Atrodo, kad šiuolaikinės technologijos vertėjo darbą gali pakeisti visiškai – juk vienu mygtuko paspaudimu šiandien galima išversti tūkstančius žodžių į kitą kalbą. Tačiau ar dirbtinis intelektas supranta, ką iš tiesų reiškia lietuviškas žodis „lauktuvės“? Kėdainiuose užaugusi KTU docentė ir vertėja Dainora Maumevičienė sako, kad būtent tokie kalbos niuansai geriausiai parodo, kuo žmogaus vertimas skiriasi nuo automatiškai sugeneruoto teksto.
„Tam, kad galėtum versti reikia suprasti kontekstą, įvairius kultūrinius niuansus ir žinoti nemažai nerašytos informacijos, kurios technologijos bent jau kol kas nesupranta. Kalba yra jausmas, mąstymas, emocijos, suvokimas ir kūryba, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė dr. D. Maumevičienė.
Pasak jos, DI perkuria, t. y. sugeneruoja, ir kol kas tik imituoja, tai kas sukurta, ir iki galo nesupranta tam tikrų kultūrinių aspektų. Tad kaip keičiasi vertėjo profesija technologijų amžiuje ir kodėl žmogaus gebėjimas suprasti tai, kas neparašyta žodžiais, tampa dar svarbesnis?
Mokėti užsienio kalbas nepakanka
Vis dar galima išgirsti nuomonę, kad vertėju gali būti kiekvienas, gerai mokantis kelias užsienio kalbas. Tačiau D. Maumevičienė su tuo nesutinka. Kalbos mokėjimas ir gebėjimas profesionaliai versti, pasak pašnekovės – ne tas pats.


