia nuolatinę paramą akademiniams ir neakademiniams darbuotojams, telkia dėstytojų bendruomenę, kuria ir nuolat atnaujina tvarkas, užtikrina jų įgyvendinimą. Skatina inovatyvius studijų metodus studijų programose.

Vidinę studijų kokybę ir tolesnį studijų kokybės vystymą visapusiškai užtikrina Universiteto struktūra, kuri yra efektyvi valdymo ir tarpusavio santykių atžvilgiu: studijų veiklą administruoja ir koordinuoja kolegialūs patariamieji organai (Universiteto Taryba, Senatas ir Senato Studijų komitetas, Universitetinis studijų kokybės komitetas) ir studijų projektorius kartu su Studijų departamentu, krypčių studijų programų komitetais, fakultetų studijų komitetais, studijų programų vadovais bei dekanais ir jų komandomis.

• Universiteto Taryba įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę. Nusako studijų politiką, atlieka studijų organizavimo pokyčių stebėsenos, studijų programų portfelio valdymo, kokybės užtikrinimo sistemos tobulinimo ir kitas Universiteto statute numatytas funkcijas. Tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą.
• Senatas nustato studijų tvarką, studijų organizavimo pokyčių stebėsenos, studijų programų portfelio valdymo, kokybės užtikrinimo sistemos tobulinimo ir kitas Universiteto statute numatytas funkcijas. Tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą.
• Senato Studijų komitetas svarsto naujas (ketinamas vykdyti)  studijų programas ir teikia Senatui išvadas dėl jų steigimo, analizuoja visų pakopų vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir yra atsakingas už jos įgyvendinamą, vertina studijų literatūros kokybę, svarsto ir teikia Senatui siūlymus su studijomis susijusiais klausimais.
• Studijų prorektorius  įgyvendina Universiteto strateginius tikslus,  formuoja studijų politiką, atsako už studijų vystymo strategiją ir vadovauja jos įgyvendinimui, atsako už Universiteto studijų programų portfelį ir formuoja studijų tikslus dekanams.
• Universitetinis studijų kokybės komitetas – Universiteto lygmens patariamasis organas, kuris teikia siūlymus ir rekomendacijas studijų prorektoriui Universiteto studijų vystymo klausimais, formuojant Universiteto studijų politiką, tobulinant studijų programas ir užtikrinant jų kokybę, plėtojant studijų kokybės kultūrą
• Studijų departamentas, kuris pavaldus studijų prorektoriui, ir jo pavaldume esantis Studijų kokybės ir vystymo skyrius yra atsakingi už vidinės studijų kokybės užtikrinimo ir stebėsenos procesus. Studijų departamento misija yra padėti Universiteto padaliniams kokybiškai ir efektyviai vykdyti studijų procesą, juos konsultuojant, administruojant pagrindinius studijų procesus, kuriant, diegiant ir palaikant reikalingus įrankius, aiškias tvarkas, procesus ir procedūras, vykdyti studijų kokybės ir procesų stebėseną bei siekti, kad Universiteto studijų programų paketas būtų konkurencingas ir grįstas aukšto lygio kokybe, mokslu ir inovacijomis.
• Fakulteto taryba kartu su fakulteto dekanu užtikrina Universiteto mokslo bei studijų politikos įgyvendinimą ir procesų efektyvumą fakultete, priima sprendimus dėl studijų programų inicijavimo ir uždarymo, dėl studijų programų portfelio konkurencingumo ir jo kokybės.
• Fakulteto studijų komitetas įgyvendina Universiteto studijų kokybinius tikslus ir atsako už pirmojo lygmens padalinio (fakulteto) pirmosios, antrosios studijų pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programų portfelio vystymą.
• Krypčių studijų programų komitetas atsako už studijų krypties ir studijų programos (-ų) turinio ir vykdymo atitiktį studijas reglamentuojantiems Universiteto ir išorės teisės aktams, atsako už vidinių studijų programos kokybės užtikrinimo priemonių parinkimą ir jų įgyvendinimo užtikrinimą bei už studijų programos (-ų) kokybę, nuolatinį tobulinimą ir tikslų pasiekimą. Krypčių studijų programų komitetui vadovauja studijų programų vadovas. Studijų programų vadovai savo veiklą derina su fakulteto taryba ir administracija: dekanu ir studijų prodekanu, atsakingu už bendrąjį studijų proceso organizavimą, krypčių studijų programų komitetu, koordinuojančiu studijų programos vykdymą, nuolatinį tobulinimą ir studijų kokybės užtikrinimą.
• Studijų programų vadovas tiesiogiai vykdo ir koordinuoja programos rengimo, įgyvendinimo ir tobulinimo veiklas, bendrauja su programos studentais, dėstytojais, socialiniais partneriais, ieško ir organizuoja strategines partnerystes su užsienio universitetais. Kartu su krypčių studijų programų komitetu telkia akademinę bendruomenę, palaiko nuolatinę komunikaciją ir renka grįžtamąjį ryšį iš dėstytojų, studentų, socialinių partnerių, absolventų studijų programos (-ų) tikslams ir numatomiems studijų rezultatams pasiekti, teikia siūlymus antrojo lygmens padalinio vadovui dėl studijų programai (-oms) įgyvendinti reikalingų metodinių priemonių ir infrastruktūros poreikio. Krypčių studijų programų vadovai rengia kasmetinius krypčių ir studijų programų tobulinimo planus ir ataskaitas už praėjusį laikotarpį.
• Mokslo ir inovacijų prorektorius kartu su mokslo departamentu yra atsakingi už Universiteto mokslo ir inovacijų veiklos valdymo ir administravimo procesus, taip pat leidybos procesų analizavimą, jų tobulinimo veiklų inicijavimus ir koordinavimus. Siekia sudaryti sąlygas KTU mokslininkams vykdyti mokslo ir inovacijų veiklą ir siekti aukštos mokslinių tyrimų ir publikacijų kokybės. Bendradarbiauja su Doktorantūros mokykla (DM), Mokslo ir inovacijų projektų centru (MIPC) bei Nacionaliniu inovacijų ir verslo centru (NIVC) ir koordinuoja bendras veiklas.
• Antrojo lygmens akademinio padalinio vadovas kartu su Krypties/krypčių studijų programų komitetu ir Mokslo krypties doktorantūros komitetu užtikrina kokybišką studijų modulių vykdymą, tinkamai paskirsto II lygmens padalinio bendro akademinių darbuotojų studijų ir mokslo veiklos krūvį, planuoja ir organizuoja karjeros planavimą ir kompetencijų ugdymo procesą.
• Mokslo grupės kuria inovacijas bei vykdo tam tikros tematikos tarptautinio lygmens mokslinius tyrimus prisidedančius prie regiono darnaus vystymosi ir užtikrinančius moksliniais tyrimais grįstas studijas, bendradarbiavimą su verslu bei talentų ugdymą.

Universitete studijos yra grįstos į studentą orientuoto ugdymo filosofija. Į studentą orientuotų studijų metu studentas yra mokymo(si) centre, kaip savarankiškas, aktyvus, priimantis atsakomybę už savo sprendimus, studijų sistemos dalyvis. Į studentą orientuotos studijos stiprina studentų motyvaciją, skatina aktyvų, atradimais grįstą mokymąsi, perleidžia atsakomybę už savo studijas studentams, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą.

Į studentą orientuotų studijų procesas yra pagrįstas studentų ir dėstytojų bendravimu ir bendradarbiavimu, kuris yra paremtas lygiaverte partneryste, konstruktyvia tarpusavio sąveika. Dėstytojai suteikia grįžtamąjį ryšį studentui apie jo pasiekimus, daromą pažangą ir įgytas kompetencijas, įtraukia jį į aktyvų mokymosi procesą. Bendradarbiavimas vyksta kartu sprendžiant keliamas problemas, diskutuojant, analizuojant, vertinant, dalinantis patirtimi ir kita.

Nuolatinis studijų programų tobulinimas yra neatsiejama studijų kokybės užtikrinimo dalis. Vykdomos studijų programos yra reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos, tobulinant dėstomų studijų modulių turinį ir numatomus studijų rezultatus. Už studijų programų tobulinimą ir kokybę atsakingi krypčių studijų programų komitetai, kurių veikloje dalyvauja ne tik dėstytojai, bet ir studentai bei socialiniai partneriai.

Studijų procese, siekiant skatinti studentų aktyvumą ir kūrybiškumą, naudojami tokie aktyvaus mokymosi metodai, kaip projektinė veikla (projektų rengimas ir vizualizavimas), dizainu grindžiamas mąstymas, iššūkiais grįstas mokymas(-is), kūrybinės dirbtuvės, darbas grupėse, pažintinės išvykos, diskusijos, interviu, problemos sprendimo sesijos, veiklos refleksija, idėjų žemėlapiai ir kiti.

Pasiekimų vertinimui, be tradicinių vertinimo metodų, tokių kaip laboratorinio darbo gynimo vertinimas, uždavinio sprendimas, projekto ataskaitos vertinimas, naudojami ir kiti metodai: darbų ar kompetencijos aplanko (portfolio) vertinimas, žodinio iliustruoto pranešimo vertinimas, probleminių sprendimų užduočių vertinimas, inžinerinio projekto vertinimas, veiklos refleksija, savęs įsivertinimas ir pan. Studentų vertinimui naudojami iš anksto žinomi ir aiškiai apibrėžti vertinimo kriterijai. Tam tikslui dėstytojai naudoja įvairias vertinimo rubrikas, padedančias  atskleisti dėstytojo lūkesčius ir studentų darbo reikalavimus, apibrėžiančias, kas bus vertinama, taip pat apibūdinančias kriterijus, pagal kuriuos bus vertinama. Universitete taikomas kaupiamasis ir formuojamasis studijų rezultatų vertinimas.

Rubrika yra priemonė, padedanti įvertinti sudėtingus integruotus gebėjimus, raštingumą ir kompetencijas, t. y. taikant išsamias rubrikas, vertinama, ar tikrai ir kokiu lygiu pasiekiami net tokie ambicingi mokymosi tikslai kaip mokslinis ir technologinis raštingumas, vaizdo kūrimo ir informacinis raštingumas, komandų kūrimas, bendradarbiavimas bei tarpasmeniniai gebėjimai ir kt. Vertinimo rubriką sudaro vertinami komponentai, atlikimo lygiai, kriterijai, apibūdinantys skirtingo lygio reikalavimus (nuo žemiausio iki aukščiausio), kriterijaus svoriai. Dėstytojams, sudarantiems vertinimo rubrikas yra suteikiama metodinė pagalba. Akademinėje informacinėje sistemoje veikia „Pagalba dėstytojui“ mygtukas, kuriame pateikiama metodinė pagalba dėstytojams. Taip pat Studijų departamentas inicijuoja ir publikuoja metodines priemones dėstytojams. Pavyzdžiui: „Studentų pasiekimų vertinimo metodai ir grįžtamasis ryšys“ publikuota 2020 m.

Universitete taikomas kaupiamasis ir formuojamasis studijų rezultatų vertinimas.

Dėstytojai aptaria su studentais, kurios mokymosi veiklos padeda pasiekti gerų mokymosi rezultatų, skatina juos ieškoti alternatyvų ir bandyti savarankiškai priimti sprendimus. Į studentą orientuotų studijų metu egzaminų klausimai siejasi su realaus gyvenimo situacijomis, realių problemų sprendimu. Dėstytojai suteikia grįžtamąjį ryšį studentui apie jo pasiekimus, daromą pažangą ir įgytas kompetencijas, įtraukia jį į aktyvų mokymosi procesą, individualizuoja mokymąsi pagal asmeninius besimokančiojo poreikius.

Į studentus orientuotas mokymasis ir mokymas yra svarbus skatinant studentų motyvaciją, savirefleksiją ir įsitraukimą į studijų procesą. Tai reiškia, jog turi būti kruopščiai rengiamos bei įgyvendinamos studijų programos ir vertinami pasiekti studijų rezultatai.

Įkvepianti mokymosi aplinka

Kurdami mokymosi aplinką universitete, visada siekiame sukurti tokią aplinką, kuri įkvepia mūsų studentus mokytis. Šiuolaikinės edukacinės erdvės turi pasižymėti multifunkciškumu, lengvai transformuojamomis erdvėmis. Šiuolaikinės mokymosi aplinkos reikalavimas yra tai, kad ją būtų galima greitai ir lengvai modifikuoti. Mokymosi aplinka turėtų suteikti gerovę universiteto studentams ir dėstytojams. Naudodamiesi funkcionaliais baldais ir naujomis mokymosi erdvėmis, mes galime motyvuoti studentus išbandyti naujus dalykus ir įkvėpti jų mokymąsi.

Studijų programos pagrindas – kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal patirtį, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimąsi ir entuziazmą, kuriant veiksmingesnius dėstymo metodus, mokslinį lygį, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, profesinį įžvalgumą ir jų asmeninį domėjimąsi studentų mokslo ir savarankiškais darbais.

Universitetas nuolat stebi akademinių darbuotojų mokymosi poreikį ir sudaro galimybes dėstytojams sistemingai tobulėti: siekdamas padėti dėstytojams praplėsti savo žinias apie dėstymo ir studijų būdus bei metodus, patobulinti didaktinę kompetenciją. Universiteto akademinių darbuotojų didaktikos kompetencijų tobulinimu rūpinasi Edu_Lab – Mokymo, mokymosi ir dėstymo meno laboratorija (išvertus iš anglų kalbos – ugdymo laboratorija).

EDU_Lab dėstytojų kompetencijos tobulinimą įgyvendina remiantis Dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimo tvarka patvirtinta 2015 m. spalio 28 d., rektoriaus įsakymu Nr. A-439. Dėstytojų kompetencijų tobulinimas yra įtrauktas į Universiteto strateginius prioritetus. Kiekvienais metais yra sudaromas dėstytojų kompetencijų ugdymo planas.

Universitete veikia dėstytojų atestavimo tvarka, patvirtinta 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. V3-S-10. Dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimas yra vertinamas atestacijos metu. Dėstytojų atestavimo metu atsižvelgiama į dėstytojų dalykinę kompetenciją ir mokslinę veiklą; dalyvavimą studijų procese ir edukacinį tobulėjimą; studentų nuomonę apie dėstytoją. Dėstytojai yra prašomi pateikti dokumentus, įrodančius kompetencijų tobulinimą.

Daugiau apie Edu_Lab galite sužinoti čia.

Vienas iš Universiteto uždavinių yra studentų pažanga ir sėkmingas studijų baigimas, todėl Universitete yra siekiama užtikrinti sklandžias studento studijavimo veiklas. Studentų sėkmės Universitete sistemos tikslas – padėti sumažinti studentų iškritimą iš studijų Universiteto lygmeniu.

Pripažįstama, kad studentų sėkmė Universitete priklauso nuo šių svarbiausių elementų ir priemonių, taikomų studentų pažangos gerinimui ir nubyrėjimo mažinimui:

1. Pirmakursių studentų integracija:

• įvadinė savaitė (studijų ir paslaugų įvadai, paskaitos, kt.);
• įvado į specialybę modulis (supažindinimas su studijų programa ir reikalavimais, aukštojo mokslo filosofija, studijų krypties specifika, karjera, akademinis rašymas, mokėjimo mokytis kompetencijos);
• pradžios mentoriai (vyresnių kursų studentai supažindina su Universitetu).

2. Įtraukianti mokymo(si) aplinka, orientuota į besimokantįjį ir apimanti šiuolaikinius mokymo(si) metodus:

• studijų programos yra reguliariai analizuojamos ir atnaujinamos, tobulinant dėstomų dalykų turinį ir numatomus studijų rezultatus;
• naudojami aktyvaus mokymosi metodai, kaip iššūkiais grįstas mokymas(-is), problemomis grįstas mokymas (-is), dizainu grindžiamas mąstymas ir kiti;
• studentui teikiamas grįžtamasis ryšys apie jo pasiekimus, daromą pažangą ir įgytas kompetencijas, individualizuoja jo mokymąsi pagal asmeninius besimokančiojo poreikius.

3. Ankstyvojo įspėjimo sistema, kuri leidžia iš anksto identifikuoti „rizikingus“ studentus pagal jų studijų rezultatus ir dalyvavimo akademinėse veiklose rodiklius, ir suteikti jiems savalaikę pagalbą. Kiekviename fakultete veikia studentų nubyrėjimo koordinatoriai, kurie stebi studentų situaciją ir su jais dirba. Jei studentas patenka į Ankstyvojo įspėjimo sistemą, nubyrėjimo koordinatorius su studentu susisiekia, primena jam studijų tvarką, aiškinasi prastų rezultatų priežastis. Jei studento situacija nesikeičia, nubyrėjimo koordinatorius, bendradarbiaudamas su studijų prodekanu ir studijų programos vadovu, priskiria studentui akademinį patarėją (dėstytoją).

4. Studentų grįžtamojo ryšio rinkimas (modulio / dėstytojo kokybės apklausos, semestro vidurio apklausos, studentų balso apklausa, apskritųjų stalų diskusijos ir kt.).

5. Periodiška studentų pažangos stebėsena ir studentų pasiekimų analizė fakultetuose, kasmetinis aptarimas Universiteto rektorate.

6. Akademinė pagalba studijų metu:

• išlyginamieji studijų pagrindų dalykų (matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų, anglų kalbos) mokymai, kurie prieinami nuotoliniu būdu per Universiteto virtualaus mokymosi platformą Moodle ir kurie padeda pasiekti bazinio studijų dalyko universitetinį lygį;
• studijų grafiko ir mokymo formų lankstumas, taikant mišrų mokymą (kontaktinis ir nuotolinis darbas, individualios konsultacijos);
• tutorių konsultacijos, kai studentai gali dalyvauto papildomose sunkiausių studijų modulių konsultacijose, organizuojamose studentų arba dėstytojų;
• akademiniai mentoriai (padeda susidaryti studijų planą, įvertina dalykinės pagalbos poreikį, pasiūlo problemų sprendimo būdus);
• individualios dėstytojų konsultacijos;
• studijų procese taikomas kaupiamasis ir formuojamasis studijų rezultatų vertinimas;
• taikomas privalomas studentų dalyvavimas akademiniuose užsiėmimuose ir dėstytojai informuoja apie sistemingai juose nedalyvaujančius studentus;
• dėstytojų didaktinių kompetencijų ugdymas (EDU_Lab centras).

7. Socialinė – psichologinė pagalba:

• paslaugų studentams programa – ED (guided, gifted, wanted, united, inspired, activated, discovered), https://studentams.ktu.edu/#paslaugos;
• karjeros planavimas (praktikų dienos, karjeros renginiai ir individualios konsultacijos, karjeros mentoriai – praktikai), https://studentams.ktu.edu/paslaugos/wanted/;
• karjeros planavimo konsultacijos ir viešosios paskaitos;
• psichologinis konsultavimas ir viešosios paskaitos.

Universitete pagrindines vidinės studijų kokybės vertinimo ir stebėsenos funkcijas atlieka Universitetinis studijų kokybės komitetas, Studijų departamentas, krypčių studijų programų komitetai, kurie periodiškai analizuoja ir vertina patvirtintas ir Universitete įgyvendinamas studijų programas. Studijų programų stebėsenos procesas suteikia galimybę atnaujinti studijų programas, atsižvelgiant į tarptautines mokslo ir studijų raidos, rinkos kaitos tendencijas, dėstytojų, studentų bei darbdavių pasiūlymus.

Studijų kokybės stebėsena užtikrinama pasitelkiant šias priemones:

• po kiekvieno semestro ar semestro eigoje organizuojamos grįžtamojo ryšio studentų apklausos;
• kiekvieno semestro studentų apklausų rezultatai nagrinėjami rektorato, dekanato, katedrų ir krypčių studijų programų komitetų posėdžiuose, numatomos priemonės kokybei gerinti;
• organizuojami dekano, prodekanų, studijų programos vadovų apskritieji stalai su studentais, kurių metu aptariami studijų proceso, atskirų dėstytojų darbo kokybės klausimai. Esant poreikiui, organizuojami vizitai į atskirų dėstytojų paskaitas, praktinius užsiėmimus;
• organizuojami fakulteto vadovybės, katedrų vedėjų, krypčių studijų programų vadovų susitikimai su absolventais, įmonių ir organizacijų vadovais, nagrinėjami konkrečių studijų programas baigusių studentų kompetencijos klausimai;
• rengiamos dėstytojų atestacijos, kurių metu įvertinama dėstytojų darbo kokybė, jų kompetencija, mokslinė ir pedagoginė veikla, kvalifikacijos kėlimas, visuomeninė veikla;
• EDU_Lab ekspertai lankosi dėstytojų paskaitose ir teikia konstruktyvų grįžtamąjį ryšį studijų proceso kokybei gerinti. Kilus įvairiems klausimams, susijusiems su studijų modulio turiniu ir įgyvendinimu, taikomais studijų ar vertinimo metodais, dėstytojai gali konsultuotis su EDU_Lab ekspertais. Įgyvendinama „Follow up“ programa;
• atliekama kasmetinė studijų programų stebėsena pasitelkiant studijų programų stebėsenos kriterijus ir rodiklius;
• studijų kokybės ir studijų proceso tobulinimo klausimai įtraukiami į kasmetinius krypčių studijų programų komitetų tobulinimo planus, reguliariai nagrinėjami fakultetų tarybos, dekanato ir katedrų, rektorato ir senato posėdžiuose.

Universitete renkami įvairūs kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, leidžiantys vertinti studijų procesą bei studijų kokybę – studentų, dėstytojų ir absolventų apklausos, statistinė studijų informacija, vykdomos diskusijos pasirinktais studijų kokybės klausimais.  Universiteto suinteresuotųjų šalių grįžtamasis ryšys apima studentų, dėstytojų ir tyrėjų, administracijos darbuotojų, alumnų, darbdavių ir socialinių partnerių atsiliepimus ir vertinimus. Studijų kokybės vertinimo rezultatai yra pristatomi ne tik Universiteto valdymo organams, galintiems priimti sprendimus kokybei gerinti, bet ir Universiteto akademinei bendruomenei: Universiteto naujienlaiškyje, Dokumentų valdymo sistemoje bei internetiniame puslapyje yra pateikiami kokybės vertinimai ir veiksmai, kurių imamasi reaguojant į šiuos vertinimus. Viešas informacijos pateikimas skatina akademinės bendruomenės domėjimąsi kokybe, atsakingesnį požiūrį, plėtoja kokybės kultūrą.

Grįžtamojo ryšio organizavimo Universitete tvarką reglamentuoja „Kauno technologijos universiteto Apklausų organizavimo tvarkos aprašas” ir jo priedas. Kasmet yra rengiamas ir tvirtinamas Universiteto apklausų planas. Universitete už grįžtamąjį ryšį atsako Studijų kokybės ir vystymo skyrius bei Strategijos stebėsenos ir procesų skyrius.

Universitete organizuojamos šios studijų apklausos:

Studijų apklausų organizavimo, vykdymo ir rezultatų analizės metodika

Apklausų rezultatai:

Modulių ir dėstymo kokybės apklausų rezultatai

2016–2017 m. m. rudens semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2016–2017 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2017–2018 m. m. rudens semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2017–2018 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2018–2019 m. m. rudens semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2018–2019 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2019–2020 m. m. rudens semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2019–2020 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2020–2021 m. m. rudens semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2020–2021 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2021 – 2022 m. m. rudens semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

2021 – 2022 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstymo kokybės rezultatų vertinimo ataskaita

Dėstytojų apklausos apie studijas rezultatai

2021-2022 m. m. dėstytojų apklausos apie studijas rezultatų vertinimo ataskaita

Privalomosios praktikos ir baigiamųjų projektų rengimo ir gynimo apklausos rezultatai

2021-2022 m. m. privalomosios praktikos ir baigiamųjų projektų rengimo ir gynimo rezultatų vertinimo ataskaita

MA+ kompetencijos kokybės vertinimo apklausos rezultatai

2021 – 2022 m. m.  MA+ kompetencijos rezultatų vertinimo ataskaita

Darbdavių apklausos rezultatai

2021 – 2022 m. m. Darbdavių apklausos rezultatų vertinimo ataskaita

Absolventų apklausos rezultatai

2021 – 2022 m. m. Absolventų apklausos rezultatų vertinimo ataskaita

“Studentų balso” apklausos rezultatai

Aktyvus socialinių dalininkų dalyvavimas studijų procesuose skatina nuolatinio tobulėjimo ir dialogo kultūrą, kurie padeda užtikrinti studijų kokybę.

Pagrindinės Universiteto veiklos socialiniai dalininkai – tai asmenys, asmenų grupės ar organizacijos, suinteresuoti Universiteto veiklos rezultatais ir galintys daryti įtaką Universiteto studijų kokybei bei prisiimantys už tai socialinę atsakomybę (institucijos administracinis ir akademinis personalas, studentai, jų tėvai, absolventai, darbdaviai, profesinių asociacijų atstovai, valstybinės institucijos, profesinių sąjungų atstovai ir pan.).

Universitete nuolat vykdoma socialinių dalininkų poreikių bei pasitenkinimo stebėsena, siekiant užtikrinti, kad Universiteto veikla ir studijų programų charakteristikos atitiktų socialinių dalininkų poreikius ir lūkesčius. Universitetas reaguoja į socialinių dalininkų pateiktus siūlymus dėl Universiteto veiklos tobulinimo, atitinkamai koreguodamas nusistatytus tobulumo kriterijus ar jų lygį. Aukšta kokybė šiuo požiūriu stebima tuomet, kai socialiniai dalininkai yra patenkinti Universiteto veikla, studijų programomis ir mokslo ir meno veikla.

Studijų kokybės kultūra Universitete – tai dialogo ir bendradarbiavimo kultūra, kuri suprantama, kaip nuolatinio tobulėjimo ir suinteresuotųjų šalių įtraukimo kultūra ir yra puoselėjama remiantis Universiteto vertybėmis, Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir socialinės atsakomybės principais. Visi vidiniai socialiniai dalininkai prisiima atsakomybę už studijų kokybę ir dalyvauja studijų kokybės užtikrinimo procese studijų modulio, studijų programos, studijų krypties, pirmojo lygio akademinio padalinio ir Universiteto lygmenimis.

Universiteto bendruomenė, plėtodama kokybės kultūrą ir įgyvendindama Universiteto veiklas, vadovaujasi šiomis Universiteto vertybėmis: atskaitingumas visuomenei, bendradarbiavimas, nuolatinis tobulėjimas.

Universitete puoselėjama kokybės ir bendradarbiavimo kultūra apima:

• atvirumą ir įsipareigojimą siekti studijų kokybės visuose lygmenyse;
• norą įsivertinti;
• tvirtą studijų reglamentavimą;
• procedūrų aiškumą ir nuoseklumą;
• aiškias kiekvieno atsakomybes už studijų kokybės užtikrinimą;
• grįžtamąjį ryšį iš įvairių suinteresuotųjų šalių;
• paramos sistemą ir pasidalijimą gerąją patirtimi (kaip kokybės dienos, dėstytojų kavinės, Follow up programa ir pan.);
• apgalvotus ir užtikrintus veiksmus identifikuotoms problemoms spręsti, kurie yra pagrindžiami argumentuota informacija.

Universitete organizuojamos Kokybės dienos, skirtos studijų ir mokslo kokybės tematikai. Šių renginių metu Universiteto bendruomenė dalijasi gerąja patirtimi apie sėkmingai įgyvendintas kokybės gerinimo iniciatyvas studijose, moksle bei kitose srityse:

• nuolat vyksta diskusijos kokybiniais studijų klausimais tarp centrinės administracijos padalinių ir fakultetuose esančios akademinės bendruomenės;
• organizuojami neformalūs susitikimai (Edu_Lab kavinės), kurių metu analizuojami aktualiausi kasdien kylantys su studijų kokybe susiję klausimai;
• fakultetuose komitetai nuolatos diskutuoja su socialiniais partneriais ir studentais studijų kokybės klausimais;
• siekiant motyvuoti dėstytojus kuriamos įvairios skatinimo sistemos, pasižymėję dėstytojai apdovanojami:

– kiekvienais metais KTU organizuoja studijų inovacijas taikančių dėstytojų konkursą,

– kiekvienais metais kartu su Europos inovatyvių universitetų konsorciumu KTU organizuoja ECIU Team Award konkursą, kuriame apdovanojamos dėstytojų komandos (prieiga per internetą).

Aukštą kokybės kultūrą nusako vertybinės pozicijos į:

• Universiteto bendruomenės susitapatinimo su Universitetu svarbą (versus individualistines nuostatas karjeros požiūriu);
• studentų įsitraukimo į Universiteto bendruomenę ir įvairius Universiteto procesus svarbą (versus akademinio ir administracinio personalo kaip atskiros nuo studentų bendruomenės suvokimą);
• kokybės kultūros vystymą per horizontalios komunikacijos, diskusijų, įgalinimo mechanizmus (versus kokybės kultūros vystymą vien tik per vadybines aukščiausios vadovybės inicijuojamas praktikas); susitarimą dėl bendro požiūrio į kokybės užtikrinimo procesus ir Universiteto siekiamą kokybės lygį (versus vadovybės primetamas vadybines kokybės užtikrinimo praktikas ir iš viršaus nuleidžiamus pasiekimų lygius);
• susitarimą dėl sistemingai renkamų ir analizuojamų Universiteto istorinių, palyginamųjų ir kitų duomenų bei sprendimų grindimą šiais duomenimis (versus nesistemingą duomenų rinkimą ir sprendimų priėmimą remiantis asmenine nuomone);
• suinteresuotųjų šalių įtraukimą į Universiteto veiklą (versus vien tik vidinių išteklių ir profesinių žinių akcentavimą);
• savianalizę, kaip į darbo grupėje ir bendradarbiavimo praktiką, siekiant nustatyti tobulinimo galimybes (versus savianalizę, kaip atitikties išorės ir vidinių suinteresuotų šalių reikalavimams įvykdymą);
• vidinės analizės (veiklos pasiekimų, studijų programų; mokslo rezultatų; studentų grįžtamojo ryšio ir t.t.) duomenų panaudojimą konkretiems tobulinimo veiksmams (versus analizių vykdymą vien tik siekiant įvykdyti vidinius ir išorinius reikalavimus) (pagal EUA, 2005).

KTU kokybės vadybos sistema, kuri yra suderinta su Universiteto strategija bei pagrindinių reglamentuojančių teisinių dokumentų nuostatomis, aprašyta KTU Kokybės vadove.

Pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius vidinės studijų kokybės užtikrinimą galite rasti čia.

Įsigaliojus Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) sprendimui dėl krypties studijų akreditavimo pradedama vykdyti paskesnė veikla. Už paskesnę veiklą įvertinus krypties ir pakopos studijas atsako aukštoji mokykla, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

Paskesnės veiklos etapai:

1. studijų krypties tobulinimo priemonių numatymas;
2. numatytų tobulinimo priemonių įgyvendinimas;
3. priemonių įgyvendinimo rezultatų stebėsena (atlieka Centras).

Įgyvendindama numatytas priemones krypties ir pakopos studijoms tobulinti, aukštoji mokykla parengia išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir viešina ją aukštosios mokyklos tinklapyje bei pateikia Centrui Studijų krypčių išorinio vertinimo metodikoje (toliau – Metodika) nustatytais terminais. Pažangos ataskaitos pavyzdys pateiktas Metodikos 2 priede. Pažangos ataskaitos rengiamos ir teikiamos Centrui, atsižvelgiant į krypties ir pakopos studijų akreditavimo laikotarpį:

• ne vėliau kaip po 2,5 metų nuo krypties studijų akreditavimo, jei krypties ir pakopos studijos akredituotos 7 metų laikotarpiui;
• ne vėliau kaip po 1 metų nuo krypties studijų akreditavimo, jei krypties ir pakopos studijos akredituotos 3 metų laikotarpiui;
• ne vėliau kaip po 1,5 metų nuo ketinamos vykdyti studijų programos įregistravimo (arba studijų krypties akreditavimo, jeigu aukštoji mokykla nevykdo akredituotų tos krypties studijų).

Centras, gavęs Pažangos ataskaitą, ją išanalizuoja ir teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai, viešai skelbia pažangos ataskaitą savo tinklapyje kartu su vertinimo išvadomis.

Taip pat Centras atlieka Aprašo 4 priede nustatytų ir 5 priede aprašytų krypties studijų rodiklių kasmetinę stebėseną. Kasmetinė stebėsena atliekama pagal studijų metus, kiekvienų metų pirmajame ketvirtyje. Išnagrinėjus duomenis ir nustačius žymų bent trijų studijų krypties stebėsenos rodiklių aukštojoje mokykloje pokytį (30 proc. ar didesnį) per paskutinius 3 metus, Centras, išnagrinėjęs aukštosios mokyklos paaiškinimą dėl rodiklių pokyčių, gali teikti siūlymą Ministerijai dėl tos aukštosios mokyklos neeilinio išorinio ekspertinio studijų krypties vertinimo inicijavimo. Sprendimą dėl neeilinio vertinimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Studijų krypčių išorinis vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas

Studijų krypčių išorinio vertinimo metodika 

Gairės studijų krypties savianalizės suvestinės rengėjams 

Studijų krypčių ar krypčių grupių aprašai: 

• Apskaitos studijų krypties aprašas
• Burnos priežiūros studijų krypties aprašas
• Chemijos studijų krypties aprašas
• Dailės studijų krypties aprašas
• Dizaino studijų krypties aprašas
• Ekologijos studijų krypties aprašas
• Ekonomikos studijų krypties aprašas
• Etnologijos ir folkloristikos studijų krypties aprašas
• Farmacijos studijų krypties aprašas
• Filosofijos studijų krypties aprašas
• Finansų studijų krypties aprašas
• Fizikos studijų krypties aprašas
• Gamtinės ir Visuomeninės geografijos studijų krypčių aprašas
• Geologijos studijų krypties aprašas
• Informatikos mokslų studijų krypčių grupės aprašas
• Inžinerijos studijų krypčių grupės aprašas
• Istorijos studijų krypties aprašas
• Kultūros studijų krypties aprašas
• Matematikos mokslų studijų krypčių grupės aprašas
• Medicinos studijų krypties aprašas
• Menotyros studijų krypties aprašas
• Mitybos studijų krypties aprašas
• Muzikos studijų krypties aprašas
• Odontologijos studijų krypties aprašas
• Paveldo studijų krypties aprašas
• Politikos mokslų studijų krypties aprašas
• Psichologijos studijų krypties aprašas
• Reabilitacijos studijų krypties aprašas
• Regiono kultūros studijų krypties aprašas
• Religijos studijų krypties aprašas
• Slaugos studijų krypties aprašas
• Socialinio darbo studijų krypties aprašas
• Sociologijos studijų krypties aprašas
• Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašas
• Technologijų studijų krypčių grupės aprašas
• Teisės studijų krypties aprašas
• Teologijos studijų krypties aprašas
• Veterinarijos studijų krypties aprašas
• Viešojo administravimo studijų krypties aprašas
• Visuomenės saugumo studijų krypties aprašas
• Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašas