Pereiti prie turinio
ieškoti
Ryškiai oranžiniame fone trys susijungę kubeliai su tekstu „9 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra“. Pavaizduojamas technologinės pažangos ir infrastruktūros vystymo tikslas.
Tamsiai mėlyname fone susijungę penki apskritimai, simbolizuojantys bendradarbiavimą, ir tekstas „17 Partnerystė įgyvendinant tikslus“. Iliustruojamas tarptautinės partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimo tikslas.

KTU ir „Siemens Healthineers“ partnerystė: kodėl medicinos technologijų ateičiai reikia daugiau nei gerų idėjų?

Svarbiausios | 2026-11-18

Medicinos technologijų ateitį gali lemti ne tik pažangesni prietaisai, bet ir gebėjimas suburti skirtingų sričių specialistus bendram tikslui. Vis dėlto net ir perspektyviausios idėjos ne visada virsta praktikoje pritaikomais sprendimais – tam reikia suderinti mokslininkų, technologijų kūrėjų ir sveikatos priežiūros įstaigų interesus. Kaip užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas kurtų vertę visiems jo dalyviams?

Lapkričio 4–5 d. KTU „Santakos“ slėnyje vyko 13-oji pasaulinė atvirųjų inovacijų konferencija „World Open Innovation Conference 2026“ (WOIC 2026), subūrusi mokslininkus, verslo atstovus ir politikos formuotojus diskutuoti apie atvirųjų inovacijų galimybes bei iššūkius.

Nuo 2014 m. organizuojama konferencija siekia suartinti mokslą ir praktiką, skatinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą bei pristatyti atvirųjų inovacijų mokslinius tyrimus ir praktinius jų taikymo pavyzdžius. Konferencijos programoje akademinės įžvalgos buvo derinamos su praktiniais iššūkiais, su kuriais susiduria inovacijas plėtojančios įmonės ir organizacijos.

WOIC 2026
WOIC 2026

Vienas tokių pavyzdžių – konferencijos metu surengta interaktyvi „Siemens Healthineers“ iššūkio sesija „Beyond the Siemens Healthineers MR Scanner: Co-creating Value in an MR Open Innovation Ecosystem“, kurią organizavo KTU profesorė Asta Pundzienė.

Sesijos metu dalyviai nagrinėjo, kaip medicinos technologijų gamintojai, mokslininkai, sveikatos priežiūros įstaigos ir kiti inovacijų ekosistemos dalyviai galėtų bendradarbiauti kurdami naujas technologijas ir dalydamiesi jų sukuriama verte.

Ši iniciatyva taip pat suteikė progą atkreipti dėmesį į ilgalaikį KTU ir „Siemens Healthineers“ bendradarbiavimą bei mokslo ir verslo partnerystės svarbą sprendžiant sveikatos technologijų sektoriui aktualius klausimus.

Nuo medicinos prietaiso – prie inovacijų ekosistemos

„Siemens Healthineers“ yra viena iš magnetinio rezonanso tomografijos rinkos lyderių, kurianti magnetinio rezonanso sistemas, dirbtinio intelekto programinę įrangą ir teikianti medicinos įrangos priežiūros paslaugas visą jos naudojimo laikotarpį.

Bendrovė sudaro galimybes partneriams – kitoms technologijų įmonėms, mokslininkams ir startuoliams – kurti papildomas programas, skirtas jos magnetinio rezonanso sistemoms. Taip siekiama skatinti naujų technologinių sprendimų plėtrą ir didinti medicinos įrangos patrauklumą sveikatos priežiūros įstaigoms.

Vis dėlto tokios inovacijų ekosistemos kūrimas neapsiriboja vien technologiniais klausimais. Svarbu išsiaiškinti, kaip skirtingi jos dalyviai galėtų bendradarbiauti, kokią naudą gautų kiekviena pusė ir kaip būtų paskirstoma bendrai sukurta vertė.

Vienas svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria sveikatos priežiūros sektorius, – didėjantis diagnostinių tyrimų skaičius ir riboti žmogiškieji ištekliai. Tokiomis sąlygomis ligoninėms svarbu, kad nauji technologiniai sprendimai ne tik pasižymėtų pažangiomis funkcijomis, bet ir būtų pritaikomi kasdieniame darbe.

WOIC 2026
WOIC 2026

Ligoninėms svarbu, kad technologijų klinikinė nauda būtų įrodyta, jos būtų suderinamos su esamais darbo procesais, o jų diegimo ir naudojimo išlaidos – pagrįstos. Radiologams savo ruožtu svarbu, kad naujos programos padėtų greičiau ir patikimiau atlikti tyrimus, gerintų vaizdų kokybę, didintų diagnostikos tikslumą ir mažintų pasikartojančių užduočių skaičių.

Tačiau net ir naudingų technologijų diegimas nėra paprastas. Daugelis ligoninių medicinos įrangą įsigyja viešųjų pirkimų būdu, o skirtingose šalyse taikomi nevienodi reikalavimai. Be to, medicinos technologijų sektorius yra griežtai reguliuojamas. Todėl vien sukurti naują programą nepakanka – būtina užtikrinti, kad ji atitiktų klinikinius, techninius ir teisės aktų reikalavimus.

Keturi klausimai medicinos technologijų ateičiai

Lapkričio 4 d. vykusios sesijos dalyviai buvo suskirstyti į keturias temines grupes, kurių kiekviena nagrinėjo skirtingą magnetinio rezonanso inovacijų ekosistemos aspektą.

Pirmojoje grupėje daugiausia dėmesio skirta ligoninėms kuriamai vertei. Dalyviai svarstė, kokios papildomos magnetinio rezonanso sistemoms skirtos programos galėtų paskatinti sveikatos priežiūros įstaigas jas diegti ir už jas mokėti.

Antrojoje grupėje nagrinėti technologijų kūrėjų poreikiai – kas motyvuotų medicinos technologijų įmones, startuolius ir mokslininkus įsitraukti į bendrą ekosistemą ir kokių galimybių jiems reikėtų, kad galėtų išbandyti bei plėtoti savo sukurtus sprendimus.

Trečiojoje grupėje aptarti galimi verslo modeliai. Dalyviai svarstė, kaip išorinių partnerių sukurtos programos galėtų didinti magnetinio rezonanso sistemų vertę ir kokiais principais ši vertė galėtų būti paskirstoma bendradarbiaujančioms organizacijoms.

Ketvirtojoje grupėje dėmesys skirtas inovacijų ekosistemos valdymui – technologijų integravimui, kokybės užtikrinimui, atsakomybės pasidalijimui ir išlaidų paskirstymui.

Šios keturios kryptys atspindėjo pagrindinį sesijos tikslą – ieškoti būdų, kaip skirtingų organizacijų bendradarbiavimas galėtų padėti ne tik kurti naujas medicinos technologijas, bet ir jas pritaikyti praktikoje bei toliau plėtoti.

Dalyvių įžvalgos pranoko lūkesčius

„Siemens Healthineers“ atstovas Frankas Konopka neslepia, kad iššūkio sesija pranoko jo lūkesčius.

„Labiausiai mane nustebino gautų atsakymų išsamumas ir kokybė, taip pat tai, kaip tiksliai jie atliepė konkrečius iššūkius, su kuriais susiduriame sveikatos priežiūros srityje. Tikėjausi bendresnio pobūdžio atsakymų apie atvirąsias inovacijas, tačiau jie buvo labai konkretūs. Tokio detalumo ir kokybės nesitikėjau“, – pasakoja jis.

Frankas Konopka
Frankas Konopka

Iš visų aptartų klausimų F. Konopka ypač išskiria partnerystės ir ekosistemos valdymo aspektus.

„Vertingiausia man buvo informacija apie partnerių vertybes, tikriausiai todėl, kad ši sritis man buvo mažiausiai pažįstama. Apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus jau žinojau gana daug, tačiau partneriai ir jų lūkesčiai suteikė naujų, įdomių įžvalgų. Ypač įdomūs pasirodė ir valdymo aspektai – visų pirma tai, kaip jie sąveikauja su partneryste susijusiais elementais“, – teigia bendrovės atstovas.

Ilgametė partnerystė – pagrindas naujoms idėjoms

KTU surengtai iššūkio sesijai vadovavo profesorė Asta Pundzienė, o ją moderavo Aurelija Vijūnienė, Antanas Montvila ir Zineb Benmya. „Siemens Healthineers“ atstovavo Frankas Konopka, Hanna Stensland ir Marcas Schlichtneris. Prie iniciatyvos taip pat prisidėjo EBS universiteto atstovai Tobiasas Gutmannas ir Moritzas Behmas.

Profesorė A. Pundzienė pasakoja su „Siemens Healthineers“ bendradarbiaujanti nuo 2018 metų. Per šį laikotarpį ji stebėjo bendrovės raidą ir tai, kaip ši kuria ekosistemą, kuri, profesorės teigimu, savaime yra atvirųjų inovacijų pavyzdys.

„Svarbu suvokti, kad ne visi protingi žmonės dirba tavo organizacijoje. Kiek protingų žmonių pasieki ir paskatini juos pasidalyti savo idėjomis, tiek gali būti sėkmingas inovatorius“, – sako A. Pundzienė.

Profesorės nuomone, būtent WOIC konferencija suteikė galimybę bendrovei išgirsti skirtingų sričių ir patirčių specialistų nuomones.

KTU profesorė Asta Pundzienė
KTU profesorė Asta Pundzienė

„Pasaulinėje atvirųjų inovacijų konferencijoje dalyvauja ir praktikai, ir mokslininkai, ir startuolių, ir sveikatos priežiūros srities atstovai – jaunesni ir vyresni, mažiau ir daugiau patyrę. Tai sudaro platų kompetencijų spektrą, kuris leidžia „Siemens Healthineers“ gauti idėjų, svarbių inovacijoms pradėti“, – aiškina profesorė.

Bendradarbiavimą su KTU vertindamas iš verslo perspektyvos, F. Konopka akcentuoja ilgalaikių ryšių naudą.

„Labai vertinu Astą ir visus žmones, kuriuos ji suburia bendram darbui. Tokie ilgalaikiai santykiai sukuria tvirtą pagrindą tolesnėms diskusijoms. Visada yra nuo ko atsispirti, nereikia kiekvieną kartą visko aiškinti iš naujo. Tai itin vertinga tiek tęsiant esamą bendradarbiavimą, tiek inicijuojant naujas veiklas“, – pasakoja jis.

KTU – platforma, kurioje susitinka mokslas ir verslas

Profesorės A. Pundzienės teigimu, tarptautinių bendrovių patirtis gali būti aktuali ir Lietuvos bei regiono įmonėms, ieškančioms būdų plėtoti inovacijas.

„Verslui svarbios mokslo idėjos ir įvairios praktinės patirtys, o KTU gali būti ta platforma, kurioje kuriamos naujos idėjos ir inovacijos. Tai labai svarbu suprasti ir Lietuvos, ir regiono verslui. Bendradarbiaujant su mokslo institucijomis ir išgirstant įvairias idėjas, inovacijos būna teisingesnės, greitesnės ir sėkmingesnės. Labai džiaugiuosi, kad KTU yra ta platforma, kurioje „Siemens Healthineers“ gauna naudą“, – sako profesorė.

Kalbėdamas apie universiteto indėlį į bendras iniciatyvas, F. Konopka išskiria ir sesijos organizatorės vaidmenį.

„Asta turi išskirtinį gebėjimą suburti žmones į komandą, kuri pasiekia apčiuopiamų, iš tiesų naudingų rezultatų. Ji taip pat geba susieti mokslinį vertinimą su praktiniais rezultatais. Būtent šias Astos ir KTU savybes labai vertinu“, – pabrėžia jis.

Bendrovės atstovas taip pat aptaria, kokių kompetencijų derinys svarbus siekiant, kad inovacijos būtų ne tik sukurtos, bet ir komerciškai sėkmingos.

„KTU pasižymi išskirtiniu gebėjimu sujungti verslo modelius, technines kompetencijas ir veiklos organizavimo pajėgumus. Būtent šių elementų derinys leidžia kurti gyvybingą verslą – tokį, kurio produktai ar paslaugos yra paklausūs, už kuriuos klientai pasirengę mokėti ir kuris generuoja pajamas, vėliau galinčias būti paskirstytas visoje sistemoje“, – teigia F. Konopka.