Studijų kokybė ir vystymas

Universitete yra įdiegtas studijų programų valdymo modelis, kuris įgalina efektyvų studijų programų valdymą ir užtikrina studijų kokybę; įveiklina studijų programų komitetus ir vadovus. Studijų kokybės užtikrinimo mechanizmas yra pagrįstas aktyviu suinteresuotų šalių dalyvavimu studijų procese. Studentai įtraukiami į visų lygių Universiteto valdymo organus ir veikiančias komisijas (taryba, senatas, studijų programų komitetai). Alumnai dalyvauja Universiteto renginiuose (atvirose paskaitose, konferencijose, susitikimuose), dalijasi žiniomis ir patirtimi su akademine bendruomene (karjeros mentorystė, paskaitų ir pranešimų skaitymas, parama jauniesiems talentams ir pan.), išsako savo poziciją aktualiais klausimais. Studijų programos lygmeniu socialiniai dalininkai dalyvauja visuose studijų programos rengimo, kokybės vertinimo ir kokybės gerinimo procesuose pagal savo kompetencijos lygmenį. Jie yra studijų programų komitetų nariai, kvalifikacijos komisijos, fakulteto tarybos nariai. Darbdaviai dalyvauja dėstant atskiras programos studijų dalykų temas, gali teikti programos studentų baigiamųjų darbų tematikas ir suteikti galimybę atlikti baigiamuosius ir tiriamuosius darbus.

Vidinę studijų kokybę ir tolesnį studijų kokybės vystymą visapusiškai užtikrina Universiteto struktūra, kuri yra efektyvi valdymo ir tarpusavio santykių atžvilgiu: studijų veiklą administruoja ir koordinuoja kolegialūs patariamieji organai (senatas ir senato studijų komitetas, Universitetinis studijų programų komitetas) ir studijų prorektorius (rektoriaus komandos narys) kartu su Studijų departamentu, studijų programų komitetu ir koordinatoriais bei dekanais ir jų komandomis.

(Uni SPK – Universitetinis studijų programų komitetas; Uni MK – Universitetinis mokslo strategijos komitetas; NIVC – Nacionalinis inovacijų ir verslo centras, St – Studentas; SocP – Socialinis partneris)

• Senatas nustato studijų tvarką, tvirtina studijų programas ir vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą bei kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.
• Studijų prorektorius yra atsakingas už studijų kokybės sistemos vizijos ir strategijos vystymą, studijų kokybės standartus ir sistemą.
• Universitetinis studijų programų komitetas – universitetinį studijų programų komitetą sudaro ne daugiau kaip devyni nariai, atstovaujantys skirtingas studijų sritis ir (ar) krypčių grupes. Universitetinio studijų programų komiteto pirmininkas yra studijų prorektorius.
• Studijų departamentas, kuris pavaldus studijų prorektoriui, ir jo pavaldume esantis Studijų kokybės ir vystymo skyrius yra atsakingi už vidinės studijų kokybės užtikrinimo ir stebėsenos procesus. Studijų departamento misija yra padėti Universiteto padaliniams kokybiškai ir efektyviai vykdyti studijų procesą, juos konsultuojant, administruojant pagrindinius studijų procesus, kuriant, diegiant ir palaikant reikalingus įrankius, aiškias tvarkas, procesus ir procedūras, vykdyti studijų kokybės ir procesų stebėseną bei siekti, kad Universiteto studijų programų paketas būtų konkurencingas ir grįstas aukšto lygio kokybe, mokslu ir inovacijomis. Studijų prorektorius yra Universitetinio studijų programų komiteto pirmininkas. Šio komiteto uždavinys yra Universiteto valdymo organams teikti ekspertinius pasiūlymus, susijusius su Universiteto studijų plėtra, studijų politikos formavimu ir studijų programų tobulinimu.
• Fakulteto taryba –priima nutarimus svarbiausiais fakulteto studijų organizavimo, mokslo ir kitais klausimais. Fakulteto taryba sudaroma iš 15–17 narių. Ją sudaro pariteto principu fakulteto padalinių mokslininkų, kurių Universitetas yra pagrindinė darbovietė, susirinkimuose deleguoti dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dekanas ir studentai.
• Studijų programų komitetas yra atsakingas už studijų programos (-ų) kokybę ir tobulinimą bei studijų programos (-ų) tikslų pasiekimą. Studijų programų vadovai rengia kasmetinius studijų programų tobulinimo planus ir ataskaitas už praėjusi laikotarpį. Komitetas taip pat tiesiogiai vykdo nenutrūkstamą komunikaciją ir renka dėstytojų, studentų, socialinių partnerių ir absolventų grįžtamąjį ryšį apie studijų programos (-ų) tikslų ir numatomų studijų rezultatų pasiekimą, teikia pasiūlymus dėl studijų programos (-ų) įgyvendinimui reikalingos infrastruktūros poreikio.
• Mokslo ir inovacijų prorektorius ir Mokslo departamentas yra atsakingas už mokslo vizijos ir strategijos kūrimą, vystymą bei įgyvendinimą Universiteto mastu.
• Antrojo lygmens akademinio padalinio vadovas kartu su Studijų programų komitetu ir Mokslo krypties doktorantūros komitetu užtikrina kokybišką studijų modulių vykdymą, tinkamai paskirsto II lygmens padalinio bendro akademinių darbuotojų studijų ir mokslo veiklos krūvį, planuoja ir organizuoja karjeros planavimą ir kompetencijų ugdymo procesą.
• Mokslo grupės vykdo tam tikros tematikos tarptautinio lygmens mokslinius tyrimus, prisidedančius prie regiono darnaus vystymosi ir užtikrinančius moksliniais tyrimais grįstas studijas, bendradarbiavimą su verslu bei talentų ugdymą.

Studijų strategiją padeda įgyvendinti Universiteto Studijų vertėje 2020 metais išskirti principai pagrįsti studento keliu universitete. Universiteto studijų vertėje taip pat išskiriami stojančiojo bruožai, studijų eiga ir absolvento profilis, jo kompetencijos.

Universiteto studijų kokybiniai kriterijai

Studijų kokybiniai kriterijai – tai pagrindinės sritys, į kurias yra orientuojamos visos veiklos siekiant kokybiškų studijų Universitete. Išskiriamos šios studijų kokybės charakteristikos:

• mokslas ir inovacijos – futuristinės idėjos, vertę kuriančios naujos technologijos ir sprendimai, ekosistema startuoliams;
• tarptautiškumas – Europos universiteto vystymas, Užsienio akademinių darbuotojų ir studentų pritraukimas, Tarptautinio įvaizdžio kūrimas, matomumo tarptautinėje erdvėje skatinimas, Bendradarbiavimas su tarptautinėmis studijų ir mokslo institucijomis
• tarpkryptiškumas – aplinka įvairiapusėms kompetencijoms, tarpdisciplininės žinios ir technologijos;
• šiuolaikinis studijų formatas – naujausių mokslo žinių integracija į studijas/studijos grįstos mokslu, interaktyvi studijų aplinka, šiuolaikiniai mokymo ir mokymosi metodai,
• bendradarbiavimas su verslu – mokslo ir verslo praktika.

Universitetas turi bakalauro ir magistrantūros studijų programų tobulinimo gaires, kurios yra parengtos atsižvelgiant į išskirtus studijų kokybinius kriterijus.

Universitete studijos yra grįstos į studentą orientuoto ugdymo filosofija. Į studentą orientuotų studijų metu studentas yra mokymo(si) centre, kaip savarankiškas, aktyvus, priimantis atsakomybę už savo sprendimus, studijų sistemos dalyvis. Į studentą orientuotos studijos stiprina studentų motyvaciją, skatina aktyvų / atradimais grįstą mokymąsi, perleidžia atsakomybę už savo studijas studentams, leidžia pasirinkti norimus mokymosi būdus, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą. Vykdomos studijų programos yra reguliariai analizuojamos ir atnaujinamos, tobulinant dėstomų dalykų turinį ir numatomus studijų rezultatus. Už studijų programų tobulinimą ir kokybę atsakingi studijų programų komitetai, kurių veikloje dalyvauja ne tik dėstytojai, bet ir studentai bei socialiniai partneriai. Studijų procese, siekiant skatinti studentų aktyvumą ir kūrybiškumą, naudojami tokie aktyvaus mokymosi metodai, kaip projektinė veikla (projektų rengimas ir vizualizavimas), dizainu grindžiamas mąstymas, kūrybinės dirbtuvės, darbas grupėse, pažintinės išvykos, diskusijos, interviu, problemos sprendimo sesijos, veiklos refleksija, idėjų žemėlapiai ir kiti. Pasiekimų vertinimui, be tradicinių vertinimo metodų, tokių kaip laboratorinio darbo gynimas, uždavinio sprendimas, laboratorinio darbo ar projekto ataskaita, naudojami ir kiti metodai: darbų ar kompetencijos aplankas (portfolio), žodinis iliustruotas pranešimas, probleminių sprendimų užduotys, inžinerinis projektas, veiklos refleksija, savęs įsivertinimas ir pan.

Dėstytojai aptaria su studentais, kurios mokymosi veiklos padeda pasiekti gerų mokymosi rezultatų, skatina juos ieškoti alternatyvų ir bandyti savarankiškai priimti sprendimus. Į studentą orientuotų studijų metu egzaminų klausimai siejasi su realaus gyvenimo situacijomis, realių problemų sprendimu.

Dėstytojai suteikia grįžtamąjį ryšį studentui apie jo pasiekimus, daromą pažangą ir įgytas kompetencijas, įtraukia jį į aktyvų mokymosi procesą, individualizuoja mokymąsi pagal asmeninius besimokančiojo poreikius, ir padaro mokymąsi prasmingu.

Studijų pagrindas yra studijų programos. Universiteto studijų programų kokybiniai kriterijai yra šie:

1)  Tarptautiniai apdovanojimai (ENERGY GLOBE apdovanojimas, EQAS-Food Label kokybės ženklas ir kt.);

2)  Tarptautinės akreditacijos (CFA, EQANIE, ENAEE, EQAS, ACCA, QUESTE-SI ir kt.);

3)  Nacionaliniai apdovanojimai (Investors spotlight žvaigždė; Euro-Inf kokybės ženklas ir kt.);

4)  Dvigubo laipsnio jungtinės studijų programos (su Centrinės Floridos universitetu (JAV), su Twente universitetu; Al Farabi‘o universitetu ir kt.);

5)  Dėstytojai žvaigždės: talentingi ir šiuolaikiški dėstytojai;

6)  Tarpdisciplininiai projektai;

7)  Inovatyvi studijų literatūra;

8)  Šiuolaikiniai mokymo(si) metodai: dizainu grindžiamo mąstymo metodas (angl. design thinking method), atvejo analizės metodas (angl. case method), problemų sprendimu grindžiamo mokymo(si) metodas (problem-based learning), iššūkiais grįsto mokymo(-si) metodas (challenge-based learning).

9)  Inovatyvi studijų infrastruktūra ir aplinkos;

10)Lankstus studijų formatas (laikas, mišrus mokymasis).

Į studentus orientuotas mokymasis ir mokymas yra svarbus skatinant studentų motyvaciją, savirefleksiją ir įsitraukimą į studijų procesą. Tai reiškia, jog turi būti kruopščiai rengiamos bei įgyvendinamos studijų programos ir vertinami pasiekti rezultatai.

Studijų programos pagrindas – kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal patirtį, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimąsi ir entuziazmą, kuriant veiksmingesnius dėstymo metodus, mokslinį lygį, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, profesinį įžvalgumą ir jų asmeninį domėjimąsi studentų mokslo ir savarankiškais darbais.

Universitetas nuolat stebi akademinių darbuotojų mokymosį poreikį ir sudaro galimybes dėstytojams sistemingai tobulėti: siekdamas padėti dėstytojams praplėsti savo žinias apie dėstymo ir studijų būdus bei metodus, patobulinti didaktinę kompetenciją.  Universiteto akademinių darbuotojų didaktikos kompetencijų tobulinimu rūpinasi Edu_Lab –  Mokymo, mokymosi ir dėstymo meno laboratorija (išvertus iš anglų kalbos – ugdymo laboratorija).

EDU_Lab dėstytojų kompetencijos tobulinimą įgyvendina remiantis Dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimo tvarka patvirtinta 2015 m. spalio 28 d., rektoriaus įsakymu Nr. A-439. Dėstytojų kompetencijų tobulinimas yra įtrauktas į universiteto strateginius prioritetus. Universitete veikia dėstytojų atestavimo tvarka, patvirtinta 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. V3-S-10. Dėstytojų didaktikos kompetencijų tobulinimas yra vertinamas atestacijos metu. Dėstytojų atestavimo metu atsižvelgiama į dėstytojų dalykinę kompetenciją ir mokslinę veiklą; dalyvavimą studijų procese ir edukacinį tobulėjimą; studentų nuomonę apie dėstytoją. Dėstytojai yra prašomi pateikti dokumentus, įrodančius kompetencijų tobulinimą.

Daugiau apie Edu_Lab galite sužinoti čia.

Vienas iš universiteto uždavinių yra studentų pažanga ir sėkminga studijų baigimas, todėl Universitete yra siekiama užtikrinti sėkmingas studento studijavimo veiklas. Studentų sėkmės universitete sistemos tikslas – padėti sumažinti studentų iškritimą iš studijų Universiteto lygmeniu. Šiam tikslui pasitelkiama ankstyvojo įspėjimo ir nubyrėjimo valdymo sistemos. Pripažįstama, kad studentų sėkmė Universitete priklauso nuo šių svarbiausių elementų: studentų pasirengimas studijuoti Universitete, pagalbos studentui ir mentorystės sistema, įtraukianti mokymo(si) aplinka, orientuota į besimokantįjį ir apimanti šiuolaikinius mokymo(si) metodus. Universitete taikoma kompleksinė akademinė parama studentams: „GUIDed“ mentorystės programa, individualios dėstytojų konsultacijos, išlyginamieji pagrindų dalykų (anglų kalbos, matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų) mokymai pirmosios pakopos I kurso studentams, psichologo konsultacijos, karjeros konsultacijos ir kt.

Studijų kokybės stebėsena užtikrinama pasitelkiant šias priemones:

• po kiekvieno semestro ar semestro eigoje organizuojamos grįžtamojo ryšio studentų apklausos;
• kiekvieno semestro studentų apklausų rezultatai nagrinėjami rektorato, dekanato bei katedrų posėdžiuose, numatomos priemonės kokybei gerinti;
• organizuojami dekano, prodekanų, studijų programos vadovo susitikimai su studentais, kurių metu aptariami studijų proceso, atskirų dėstytojų darbo kokybės klausimai. Esant poreikiui, organizuojami vizitai į atskirų dėstytojų paskaitas, praktinius užsiėmimus;
• organizuojami fakulteto vadovybės, katedrų vedėjų susitikimai su absolventais, įmonių ir organizacijų vadovais, nagrinėjami konkrečių studijų programas baigusių studentų kompetencijos klausimai;
• rengiamos dėstytojų atestacijos, kurių metu įvertinama dėstytojų darbo kokybė, jų kompetencija, mokslinė ir pedagoginė veikla, kvalifikacijos kėlimas, visuomeninė veikla;
• EDU_Lab ekspertai lankosi dėstytojų paskaitose ir teikia konstruktyvų grįžtamąjį ryšį studijų proceso kokybei gerinti. Kilus įvairiems klausimams, susijusiems su studijų dalyko (modulio) turiniu ir įgyvendinimu, taikomais mokymo/si ar vertinimo metodais, dėstytojai gali konsultuotis su EDU_Lab ekspertais. Įgyvendina “Follow up” programa.
• atliekama kasmetinė studijų programų stebėsena pasitelkiant studijų programų stebėsenos kriterijus ir rodiklius;
• studijų kokybės ir studijų proceso tobulinimo klausimai įtraukiami į kasmetinius studijų programų tobulinimo planus, reguliariai nagrinėjami fakultetų Tarybos, dekanato ir katedrų, Rektorato ir Senato posėdžiuose.

Studijų kokybės stebėsenai pasitelkiamos ir grįžtamojo ryšio apklausos. Universitete renkami įvairūs kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, leidžiantys vertinti studijų procesą bei studijų kokybę – studentų, dėstytojų ir absolventų apklausos, statistinė studijų informacija, vykdomos diskusijos pasirinktais studijų kokybės klausimais.    Universiteto suinteresuotųjų šalių grįžtamasis ryšys apima studentų, dėstytojų ir tyrėjų, administracijos darbuotojų, alumnų, darbdavių ir socialinių partnerių atsiliepimus ir vertinimus. Studijų kokybės vertinimo rezultatai yra pristatomi ne tik universiteto valdymo organams, galintiems priimti sprendimus kokybei gerinti, bet ir universiteto akademinei bendruomenei: universiteto naujienlaiškyje, dokumentų valdymo sistemoje bei internetiniame puslapyje yra pateikiami kokybės vertinimai ir veiksmai, kurių imamasi reaguojant į šiuos vertinimus. Viešas informacijos pateikimas skatina akademinės bendruomenės domėjimąsi kokybe, atsakingesnį požiūrį, ugdo kokybės kultūrą.

Grįžtamojo ryšio organizavimo Universitete tvarką reglamentuoja “Kauno technologijos universiteto Apklausų organizavimo tvarkos aprašas” ir jo priedas. Kasmet yra rengiamas ir tvirtinamas Universiteto apklausų planas. Universitete už grįžtamąjį ryšį atsako Studijų kokybės ir vystymo skyrius ir Strategijos stebėsenos ir procesų skyrius.

Universitete yra  organizuojamos šios studijų apklausos:

Rudens semestre

Semestro vidurio apklausa

Studentų nuomonės tyrimas „Studento balsas”

Studijų modulio / dėstytojo kokybės vertinimas

MA+ kompetencijos kokybės vertinimas

Baigiamųjų projektų rengimo ir gynimo vertinimas

Studijų programos kokybės vertinimas

Absolventų karjeros kelio klausimynas

Pavasario semestre

Pirmakursių tarptautinių studentų pasitenkinimo studijomis apklausa

Semestro vidurio apklausa

Privalomosios praktikos ir baigiamųjų projektų rengimo ir gynimo vertinimas

Studijų programos kokybės vertinimas

Studijų modulio / dėstytojo kokybės vertinimas

Modulių ir dėstytojų apklausų rezultatai

Studijų apklausų organizavimo, vykdymo ir rezultatų analizės metodika

2016–2017 m. m. rudens semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita

2016–2017 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita

2017–2018 m. m. rudens semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita

2017–2018 m. m. pavasario semestro modulių ir destytojų vertinimo ataskaita

2018–2019 m. m. rudens semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita

2018–2019 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita

2019–2020 m. m. rudens semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita

2019–2020 m. m. pavasario semestro modulių ir dėstytojų vertinimo ataskaita

Suinteresuotos šalys – asmuo ar grupė asmenų, suinteresuoti ir galintys daryti įtaką Universiteto studijų kokybei (dėstytojai, studentai, alumnai, socialiniai partneriai, administracija).

Universitete nuolat vykdoma universiteto veikla suinteresuotų šalių poreikių bei pasitenkinimo stebėsena, siekiant užtikrinti, kad Universiteto veikla, studijų programų charakteristikos atitiktų Universiteto veikla suinteresuotų grupių poreikius ir lūkesčius. Universitetas reaguoja į jo veikla suinteresuotų grupių siūlymus dėl veiklos tobulinimo, atitinkamai koreguodamas nusistatytus tobulumo kriterijus ar jų lygį. Aukšta kokybė šiuo požiūriu stebima tuomet, kai suinteresuotos šalys yra patenkintos Universiteto veikla, studijų programomis ir mokslo ir meno veikla.

Studijų kokybės kultūra – tai bendros Universiteto darbuotojų nuostatos ir vertybės studijų kokybės (atitikties reikalavimams, tobulumo, suinteresuotų šalių poreikių patenkinimo) ir jos svarbos atžvilgiu.

Universitete puoselėjama kokybės ir bendradarbiavimo kultūra:

• Nuolat teikiama parama akademiniams darbuotojams;
• Organizuojamos dėstytojų kavinės, patirties pasidalinimo popietės;
• Organizuojama kokybės diena.

Aukštą kokybės kultūrą nusako vertybinės pozicijos į:

1)  Universiteto bendruomenės susitapatinimo su Universitetu svarbą (versus individualistines nuostatas karjeros požiūriu);

2)  studentų įsitraukimo į Universiteto bendruomenę ir įvairius Universiteto procesus svarbą (versus akademinio ir administracinio personalo kaip atskiros nuo studentų bendruomenės suvokimą);

3)  kokybės kultūros vystymą per horizontalios komunikacijos, diskusijų, įgalinimo mechanizmus (versus kokybės kultūros vystymą vien tik per vadybines aukščiausios vadovybės inicijuojamas praktikas);

4)  susitarimą dėl bendro požiūrio į kokybės užtikrinimo procesus ir Universiteto siekiamą kokybės lygį (versus vadovybės primetamas vadybines kokybės užtikrinimo praktikas ir iš viršaus nuleidžiamus pasiekimų lygius);

5)  susitarimą dėl sistemingai renkamų ir analizuojamų Universiteto istorinių, palyginamųjų ir kitų duomenų bei sprendimų grindimą šiais duomenimis (versus nesistemingą duomenų rinkimą ir sprendimų priėmimą remiantis asmenine nuomone);

6)  suinteresuotųjų šalių įtraukimą į Universiteto veiklą (versus vien tik vidinių išteklių ir profesinių žinių akcentavimą);

7)  savianalizę, kaip į kolektyvinę praktiką, siekiant nustatyti tobulinimo galimybes (versus savianalizę, kaip atitikties išorės ir vidinių suinteresuotų šalių reikalavimams įvykdymą);

8)  vidinės analizės (veiklos pasiekimų, studijų programų; mokslo rezultatų; studentų grįžtamojo ryšio ir t.t.) duomenų panaudojimą konkretiems tobulinimo veiksmams (versus analizių vykdymą vien tik siekiant įvykdyti vidinius ir išorinius reikalavimus) (pagal EUA, 2005).

KTU kokybės vadybos sistema, kuri yra suderinta su Universiteto strategija bei pagrindinių reglamentuojančių teisinių dokumentų nuostatomis, aprašyta KTU Kokybės vadove.

Pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius vidinės studijų kokybės užtikrinimą galite rasti čia.