A. Bruniaus daktaro disertacijos „Pjezoelektrinės kompozitinės medžiagos kūrimas, tyrimas ir taikymas biomedicinoje“ gynimas

Autorius, institucija: Alfredas Brunius, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  mechanikos inžinerija – T009

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Arvydas Palevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009).
Mokslinė konsultantė – doc. dr. Asta Guobienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008).

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Ostaševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009), – pirmininkas
prof. dr. Vytautas Bučinskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009),
prof. dr. Vytautas Jūrėnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009),
prof. dr. Arkadiusz Mystkowski (Lenkijos Balstogės technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.) bibliotekose.

Anotacija:

Tradicinės medžiagos nebeužtikrina visų reikalingų savybių, keliamų aukštųjų technologijų mikrosistemų gamybai. Kuriant ir tobulinant mikroelektromechanines sistemas, vis dažniau ieškoma netradicinių medžiagų, pasižyminčių išskirtinėmis savybėmis, vadinamųjų kompozitinių (mikro- / nanokompozitinių) medžiagų. Kompozitinės medžiagos savybės kuriamos pagal mikrosistemos reikalavimus, keičiant formą, storį ar įterpiant periodinę struktūrą. Taikant skirtingas sintezes bei terpes, atsiranda galimybė suformuoti aktyvius elementus, pasižyminčius pjezoelektrinėmis savybėmis. Elementai, pasižymintys pjezoelektriniu efektu, gali keisti periodinės mikrostruktūros geometrinius parametrus sužadinus elementą įtampa arba, elementą veikiant mechaniškai, generuojamas elektrinis signalas. Pagrindinis šio darbo tikslas yra sukurti mikrokompozitinę medžiagą funkciniam elementui su pjezoelektriniu poveikiu mikrometriniu lygmeniu ir pritaikyti biomedicininiam jutikliui.