D. Čepauskienės daktaro disertacijos „Mineralinių priedų įtaka agrobiokuro pelenų lydymosi charakteristikoms ir šlakavimosi procesams“ gynimas

Autorius, institucija: Deimantė Čepauskienė, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006

Moksliniai vadovai: dr. Nerijus Pedišius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) (2016 m. rugsėjis – 2024 m. vasaris)

dr. Marius Praspaliauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T 006) (nuo 2024 m. kovo mėn.)

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
dr. Sigitas Rimkevičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkas
prof. dr. Algirdas Jasinskas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
doc. dr. Vladimirs Kirsanovs (Rygos technikos universitetas, Latvija, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
doc. dr. Monika Maziukienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)

Su disertacija ir disertacijos santrauka galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas):

D. Čepauskienės el. disertacija.pdf
D. Čepauskienės el. santrauka.pdf

© D. Čepauskienė, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Augančios klimato kaitos problemos: visuotinis atšilimas, jūros lygio kilimas, ekosistemų pokyčiai, dažnėjantys ekstremalūs stichiniai reiškiniai bei keliamas energetinio saugumo klausimas verčia ieškoti alternatyvų iškastinio kurio naudojimui. Viena iš alternatyvų yra vietinio biokuro naudojimas, kuris prisideda prie energetinio saugumo stiprinimo, skatina regioninę ekonomiką ir leidžia efektyviau panaudoti vietinius atsinaujinančius išteklius. Tokio kuro naudojimas laikomas neutraliu CO₂ emisijų atžvilgiu, nes augalai, iš kurių gaminamas biokuras, per savo augimo ciklą pasisavina tiek CO₂, kiek jo vėliau išsiskiria jį deginant. Dėl šios priežasties vis didesnis dėmesys skiriamas žemės ūkio atliekų (šiaudai, po derliaus nuėmimo likę augalų stiebai, lapai) ir energetinių žolinių augalų (auginami specialiai energetiniams tikslams) agrobiomasės panaudojimui energetikos sektoriuje. Tačiau iš tokios žaliavos pagaminto agrobiokuro naudojimas išlieka problematiškas dėl specifinės jo sudėties: didesnės šarminių metalų ir chloro koncentracijos, kurios lemia žemas pelenų lydymosi temperatūras ir pelenų šlakavimąsi, katilo užsiteršimą ir korozijos procesus. Naudojant fosfogipsą kaip mineralinį kuro priedą galima sumažinti šių atliekų kaupimosi apimtis. Šio tyrimo kontekste pasiūlytas energetiškai naudingas ir CO₂ emisijoms neutralus būdas kompleksiškai spręsti dviejų atliekinių medžiagų – žemės ūkio atliekų ir fosfogipso – utilizavimo problemą, kartu sukuriant aukštesnės pridėtinės vertės energetinį produktą.