Studijų kokybė ir vystymas

 

 

 

Vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema

Vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema

Universitetas sukūrė ir įgyvendina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, kurios tikslas – įvardyti vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos procesus, procedūras, priemones ir veiklas, kurie taikomi Kauno technologijos universitete, įtraukiant į kokybės užtikrinimą visą Kauno technologijos universiteto bendruomenę ir puoselėjant kokybės kultūrą.

Universiteto vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema pagrįsta Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis (ESG), pagrindiniais Europos Sąjungos aukštojo mokslo politikos dokumentais, Europos kvalifikacijų sandaros aprašu, Europos standartais ir gairėmis bei pagrindiniais Lietuvos Respublikos aukštąjį mokslą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais.

Universiteto studijų procesas ir vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema grindžiami į besimokantįjį orientuotu požiūriu, kai mokymasis yra visos sistemos ašis. Universiteto veiklos, procesai, aplinka bei rezultatai veikia ir skatina nuolatinį mokymąsi.

Universiteto vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema pagrįsta 6 esminiais elementais: studijų valdymas, į studentą orientuotos studijos, dėstytojai, studentų sėkmės užtikrinimas, studijų kokybės stebėsena, viešinimas ir poveikis visuomenei.

Pagrindiniai Universiteto vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos elementai

Pagrindiniai Universiteto vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos elementai

Užtikrinant studijų kokybę, daug dėmesio skiriama atsakingam valdymui, į studentą orientuotų studijų užtikrinimui, dėstytojų kompetencijų tobulinimui, pažangiems mokymo(si) metodams, įkvepiančiai mokymo(si) aplinkai, moderniems mokymo(si) ištekliams ir studijų organizavimo procesams, stebėsenai, studentų sėkmės Universitete užtikrinimui, viešinimui ir poveikiui visuomenei. Studijų lankstumas ir besimokančiųjų įtrauktis užtikrina, kad studijuoti ir mokytis visą gyvenimą galėtų visi norintieji.

Universiteto studijų kokybės užtikrinimas apima visas studijų veiklas, siekiant nuolatinio veiklų gerinimo. Vykdant nuolatinę studijų procesų peržiūrą, taikomas PĮVT (angl. PDCA) modelis: planuoti, įgyvendinti, vertinti, tobulinti.

PĮVT modelis, taikomas visuose studijų kokybės užtikrinimo lygmenyse

PĮVT modelis, taikomas visuose studijų kokybės užtikrinimo lygmenyse

Pagrindiniai Universiteto kokybės užtikrinimo principai atsispindi Kauno technologijos universiteto kokybės užtikrinimo gairėse. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas yra integrali Universiteto kokybės užtikrinimo sistemos dalis.

 Studijų kokybės politika

Universitetas, įgyvendindamas studijų kokybės politiką, siekia; tapti traukos centru studentui, dėstytojui ir administracijai, o Universiteto studijų programų portfeli kurti taip, kad jis būtų konkurencingas tarptautinėje erdvėje ir atitiktų rinkos lūkesčius, valstybės prioritetus ir tendencijas.

Universiteto studijų kokybės politika įgyvendinama per Universiteto studijų kokybės kultūros formavimą, atsakingą valdymą ir studijų kokybės užtikrinimą. Studijų kokybės politika dera su Universiteto vizija, misija ir strateginiais tikslais bei prisideda prie jų įgyvendinimo.

Kokybės kultūra

Studijų kokybės kultūra Universitete – tai dialogo ir bendradarbiavimo kultūra, kuri suprantama kaip nuolatinio tobulėjimo ir suinteresuotų šalių įtraukimo kultūra ir yra puoselėjama remiantis Universiteto vertybėmis, Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis (ESG) bei socialinės atsakomybės principais.

Universiteto vertybinės pozicijos, apibrėžiančios studijų kokybės kultūrą Universitete:

Į studentą orientuotas požiūris: į studentą orientuotų studijų vykdymas, kuriant motyvuojančią studijų aplinką ir šiuolaikines mokymosi erdves; diegiant inovacijas ir inovatyvų studijų turinį pasitelkiant pažangius studijų metodus, edukacines technologijas ir šiuolaikinius mokymosi išteklius, dalinantis naujausiomis žiniomis, moksliniais pasiekimais ir perduodant sukauptą praktinę patirtį.

Bendravimas ir bendradarbiavimas, sutelkiant Universiteto bendruomenę ir socialinių partnerių tinklą: bendradarbiavimas tarp studijų, mokslo ir pramonės, pagrįstas teorijos ir praktikos integracija, užsienio ir Lietuvos patirčių sinergija ir tarpusavio dialogu.

Pagalba dėstytojui: dėmesys Universiteto dėstytojams, suteikiant tinkamas darbo sąlygas ir užtikrinant gerovę (psichologinę atmosferą, motyvaciją ir pan.) organizacijos viduje, suteikiant reikalingą paramą per pagalbos įrankius ir konsultacijas studijų procese, atliekant kompetencijų poreikio nustatymą ir Universiteto bendruomenės narių mokymą bei kvalifikacijos kėlimą Universiteto išsikeltiems tikslams įgyvendinti.

Nuolatinis tobulėjimas: nuolatinis vidinis studijų kokybės įsivertinimas ir analizavimas (veiklos pasiekimų, studijų programų ir krypčių, mokslo (meno) krypčių, mokslo rezultatų, dėstytojų kompetencijų, grįžtamojo ryšio, išteklių peržiūra ir atnaujinimas ir t. t.), kaip tobulėjimo ir vystymo pagrindas, siekiant reikšmingų ir pamatuojamų rezultatų.

Atsakomybė visuomenei: atsakomybė ir atskaitomybė studentams, darbuotojams ir socialiniams dalininkams dėl Universiteto veiklos rezultatų ir jų skaidrumo, akademinio sąžiningumo bei socialinės atsakomybės žmogui ir gamtai.

Gerųjų pavyzdžių perėmimas: patirties dalijimasis ir gerųjų praktikų perėmimas bendradarbiaujant su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslo ir viešojo sektoriaus organizacijomis.

Atsakingas valdymas

Atsakingas valdymas Universitete – tai valdymas prisiimant atsakomybę už inicijuojamus veiksmus ir jų įgyvendinimą. Universitetas plėtoja Universiteto viziją, misiją, strateginius tikslus, politiką bei užtikrina jų įgyvendinimą. Nuolatinė stebėsena ir atsakomybės prisiėmimas padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus ir suteikia Universiteto bendruomenei pasitikėjimo Universiteto veikla.

Atsakingas valdymas Universitete atliepia šiuos veiklos principus:

Darni raida: Universitetas yra socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su socialiniais dalininkais diegiant technologines ir socialines inovacijas. Bendruomenė yra skatinama dalintis savo žiniomis ir patirtimi bei perduoti jas jaunesnei kartai. Universitetas dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo projektuose vykdydamas tyrimus darnaus vystymosi srityje, taip pat kuria naujas technologijas, padedančias spręsti regionines ir globalines aplinkosaugos problemas, darnaus vystymosi temos yra įtraukiamos į studijų programas ar atskirus studijų modulius, studijų metu sprendžiami visuomenės iššūkiai. Universitetas savo veiklą vykdo laikydamasis požiūrio, kad naujos žinios ir technologijos turi puoselėti ir kurti žmonių gerovę bei būti draugiškos gamtai.

Įtraukusis švietimas: Universitetas vykdo studijas vadovaudamasis įtraukiojo švietimo principais, kur svarbu pagarba studentų įvairovei, skirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno studento ugdymasis, pagalba ir lygios galimybės kiekvienam studentui, puoselėjant aukštus studentų pasiekimus ir žinių lygį. Siekdamas atliepti įtraukiojo švietimo principus, Universitetas vykdo studijas vadovaudamasis universalaus dizaino strategija, kuri apima mokymo(si) turinį, studijų metodus, studentų pasiekimų vertinimo strategijas, informacijos ir infrastruktūros prieinamumą.

Skaidrumas: Universitetas užtikrina visų valdymo procesų ir sprendimo priėmimų skaidrumą, užtikrindamas visų valdymo procesų dalyvių informavimą ir galimybę išreikšti savo poziciją iki galutinio sprendimo priėmimo.

Lygių galimybių ir įvairovės politikos užtikrinimas: Universitetas, organizuodamas savo veiklą, įgyvendina lygių galimybių ir įvairovės politiką bei užtikrina jos taikymą, kurdamas atvirą aplinką, kurioje pripažįstami ir vertinami visų jos darbuotojų ir studentų individualūs skirtumai, potencialas ir jų indėlis. Kiekvienas darbuotojas ir studentas turi teisę dirbti bei studijuoti tokioje aplinkoje, kurioje užtikrinama pagarba kiekvieno asmens orumui. Universitete netoleruojamos tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos formos.

Kolegialus valdymas: valdymas Universitete vyksta bendradarbiavimo pagrindu, dalinantis atsakomybe ir bendradarbiaujant įvairiose veiklose.

Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas ir pasiekimais grįstas vertinimas: Universitete sprendimai priimami remiantis ekspertine patirtimi ir duomenų analitikos rezultatais. Veiklos pasiekimai vertinami pagal Universitete susitartus kriterijus.

Studijų kokybės užtikrinimas

Universitete studijų kokybės užtikrinimo sistema grindžiama šiais principais:

  • vadovaujamasi Universiteto vizija, misija, vertybėmis, strateginiais siekiais
  • grindžiama Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis (ESG)
  • derinami skirtingi požiūriai į studijų kokybę kaip į tobulumo siekį, atitiktį reikalavimams bei suinteresuotų šalių lūkesčių patenkinimą
  • visų suinteresuotų šalių sąmoninga atsakomybė už studijų kokybės užtikrinimą
  • įtraukiami visi Universiteto bendruomenės nariai
  • užtikrinamas atvirumas, tolerancija ir parama naujiems veikimo būdams ir jų įvairovei
  • studijų procesas grindžiamas į studentą orientuotu požiūriu, inovatyvumu ir bendradarbiavimu
  • laikomasi sisteminio požiūrio į studijų kokybę, siekiant užtikrinti ryšį tarp mokslo ir studijų
  • siekiama aktyvaus studentų savivaldos institucijų įsitraukimo į studijų kokybės užtikrinimą
  • užtikrinamos lygios galimybės ir sąlygos baigti studijas visiems besimokantiesiems
  • vidinės studijų kokybės užtikrinimas yra nuolatinis procesas

Studijų valdymo modulis

Universitete yra įdiegtas studijų valdymo modelis, leidžiantis efektyviai valdyti vykdomų studijų programų portfelį, užtikrinti studijų kokybę ir įveiklinti Universitetinį studijų kokybės, Fakulteto studijų bei Krypčių studijų programų komitetus.

KTU studijų valdymo modelis

Universiteto studijų valdymas skirtingais lygmenimis

Veiklos, orientuotos į studijų kokybės užtikrinimą, atliekamos visais Universiteto lygmenimis:

Veiklos, orentuotos į studijų kokybės užtikrinimą atliekamos visuose lygmenyse

Universiteto lygmuo: Taryba, Senatas, studijų prorektorius, Universitetinio studijų kokybės komitetas, Studijų departamentas.

Pirmojo lygmens akademinio padalinio lygmuo: Fakulteto Taryba, dekanas, Fakulteto studijų komitetas.

Studijų krypties ir programos lygmuo: Krypčių studijų programų komitetas, antrojo lygmens akademiniai padaliniai.

Studijų modulio lygmuo: koordinuojantis dėstytojas, dėstytojų komanda, studentai.

Studijų programų portfelio valdymas apima šiuos procesus:

  • ketinamų vykdyti studijų programų rengimas ir tvirtinimas (naujos studijų programos rengiamos vadovaujantis Kauno technologijos universiteto studijų programų valdymo tvarkos aprašu);
  • studijų programų tobulinimas (Fakultetų studijų ir Krypčių studijų programų komitetai rengia metinius veiklos ir studijų kokybės tobulinimo planus, kuriuose numatomi studijų krypčių ir programų vystymo tikslai bei veiklos);
  • studijų modulių atnaujinimas ir atestavimas (vyksta vadovaujantis Kauno technologijos universiteto pirmosios ir antrosios pakopos studijų modulių atestavimo nuostatais* ir Kauno technologijos universiteto elektroninių studijų modulių atestavimų nuostatais*, ne rečiau; kaip kas 3 metus vertinama studijų modulių atitiktis numatytiems vertinimo kriterijams);
  • investicijos į studijų programų tobulinimą (skiriamas papildomas finansavimas, siekiant stiprinti studijų programų kokybę, sudarant galimybes studentams įgyti karjerai svarbias kompetencijas, diegiant šiuolaikinius didaktikos metodus, užtikrinant studijų tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą, kuriant įkvepiančią mokymosi aplinką). 2019*, 2020*, 2021*, 2022* metų investicijų į studijų programų tobulinimą laimėtojai;
  • Priėmimo į studijų programaso stabdymas ir išregistravimas (vyksta vadovaujantis Kauno technologijos universiteto studijų programų valdymo tvarkos aprašu).

Socialinių dalininkų dalyvavimas kokybės užtikrinime

Socialiniai dalininkai – asmenys, asmenų grupės ar organizacijos, suinteresuoti ir sąmoningai prisiimantys dalį atsakomybės už institucijos veiklos kokybę pagal jų atstovaujamas sritis ar suteiktus įgaliojimus (institucijos administracinis ir akademinis personalas, studentai, absolventai, darbdaviai, profesinių asociacijų atstovai, valstybinės institucijos, profesinių sąjungų atstovai ir pan.).

Aktyvus socialinių dalininkų dalyvavimas studijų procesuose, bendradarbiaujant dėstytojams, mokslininkams, studentams, absolventams ir darbdavių atstovams, skatina nuolatinio tobulėjimo ir dialogo kultūrą, padedančią užtikrinti studijų kokybę:

  • Studentai įtraukiami į visų lygių Universiteto valdymo organus, veikiančias komisijas ir komitetus
  • (Tarybą, Senatą, Universitetinį studijų kokybės komitetą, fakultetų tarybas, Krypčių studijų programų komitetus, įvairias komisijas). Studentų interesams taip pat atstovauja Universiteto Studentų atstovybė ir fakultetinės studentų atstovybės. Universiteto Studentų atstovybėje ir kiekvienoje fakultetinėje studentų atstovybėje yra paskirti studentai, atsakingi už akademinius procesus ir kokybės valdymą.
  • Socialiniai partneriai dalyvauja visuose studijų programos rengimo, kokybės vertinimo ir kokybės gerinimo procesuose pagal savo kompetencijos lygmenį. Studijų programos lygmeniu socialiniai partneriai dalyvauja visuose studijų programos rengimo, kokybės vertinimo ir kokybės gerinimo procesuose pagal savo kompetencijos lygmenį. Jie yra Krypčių studijų programų komitetų, kvalifikacijos komisijų, fakultetų tarybų nariai. Darbdaviai dalyvauja dėstant atskiras programos studijų modulių temas, gali teikti programos studentų semestro, produkto vystymo projekto (PVP), baigiamųjų projektų tematikas ir suteikti galimybę atlikti baigiamuosius ir tiriamuosius projektus.
  • Universitete veikia Alumnų centras, kuris vienija KTU absolventus. Jie yra akademinės bendruomenės dalis, kuri stengiasi įsitraukti į įvairias veiklas. Alumnai dalijasi žiniomis ir patirtimi su akademine bendruomene (karjeros mentorystė, paskaitų ir pranešimų skaitymas, parama jauniesiems talentams ir pan.), dalyvauja Universiteto renginiuose (atvirose paskaitose, konferencijose, susitikimuose), išsako savo poziciją aktualiais klausimais.

*Jungiantis prie vidinės Universiteto dokumentų valdymo sistemos naudojama sso ir per vpn.

vpn – prieiga galima tik užtikrinus saugų ryšį per virtualų privatų tinklą.
sso – jungiantis prie Universiteto IT paslaugų ar / ir sistemų naudojama bendroji vieninga autentifikacija.

Universiteto lygmuo

Universiteto lygmuo apima Tarybos, Senato, studijų prorektoriaus, Universitetinio studijų kokybės komiteto, Studijų departamento veiklas ir atsakomybes.

Taryba:

  • Įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama Universiteto misija ir vizija, numatomi turtiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai strateginiam planui įgyvendinti.

Senatas:

  • nusako studijų politiką Universitete
  • tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (kultūrinės, socialinės) plėtros, meno programas
  • vertina studijų, mokslo bei meno veiklos kokybę ir lygį
  • tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja jos įgyvendinimą
  • nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus

Studijų prorektorius:

  • įgyvendina Universiteto strateginius tikslus
  • formuoja studijų politiką
  • atsako už studijų vystymo strategiją ir vadovauja ją įgyvendinant
  • atsako už Universiteto studijų programų portfelį ir formuoja studijų tikslus dekanams

Universitetinis studijų kokybės komitetas:

  • teikia siūlymus ir rekomendacijas Universiteto studijų vystymo klausimais, tobulinant studijų programas ir užtikrinant jų kokybę
  • prižiūri Universiteto studijų kokybės atitiktį Europos, Lietuvos kokybės standartams ir teikia siūlymus galimiems veiksmams Universiteto lygiu
  • teikia rekomendacijas dėl studijų programų tikslų ir numatomų studijų rezultatų atitikties studentų ir darbo rinkos poreikiams bei Universiteto studijų politikai
  • dalyvauja formuojant investicinių studijų lėšų panaudojimo kriterijus ir sąlygas, vertina investicinių studijų lėšų panaudojimo rezultatus
  • teikia siūlymus dėl studijų programų sandaros ir ugdymo filosofijos
  • teikia nuomonę studijų prorektoriui ketinamų vykdyti studijų programų turinio, pavadinimo, trukmės keitimo, specializacijų, BA+, MA+ kompetencijų steigimo klausimais
  • teikia siūlymus dėl studentų akademinės patirties Universitete gerinimo
  • teikia siūlymus dėl dalijimosi gerąja praktika, inovacijų taikymo studijose ir kokybės kultūros formavimo Universitete

Universiteto lygmens patariamasis organas – Universitetinis studijų kokybės komitetas teikia siūlymus ir rekomendacijas Universiteto studijų vystymo klausimais, formuojant Universiteto studijų politiką, tobulinant studijų programas ir užtikrinant jų kokybę.

Komiteto pirmininkė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė, Studijų departamento direktorė

Komiteto nariai:

  • prof. dr. Virginija Daukantienė, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas
  • doc. dr. Jurga Duobienė, Ekonomikos ir verslo fakultetas
  • prof. dr. Giedrius Laukaitis, Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas
  • prof. dr. Saulė Petronienė, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas
  • prof. dr. Lina Šeduikytė, Statybos ir architektūros fakultetas
  • prof. dr. Aleksandras Targamadzė, Informatikos fakultetas
  • dr. Virginija Bortkevičienė, Studijų kokybės ir vystymo skyriaus vadovė
  • studentas Danas Černeckas, Elektros ir elektronikos fakultetas

Studijų departamentas:

  • atsako už studijų politikos įgyvendinimo priežiūrą, studijų kokybės stebėseną Universitete
  • teikia pasiūlymus formuojant studijų kokybės užtikrinimo politikos įgyvendinimo principus
  • teikia nuolatinę organizacinę ir metodinę pagalbą akademiniams ir neakademiniams darbuotojams
  • skatina ir palaiko nuolatinį dėstytojų kompetencijų tobulinimą, pažangių studijų metodų studijų programose diegimą
  • telkia dėstytojų bendruomenę, kuria ir nuolat atnaujina tvarkas, užtikrina jų įgyvendinimą

Pirmojo lygmens akademinio padalinio (fakulteto) lygmuo

Pirmojo lygmens akademinio padalinio lygmuo apima Fakulteto Tarybos, dekano, Fakulteto studijų komiteto veiklas ir atsakomybes.

Fakulteto taryba:

  • priima nutarimus svarbiausiais fakulteto studijų organizavimo, mokslo ir kitais klausimais
  • svarsto ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto studijų programas

Dekanas:

  • užtikrina Universiteto mokslo ir studijų politikos įgyvendinimą ir procesų efektyvumą fakultete
  • priima sprendimus dėl investicijų, suderinęs su fakulteto taryba
  • užtikrina mokslo ir studijų integraciją

Fakulteto studijų komitetas (9 komitetai):

  • teikia siūlymus ir rekomendacijas dekanui fakulteto studijų programų portfelio vystymo, studijų kokybės kultūros fakultete formavimo klausimais
  • atsako už studijų kokybės užtikrinimą fakultete
  • teikia pagalbą Krypčių studijų programų komitetams ir studijų programų vadovams organizuojant studijų programų įgyvendinimą

Studijų krypties ir programos lygmuo

Už studijų krypčių ir studijų programų kokybės užtikrinimą bei nuolatinį tobulinimą Universitete atsako Krypčių studijų programų komitetai. Komitetams vadovauja studijų programų vadovai. Universitete veikia 37 Krypčių studijų programų komitetai, kurių veikla reglamentuojama Krypčių studijų programų komitetų nuostatais*.

Pagrindinės Krypčių studijų programų komiteto funkcijos:

  • analizuoja studijų programų turinį, struktūrą, studijų modulių aprašus, studijų ir vertinimo metodų dermę, periodiškai peržiūri atsiskaitymų užduotis, studijų programos eigą, studentų pasiekimų vertinimo rezultatus ir teikia rekomendacijas antrojo lygmens padalinio vadovui ir (ar) dėstytojams
  • inicijuoja ir teikia Fakulteto studijų komitetui svarstyti esminius studijų programos sandaros pokyčius
  • užtikrina, kad studijų programose būtų taikomi įvairūs, inovatyvūs, į studentą orientuoti mokymo ir mokymosi metodai
  • užtikrina dėstymo ir studentų pasiekimų vertinimo metodų, leidžiančių pasiekti programos (-ų) tikslus ir numatomus rezultatus, vientisumą
  • analizuoja studentų pažangos rezultatus, ankstyvojo įspėjimo ir studentų nubyrėjimo prevencijos sistemos duomenis ir siūlo sprendimus, kaip gerinti studentų pasiekimus ir mažinti nubyrėjimą
  • vertina praktikos vietų ir baigiamųjų projektų tematikų tinkamumą
  • vykdo nuolatinę komunikaciją su studijų programos (-ų) studentais, dėstytojais, alumnais, socialiniais partneriais, bendradarbiauja su antrojo lygmens padalinių vadovais, kitais KSPK, įtraukia socialinius partnerius į studijų programos (-ų) įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo procesus
  • renka grįžtamąjį ryšį iš studentų, absolventų ir socialinių partnerių apie studijų programų kokybę, jį analizuoja ir imasi veiksmų, siekdamas sustiprinti studijų kokybę
  • organizuoja susitikimus su studijų programų modulių dėstytojais ir jų komandomis
  • vykdo kitas Universiteto teisės aktuose jiems priskirtas funkcijas

Antrojo lygmens akademiniai padaliniai atsako už studijų modulių kokybę, jų aprašus, mokymo priemonių rengimą, pažangių mokymo(si) metodų diegimą studijų procese, studijų programų aprūpinimą reikalingomis kompetencijomis, bendradarbiavimą su verslu ir viešuoju sektoriumi, talentų ugdymą, studijų modulius koordinuojančių dėstytojų skyrimą.

*Jungiantis prie vidinės Universiteto dokumentų valdymo sistemos naudojama sso ir per vpn.

vpn – prieiga galima tik užtikrinus saugų ryšį per virtualų privatų tinklą.
sso – jungiantis prie Universiteto IT paslaugų ar / ir sistemų naudojama bendroji vieninga autentifikacija.

Studijų modulio lygmuo

Studijų modulio lygmuo apima koordinuojančio dėstytojo, dėstytojų komandos, studento veiklas ir atsakomybes.

Koordinuojantis dėstytojas:

  • atsako už studijų modulio įgyvendinimą ir veiklos koordinavimą tarp skirtingų dėstytojų
  • skatina dėstytojų komandinį darbą, bendradarbiavimą, studijų modulio peržiūrą ir atnaujinimą

Dėstytojų komanda:

  • atsako už studijų kokybę studijų modulio lygmeniu: studijų modulių įgyvendinimą, studijų modulių tikslų ir rezultatų suformulavimą, tematikų, veiklų, užduočių, studijų ir vertinimo metodų parinkimą, priemonių parinkimą
  • užtikrina, kad būtų pasiekti studijų moduliui priskirti programos rezultatai

Studentai:

  • atsako už grįžtamojo ryšio apie studijuojamų modulių ir studijų programų įgyvendinimo kokybę teikimą
  • aktyviai dalyvauja visame studijų procese kaip besimokantysis formaliose ir neformaliose veiklose studijų, mokslo ir tarptautiškumo kontekste
  • studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais

Į studentą orentuotos studijos

Į studentą orientuotų studijų metu studentas yra mokymo(si) centre kaip savarankiškas, aktyvus, prisiimantis atsakomybę už savo sprendimus studijų sistemos dalyvis. Į studentą orientuotose studijose svarbiausias tampa studentų mokymasis, o ne mokymas (dėstymas).

Neatsiejamos į studentą orientuotų studijų dalys yra studijų lankstumas ir universalus dizainas, studijų metodai ir studentų pasiekimų vertinimas, studentų ir socialinių partnerių įtraukimas į studijų kokybės užtikrinimą, studijų ištekliai ir mokymosi aplinkų įvairovė, formaliuoju, neformaliuoju ir savaiminiu mokymosi būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, akademinis sąžiningumas ir jo užtikrinimas, studijų pažangos stebėsena.

Į studentą orientuotų studijų Universitete principai

Į studentą orientuotų studijų Universitete principai

Universitete į studentą orientuotų studijų procesas pagrįstas studentų ir dėstytojų bendravimu ir bendradarbiavimu. Dėstytojo ir studento bendravimas paremtas lygiaverte partneryste ir konstruktyvia tarpusavio sąveika. Dėstytojai studentui suteikia grįžtamąjį ryšį apie jo pasiekimus, daromą pažangą ir įgytas kompetencijas, įtraukia jį į aktyvų mokymosi procesą. Bendradarbiavimas vyksta kartu sprendžiant kylančias problemas, diskutuojant, analizuojant, vertinant, dalijantis patirtimi ir kt.

Universiteto mokymo(si) aplinkos organizuojamos taip, kad skatintų ne tik nuolatinį studentų formalųjį, bet ir neformalųjį bei savaiminį mokymąsi studijų aplinkoje. Universitetas skatina aktyvų studentų įsitraukimą į neformaliojo ugdymo programų veiklas, per kurias suteikiamos galimybės ugdyti papildomas kompetencijas, dalyvauti įvairiose Universiteto studentų organizacijose, kurios vienija Universiteto studentus.

Įkvepianti mokymosi aplinka

Mokymosi aplinka Universitete kuriama taip, kad įkvėptų studentus mokytis ir tobulėti, suteiktų jiems visas reikalingas priemones ir įrangą bei atitiktų studentų poreikius.

Šiuolaikinės edukacinės erdvės pasižymi multifunkciškumu: baldai lengvai transformuojami, erdvės bei įranga tinkami įvairiems mokymosi metodams tinkamomis erdvėmis bei įranga.

Siekiama, kad mokymosi aplinkos suteiktų gerovę Universiteto studentams ir dėstytojams, būtų universalios, motyvuotų studentus išbandyti naujus dalykus, įkvėptų jų mokymąsi.

KTU studijų infrastruktūra

KTU bibliotekos infrastruktūra

Dėstytojų kompetencijų tobulinimas

Studijų programų pagrindas – kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Universiteto dėstytojų veiklos kokybė užtikrinama per nuolatinį dėstytojų kvalifikacijos ir kompetencijos kėlimo procesą. Universitete vykdant dėstytojų kompetencijų tobulinimo procesą, vadovaujamasi Aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairėmis –  LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020-06-19 įsakymas NR. V-936.

Dėstytojų kompetencijų tobulinimo poreikis nustatomas:

  • Universiteto lygmeniu, atsižvelgiant į Universiteto strateginius tikslus ir prioritetus
  • krypties / studijų programos lygmeniu, įvertinus studijų krypties tendencijas ir tikslus (pagal kasmetinį kompetencijų poreikio planą*)
  • asmeniniu lygmeniu, įvertinant individualius dėstytojų metinius planus bei numatant reikalingų ir aktualių mokymų poreikį

Dėstytojų kompetencijų užtikrinimas apima šias kompetencijas:

  • didaktines ir susijusias su studijų kryptimi
  • informacines-komunikacines
  • skaitmeninio raštingumo ir technologines
  • užsienio kalbos.

Universitete veikia EDU_Lab Mokymo ir mokymosi kompetencijų centras, kuris kuria, užtikrina ir palaiko dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimo sistemą Universitete.

Kauno technologijos universiteto dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimo sistema

Kauno technologijos universiteto dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimo sistema

Dėstytojų mokymai planuojami kasmet, vadovaujantis Kauno technologijos universiteto dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimo tvarkos aprašu* ir Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašu. Fakultetai atlieka dėstytojų kompetencijų tobulinimo poreikio analizę, remdamiesi individualiu darbo apimčių paskirstymu tarp pedagoginės ir mokslinės veiklos, studentų grįžtamojo ryšio duomenimis, dėstytojų asmeniniais metiniais veiklos planais ir kita aktualia informacija.

Siekiant motyvuoti Universiteto dėstytojus, kuriančius inovacijas ir taikančius naujausias technologijas studijų procese bei taip prisidedančius prie studijų kokybės Universitete gerinimo, dėstytojai skatinami už inovacijas ir kokybę  studijose. Vieną kartą metuose Universiteto bendruomenė renka dėstytojus, kurie apdovanojami už inovacijų taikymą studijose (2020, 2021, 2022, 2023 metų nugalėtojai). Šio apdovanojimo tikslas – motyvuoti dėstytojus studijų procese taikyti pažangius, į studentą orientuotus studijų metodus bei kitas inovacijas ir juos už tai skatinti.

*Jungiantis prie vidinės Universiteto dokumentų valdymo sistemos naudojama sso ir per vpn.

vpn – prieiga galima tik užtikrinus saugų ryšį per virtualų privatų tinklą.
sso – jungiantis prie Universiteto IT paslaugų ar / ir sistemų naudojama bendroji vieninga autentifikacija.

Studentų sėkmės Universitete užtikrinimas

Vienas iš Universiteto uždavinių yra studentų pažanga ir sėkmingas studijų baigimas, todėl Universitete siekiama užtikrinti sklandžias ir sėkmingas studento studijavimo veiklas. Universiteto studentų sėkmės sistemos tikslas – Universiteto lygmeniu sumažinti nebaigusių studentų skaičių.

Studentų sėkmė Universitete priklauso nuo šių pagrindinių komponentų ir priemonių, taikomų studentų pažangai gerinti ir nebaigusių studentų skaičiui mažinti:
Pirmakursių integracija:

  • įvadinė savaitė (įžanga į studijas ir kitas paslaugas, paskaitos ir kt.)
  • modulis „Įvadas į specialybę“ (studijų programos ir reikalavimų pristatymas, aukštojo mokslo filosofija, studijų krypties specifika, karjera, akademinis rašymas, mokėjimo studijuoti kompetencijos)
  • mentoriai.

Į studentus orientuota įtraukioji mokymosi aplinka, apimanti šiuolaikinius mokymo(si) metodus:

  • studijų programos nuolat analizuojamos ir atnaujinamos, tobulinant studijų dalykų turinį ir studijų rezultatus
  • naudojami aktyvūs mokymosi metodai, tokie kaip iššūkiais grįstas mokymasis, probleminis mokymasis, dizaino mąstymas ir kt.
  • studentai supažindinami su savo pasiekimais, pažanga ir įgytomis kompetencijomis; jų studijos individualizuojamos pagal asmeninius studentų poreikius

Ankstyvojo įspėjimo sistema leidžia anksti atpažinti „rizikingus“ studentus pagal jų mokymosi rezultatus ir dalyvavimo akademinėje veikloje bei savalaikės pagalbos teikimo rodiklius. Kiekviename fakultete aktyviai dirba iškritusių studentų koordinatoriai; jie stebi mokinių situaciją ir dirba su jais. Jeigu studentas įtrauktas į Išankstinio įspėjimo sistemą, nubyrėjimo koordinatorius susisiekia su studentu, primena apie studijų tvarką, išsiaiškina prastų rezultatų priežastis. Jeigu studento situacija nesikeičia, nubyrėjimo koordinatorius, bendradarbiaudamas su studijų prodekanu ir studijų programų vadovu, paskiria studentui akademinį patarėją (dėstytoją).

Studentų atsiliepimų rinkimas (modulių kokybės apklausos, semestro vidurio apskritojo stalo diskusija ir kt.).

Periodinis studentų pažangos stebėjimas ir pasiekimų fakultetuose analizė, kasmetinė diskusija Universiteto rektorate.

Akademinė pagalba studijų metu:

  • išlyginamųjų pagrindų dalykų (anglų kalbos, matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų) mokymai, pasiekiami nuotoliniu būdu per Universiteto virtualią mokymosi platformą Moodle
  • akademinio grafiko ir studijų formų lankstumas (kontaktinis ir nuotolinis darbas, individualios konsultacijos)
  • dėstytojų konsultacijos, kai studentai gali dalyvauti studentų ar dėstytojų organizuojamose sudėtingiausių studijų modulių konsultacijose
  • akademiniai mentoriai (padeda parengti studijų planą, įvertinti dalyko pagalbos poreikį, pasiūlo problemų sprendimo būdus)
  • individualios dėstytojų konsultacijos
  • studijų procese taikomas kaupiamasis ir formuojamasis studijų rezultatų vertinimas
  • studentų dalyvavimas paskaitose yra privalomas ir dėstytojai informuoja apie sistemingai neatvykusius studentus
  • dėstytojų didaktinių kompetencijų ugdymas (EDU_Lab Centre)

Socialinė-psichologinė pagalba:

Studijų kokybės stebėsena

Studijų kokybės stebėsena Universitete yra neatsiejama vykdomo studijų proceso Universitete dalis ir apima visus vidinės studijų kokybės užtikrinimo elementus: studijų valdymo modelį, į studentą orientuotų studijų įgyvendinimą, dėstymo kokybę ir studentų sėkmės Universitete užtikrinimą, viešinimą ir poveikį visuomenei. Grįžtamasis ryšys renkamas 360 laipsnių principu.

Suinteresuotų šalių grįžtamojo ryšio procesas Universitete

Suinteresuotų šalių grįžtamojo ryšio procesas Universitete

Studijų valdymo efektyvumo stebėsena:

  • organizuojami Universitetinio studijų kokybės komiteto ir Krypčių studijų programų komitetų, Studijų departamento ir Fakultetų studijų komitetų, Studijų departamento ir Studentų atstovybės, Fakultetų studijų komitetų ir Krypčių studijų programų komitetų ir kt. susitikimai ir diskusijos
  • kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai
  • studijų kokybės bei metiniai veiklos gerinimo  planai ir ataskaitos
  • studijų krypčių / programų įsivertinimo klausimynas
  • studijų apklausų grįžtamojo ryšio rezultatai
  • studijų krypčių išorinio vertinimo rezultatai ir paskesnės veiklos ataskaitos

Dėstytojų kompetencijų stebėsena:

  • dėstytojų atestacijos procesas
  • dėstytojų apklausa apie studijas
  • EDU_Lab metinė ataskaita

Absolventų kompetencijų ir karjeros stebėsena:

  • alumnų ir darbdavių grįžtamasis ryšys
  • susitikimai su socialiniais partneriais ir alumnais
  • socialinių partnerių dalyvavimas studijų veiklose, teikiant siūlymus studijuojančiųjų kompetencijų ugdymui
  • kiekybinė ir kokybinė absolventų įsidarbinamumo stebėsena

Studijų eigos stebėsena:

  • apskritųjų stalų diskusijos
  • studijų modulių ir dėstymo kokybės vertinimas
  • semestro vidurio studijų modulių kokybės vertinimas
  • studijų programos kokybės vertinimas
  • privalomosios praktikos vertinimas
  • BA+ ir MA+ kompetencijos kokybės vertinimas
  • baigiamojo kvalifikacinio projekto rengimo ir gynimo vertinimas
  • studentų apklausa „Studentų balsas“
  • dėstytojų apklausa apie studijas
  • absolventų karjeros kelio apklausa
  • krypčių studijų programų komitetų studentų apklausa
  • darbuotojų pasitenkinimo tyrimas „Atvirai“ ir darbdavių apklausa
  • ankstyvojo įspėjimo sistema
  • studentų nubyrėjimo valdymo sistema
  • studentų pažangos ir rezultatų stebėsena
  • studijų programų rodiklių stebėsena

Universitete organizuojamos šios studijų apklausos:

Rudens semestre Pavasario semestre
Semestro vidurio apklausa
Studentų nuomonės tyrimas „Studento balsas“
Studijų modulio / dėstymo kokybės vertinimas
Dėstytojų apklausa apie studijas
MA+ kompetencijos kokybės vertinimas
Baigiamųjų projektų rengimo ir gynimo vertinimas
Studijų programos kokybės vertinimas
Absolventų karjeros kelio klausimynas
Pirmakursių tarptautinių studentų pasitenkinimo studijomis apklausa
Semestro vidurio apklausa
Privalomosios praktikos ir baigiamųjų projektų rengimo ir gynimo vertinimas
Studijų programos kokybės vertinimas
Studijų modulio / dėstymo kokybės vertinimas

Grįžtamojo ryšio apklausų rezultatai

Studijų apklausų organizavimo, vykdymo ir rezultatų analizės metodika

Studijų modulių ir dėstymo kokybės apklausų rezultatai

Dėstytojų apklausos apie studijas rezultatai

Darbdavių apklausos rezultatai

Absolventų apklausos rezultatai 

“Studento balso” apklausos rezultatai 

Baigiamųjų darbų aplausos rezultatai

MA+ kompetencijos kokybės vertinimo apklausos rezultatai

Viešinimas ir poveikis visuomenei

Universiteto strategija nukreipta į Universiteto atsakingumo visuomenei ir šaliai stiprinimą, konsoliduojant Universiteto vykdomas veiklas žmogaus gyvenimo kokybei gerinti ir valstybingumo raidai spartinti. Universiteto studijų veikla orientuota į vertės visuomenei kūrimą, indėlį į visuomenės tobulinimą ir vystymąsi. Atskaitomybė ir poveikio kūrimas visuomenei yra numatyti Kauno technologijos universiteto statute, Kauno technologijos universiteto akademiniame reguliamine ir Kauno technologijos universiteto strategijoje.

Atliepdamas esminius tikslus ir organizuodamas kasdienes veiklas, Universitetas siekia kurti naudą ir daryti teigiamą poveikį visuomenei:

  • Tikslingai nukreipta partnerystė su verslo, socialinėmis ir kitomis mokslo bei nevyriausybinėmis organizacijomis turi tiesioginę įtaką ir kuria vertę Kauno ir Lietuvos regionui, o tarptautinės partnerystės veda prie regioninių ar globalių iššūkių įgyvendinimo.
  • Įgyvendindamas žinių kūrimo ir perdavimo misiją, Universitetas siekia ugdyti studentų gebėjimus vertinti naujus mokslo ir technologijų laimėjimus, įžvelgti jų ilgalaikį poveikį aplinkai ir galimas rizikas.
  • Visų krypčių studijų programos orientuotos į dalykinių žinių, pažintinių, praktinių ir perkeliamųjų gebėjimų ugdymą, siekiant išugdyti studentų kompetencijas visapusiškai plėtoti ir panaudoti tvarias technologijas.
  • Į Universiteto vykdomas studijų programas siekiama įtraukti socialinės atsakomybės, aplinkos apsaugos, darnios raidos ir tvarumo klausimus.
  • Universitetas palaiko darnių ir išmanių miestų kūrimą. Drauge su viešuoju sektoriumi ir verslu prisideda plėtojant išmaniuosius miestus bei kuriant tvaresnę aplinką, kad mieste gyvenančių žmonių ir jame įsikūrusių įmonių kasdienybė būtų kuo patogesnė.

Studijų veiklos ir rezultatai viešinami nuolat organizuojamuose susitikimuose ir diskusijose su socialiniais partneriais, alumnais, verslo atstovais ir kitais suinteresuotais asmenimis, diskutuojant apie besikeičiančias tendencijas, naujausius atradimus ir darbo rinkai reikalingas absolventų kompetencijas.

Universitete nuolat vyksta diskusijos studijų kokybės ir studijų rezultatų klausimais tarp centrinės administracijos padalinių ir fakultetuose esančios akademinės bendruomenės. Universiteto lygmeniu visi su studijomis susiję klausimai ir gaunami rezultatai aptariami rektorate, fakultetų lygmeniu – fakultetų dekanatuose, Fakultetų studijų ir Krypčių studijų programų komitetuose. Taip pat organizuojami neformalūs susitikimai, kurių metu analizuojami aktualūs kasdien kylantys su studijomis bei studijų kokybe susiję klausimai.

Universitete organizuojamas renginys „Kokybės dienos“, skirtas studijų ir mokslo kokybės tematikai plėtoti. Šio renginio metu Universiteto bendruomenė dalijasi gerąja patirtimi apie sėkmingai įgyvendintas kokybės gerinimo iniciatyvas studijose, moksle bei kitose srityse.

Universiteto interneto tinklalapyje viešinami vykdomų studijų krypčių išorinio vertinimo rezultatai ir studijų apklausų vertinimo rezultatai. Studijų apklausų rezultatai taip pat aptariami susitikimų su Universiteto bendruomene metu,  Fakultetų studijų bei Krypčių studijų programų komitetuose.

Universiteto veiklos viešumas yra vienas iš socialinės atskaitomybės elementų. Informacija apie Universitete vykdomas studijų ir mokslo veiklas bei mokslininkus tyrėjus skelbiama viešai, užtikrinant kiekvieno asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą, intelektinės nuosavybės ar kitas teisės aktų saugomas teises ir teisėtus interesus. Visus dokumentus, susijusius su studijų reglamentavimu, galima rasti Universiteto interneto tinklalapyje ir Universiteto Dokumentų ir procesų valdymo sistemoje*.

*Jungiantis prie vidinės Universiteto dokumentų valdymo sistemos naudojama sso ir per vpn.

vpn – prieiga galima tik užtikrinus saugų ryšį per virtualų privatų tinklą.
sso – jungiantis prie Universiteto IT paslaugų ar / ir sistemų naudojama bendroji vieninga autentifikacija.

 

Išorinė studijų kokybės užtikrinimo sistema

Studijų krypčių ir programų akreditavimas

Universitete vykdomų studijų krypčių išorinis vertinimas ir akreditavimas atliekami vadovaujantis vadovaujantis 2019 m. liepos 17 d. Nr. V-835 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu ir 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. V-149 Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – SKVC) direktoriaus įsakymu patvirtinta Studijų krypčių išorinio vertinimo metodika. Universitete vykdomų studijų krypčių išorinis vertinamas ir akreditavimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Jo metu akredituojamos Universiteto vykdomos studijų krypties pirmosios pakopos, antrosios pakopos, vientisosios ir profesinės studijos. Išorinis studijų vertinimas padeda Universitetui efektyviau vykdyti kokybės procesus bei tobulinti studijas, o vertinimo rezultatas leidžia informuoti Universiteto visuomenę apie studijų kokybę.

Studijų krypčių kokybė vertinama balais (5 balų vertinimo sistema) ir pagal 7 vertinamąsias sritis: Studijų tikslai, rezultatai ir turinys; Mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajos; Studentų priėmimas ir parama; Studijavimas, studijų pasiekimai ir absolventų užimtumas; Dėstytojai; Studijų materialieji ištekliai; Studijų kokybės valdymas ir viešinimas.

Kiekviena Universitete vykdoma studijų kryptis gali būti akredituojama: 7 ar 3 metų terminui arba gali būti neakredituojama.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo 3.1 papunktį, visų aukštųjų mokyklų vykdomos studijų kryptys laikomos akredituotomis, kol nebus įvertintos ir akredituotos šio įsakymo nustatyta tvarka, pagal SKVC numatytą planą – Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2023-01-27 įsakymas Nr. V-12.

Naujos ketinamos vykdyti studijų programos vertinimas vykdomas analizuojant 7 vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl programos įvertinimo priimamas atsižvelgiant į išorinių ekspertų parengtas vertinimo išvadas bei Studijų vertinimo komisijos siūlymą.

Su vykdomų ir ketinamų vykdyti studijų programų išorinio vertinimo išvadomis galima susipažinti Universiteto tinklalapyje, Universiteto centrinių rūmų 408 kabinete, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) interneto puslapyje arba Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS).

Pažangos ataskaitos

Atlikus studijų krypties arba studijų programos vertinimą yra vykdoma paskesnė veikla, kuri susideda iš trijų etapų:

  1. studijų krypties tobulinimo priemonių numatymas
  2. numatytų tobulinimo priemonių įgyvendinimas
  3. priemonių įgyvendinimo rezultatų stebėsena

Įgyvendindamas numatytas priemones krypties ir pakopos studijoms tobulinti, Universitetas parengia išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir viešina ją Universiteto tinklalapyje bei pateikia SKVC. Pažangos ataskaitos pavyzdys pateiktas SKVC metodikos 2 priede – Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2019-12-31 įsakymas Nr. V-149. Pažangos ataskaitos rengiamos ir teikiamos SKVC atsižvelgiant į krypties ir pakopos studijų akreditavimo laikotarpį:

  • ne vėliau kaip po 2,5 metų nuo krypties studijų akreditavimo, jei krypties ir pakopos studijos akredituotos 7 metų laikotarpiui;
  • ne vėliau kaip po 1 metų nuo krypties studijų akreditavimo, jei krypties ir pakopos studijos akredituotos 3 metų laikotarpiui;
  • ne vėliau kaip po 1,5 metų nuo ketinamos vykdyti studijų programos įregistravimo (arba studijų krypties akreditavimo, jeigu aukštoji mokykla nevykdo akredituotų tos krypties studijų).

SKVC teikia grįžtamąjį ryšį Universitetui ir  viešai skelbia pažangos ataskaitą savo tinklalapyje kartu su vertinimo išvadomis.

Su paskesnės veiklos / pažangos ataskaitomis galima susipažinti Universiteto tinklalapyje, Universiteto centrinių rūmų 408 kabinete ir SKVC interneto puslapyje – Studijų kokybės vertinimo centro paskesnė veikla.

 

Studijų programų vertinimas ir akreditavimas

Studijų ir mokymo programų registre registruotų Kauno technologijos universiteto studijų programų akreditavimo laikas pagal Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymus

PIRMOSIOS PAKOPOS STUDIJŲ PROGRAMŲ AKREDITAVIMO REZULTATAI

ANTROSIOS PAKOPOS STUDIJŲ PROGRAMŲ AKREDITAVIMO REZULTATAI

VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ AKREDITAVIMO REZULTATAI

PROFESINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ AKREDITAVIMO REZULTATAI

Rask studijas

 

Kontaktai

Studijų departamentas

 

Studijų kokybės ir vystymo skyrius
K. Donelaičio g. 73, LT-44249 Kaunas
el. p. studiju.kokybe@ktu.lt

 

Mokymasis visą gyvenimą
K. Donelaičio g. 73, LT-44249 Kaunas
el. p. mvg@ktu.lt