Pereiti prie turinio
ieškoti
Oranžiniame fone baltos spalvos pastatų piktograma, įskaitant namą, daugiabutį ir dangoraižį, su tekstu „11 Darnūs miestai ir bendruomenės“. Iliustruojamas siekis kurti saugias, įtraukes ir tvarias gyvenamąsias vietas.
Žaliame fone baltos akies forma su Žemės rutuliu viduje ir tekstu „13 Sušvelninti klimato kaitos poveikį“. Simbolizuojamas klimato veiksmų svarbos pripažinimas ir reakcija į klimato krizę.

KTU mokslininkas apie pastatų ateitį – kaip duomenys gali padėti juos efektyviau valdyti ir atnaujinti?

Svarbiausios | 2026-11-20

Europos Sąjungoje pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos suvartojamos energijos ir reikšmingai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Dėl to jų energinio efektyvumo didinimas yra svarbus siekiant mažinti anglies dioksido emisijas bei poveikį aplinkai. KTU docentas teigia, kad apie pastatus galima sukaupti daug informacijos, tačiau šie duomenys ne visada tikslingai panaudojami sprendimams priimti.

Pasak Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) docento dr. Pauliaus Spūdžio, pastato energijos sąnaudas lemia gerokai daugiau nei jo plotas ar šildymo sistema. Svarbi ir konstrukcijų būklė, panaudotos medžiagos, inžinerinių sistemų veikimas bei kiti veiksniai. Problema ta, kad ši informacija dažnai saugoma skirtingose sistemose ir formatuose, todėl įvertinti bendrą pastato būklę ir nuspręsti, ką būtų tikslinga keisti ar tobulinti, nėra paprasta.

Paulius Spūdys
Paulius Spūdys

„Kaip susieti skirtingus duomenis apie pastatą ir panaudoti juos efektyvesniam jo valdymui bei atnaujinimui, tyrinėjau doktorantūros studijų metu, pasitelkdamas skaitmeninio dvynio technologiją – virtualų pastato modelį, leidžiantį analizuoti jo būklę, energijos vartojimą ir vertinti galimų pokyčių poveikį“, – pasakoja doc. dr. P. Spūdys, kuriam 2025 metais suteiktas Europos daktaro sertifikatas (EDS).

Realus pastatas – tyrimų laboratorija

Sujungus skirtingus duomenis apie pastatą, gaunamus iš įvairių šaltinių, galima tiksliau nustatyti, kur prarandama energija, kurios sistemos veikia neefektyviai ir ką pakeitus būtų galima sumažinti energijos sąnaudas. Anot doc. dr. P. Spūdžio, tokia informacija gali būti pritaikoma įvairiems sprendimams, o vienas iš jų – pastatų atnaujinimo planavimas, padedantis užtikrinti efektyvesnį ir tvaresnį jų naudojimą.

„Susiejus duomenis, galima įvertinti, kiek energijos pavyktų sutaupyti atnaujinus pastatą ir kokį poveikį aplinkai turėtų pasirinktos medžiagos. Jų gamyba taip pat sukelia emisijų, todėl svarbu įvertinti, ar dėl pasirinktų medžiagų gamybos nesusidarys daugiau emisijų, nei jų pavyks sumažinti dėl mažesnio pastato energijos vartojimo“,  – sako doc. dr. P. Spūdys.

Šį tyrimą KTU docentas vykdė ne tradicinėje laboratorijoje – ja iš dalies tapo patys tiriami pastatai. Praktinė tyrimo dalis vyko realiomis jų eksploatavimo sąlygomis, o didžioji dalis surinktos informacijos vėliau buvo apdorojama ir analizuojama skaitmeninėje erdvėje.

„Kai duomenų nepakakdavo, tekdavo įrengti papildomus jutiklius, tačiau didžioji dalis darbo vis tiek vyko prie kompiuterio – ten duomenys analizuojami, sujungiami, o pasikartojančioms užduotims kartais kuriami nedideli skaitmeniniai įrankiai, padedantys dalį šio proceso automatizuoti“, – sako doc. dr. P. Spūdys.

Iš darbo versle atgal į studijas

Į KTU doktorantūros studijas doc. dr. P. Spūdys grįžo sukaupęs nemažai profesinės patirties statybų sektoriuje, kuriame jis dirbo su pastatų inžinerinėmis sistemomis, jų projektavimu ir projektų valdymu.

„Norėjosi dar šiek tiek pasimokyti. Iš pradžių buvau tikras, kad po studijų grįšiu į verslą, tačiau pamačiau, kad mokslinis darbas iš tikrųjų yra labai įdomus – man patiko gilintis į problemas, su kuriomis verslas susidurs dar tik ateityje. Taip pat patiko ieškoti naujų sprendimų, dirbti tarptautiniuose projektuose“, – apie akademinės karjeros pradžią pasakoja KTU docentas.

Baigus KTU doktorantūros studijas, doc. dr. P. Spūdžiui suteiktas EDS patvirtina, kad tyrimas buvo vykdomas ir vertinamas bendradarbiaujant su užsienio akademiniais partneriais, o disertacija atitinka aukštus europinio mokslo standartus. Doc. dr. P. Spūdžio teigimu, viena svarbiausių doktorantūros stažuočių vyko Kipre, Frederick universitete, su kurio mokslininkais P. Spūdys bendradarbiavo dar iki stažuotės.

„Stažuotė suteikė galimybę bendradarbiavimą nuotoliu perkelti į kasdienį darbą kartu. Kadangi į stažuotę vykau dar neturėdamas daug mokslinės patirties, tai buvo galimybė pamatyti šiek tiek kitokią mokslinio darbo kultūrą bei aplinką, pasisemti žinių įvairiose srityse. Per šią stažuotę parengiau savo pirmąjį mokslinį straipsnį. Kolegos taip pat suteikė duomenų apie Kipre esantį pastatą, kuriuos galėjau panaudoti savo tyrime ir taip išplėsti jo geografinį kontekstą“, – teigia doc. dr. P. Spūdys.