Pereiti prie turinio
ieškoti
Raudoname fone baltos spalvos atversta knyga ir pieštukas su tekstu „4 Kokybiškas išsilavinimas“. Pavaizduotas švietimo prieinamumo ir kokybės tikslas.
Tamsiai vyšninės spalvos fone auganti grafiko linija virš trijų pastatų siluetų su tekstu „8 Deramas darbas ir ekonominis augimas“. Paveikslėlis perteikia tikslą skatinti produktyvų darbą ir ekonomiką.

DI gali versti, bet ar geba suprasti? KTU docentė atskleidžia, kur slypi žmogaus pranašumas

Svarbiausios | 2026-11-16

Atrodo, kad šiuolaikinės technologijos vertėjo darbą gali pakeisti visiškai – juk vienu mygtuko paspaudimu šiandien galima išversti tūkstančius žodžių į kitą kalbą. Tačiau ar dirbtinis intelektas supranta, ką iš tiesų reiškia lietuviškas žodis „lauktuvės“? Kėdainiuose užaugusi KTU docentė ir vertėja Dainora Maumevičienė sako, kad būtent tokie kalbos niuansai geriausiai parodo, kuo žmogaus vertimas skiriasi nuo automatiškai sugeneruoto teksto.

„Tam, kad galėtum versti reikia suprasti kontekstą, įvairius kultūrinius niuansus ir žinoti nemažai nerašytos informacijos, kurios technologijos bent jau kol kas nesupranta. Kalba yra jausmas, mąstymas, emocijos, suvokimas ir kūryba, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė dr. D. Maumevičienė.

Pasak jos, DI perkuria, t. y. sugeneruoja, ir kol kas tik imituoja, tai kas sukurta, ir iki galo nesupranta tam tikrų kultūrinių aspektų. Tad kaip keičiasi vertėjo profesija technologijų amžiuje ir kodėl žmogaus gebėjimas suprasti tai, kas neparašyta žodžiais, tampa dar svarbesnis?

Mokėti užsienio kalbas nepakanka

Vis dar galima išgirsti nuomonę, kad vertėju gali būti kiekvienas, gerai mokantis kelias užsienio kalbas. Tačiau D. Maumevičienė su tuo nesutinka. Kalbos mokėjimas ir gebėjimas profesionaliai versti, pasak pašnekovės – ne tas pats.

„Su vertimu yra panašiai kaip su krepšiniu: visi galime apie jį kalbėti ir beveik jaustis ekspertais, tačiau kai reikia išeiti į aikštelę ir žaisti varžybas, paaiškėja, kad tam reikia visai kitų gebėjimų“, – sako ji.

Vertėjui svarbu ne tik puikiai mokėti kalbėti gimtąja ir keliomis užsienio kalbomis, bet ir gebėti vienu metu klausytis, mąstyti, kalbėti, greitai reaguoti, valdyti stresą, suprasti kontekstą ar niekur nerašytą informaciją. Būtent kontekstas dažnai tampa riba, kurią technologijoms dar sunku peržengti. Vertimas nėra vien žodžių pakeitimas kita kalba – reikia išmanyti kultūrą, jos nerašytas taisykles, tabu ir prasmes.

Dainora Maumevičienė
Dainora Maumevičienė

„Pavyzdžiui, lietuviškas žodis „lauktuvės“ nėra tiesiog „dovanos“. Kitomis kalbomis tokio atitikmens nėra. DI įrankis pasiūlys anglišką variantą „gifts“ ar „presents“, bet tai bus neteisingas variantas. Žodžio „lauktuvės“ prasmė susijusi su laukimu, sugrįžimu iš tolimos šalies, su žmonėmis, kurie tavęs laukė ir ilgėjosi. Tokios reikšmės neįmanoma iki galo perteikti vien pažodiniu atitikmeniu“, – aiškina KTU mokslininkė.

DI vertėjo nepanaikino, bet pakeitė darbo specifiką

Dirbtinis intelektas vertimo procesą neabejotinai pagreitino. Tačiau kartu pasikeitė ir pats vertėjo vaidmuo. Šiandien jam reikia ne tik mokėti kalbas, bet ir suprasti, kaip saugiai naudoti technologinius įrankius, įvertinti jų pateiktą rezultatą ir pastebėti klaidas ar net išgalvotą informaciją.

„Būna tekstų, kurie po DI ir mašininio vertimo yra sugadinami ir mes, vertėjai, sakome, kad geriau jau būtų iš naujo versti pačiam, nei koreguoti“, – sako D. Maumevičienė.

Todėl vertėjo darbas vis dažniau apima ne vien vertimą, bet ir mašinos sugeneruoto teksto vertinimą, redagavimą bei jo „sugyvinimą“. Pasak KTU mokslininkės, technologijos gali atkurti ir perkurti tai, kas jau sukurta, tačiau vertimo kokybė vis tiek priklauso nuo žmogaus gebėjimo įvertinti kontekstą ir rezultatą.

Kalbose visada yra pašnekovės taip vadinamų „klaidingųjų draugų“ – žodžių, kurių reikšmė iš pirmo žvilgsnio atrodo suprantama ir žinoma, tačiau verčiant jie virsta visai kitu žodžiu ar reikšme nei atrodė. Kartais kai kurios reikšmės net nėra apibrėžiamos žodynuose, tad ir čia mašina ar technologija gali suklysti.

„Tam ir yra žmogus – vertėjas. Technologijų keliamus iššūkius gali išspręsti tik kritiškai, kūrybiškai ir atsakingai mąstantis žmogus“, – teigia D. Maumevičienė.

Vienas mygtuko paspaudimas gali tapti rizika

Technologijų patogumas turi ir kitą pusę – atsakomybę už tai, kokia informacija joms pateikiama ir keliama į virtualią erdvę. Kadangi vertėjams tenka dirbti ir su itin jautria informacija, kai kuriais atvejais dėl situacijos pobūdžio jie apskritai negali naudotis telefonu ar internetu ir turi dirbti be įprastų technologinių priemonių. Interneto prieiga gali būti sąmoningai blokuojama ar ribojama prieiga prie įvairių socialinių medijų dėl konfidencialumo ir duomenų saugumo užtikrinimo.

Taip elgiasi nei tik Europos Komisija, Europos parlamentas, bet ir kitos Europos ar valstybinės institucijos bei verslo ir viešojo sektoriaus įmonės. Tad vertėjai turi ne tik tai žinoti ir gebėti elgtis profesionaliai tokiose situacijose, bet ir pateikti aukštos kokybės vertimus.

„Dėl technologinių galimybių ir prieinamumo tekstas ar tam tikra informacija gali būti neapdairiai vieno klavišo paspaudimu paviešinta ar nutekinta. Tai gali turėti neigiamų pasekmių ne tik įmonei, bet ir visuomenei“, – pastebi KTU SHMMF docentė.

Dainora Maumevičienė Kauno studijų mugėje
Dainora Maumevičienė Kauno studijų mugėje

Ypač atsargiai, pašnekovės teigimu, reikėtų elgtis su konfidencialiais dokumentais. Jei tekste yra komercinė paslaptis ar kita jautri informacija, jos negalima aklai perduoti bet kuriam DI įrankiui.

Technologinių įrankių naudojimą ypač svarbu tinkamai įvertinti jautriose srityse, pavyzdžiui, medicinoje, kur iš pirmo žvilgsnio nedidelė vertimo klaida gali turėti rimtų pasekmių.

„Skaičiai ir trupmenos verčiant iš vienos kalbos į kitą gali būti parašytos neteisingai. Tarkim, skaičiai bus atskirti ne kableliais, o taškais, tad čia mažos dozės gali virsti didelėmis. Jei tokia klaida liks, tai gali būti net pavojinga“, – pabrėžia D. Maumevičienė.

Kalbos industrija – ypač technologizuota

Vykstantys pokyčiai kartu paneigia ir vieną įsitvirtinusį stereotipą – tai, kad vertimas ir kalbos studijos yra mažai susijusios su technologijomis.

„Kalba ir vertimas nėra statiški. Jau minėjau, kad šiandien vertėjas turi išmanyti ne tik kalbą, gramatiką, kultūrinius niuansus ar konkrečią sritį, bet ir technologijas, vertimo bei kalbos projektų valdymą, gebėti redaguoti mašinos sukurtą tekstą ir sugrąžinti jam gyvastį“, – teigia KTU mokslininkė.

Kalbos industrija – ypač technologizuota. Šis sektorius stipriai plečiasi ir apima tokias sritis kaip kalbų mokymas, vertimas, lokalizavimas, vaizdo žaidimų ir svetainių pritaikymas ir prieinamumas, filmų vertimas ir pritaikymas pagal tam tikrus poreikius, mašinos sukurto teksto peržiūra, technologijų kalbai kūrimas, konsultavimas.

„Tad norisi pakeisti stereotipą, kad tai yra klasikinės studijos. Kalbos industrijos įmonių vadovai jau senokai kalba apie tai, kad kūrybiškai mąstančių, rašančių ir galinčių mintį paversti žodžiu ir tekstu poreikis yra vis didesnis, nes pastangų ir gebėjimų kritiškai įvertinti klaidingą, netikrą, sufalsifikuotą ar „negyvą“ turinį reikia pakankamai daug“, – tikina pašnekovė.

Profesija, suteikianti įvairias galimybes

D. Maumevičienę su kalbomis, vertimu sieja ilgametė darbo patirtis – KTU ji dirba jau daugiau nei 20 metų. Universitetas visada ją traukė kaip įdomi ir magiška vieta, mokslo ir studijų šventovė, ypatinga dėl savo misijos, pareigos visuomenei, didelių ir įspūdingų bibliotekų, įdomių žmonių ir erdvių.

„Dar būdama maža juokaudavau, kad kai užaugsiu, būsiu profesorė, nors tada dar visiškai nesupratau, ką tai iš tikrųjų reiškia, – prisimena KTU docentė. – Kurti, ieškoti, atrasti man buvo visada įdomu, o ypač kai tai yra susiję su kalba, kultūra bei kalbos ir kultūros sąveika“.

Kėdainiuose užaugusi KTU mokslininkė tikina jau nuo penktos klasės žinojusi kad norės studijuoti anglų kalbą ir filologiją. „Man tai buvo galimybė ne tik gerai išmokti kelių užsienio kalbų, tačiau kartu proga keliauti, pažinti ir susipažinti su kitais žmonėmis, kultūromis, istorijomis ir jas pažinti per kalbą“, – pasakoja D. Maumevičienė.

Karjeros pradžioje pašnekovė dėstė anglų kalbą. Tačiau šiandien D. Maumevičienės profesiniame gyvenime susipina keli skirtingi vaidmenys. Vadovaudama KTU Humanitarinių mokslų ir menų tyrimo centrui, ji padeda kolegoms spręsti įvairius klausimus ir prisideda prie mokymosi, dėstymo bei tyrimų procesų. Tuo tarpu kaip Senato pirmininkė atstovauja akademinei bendruomenei ir jos interesams.

Dainora Maumevičienė iškilmingame KTU senato posėdyje
Dainora Maumevičienė iškilmingame KTU senato posėdyje

„Taip pat esu mokslininkė, tirianti vertimą, kaip veiklą, kuri įgalina suprasti vieniems kitus, suvokti kitą kultūrą, jos mąstymo būdą. Pirmiausia kalba yra mąstymas, todėl vertimas yra daug daugiau nei žodžių perkėlimas iš vienos kalbos į kitą. Šioje srityje svarbios tampa ir technologijos, tačiau kartu – duomenų apsauga, konfidencialumas bei profesinė etika“, – pasakoja D. Maumevičienė.

Mokslą ji derina ir su praktika – yra praktikuojanti vertėja, kai turi laiko verčianti raštu ir sinchroniniu būdu. „Versdamas labai daug sužinai – kartais apie dalykus, kurių kiti net nežino ar nenumanė. Be to, ši profesija leidžia susitikti su labai įdomiais žmonėmis ir atsidurti situacijose, į kurias kaip paprastas žmogus iš šalies galbūt niekada nepatektum“, – teigia KTU SHMMF docentė.

Pašnekovė įsitikinusi – darbas su kalba šiandienos aktualijų kontekste – viena iš prestižinių specialybių.

„Technologijos su vertėjais jau keliauja nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: jau tada buvo plėtojamos ir kuriamos įvairios sistemos, kurios galėtų padėti slapta sužinoti ir išsiaiškinti situaciją. Tuomet pradėtos kurti mašininio vertimo sistemos, kurios, nors tuo metu nebuvo vadinamos dirbtinio intelekto pavadinimu, tačiau bandė perprasti minties virtimą žodžiu ir kita kalba ar kultūra nei gimtoji. Žinoma, sistemos yra nuolatos tobulinamos ir technologiškai sparčiai kintančios, tačiau tai tik įrankiai, kurių sukurtą rezultatą privalai kritiškai peržiūrėti ir patikrinti ne tik dėl neteisingų žodžių ar terminų, bet kartais ir sukurtų nebūtų dalykų“, – savo patirtimi dalijasi D. Maumevičienė.