Pereiti prie turinio
ieškoti
Geltoname fone saulės piktograma su įjungimo simboliu centre ir tekstu „7 Prieinama ir švari energija“. Iliustruojama švarios ir prieinamos energijos sklaida.
Ryškiai oranžiniame fone trys susijungę kubeliai su tekstu „9 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra“. Pavaizduojamas technologinės pažangos ir infrastruktūros vystymo tikslas.

Energetinės salos Lietuvoje: ar patikimas elektros tiekimas užtikrina energetinį saugumą?

Svarbiausios | 2026-11-18

Doc. dr. Rolandas Jonynas, doc. dr. Linas Paukštaitis, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto termoinžinerijos ekspertai

Lietuvoje pristatyta iniciatyva iki 2033 metų sukurti septynias energetines salas ir pastatyti dešimt naujų elektrinių, kurių bendra įrengtoji galia siektų apie 800 MW. Numatyta, kad didelio masto elektros sistemos sutrikimų atveju atskiri šalies regionai galėtų veikti savarankiškai ir išlaikyti elektros tiekimą net praradę ryšį su pagrindiniu perdavimo tinklu.

Tai svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos elektros sistemos atsparumą, ypač atsižvelgiant į galimas grėsmes energetikos infrastruktūrai. Tačiau kartu kyla platesnis klausimas: ar patikimas elektros tiekimas savaime užtikrina ir visos valstybės energetinį saugumą?

Kodėl vien veikiančios elektrinės neužtenka?

Įsivaizduokime situaciją, kai dėl didelio masto avarijos ar kitų ekstremalių aplinkybių dalis Lietuvos regionų netenka ryšio su pagrindiniu elektros perdavimo tinklu. Regione gali veikti saulės, vėjo ar kitos elektrinės, tačiau vien jų buvimas negarantuoja, kad gyventojams ir įmonėms bus toliau tiekiama elektra.

Elektros sistemoje kiekvienu momentu turi būti palaikomas gaminamos ir suvartojamos galios balansas, įvertinant tinklo nuostolius. Sutrikus šiam balansui, kinta sistemos dažnis, o nesuvaldžius didesnių nuokrypių gali nutrūkti elektros tiekimas. Be to, būtina užtikrinti tinkamą įtampą ir stabilų visų įrenginių veikimą.

Todėl energetinei salai reikia ne tik pakankamos elektros gamybos galios, bet ir suderintų valdymo, balansavimo bei rezervavimo priemonių.

Rolandas Jonynas
Rolandas Jonynas

Svarbų vaidmenį gali atlikti elektros energijos kaupimo sistemos ir lanksčios elektrinės. Baterijos leidžia greitai reaguoti į gamybos ir vartojimo pokyčius, tačiau jų veikimo trukmę riboja sukauptos energijos kiekis. Kurą naudojančios elektrinės gali užtikrinti ilgesnį elektros tiekimą, jeigu turi pakankamai kuro atsargų ir yra pritaikytos autonominiam veikimui.

Taigi energetinė sala nėra vien atskirai veikianti elektrinė. Tai savarankiška elektros sistema, kurioje gamybos, kaupimo, vartojimo ir valdymo įrenginiai turi veikti suderintai. Vis dėlto ribotų išteklių sąlygomis gali tekti riboti elektros vartojimą, pirmenybę teikiant kritinei infrastruktūrai.

Elektra – tik dalis visų energetinių poreikių

Viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama elektros gamybai, jos kainoms ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. Tačiau elektra sudaro tik dalį bendro galutinio energijos suvartojimo.

Lietuvos energetikos agentūros preliminariais duomenimis, 2025 metais elektros energija sudarė apie 17 procentų galutinio šalies energijos suvartojimo. Kitą dalį sudarė tiesiogiai vartojami degalai, šilumos energija ir kiti energijos ištekliai, naudojami transporte, pastatams šildyti, pramonėje ir kituose sektoriuose.

Žiemą gyventojams gyvybiškai svarbus šilumos tiekimas. Transporto sektoriuje vis dar dominuoja naftos produktai, o daliai pramonės technologinių procesų reikalingos gamtinės dujos ir kiti energijos ištekliai. Ilgalaikiai jų tiekimo sutrikimai galėtų turėti reikšmingų pasekmių šalies ūkiui net ir stabiliai veikiant elektros tinklui.

Kartu šios sistemos glaudžiai susijusios. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemose elektra reikalinga cirkuliaciniams siurbliams, kuro tiekimo įrenginiams, ventiliatoriams, dūmsiurbiams ir valdymo sistemoms. Degalų tiekimo infrastruktūros veikimas taip pat priklauso nuo elektros energijos, o daliai elektrinių būtinas patikimas kuro tiekimas.

Todėl vienos energetikos sistemos sutrikimas gali paveikti ir kitų sistemų veikimą.

Ar būtų užtikrintas šilumos tiekimas?

Šilumos tiekimo patikimumas Lietuvoje yra ne tik techninis, bet ir teisinis klausimas. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas įtvirtintas kaip vienas iš šilumos ūkio reguliavimo tikslų kur numatytos ir techninės šilumos tiekimo rezervavimo galimybės nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams.

Tačiau svarbu ne vien tai, ar įrengti rezerviniai šilumos gamybos pajėgumai, bet ir ar jie galėtų veikti sutrikus elektros tiekimui.

Net ir pakankamas kuro atsargas turinti katilinė gali sustoti nutrūkus elektros tiekimui, jeigu nėra galimybių užtikrinti pagalbinių įrenginių veikimo. Panaši situacija galima ir šilumos perdavimo tinkluose, kuriuose būtina palaikyti šilumnešio cirkuliaciją.

Šis klausimas tampa ypač aktualus plečiant šilumos gamybos elektrifikavimą ir diegiant didelės galios šilumos siurblius. Tokios technologijos leidžia efektyviau naudoti energijos išteklius ir mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau kartu didina šilumos tiekimo priklausomybę nuo elektros infrastruktūros.

Linas Paukštaitis
Linas Paukštaitis

Todėl planuojant energetines salas būtų tikslinga įvertinti, ar jų veikimo scenarijai suderinti su kritinių šilumos tiekimo įrenginių poreikiais ir savivaldybių šilumos ūkio planais.

Didžiausias iššūkis – pereinamasis laikotarpis

Lietuvoje ir visoje Europoje vykstanti energetikos pertvarka keičia energijos gamybos ir vartojimo struktūrą. Plečiama atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, elektrifikuojamas transportas, diegiami šilumos siurbliai ir kitos technologijos, leidžiančios mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Ilgainiui šie pokyčiai gali sustiprinti Lietuvos energetinį savarankiškumą ir sumažinti importuojamų energijos išteklių poreikį. Tačiau naujos technologijos ir infrastruktūra diegiamos palaipsniui, o esamos sistemos ir toliau turi patikimai tenkinti vartotojų poreikius.

Kiekviena technologija turi savų apribojimų. Saulės ir vėjo elektrinių gamyba priklauso nuo meteorologinių sąlygų, elektros energijos kaupimo įrenginių galimybes riboja jų techniniai parametrai ir talpa, o kurą naudojančių elektrinių veikimas priklauso nuo kuro tiekimo bei atsargų.

Todėl keičiantis energijos gamybos struktūrai svarbu neprarasti būtinų sistemos rezervavimo, balansavimo ir patikimo energijos tiekimo funkcijų.

Tai nereiškia, kad energetikos pertvarką reikėtų stabdyti ar nepagrįstai ilginti iškastinį kurą naudojančių įrenginių eksploatavimą. Svarbiausia, kad jų atliekamas būtinas funkcijas galėtų patikimai perimti nauji, techniškai patikrinti sprendimai.

Kiek laiko galėtume išsilaikyti?

Vertinant energetinį saugumą nepakanka žinoti elektrinių skaičių ar jų įrengtąją galią. Svarbu nustatyti, kiek laiko jos galėtų veikti sutrikus išoriniam kuro tiekimui, kiek energijos galėtų užtikrinti vietiniai ištekliai ir kokie rezerviniai sprendimai būtų prieinami ilgalaikės krizės atveju.

Panašius klausimus reikėtų kelti ir vertinant šilumos tiekimą. Ar centralizuoto šilumos tiekimo sistemos galėtų veikti ilgalaikio elektros sutrikimo metu? Ar būtų užtikrintas būtinų siurblių, kuro tiekimo įrenginių ir valdymo sistemų veikimas? Ar rezerviniai šilumos gamybos įrenginiai galėtų būti paleisti nepriklausomai nuo pagrindinės infrastruktūros?

Svarbus ir degalų tiekimas specialiosioms tarnyboms, transportui bei kitai kritinei infrastruktūrai.

Lietuvoje jau galioja reikalavimai tam tikroms energetikos įmonėms turėti rezervines kuro atsargas. Tačiau vien jų kiekis neleidžia spręsti apie realų sistemos atsparumą. Būtina įvertinti, ar ekstremaliomis sąlygomis būtų galima tas atsargas panaudoti.

Energetinė sala, galinti užtikrinti elektros tiekimą kelias valandas, yra reikšmingas privalumas, palyginti su visišku elektros tiekimo nutrūkimu. Tačiau ilgalaikės krizės atveju svarbu žinoti, ar elektros tiekimas galėtų būti išlaikomas kelias paras ar ilgiau ir kuriems vartotojams jis būtų užtikrinamas pirmiausia.

Energetinis saugumas – daugiau nei elektra

Septynių energetinių salų sukūrimas būtų reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos elektros sistemos atsparumą. Tačiau šis projektas turėtų būti vertinamas kaip viena iš platesnės energetinio saugumo sistemos dalių.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti ne tik elektros, bet ir kitų energetikos sektorių saugumo bei patikimumo tikslai. Šilumos ūkio įstatyme taip pat įtvirtintas patikimo šilumos tiekimo poreikis. Todėl svarbiausias klausimas – ar įgyvendinant konkrečius infrastruktūros projektus pakankamai įvertinama skirtingų energetikos sistemų tarpusavio priklausomybė.

Energetikos pertvarka turi būti vykdoma taip, kad naujos technologijos ne tik mažintų priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių, bet ir išlaikytų arba sustiprintų visos sistemos patikimumą.

Tikrasis energetinis saugumas turėtų būti vertinamas ne vien pagal elektrinių įrengtąją galią ar pagaminamos energijos kiekį, bet ir pagal valstybės gebėjimą užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą sutrikus įprastoms energijos tiekimo grandinėms.