RECONECT projekte atsparumas taip pat buvo vertinamas kaip gerokai platesnis reiškinys nei vien institucijų pasirengimas krizėms. Atspariai visuomenei svarbūs žmonių tarpusavio ryšiai, pasitikėjimas, pilietinis aktyvumas, gebėjimas kritiškai vertinti informaciją ir pasirengimas veikti kartu. Todėl, anot E. Butkevičienės, dalyvavimas moksle gali būti vienas iš platesnio pilietinio įsitraukimo elementų.
Vis dėlto net tarp žmonių, kurie yra atviri mokslui ir pasirengę patys įsitraukti, gana didelė dalis visuomenės pasirengimą krizėms vertina kritiškai. Duomenys rodo, kad tarp norinčių dalyvauti moksle 40 proc. mano, jog Lietuvos visuomenė nėra pasirengusi krizėms.
„Šie rezultatai rodo, kad atsparumui stiprinti dar yra nemažai erdvės. Be to, svarbu suprasti, ką patys žmonės laiko pasirengimu krizei – institucijų veikimą, individualų pasirengimą, bendruomenės gebėjimą susitelkti, informacijos patikimumą ar visus šiuos dalykus kartu“, – svarsto KTU mokslininkė.
Domėtis mokslu – dar nereiškia jame dalyvauti
E. Butkevičienės teigimu, mokslas nėra kažkas, kas visuomenei būtų tolima ar neįdomu. Daugiau nei pusė žmonių vienaip ar kitaip ieško mokslinės informacijos: 59 proc. gyventojų domėjosi mokslo naujienomis, o 52 proc. skaitė mokslinius straipsnius.
„Domėjimasis mokslu yra viena, o dalyvavimas moksle – jau kitas žingsnis. Tradiciškai žmogų dažniausiai matome kaip mokslo žinių gavėją: mokslininkai sukuria žinias, o visuomenė apie jas perskaito ar išgirsta. Piliečių mokslas šį santykį keičia – žmogus gali tapti mokslinių žinių kūrimo dalyviu“, – sako ji.
Tyrimo duomenys taip pat rodo skirtingus visuomenės dalyvavimo piliečių moksle lygius. Būti respondentu gana įprasta – žmogus atsako į apklausą ir tuo jo vaidmuo dažniausiai baigiasi. Piliečių mokslas siūlo kitokią logiką: žmogus gali rinkti duomenis, stebėti aplinką, padėti formuluoti tyrimo klausimus, analizuoti informaciją ar kartu su mokslininkais ieškoti sprendimų.
„Tokios galimybės Lietuvoje dar nėra tapusios kasdienybe. Todėl 10 proc. vertinčiau ne tik kaip dalyvavimo rodiklį, bet ir kaip signalą, kad šioje srityje dar turime erdvės augti“, – pažymi ji.
Prisidėti prie mokslo galima ne tik finansiškai
Lietuvoje, pasak KTU mokslininkės, nėra stiprios tradicijos individualiai finansuoti mokslą ar aukoti lėšų moksliniams tyrimams. Be to, dalyvavimas moksle nebūtinai turi būti finansinis.
„Man įdomesni kiti rezultatai – žmonių pasirengimas skirti savo laiką, žinias ar padėti rinkti duomenis. Piliečių mokslo požiūriu būtent toks indėlis gali būti vertingesnis“, – dalijasi ji.
E. Butkevičienės teigimu, svarbiausia žinutė būtų ta, kad Lietuvos visuomenė yra gana atvira mokslui, tačiau vis dar esama atotrūkio tarp domėjimosi mokslu ir aktyvaus dalyvavimo jame. Būtent čia, anot jos, slypi didelis potencialas.
„Šiuo tikslu KTU kartu su partneriais pradeda vykdyti programos „Europos horizontas“ finansuojamą projektą „Mokslas atkeliauja į miestą: mokslo priartinimas prie piliečių (Science4Everyone)“ (Nr. 101292372). Jei sukuriame daugiau prasmingų galimybių žmonėms kartu su mokslininkais tyrinėti jiems aktualias problemas, ne tik atveriame mokslą visuomenei, bet ir kuriame dalyvavimo, bendradarbiavimo bei bendros atsakomybės patirtis. Tai ypač svarbu šiandienos kontekste“, – sako ji.
