Verslo skaitmenizacija: ji nereikalinga nenorintiems kokybės ir plėtros

KTU mokslininkai ir verslo atstovai sako, kad ieškant konkurencinio pranašumo ekonominėje erdvėje, padėti gali verslo skaitmenizavimas – vienas prioritetinių Pramonės 4.0 tikslų. Tuo tarpu skaitmenizacijai diegti ir palaikyti jau reikalingi naujos kartos specialistai. 

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Taikomosios matematikos docentė Gintarė Vaidelienė sako, kad šiandien universitetas rengia specialistus, kurie yra labai paklausūs darbo rinkoje.

„Galime pasidžiaugti, kad šiandien į darbo rinką sėkmingai integruojasi mūsų taikomosios matematikos bakalaurantai, o šių mokslo metų birželį studijas baigs pirmoji bakalaurų duomenų mokslo inžinierių laida“, – sako ji.

Naujo laikmečio specialybės

Jos teigimu, šios abi studijų programos yra artimos viena kitai, tačiau yra ir labai aiški takoskyra tarp jų.

Jos teigimu, naujieji duomenų mokslo inžinieriai jau studijuodami turi puikias galimybes realizuoti save įvairiose srityse ir įmonėse, kurios vertina duomenų analizės ir jos taikymo svarbą savo veikloje.

„Tai įmonės, kurios savo veikloje generuoja duomenis, diegia duomenų valdymo sprendimus, kuria ir plėtoja įvairias technologijas, pvz., dirbtinio intelekto (DI) sprendimus ir kt. Valstybinės priežiūros institucijos, mokslo tyrimų institutai, startuoliai taip pat turi poreikį duomenų mokslininkams. Štai neseniai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su bendrove „Prodivi“, kurioje mūsų mokslininkai gali gilinti savo žinias ir įgūdžius realiose verslo situacijose tik parodo augantį šių ekspertų poreikį“, – pasakoja KTU mokslininkė.

Keturios skaitmenizacijos sritys

Bendrovės „Prodivi“ direktorius Mantas Kačerauskas sako, kad kiekvienoje organizacijoje verslo skaitmeninimas šiuo metu yra kone kritiškai svarbus veiksnys.

„Kiekvienos verslo įstaigos skaitmeninimą galėčiau suskirstyti į keturias pagrindines kryptis: higiena, darbo vietų skaitmeninis modernumas ir duomenų analitika“, – sako M. Kačerauskas.

Pasak jo, pirmoji sritis jau yra tapusi verslo „higiena“ – verslo valdymo sistemos įmonėje, su kuriomis yra valdomi pagrindiniai įmonės procesai.

Antroji sritis, pasak verslo atstovo, yra darbo vietų skaitmeninis modernumas kasdienėje veikloje.

„Mes tai vadiname skaitmeninės organizacijos dalimi, kitaip tariant, manome, kad versle visos darbo vietos turėtų būti skaitmenizuotos ir visi įstaigoje dirbantys darbuotojai turėtų galimybę prieiti prie programinių įrangų, su kuriomis galėtų valdyti savo kasdienius darbus“, – sako jis.

Trečioji sritis, M. Kačerausko teigimu, yra svarbiausia – duomenų analitika.

„Įmonėse atsiradus daugiau duomenų, atsiranda labai natūralus poreikis gerinti įmonės veiklą. Ir čia į pagalbą, dažnu atveju, „ateina“ įmonės duomenys, kuriuos panaudojus, gauname gausybę atsakymų, kaip tai padaryti. Manome ir jaučiame iš savo klientų, kad įmonės, kurios savo verslus mato per matematinius duomenis, turi itin didelį privalumą – dažnu atveju būna stabilesnės, augimo greitis didesnis ir geriau „atsilaiko“ natūralioje rinkoje – atskleidžia bendrovės vadovas.

„O atsakydamas į klausimą, kaip vykdomas verslo skaitmeninimas, galiu paminėti, jog kritiškai svarbu yra kvalifikuoti darbuotojai ne tik iš mūsų pusės, bet ir iš kliento. Dažniausiai įmonės skaitmenizuojasi, jeigu yra aiški problema arba yra novatoriškų darbuotojų įmonėje – tokių, kokius, pavyzdžiui, ruošia KTU“, – sako jis.

Kritinis gebėjimas – loginis mąstymas

Kalbėdamas apie tai, kodėl gi verslui reikia skaitmenizuoti savo verslus, verslininkas sako, kad šį klausimą reiktų pakeisti į kitą klausimą – „kodėl verslai privalo skaitmenizuoti savo veiklas?“

„Iš esmės, šiuo metu tik nedidelės įmonės, kurios nesiekia nei kokybinių parametrų, nei plėtros, gali išgyventi neskaitmenizavusios savo veiklos. Įmonės, kurios turi žemą skaitmenizavimo lygį, dažnu atveju, negali atsakyti į paprastus klausimus, pvz.: ar kokybiški mano gaminiai arba paslaugos? ką daryti, kad procesai taptų efektyvesni? ką daryti, kad įmonės plėtra pasiektų kažkokį lygį? Kiek žinau, šiandien dalis vidutinių ar didesnių įmonių negalėtų vykdyti savo veiklos, nepasiekusios vidutinio arba aukšto skaitmenizavimo lygio“, – sako M. Kačerauskas.

Taigi, mano trumpesnis atsakymas būtų – paprasčiausia tam, kad išgyventų ateinantį dešimtmetį. Dar turėčiau priminti apie DI galimybes, kurias jau šiandien išnaudoja lietuviškos pažangios įmonės ir įgyja milžiniškus privalumus.

Verslo atstovas, kalbėdamas apie tai, kokių gi savybių reikia jo įmonėje dirbantiems specialistams, kurie tiek programuoja, tiek dirba su DI, M. Kačerauskas sako, kad kritinis gebėjimas yra matematinis – loginis mąstymas.

„Įstaigos, kurios gerai paruošia specialistus ir kurie geba dirbti su duomenimis, dažnu atveju gana gerai ir greitai perpranta skirtingų sričių verslo procesų niuansus. Reikėtų paminėti, jog jau šiuo metu KTU Taikomosios matematikos studijų programos absolventai sudaro didelę dalį mūsų įmonės darbuotojų ir yra vienas iš mūsų plėtros veiksnių. Mums labai patinka jų paruošimo lygis ir manome, kad bendradarbiavimas su MGMF mums yra strateginės svarbos“, – sako jis.