Universitete studijos yra grįstos į studentą orientuoto ugdymo filosofija. Į studentą orientuotų studijų metu studentas yra mokymo(si) centre, kaip savarankiškas, aktyvus, priimantis atsakomybę už savo sprendimus, studijų sistemos dalyvis. Į studentą orientuotos studijos stiprina studentų motyvaciją, skatina aktyvų, atradimais grįstą mokymąsi, perleidžia atsakomybę už savo studijas studentams, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą.
Į studentą orientuotų studijų procesas yra pagrįstas studentų ir dėstytojų bendravimu ir bendradarbiavimu, kuris yra paremtas lygiaverte partneryste, konstruktyvia tarpusavio sąveika. Dėstytojai suteikia grįžtamąjį ryšį studentui apie jo pasiekimus, daromą pažangą ir įgytas kompetencijas, įtraukia jį į aktyvų mokymosi procesą. Bendradarbiavimas vyksta kartu sprendžiant keliamas problemas, diskutuojant, analizuojant, vertinant, dalinantis patirtimi ir kita.
Nuolatinis studijų programų tobulinimas yra neatsiejama studijų kokybės užtikrinimo dalis. Vykdomos studijų programos yra reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos, tobulinant dėstomų studijų modulių turinį ir numatomus studijų rezultatus. Už studijų programų tobulinimą ir kokybę atsakingi krypčių studijų programų komitetai, kurių veikloje dalyvauja ne tik dėstytojai, bet ir studentai bei socialiniai partneriai.
Studijų procese, siekiant skatinti studentų aktyvumą ir kūrybiškumą, naudojami tokie aktyvaus mokymosi metodai, kaip projektinė veikla (projektų rengimas ir vizualizavimas), dizainu grindžiamas mąstymas, iššūkiais grįstas mokymas(-is), kūrybinės dirbtuvės, darbas grupėse, pažintinės išvykos, diskusijos, interviu, problemos sprendimo sesijos, veiklos refleksija, idėjų žemėlapiai ir kiti.
Pasiekimų vertinimui, be tradicinių vertinimo metodų, tokių kaip laboratorinio darbo gynimo vertinimas, uždavinio sprendimas, projekto ataskaitos vertinimas, naudojami ir kiti metodai: darbų ar kompetencijos aplanko (portfolio) vertinimas, žodinio iliustruoto pranešimo vertinimas, probleminių sprendimų užduočių vertinimas, inžinerinio projekto vertinimas, veiklos refleksija, savęs įsivertinimas ir pan. Studentų vertinimui naudojami iš anksto žinomi ir aiškiai apibrėžti vertinimo kriterijai. Tam tikslui dėstytojai naudoja įvairias vertinimo rubrikas, padedančias atskleisti dėstytojo lūkesčius ir studentų darbo reikalavimus, apibrėžiančias, kas bus vertinama, taip pat apibūdinančias kriterijus, pagal kuriuos bus vertinama. Universitete taikomas kaupiamasis ir formuojamasis studijų rezultatų vertinimas.
Rubrika yra priemonė, padedanti įvertinti sudėtingus integruotus gebėjimus, raštingumą ir kompetencijas, t. y. taikant išsamias rubrikas, vertinama, ar tikrai ir kokiu lygiu pasiekiami net tokie ambicingi mokymosi tikslai kaip mokslinis ir technologinis raštingumas, vaizdo kūrimo ir informacinis raštingumas, komandų kūrimas, bendradarbiavimas bei tarpasmeniniai gebėjimai ir kt. Vertinimo rubriką sudaro vertinami komponentai, atlikimo lygiai, kriterijai, apibūdinantys skirtingo lygio reikalavimus (nuo žemiausio iki aukščiausio), kriterijaus svoriai. Dėstytojams, sudarantiems vertinimo rubrikas yra suteikiama metodinė pagalba. Akademinėje informacinėje sistemoje veikia „Pagalba dėstytojui“ mygtukas, kuriame pateikiama metodinė pagalba dėstytojams. Taip pat Studijų departamentas inicijuoja ir publikuoja metodines priemones dėstytojams. Pavyzdžiui: „Studentų pasiekimų vertinimo metodai ir grįžtamasis ryšys“ publikuota 2020 m.
Universitete taikomas kaupiamasis ir formuojamasis studijų rezultatų vertinimas.
Dėstytojai aptaria su studentais, kurios mokymosi veiklos padeda pasiekti gerų mokymosi rezultatų, skatina juos ieškoti alternatyvų ir bandyti savarankiškai priimti sprendimus. Į studentą orientuotų studijų metu egzaminų klausimai siejasi su realaus gyvenimo situacijomis, realių problemų sprendimu. Dėstytojai suteikia grįžtamąjį ryšį studentui apie jo pasiekimus, daromą pažangą ir įgytas kompetencijas, įtraukia jį į aktyvų mokymosi procesą, individualizuoja mokymąsi pagal asmeninius besimokančiojo poreikius.
Į studentus orientuotas mokymasis ir mokymas yra svarbus skatinant studentų motyvaciją, savirefleksiją ir įsitraukimą į studijų procesą. Tai reiškia, jog turi būti kruopščiai rengiamos bei įgyvendinamos studijų programos ir vertinami pasiekti studijų rezultatai.
Įkvepianti mokymosi aplinka
Kurdami mokymosi aplinką universitete, visada siekiame sukurti tokią aplinką, kuri įkvepia mūsų studentus mokytis. Šiuolaikinės edukacinės erdvės turi pasižymėti multifunkciškumu, lengvai transformuojamomis erdvėmis. Šiuolaikinės mokymosi aplinkos reikalavimas yra tai, kad ją būtų galima greitai ir lengvai modifikuoti. Mokymosi aplinka turėtų suteikti gerovę universiteto studentams ir dėstytojams. Naudodamiesi funkcionaliais baldais ir naujomis mokymosi erdvėmis, mes galime motyvuoti studentus išbandyti naujus dalykus ir įkvėpti jų mokymąsi.
Socialinių dalininkų dalyvavimas
Aktyvus socialinių dalininkų dalyvavimas studijų procesuose skatina nuolatinio tobulėjimo ir dialogo kultūrą, kurie padeda užtikrinti studijų kokybę.
Pagrindinės Universiteto veiklos socialiniai dalininkai – tai asmenys, asmenų grupės ar organizacijos, suinteresuoti Universiteto veiklos rezultatais ir galintys daryti įtaką Universiteto studijų kokybei bei prisiimantys už tai socialinę atsakomybę (institucijos administracinis ir akademinis personalas, studentai, jų tėvai, absolventai, darbdaviai, profesinių asociacijų atstovai, valstybinės institucijos, profesinių sąjungų atstovai ir pan.).
Universitete nuolat vykdoma socialinių dalininkų poreikių bei pasitenkinimo stebėsena, siekiant užtikrinti, kad Universiteto veikla ir studijų programų charakteristikos atitiktų socialinių dalininkų poreikius ir lūkesčius. Universitetas reaguoja į socialinių dalininkų pateiktus siūlymus dėl Universiteto veiklos tobulinimo, atitinkamai koreguodamas nusistatytus tobulumo kriterijus ar jų lygį. Aukšta kokybė šiuo požiūriu stebima tuomet, kai socialiniai dalininkai yra patenkinti Universiteto veikla, studijų programomis ir mokslo ir meno veikla.