Naujos kartos mokymosi erdvės: kas įkvepia inovacijas

Svarbiausios | 2018-04-13

Viena iš naujųjų tarpdisciplininių sričių, kurioje gal kiek netikėtai jungiasi architektūra ir didaktika, įgyja pagreitį ir jau nebe pirmą kartą aptariama Mančesterio (Manchester) universiteto konferencijoje Next Generation Learning spaces. Apie tai plačiau kalbamės su renginyje dalyvavusiomis KTU kompetencijų ugdymo centro Edu Lab vadove dr. Asta Daunoriene ir Bibliotekos vadove dr. Gintare Tautkevičiene.

Kokia pagrindinė renginio Next Generation Learning spaces mintis?

A.D. Konferencijos šūkis „Building Environments to Inspire a Culture of Innovation“ (liet. Inovacijų kultūrą įkvepiantis erdvių kūrimas) – reiškia, jog siekdami ugdyti inovacijų sąmonę ir kultūrą, turime įtraukti ir atitinkamą erdvių konstravimo kultūrą. Akademinio mokymo ir mokymosi erdvių projektavimas – ne paskutinis veiksnys, nuo kurio prasideda universiteto inovacijų kūrimo kultūra. Svarbu įsiklausyti į globalios kaitos procesus ir tinkamai perėmus geruosius pavyzdžius atliepti šią kaitą savo universitete. Konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys ir į erdvių, kurios taip pat yra akademinio proceso dalis, svarbą.

Nuo ko prasideda tokių erdvių projektavimas?

A.D. Pavyzdžių pateikiama labai įvairių. Tarkime, Oksfordo (Oxford) universiteto atstovai įkvėpimo sėmėsi studijuodami vidurinės mokyklos moksleivių mokymosi įpročius. Tokį pasirinkimą jie motyvavo tuo, kad moksleiviai gali nurodyti ateities viziją. Glazgo (Glasgow) universitetas erdvių poreikius siūlė vertinti atsižvelgiant į besimokančiųjų rezultatų pokyčius. Įmonės HKS architektai pabrėžė, kad projektuojant mokymosi erdves rekomenduojama bendrauti ir su tokių erdvių lankytojais, stebėti jų elgseną, atlikti etnografinį tyrimą. Pertvarkant mokymosi erdves, Glazgo atstovai pasitelkia „biophilic design“ principus, BS8300 „inclusive design“ standarto reikalavimus. Pavyzdžiui, Vašingtono koledžo studentų apklausos rezultatai atskleidė, kad studentams už bet kokius baldus mokymosi erdvėse svarbiau geras interneto ryšys. Tokie skirtingi pavyzdžiai rodo, kad mokymosi erdvių projektavimo metu, svarbios tampa netgi tokios detalės, kaip galimybė pasikrauti mobiliuosius prietaisus bei gera akustinė sistema. Visų pirma pažangios mokymosi aplinkos turi sudaryti sąlygas savarankiško mokymosi, kuris gali vykti tiek individualiai, tiek ir dirbant grupėmis, įveiklinimui.

Kokie netradiciniai būdai Jus labiausiai įkvėpė?

G.T. Kūrybiškumą skatinanti pasirodė Njukastlo (angl. Newcastle) universiteto iniciatyva. Jo atstovai dalinosi „apverstos klasės“ privalumais bei savarankiško mokymosi įveiklinimo svarba naudojant šį metodą. Universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad studentų mokymosi rezultatai pagerėjo, kai jiems buvo sudarytos sąlygos mokytis savarankiškai universiteto erdvėse (biblioteka, neformalaus mokymosi erdvės ir kt.).

A.D. Šiandien universiteto mokymosi erdvės turi nemažai konkurentų, pavyzdžiui kavinių siūlančių patrauklias erdves, kurias studentai maloniai išnaudoja mokymosi tikslams. Tačiau universitete esančių mokymosi erdvių patrauklumas yra tas, kad studentai gali rasti visus reikiamus mokymosi išteklius vienoje vietoje, o esant reikalui pasinaudoti galimybe pasibelsti į dėstytojo kabineto duris ir sulaukti profesionalios pagalbos čia ir dabar. Reikia pripažinti, kad universiteto mokymosi erdvių įveiklinimas prisideda ir prie savarankiško mokymosi įgalinimo, neformalių studijų bei mokslinių tyrimų plėtros.

Mančesterio universiteto patirtis parodė, kad universitetams svarbu tolti nuo monofunkcinių erdvių link adaptyvių multifinkcinių erdvių. Net ir erdvių baldai turėtų studentus skatinti būti kūrybiškais (pvz. projektuoto stalas, kuris lengvai gali būti transformuojamas į prezentacijoms skirtą lentą ir pan.)

G.T. Vienas unikaliausių Danijos technikos universiteto universiteto bibliotekos rekonstrukcijos projektas. Pagrindinė bibliotekos idėja – suteikti ne tik kokybiškas mokymosi erdves, bet ir įvairių sensorių pagalba valdyti įvairius bibliotekos parametrus, o gautus duomenis (BIG DATA) panaudoti moksliniams tyrimams. Pavyzdžiui, bibliotekoje yra 27 atskiros zonos, kurios gali būti valdomos bibliotekos darbuotojų. Sensorių pagalba gauti duomenys talpinami ir prieinami viešai. Šiuos duomenis gali naudoti tiek studentai tiek ir mokslininkai atliekant dėstytojų pateiktas užduotis bei įgyvendinant mokslinius tyrimus.

Ar apskritai visa tai reiškia, kad technologijos galutinai pakeis dėstytojo darbą?

A.D. Tikrai ne. Pavyzdžiui, Oksfordo universiteto (ir ne tik jo) atstovai pabrėžė, kad technologijos niekada nepakeis dėstytojo. Technologijos tik pagelbės mokymo procese ir jam suteiks pridėtinės vertės. Jei, vis dėl to, nusprendžiama mokymosi procese naudoti technologijas, jas pasirinkdamas universitetas turi atkreipti dėmesį į jų ateities pažangą. Siekdami pagelbėti dėstytojams greičiau ir paprasčiau informacines technologijas integruoti į studijų procesą, universitetai siūlo labai daug skirtingo lygio mokymų. KTU taip pat ne išimtis. Dėstytojams siūlomi mokymai susiję su virtualios aplinkos valdymu, virtualiais mokymosi metodais,  Moodle aplinkos įveiklinimu bei tobulinimu. Katalikiškojo Liuveno (KU Leuven) universiteto atstovai pabrėžė virtualios ir fizinės integracijos svarbą skatinant konstruoti įtrauklų mokymosi procesą. Tokio mokymo (-si) proceso sėkmė yra dėstytojai, kurie puikiai išmano informacines technologijas ir jų panaudojimo galimybes.

Kaip matote KTU pasauliniame šios sąlyginai naujos srities kontekste? Ar Universitetas juda teisinga kryptimi?

G.T. KTU žengęs ne vieną žingsnį įgyvendindamas mokymosi erdvių tobulinimo projektus. Tai gera pradžia, kuri pamažu tampa sistemine praktika skatinant studentų, studentų ir dėstytojų mokslinį bendradarbiavimą, savarankiško mokymosi įveiklinimą bei geresnę studijų kokybę.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku