Pereiti prie turinio
ieškoti
Tamsiai vyšninės spalvos fone auganti grafiko linija virš trijų pastatų siluetų su tekstu „8 Deramas darbas ir ekonominis augimas“. Paveikslėlis perteikia tikslą skatinti produktyvų darbą ir ekonomiką.
Ryškiai oranžiniame fone trys susijungę kubeliai su tekstu „9 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra“. Pavaizduojamas technologinės pažangos ir infrastruktūros vystymo tikslas.
Tamsiai mėlyname fone susijungę penki apskritimai, simbolizuojantys bendradarbiavimą, ir tekstas „17 Partnerystė įgyvendinant tikslus“. Iliustruojamas tarptautinės partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimo tikslas.

Pirmą kartą Europoje vykusiam „Berkeley Innovation Forum” pasirinktas Kaunas: susitiko pasaulio inovacijų lyderiai

Svarbiausios | 2026-11-18

Iki šiol JAV vykęs tarptautinis „Berkeley Innovation Forum“ šiemet pirmą kartą surengtas Europoje – Lietuvoje. Kauno technologijos universitete (KTU) susitiko pasaulinių technologijų bendrovių atstovai, Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai ir kiti inovacijų ekspertai. Dvi dienas trukusiame renginyje jie diskutavo, kodėl net didžiausioms bendrovėms verta bendradarbiauti su konkurentais, kaip dirbtinis intelektas keičia verslą ir kam ateityje dar reikės žmogaus kompetencijų.

Ekspertų pranešimus papildė praktinės dirbtuvės ir verslo iššūkių sesijos, kuriose Lietuvos organizacijos pristatė joms aktualias problemas. Dalyviai galėjo kartu ieškoti galimų sprendimų ir aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Atvirųjų inovacijų koncepcijos kūrėjas, Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Henry Chesbrough džiaugėsi galimybe Kaune susitikti su Lietuvos verslo ir mokslo atstovais.

Pasak jo, forume susirinkę skirtingų sričių specialistai gali pasidalyti patirtimi ir palyginti savo požiūrius į inovacijas.

„Čia daug sužinojau apie Lietuvos verslą, pavyzdžiui, apie finansinių technologijų sektoriaus sėkmę. Nemažai naujų startuolių labai prisidėjo prie šio sektoriaus augimo Lietuvoje – to nežinojau“, – pasakoja H. Chesbrough.

Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Henry Chesbrough
Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Henry Chesbrough

Silicio slėnio bendradarbiavimo modelis – Lietuvoje

KTU strateginių partnerysčių prorektorės prof. dr. Editos Gimžauskienės teigimu, forumas yra svarbus žingsnis siekiant stiprinti universiteto vaidmenį inovacijų ekosistemoje. Kartu su Kalifornijos universitetu Berklyje KTU į Europą perkėlė ir jos kontekstui pritaikė Silicio slėnio bendradarbiavimo modelį, suburdamas tarptautinius mokslo, technologijų ir verslo atstovus.

„Mums svarbu ne tik stiprinti universiteto ir verslo ryšius, bet ir keisti patį bendradarbiavimo modelį.

KTU strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė
KTU strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė

Naujai atidarytas KTU Atvirųjų inovacijų centras kuria platformą, kurioje universitetas tampa nepriklausomu moderatoriumi, padedančiu net ir konkuruojančioms įmonėms kartu spręsti technologinius iššūkius, dalytis kompetencijomis ir kurti inovacijas. Tikroji šios iniciatyvos vertė bus matuojama ne renginių ar užmegztų kontaktų skaičiumi, o tuo, kiek naujų technologijų, tvarių partnerysčių ir ekonominės vertės šis bendradarbiavimas sukurs Lietuvai“, – teigia E. Gimžauskienė.

Apie tai, kodėl bendradarbiavimą ne visada lengva įgyvendinti praktikoje, forume kalbėjo ir H. Chesbrough. Jis prisiminė, kad 2003 m. pristatydamas atvirųjų inovacijų koncepciją daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip įmonės galėtų dalytis žiniomis ir bendradarbiauti tarpusavyje. Tačiau per daugiau nei du dešimtmečius jo požiūris pasikeitė.

„Supratau, kad vieni sudėtingiausių atvirųjų inovacijų įgyvendinimo iššūkių slypi organizacijų viduje, o ne išorėje“, – teigia inovacijų ekspertas.

Pasak jo, vieni įmonės padaliniai gali norėti išbandyti naujus bendradarbiavimo būdus, tačiau kiti, įpratę prie nusistovėjusių procesų, tokiems pokyčiams priešinasi. Tai ypač aktualu didelėms įmonėms, kurioms tenka keisti įprastus darbo procesus, kad galėtų bendradarbiauti su naujais partneriais.

Net konkurentai gali tapti partneriais

Šią temą palietė ir forume kalbėjusi „Siemens Xcelerator“ strategijos ir ryšių su analitikais vadovė Bettina Rotermund. Pasak jos, „Siemens“ ilgą laiką klientams siūlė įvairius technologinius sprendimus, tačiau jų suderinimą ir pritaikymą konkretiems poreikiams palikdavo patiems klientams. Tai, kas bendrovės inžinieriams atrodė suprantama, klientams dažnai buvo pernelyg sudėtinga.

Šis suvokimas paskatino bendrovę keisti požiūrį ir kurti „Siemens Xcelerator“ platformą, kurioje klientai gali rasti ne tik technologijas, bet ir partnerius, padedančius jas pritaikyti. Vienas sudėtingiausių sprendimų buvo į platformą įtraukti ir konkurentų produktus. Nors bendrovės viduje tai sukėlė pasipriešinimą, toks žingsnis leido daugiau dėmesio skirti ne pavienių produktų pardavimui, o klientui tinkamiausio sprendimo paieškai.

Rotermund pabrėžė, kad vien technologinė platforma dar negarantuoja sėkmingo bendradarbiavimo. Tikroji vertė atsiranda tada, kai skirtingos organizacijos dalijasi žiniomis, pasitiki viena kita ir kartu sprendžia problemas, kurioms vienos įmonės kompetencijų nepakaktų.

Panašų požiūrį į bendradarbiavimo svarbą Lietuvos inovacijų ekosistemai išsako ir KTU profesorė Asta Pundzienė. Pasak jos, Lietuvos įmonės tampa vis atviresnės bendradarbiavimui, nors jų atvirųjų inovacijų brandos lygis skiriasi.

Vienos jau aktyviai dirba su universitetais, startuoliais ir tarptautiniais partneriais, kitos vis dar daugiausia remiasi savo organizacijos ištekliais.

„Lietuvos konkurencinis pranašumas gali būti ne gebėjimas savarankiškai sukurti visas reikalingas technologijas, o gebėjimas greičiau nei kiti sujungti pasaulyje egzistuojančias žinias, technologijas, talentus ir kapitalą“, – teigia A. Pundzienė.

KTU profesorė Asta Pundzienė
KTU profesorė Asta Pundzienė

Šią bendradarbiavimo idėją forumo dalyviai galėjo išbandyti ir praktiškai. Verslo iššūkių sesijose Lietuvos inovacijų agentūros bei Lietuvos centrinės kredito unijos atstovai pristatė savo organizacijoms aktualias problemas, o tarptautinės inovacijų platformos „Plug and Play“ vedamose dirbtuvėse dalyviai nagrinėjo bendradarbiavimo su startuoliais galimybes.

Pristatyta skaitmeninio dvynio vizija

Universitetas, kuriame studentus moko ne dėstytojai, o jų skaitmeniniai dvyniai – tokią ateities viziją forume pristatė Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius David Teece. Jis pats kuria savo skaitmeninį dvynį – dirbtinio intelekto modelį, paremtą jo sukauptomis žiniomis ir siekiantį atkartoti jo mąstymo būdą.

Profesoriaus teigimu, tokie modeliai ateityje galėtų tapti asmeniniais mentoriais, padedančiais mokytis, nagrinėti sudėtingus klausimus ar ieškoti sąsajų tarp skirtingų disciplinų. Vis dėlto tai nereiškia, kad DI galėtų visiškai pakeisti žmogų.

Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius David Teece
Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius David Teece

„Dirbtinis intelektas neturi nei išminties, nei gebėjimo savarankiškai vertinti situaciją. Tai išskirtinai žmogiškos savybės, kurias turime puoselėti. Naujos technologijos leidžia mums ne tik greičiau atlikti įprastas užduotis, bet ir imtis to, kas anksčiau buvo neįmanoma. Tačiau svarbu, kad jas naudodami išliktume gebantys kritiškai mąstyti ir priimti apgalvotus sprendimus“, – teigia D. Teece.

Apie tai, kaip DI jau keičia kasdienį įmonių darbą, kalbėjo ir programinės įrangos bendrovės „HubSpot“ korporatyvinės inžinerijos vadovė Chetna Mahajan. Pasak jos, šiandien daugelis organizacijų turi prieigą prie panašių DI įrankių, todėl konkurencinį pranašumą lemia ne pats technologijos naudojimas, o gebėjimas ją pritaikyti savo veikloje.

Mahajan teigimu, keičiasi ir įmonių vadovams kylantys klausimai. Anksčiau jiems pirmiausia rūpėjo, ar darbuotojai apskritai naudojasi DI, vėliau – kokius darbo procesus ši technologija gali pakeisti. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip DI keičia patį verslą, jo konkurencinę aplinką ir kokias naujas galimybes atveria.

Apibendrindama „Berkeley Innovation Forum Europe“ rezultatus, Asta Pundzienė pabrėžia, kad forumas suteikė puikią galimybę užmegzti naujus ryšius tarp Lietuvos ir užsienio įmonių, mokslo atstovų bei inovacijų ekspertų. Dabar svarbiausia šiuos kontaktus paversti ilgalaikėmis partnerystėmis, inicijuoti konkrečius bendradarbiavimo projektus ir kurti apčiuopiamą vertę Lietuvos bei tarptautinei inovacijų ekosistemai.