Universitetas sukūrė ir įgyvendina unikalią vidinę studijų kokybės vadybos sistemą, grįstą Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gairėmis ir nuostatomis, Universitetui svarbiais Bendrojo vertinimo modelio, Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio (EKVF TM) kriterijais ir daliniais tarptautinių ISO 9001, SA 8000 kokybės vadybos standartais. Vidinė kokybės vadybos sistema yra suderinta su Universiteto strategija ir atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų reikalavimus.
Universiteto kokybės sistema leidžia:
Vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos elementai
Vidinė Universiteto studijų kokybės užtikrinimo sistema yra pagrįsta penkiais pagrindiniais elementais: studijų valdymo modeliu, į studentą orientuoto ugdymo organizavimu, akademinio personalo kompetencijų tobulinimo sistema, studentų sėkmės universitete sistema ir grįžtamojo ryšio sistema. Universiteto veiklų efektyvinimas šiose penkiose srityse suponuoja vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos veiksmingumą.
Kokybės vadovas yra kokybės vadybos sistemos dokumentas, kuriame aprašyta Universiteto kokybės vadybos sistema, apimanti septynias prioritetines veiklos sritis pagal „Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires“:
Universitete yra įdiegtas studijų programų valdymo modelis, užtikrinantis efektyvų studijų programų valdymą, studijų kokybę ir įveiklina studijų programų komitetus. Studijų kokybės užtikrinimo mechanizmas yra pagrįstas aktyviu suinteresuotų šalių dalyvavimu studijų procese:
Vidinę studijų kokybę ir tolesnį studijų kokybės vystymą visapusiškai užtikrina Universiteto struktūra, kuri yra efektyvi valdymo ir tarpusavio santykių atžvilgiu: studijų veiklą administruoja ir koordinuoja kolegialūs patariamieji organai (senatas ir senato studijų komitetas, Universitetinis studijų programų komitetas) ir studijų prorektorius (rektoriaus komandos narys) kartu su Studijų departamentu, studijų programų komitetu ir koordinatoriais bei dekanais ir jų komandomis.
(Uni SPK – Universitetinis studijų programų komitetas; Uni MSK – Universitetinis mokslo strategijos komitetas; NIVC – Nacionalinis inovacijų ir verslo centras, St – Studentas; SocP – Socialinis partneris)
Studijų strategiją padeda įgyvendinti Universiteto Studijų vertėje 2020 metais išskirti principai pagrįsti studento keliu universitete. Universiteto studijų vertėje taip pat išskiriami stojančiojo bruožai, studijų eiga ir absolvento profilis, jo kompetencijos.
Universiteto studijų kokybiniai kriterijai – tai pagrindinės sritys, į kurias yra orientuojamos visos veiklos siekiant kokybiškų studijų Universitete. Išskiriamos šios studijų kokybės charakteristikos:
Universitetas turi bakalauro ir magistrantūros studijų programų tobulinimo gaires, kurios yra parengtos atsižvelgiant į išskirtus studijų kokybinius kriterijus.
Universitete studijos yra grįstos į studentą orientuoto ugdymo filosofija. Į studentą orientuotų studijų metu studentas yra mokymo(si) centre, kaip savarankiškas, aktyvus, priimantis atsakomybę už savo sprendimus, studijų sistemos dalyvis. Į studentą orientuotos studijos stiprina studentų motyvaciją, skatina aktyvų / atradimais grįstą mokymąsi, perleidžia atsakomybę už savo studijas studentams, leidžia pasirinkti norimus mokymosi būdus, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą.
Vykdomos studijų programos yra reguliariai analizuojamos ir atnaujinamos, tobulinant dėstomų dalykų turinį ir numatomus studijų rezultatus. Už studijų programų tobulinimą ir kokybę atsakingi studijų programų komitetai, kurių veikloje dalyvauja ne tik dėstytojai, bet ir studentai bei socialiniai partneriai.
Studijų procese, siekiant skatinti studentų aktyvumą ir kūrybiškumą, naudojami tokie aktyvaus mokymosi metodai, kaip projektinė veikla (projektų rengimas ir vizualizavimas), dizainu grindžiamas mąstymas, iššūkiais grįstas mokymas(-is), kūrybinės dirbtuvės, darbas grupėse, pažintinės išvykos, diskusijos, interviu, problemos sprendimo sesijos, veiklos refleksija, idėjų žemėlapiai ir kiti.
Pasiekimų vertinimui, be tradicinių vertinimo metodų, tokių kaip laboratorinio darbo gynimo vertinimas, uždavinio sprendimas, projekto ataskaitos vertinimas, naudojami ir kiti metodai: darbų ar kompetencijos aplanko (portfolio) vertinimas, žodinio iliustruoto pranešimo vertinimas, probleminių sprendimų užduočių vertinimas, inžinerinio projekto vertinimas, veiklos refleksija, savęs įsivertinimas ir pan. Studentų vertinimui naudojami iš anksto žinomi ir aiškiai apibrėžti vertinimo kriterijai. Tam tikslui dėstytojai naudoja įvairias vertinimo rubrikas, padedančias atskleisti dėstytojo lūkesčius ir studentų darbo reikalavimus, apibrėžiančias, kas bus vertinama, taip pat apibūdinančias kriterijus, pagal kuriuos bus vertinama. Universitete taikomas kaupiamasis ir formuojamasis studijų rezultatų vertinimas.
Rubrika yra priemonė, padedanti įvertinti sudėtingus integruotus gebėjimus, raštingumą ir kompetencijas, t. y. taikant išsamias rubrikas, vertinama, ar tikrai ir kokiu lygiu pasiekiami net tokie ambicingi mokymosi tikslai kaip mokslinis ir technologinis raštingumas, vaizdo kūrimo ir informacinis raštingumas, komandų kūrimas, bendradarbiavimas bei tarpasmeniniai gebėjimai ir kt. Vertinimo rubriką sudaro vertinami komponentai, atlikimo lygiai, kriterijai, apibūdinantys skirtingo lygio reikalavimus (nuo žemiausio iki aukščiausio), kriterijaus svoriai. Dėstytojams, sudarantiems vertinimo rubrikas yra suteikiama metodinė pagalba. Akademinėje informacinėje sistemoje veikia „Pagalba dėstytojui“ mygtukas, kuriame pateikiama metodinė pagalba dėstytojai. Taip pat Studijų departamentas inicijuoja ir publikuoja metodines priemones dėstytojams. Pavyzdžiui: „Studentų pasiekimų vertinimo metodai ir grįžtamasis ryšys“ publikuota 2020 m.
Universitete taikomas kaupiamasis ir formuojamasis studijų rezultatų vertinimas.
Dėstytojai aptaria su studentais, kurios mokymosi veiklos padeda pasiekti gerų mokymosi rezultatų, skatina juos ieškoti alternatyvų ir bandyti savarankiškai priimti sprendimus. Į studentą orientuotų studijų metu egzaminų klausimai siejasi su realaus gyvenimo situacijomis, realių problemų sprendimu. Dėstytojai suteikia grįžtamąjį ryšį studentui apie jo pasiekimus, daromą pažangą ir įgytas kompetencijas, įtraukia jį į aktyvų mokymosi procesą, individualizuoja mokymąsi pagal asmeninius besimokančiojo poreikius.
Studijų pagrindas yra studijų programos. Universiteto studijų programų kokybiniai kriterijai yra šie:
1) Tarptautiniai apdovanojimai (ENERGY GLOBE apdovanojimas, EQAS-Food Label kokybės ženklas ir kt.).
2) Tarptautinės akreditacijos (CFA, EQANIE, ENAEE, EQAS, ACCA, QUESTE-SI ir kt.).
3) Nacionaliniai apdovanojimai (Investors` Spotlight žvaigždė; Euro-Inf kokybės ženklas ir kt.).
4) Dvigubo laipsnio jungtinės studijų programos (su Centrinės Floridos universitetu (JAV), su Twente universitetu; Al Farabi‘o universitetu ir kt.).
5) Talentingi ir šiuolaikiški dėstytojai.
6) Tarpdisciplininiai projektai.
7) Inovatyvi studijų literatūra.
8) Šiuolaikiniai mokymo(si) metodai: iššūkiais grįsto mokymo(-si) metodas (angl. challenge-based learning), dizainu grindžiamo mąstymo metodas (angl. design thinking method), atvejo analizės metodas (angl. case method), problemų sprendimu grindžiamo mokymo(si) metodas (problem-based learning).
9) Įtraukianti studijų aplinka.
10) Lankstus studijų formatas (laikas, mišrus mokymasis).
Į studentus orientuotas mokymasis ir mokymas yra svarbus skatinant studentų motyvaciją, savirefleksiją ir įsitraukimą į studijų procesą. Tai reiškia, jog turi būti kruopščiai rengiamos bei įgyvendinamos studijų programos ir vertinami pasiekti rezultatai.
Įkvepianti mokymosi aplinka
Kurdami mokymosi aplinką universitete, visada siekiame sukurti tokią aplinką, kuri įkvepia mūsų studentus mokytis. Šiuolaikinės edukacinės erdvės turi pasižymėti multifunkciškumu, lengvai transformuojamomis erdvėmis. Šiuolaikinės mokymosi aplinkos reikalavimas yra tai, kad ją būtų galima greitai ir lengvai modifikuoti. Mokymosi aplinka turėtų suteikti gerovę universiteto studentams ir dėstytojams. Naudodamiesi funkcionaliais baldais ir naujomis mokymosi erdvėmis, mes galime motyvuoti studentus išbandyti naujus dalykus ir įkvėpti jų mokymąsi.
Studijų programos pagrindas – kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal patirtį, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimąsi ir entuziazmą, kuriant veiksmingesnius dėstymo metodus, mokslinį lygį, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, profesinį įžvalgumą ir jų asmeninį domėjimąsi studentų mokslo ir savarankiškais darbais.
Universitetas nuolat stebi akademinių darbuotojų mokymosi poreikį ir sudaro galimybes dėstytojams sistemingai tobulėti: siekdamas padėti dėstytojams praplėsti savo žinias apie dėstymo ir studijų būdus bei metodus, patobulinti didaktinę kompetenciją. Universiteto akademinių darbuotojų didaktikos kompetencijų tobulinimu rūpinasi Edu_Lab – Mokymo, mokymosi ir dėstymo meno laboratorija (išvertus iš anglų kalbos – ugdymo laboratorija).
EDU_Lab dėstytojų kompetencijos tobulinimą įgyvendina remiantis Dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimo tvarka patvirtinta 2015 m. spalio 28 d., rektoriaus įsakymu Nr. A-439. Dėstytojų kompetencijų tobulinimas yra įtrauktas į Universiteto strateginius prioritetus. Kiekvienais metais yra sudaromas dėstytojų kompetencijų ugdymo planas.
Universitete veikia dėstytojų atestavimo tvarka, patvirtinta 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. V3-S-10. Dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimas yra vertinamas atestacijos metu. Dėstytojų atestavimo metu atsižvelgiama į dėstytojų dalykinę kompetenciją ir mokslinę veiklą; dalyvavimą studijų procese ir edukacinį tobulėjimą; studentų nuomonę apie dėstytoją. Dėstytojai yra prašomi pateikti dokumentus, įrodančius kompetencijų tobulinimą.
Daugiau apie Edu_Lab galite sužinoti čia.
Vienas iš Universiteto uždavinių yra studentų pažanga ir sėkmingas studijų baigimas, todėl Universitete yra siekiama užtikrinti sklandžias studento studijavimo veiklas. Studentų sėkmės Universitete sistemos tikslas – padėti sumažinti studentų iškritimą iš studijų Universiteto lygmeniu.
Pripažįstama, kad studentų sėkmė Universitete priklauso nuo šių svarbiausių elementų ir priemonių, taikomų studentų pažangos gerinimui ir nubyrėjimo mažinimui:
1. Pirmakursių studentų integracija:
2. Įtraukianti mokymo(si) aplinka, orientuota į besimokantįjį ir apimanti šiuolaikinius mokymo(si) metodus:
3. Ankstyvojo įspėjimo sistema, kuri leidžia iš anksto identifikuoti „rizikingus“ studentus pagal jų studijų rezultatus ir dalyvavimo akademinėse veiklose rodiklius, ir suteikti jiems savalaikę pagalbą. Kiekviename fakultete veikia studentų nubyrėjimo koordinatoriai, kurie stebi studentų situaciją ir su jais dirba. Jei studentas patenka į Ankstyvojo įspėjimo sistemą, nubyrėjimo koordinatorius su studentu susisiekia, primena jam studijų tvarką, aiškinasi prastų rezultatų priežastis. Jei studento situacija nesikeičia, nubyrėjimo koordinatorius, bendradarbiaudamas su studijų prodekanu ir studijų programos vadovu, priskiria studentui akademinį patarėją (dėstytoją).
4. Studentų grįžtamojo ryšio rinkimas (modulio / dėstytojo kokybės apklausos, semestro vidurio apklausos, studentų balso apklausa, apskritųjų stalų diskusijos ir kt.).
5. Periodiška studentų pažangos stebėsena ir studentų pasiekimų analizė fakultetuose, kasmetinis aptarimas Universiteto rektorate.
6. Akademinė pagalba studijų metu:
7. Socialinė – psichologinė pagalba:
Studijų kokybės stebėsena užtikrinama pasitelkiant šias priemones:
Universitete renkami įvairūs kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, leidžiantys vertinti studijų procesą bei studijų kokybę – studentų, dėstytojų ir absolventų apklausos, statistinė studijų informacija, vykdomos diskusijos pasirinktais studijų kokybės klausimais. Universiteto suinteresuotųjų šalių grįžtamasis ryšys apima studentų, dėstytojų ir tyrėjų, administracijos darbuotojų, alumnų, darbdavių ir socialinių partnerių atsiliepimus ir vertinimus. Studijų kokybės vertinimo rezultatai yra pristatomi ne tik Universiteto valdymo organams, galintiems priimti sprendimus kokybei gerinti, bet ir Universiteto akademinei bendruomenei: Universiteto naujienlaiškyje, Dokumentų valdymo sistemoje bei internetiniame puslapyje yra pateikiami kokybės vertinimai ir veiksmai, kurių imamasi reaguojant į šiuos vertinimus. Viešas informacijos pateikimas skatina akademinės bendruomenės domėjimąsi kokybe, atsakingesnį požiūrį, ugdo kokybės kultūrą.
Grįžtamojo ryšio organizavimo Universitete tvarką reglamentuoja „Kauno technologijos universiteto Apklausų organizavimo tvarkos aprašas” ir jo priedas. Kasmet yra rengiamas ir tvirtinamas Universiteto apklausų planas. Universitete už grįžtamąjį ryšį atsako Studijų kokybės ir vystymo skyrius ir Strategijos stebėsenos ir procesų skyrius.
Universitete organizuojamos šios studijų apklausos:
Rudens semestre
Semestro vidurio apklausa
Studentų nuomonės tyrimas „Studento balsas”
Studijų modulio / dėstytojo kokybės vertinimas
MA+ kompetencijos kokybės vertinimas
Baigiamųjų projektų rengimo ir gynimo vertinimas
Studijų programos kokybės vertinimas
Absolventų karjeros kelio klausimynas
Pavasario semestre
Pirmakursių tarptautinių studentų pasitenkinimo studijomis apklausa
Semestro vidurio apklausa
Privalomosios praktikos ir baigiamųjų projektų rengimo ir gynimo vertinimas
Studijų programos kokybės vertinimas
Studijų modulio / dėstytojo kokybės vertinimas
Modulių ir dėstytojų apklausų rezultatai
Studijų apklausų organizavimo, vykdymo ir rezultatų analizės metodika
2016–2017 m. m. rudens semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita
2016–2017 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita
2017–2018 m. m. rudens semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita
2017–2018 m. m. pavasario semestro modulių ir destytojų vertinimo ataskaita
2018–2019 m. m. rudens semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita
2018–2019 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita
2019–2020 m. m. rudens semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita
2019–2020 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita
Suinteresuotos šalys – asmuo ar grupė asmenų, suinteresuoti ir galintys daryti įtaką Universiteto studijų kokybei (dėstytojai, studentai, alumnai, socialiniai partneriai, administracija).
Universitete nuolat vykdoma Universiteto veikla suinteresuotųjų šalių poreikių bei pasitenkinimo stebėsena, siekiant užtikrinti, kad Universiteto veikla, studijų programų charakteristikos atitiktų Universiteto veikla suinteresuotų grupių poreikius ir lūkesčius. Universitetas reaguoja į jo veikla suinteresuotų grupių siūlymus dėl veiklos tobulinimo, atitinkamai koreguodamas nusistatytus tobulumo kriterijus ar jų lygį. Aukšta kokybė šiuo požiūriu stebima tuomet, kai suinteresuotos šalys yra patenkintos Universiteto veikla, studijų programomis ir mokslo ir meno veikla.
Studijų kokybės kultūra – tai bendros Universiteto darbuotojų nuostatos ir vertybės studijų kokybės (atitikties reikalavimams, tobulumo, suinteresuotų šalių poreikių patenkinimo) ir jos svarbos atžvilgiu.
Universitete puoselėjama kokybės ir bendradarbiavimo kultūra apima:
Universitete organizuojamos Kokybės dienos, skirtos studijų ir mokslo kokybės tematikai. Šių renginių metu Universiteto bendruomenė dalijasi gerąja patirtimi apie sėkmingai įgyvendintas kokybės gerinimo iniciatyvas studijose, moksle bei kitose srityse:
Aukštą kokybės kultūrą nusako vertybinės pozicijos į:
KTU kokybės vadybos sistema, kuri yra suderinta su Universiteto strategija bei pagrindinių reglamentuojančių teisinių dokumentų nuostatomis, aprašyta KTU Kokybės vadove.
Pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius vidinės studijų kokybės užtikrinimą galite rasti čia.
Išorinis studijų krypčių vertinimas, kurio pagrindu akredituojamos studijų kryptys, pradedamas vykdyti 2020 metais. Vienu metu bus vertinamos visos vienos krypties studijos, vykdomos visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Iki šiol, pradedant nuo 1999–2000 metų, buvo vykdomas išorinis studijų programų vertinimas. Studijų programos kasmet planine tvarka buvo teikiamos Studijų kokybės vertinimo centrui vertinti (vidinis vertinimas Universitete pradėtas jau 1994 m.) ir akredituoti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą gali atlikti ir kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.
Studijų krypčių išorinis vertinimas ir akreditavimas atliekami vadovaujantis 2019 m. liepos 17 d. patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-835 „Dėl Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1535) (toliau – Aprašas).
Aukštosios mokyklos vykdomų krypties studijų išorinis vertinimas ir akreditavimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Atliekant krypties studijų išorinį vertinimą ir akreditavimą atskirai įvertinamos ir akredituojamos aukštosios mokyklos vykdomos studijų krypties pirmosios pakopos, antrosios pakopos, vientisosios, profesinės studijos (išskyrus rezidentūrą). Išorinis studijų vertinimas padeda Universitetui efektyviau vykdyti kokybės procesus bei tobulinti studijas, o vertinimo rezultatas leidžia informuoti Universiteto visuomenę apie studijų kokybę.
Studijų kryptys vertinamos pagal Studijų kokybės ir vertinimo centro nustatytą metodiką. Studijų krypčių kokybė vertinama balais (5 balų vertinimo sistema) ir pagal 7 vertinamąsias sritis – Studijų tikslai, rezultatai ir turinys; Mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajos; Studentų priėmimas ir parama; Studijavimas, studijų pasiekimai ir absolventų užimtumas; Dėstytojai; Studijų materialieji ištekliai; Studijų kokybės valdymas ir viešinimas.
Vadovaujantis „Dėl Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių patvirtinimo“ studijų kryptis gali būti akredituojama: 7 arba 3 metų terminui arba gali būti neakredituojama.
Ketinamos vykdyti studijų programos ekspertinis programos vertinimas grindžiamas 7 vertinamųjų sričių analize, ekspertų vizitu į aukštąją mokyklą bei programos vertinimo išvadų svarstymu Studijų vertinimo komisijoje. Sprendimas dėl programos įvertinimo (ir krypties studijų akreditavimo, jeigu aukštoji mokykla nevykdo akredituotų tos krypties studijų) priimamas atsižvelgiant į vertinimo išvadas bei Studijų vertinimo komisijos siūlymą.
Pagal 2019 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo 3.1. papunktį visų aukštųjų mokyklų vykdomos studijų kryptys laikomos akredituotomis, kol nebus įvertintos ir akredituotos šio įsakymo nustatyta tvarka, pagal Studijų kokybės ir vertinimo centro numatytą planą.
Studijų ir mokymo programų registre registruotų Kauno technologijos universiteto studijų programų akreditavimo laikas pagal Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymus.
Su vykdomų ir ketinamų vykdyti studijų programų išorinio vertinimo išvadomis galima susipažinti Universiteto centrinių rūmų 409 kabinete, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) internetiniame puslapyje arba Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS).
Įsigaliojus Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) sprendimui dėl krypties studijų akreditavimo pradedama vykdyti paskesnė veikla. Už paskesnę veiklą įvertinus krypties ir pakopos studijas atsako aukštoji mokykla, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.
Paskesnės veiklos etapai:
Įgyvendindama numatytas priemones krypties ir pakopos studijoms tobulinti, aukštoji mokykla parengia išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir viešina ją aukštosios mokyklos tinklapyje bei pateikia Centrui Studijų krypčių išorinio vertinimo metodikoje (toliau – Metodika) nustatytais terminais. Pažangos ataskaitos pavyzdys pateiktas Metodikos 2 priede. Pažangos ataskaitos rengiamos ir teikiamos Centrui, atsižvelgiant į krypties ir pakopos studijų akreditavimo laikotarpį:
Centras, gavęs Pažangos ataskaitą, ją išanalizuoja ir teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai, viešai skelbia pažangos ataskaitą savo tinklapyje kartu su vertinimo išvadomis.
Taip pat Centras atlieka Aprašo 4 priede nustatytų ir 5 priede aprašytų krypties studijų rodiklių kasmetinę stebėseną. Kasmetinė stebėsena atliekama pagal studijų metus, kiekvienų metų pirmajame ketvirtyje. Išnagrinėjus duomenis ir nustačius žymų bent trijų studijų krypties stebėsenos rodiklių aukštojoje mokykloje pokytį (30 proc. ar didesnį) per paskutinius 3 metus, Centras, išnagrinėjęs aukštosios mokyklos paaiškinimą dėl rodiklių pokyčių, gali teikti siūlymą Ministerijai dėl tos aukštosios mokyklos neeilinio išorinio ekspertinio studijų krypties vertinimo inicijavimo. Sprendimą dėl neeilinio vertinimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Studijų krypčių išorinis vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas
Studijų krypčių išorinio vertinimo metodika
Gairės studijų krypties savianalizės suvestinės rengėjams
Studijų krypčių ar krypčių grupių aprašai:
Studijų ir mokymo programų registre registruotų Kauno technologijos universiteto studijų programų akreditavimo laikas pagal Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymus
Mokymo ir mokymosi kompetencijų centro EDU_Lab vadovė
dr. Asta Daunorienė
K. Donelaičio g. 73–409
mob. tel. +370 (652) 87 349
e. p. asta.daunoriene@ktu.lt
e. p. edu.lab@ktu.lt
Mokymo ir mokymosi kompetencijų centro EDU_Lab koordinatorė
Jurgita Barynienė
K. Donelaičio g. 73–409
mob. tel. +370 (678) 18 579
e. p. jurgita.baryniene@ktu.lt
Studijų kokybės vadovė
Virginija Bortkevičienė
K. Donelaičio g. 73–209
mob. tel. +370 (608) 28 944
e. p. virginija.bortkeviciene@ktu.lt
Studijų programų kokybės koordinatorė
Lina Gaižiūnienė
K. Donelaičio g. 73–409
mob. tel. +370 (670) 09 826
e. p. lina.gaiziuniene@ktu.lt
Koordinatorė
Milda Ratkevičienė
K. Donelaičio g. 73–409
mob. tel. +370 (638) 24 465
e. p. milda.ratkeviciene@ktu.lt
Studijų kokybės projektų koordinatorė
Kristina Žukienė
K. Donelaičio g. 73–401
tel. 837 30 300 014
e. p. kristina.zukiene@ktu.lt
Neformalaus ugdymo koordinatorė
Rasa Šiugždinytė
K. Donelaičio g. 73–405
tel. +370 (671) 36 146
e. p. rasa.siugzdinyte@ktu.lt