A. Kleivos daktaro disertacijos „Dėvimų biomechatroninių sistemų vibracinio elektros energijos šaltinio kūrimas ir tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Arūnas Kleiva, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  mechanikos inžinerija – T009

Mokslinis vadovas – dr. Rolanas Daukševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009).

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Ostaševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009), – pirmininkas
doc. dr. Giedrius Janušas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009),
prof. dr. Vytautas Jūrėnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009),
prof. dr. Dalius Mažeika (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – T 009),
Dr. Janos Volk (Vengrijos mokslų akademija, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija T 009).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.) bibliotekose.

Anotacija:

Nuolatos gausėjantys mokslo tiriamieji darbai energijos surinkimo/generavimo tematikoje rodo, kad autonominių savikrovių (angl. „self-powered“) elektroninių įrenginių poreikis nepaliaujamai didėja. Absoliuti dauguma įvairios paskirties nešiojamų, dėvimų bei implantuojamų išmaniųjų sistemų veikia naudodamos tradicines baterijas ar akumuliatorius, kurie funkcionalumo, komfortabilumo ir ekologiškumo atžvilgiu vis labiau nebetenkina dabartinės visuomenės poreikių. Elektrocheminiai energijos šaltiniai vartotojams asocijuojasi su nuolatiniais baterijų keitimo ar akumuliatorių įkrovimo rūpesčiais. Taip pat, akivaizdu kad tvaraus vartojimo kontekste būtinybė tinkamai utilizuoti elektrocheminių elementų kenksmingas atliekas yra rimta aplinkosauginė problema. Mus supančioje aplinkoje ypač gausu kinetinės energijos įskaitant ir biomechaninę energiją žmogaus kūno dalių judesių pavidalu. Vienais iš perspektyviausių yra laikomi vibraciniai energijos generatoriai su įterptomis sumaniosiomis pjezo medžiagomis. Dėl nesudėtingos konstrukcijos (sąlyginai nesudėtingas miniatiūrizavimas) ir pakankamai aukšto pjezo medžiagų energetinio tankio pjezoelektriniai vibraciniai energijos generatoriai yra neretai pranašesni mikro/meso lygmenyje už analogiškus elektromagnetinius, elektrostatinius ar triboelektrinius įrenginius. Tam kad energijos generatorius veikdamas  ultra-žemo dažnio biomechaninio sužadinimo metu generuotų didesnį kiekį elektros energijos pasiūlyti ir realizuoti mechaninio dažnio aukštinimo (MDA) (angl. „mechanical frequency up-conversion“) metodo efektyvinimo principai.