D. Smagulova daktaro disertacijos “Ultragarsinio metodo sukūrimas skirtingų medžiagų sujungimų patikrai” gynimas

Autorius, institucija:  Damira Smagulova, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010

Mokslinis vadovas: prof. dr. Elena Jasiūnienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)

Matavimų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010) – pirmininkas
prof. dr. Maria Giuseppina Limongelli (Milano politechnikos universitetas, Italija, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
prof. dr. Spiros Pantelakis (Patras universitetas, Graikija, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
vyr.m.d., dr. Vytautas Petkus (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
prof. dr. Renaldas Raišutis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Šiame darbe buvo tiriamos klijais sujungtos skirtingos medžiagos, tokios kaip aliuminis ir CFRP, kurios yra labai patrauklios aviacijos ir kosmoso pramonėje dėl geresnių junginių konstrukcinių savybių, struktūros sustiprinimo ir svorio sumažinimo. Tokių jungčių klijavimo srities kokybės kontrolė yra sudėtingas uždavinys, nes nėra patikimo metodo, kuriuo būtų galima aptikti defektus klijuotuose sujungimuose su didele aptikimo tikimybe. Darbo tikslas – sukurti pažangią metodiką, skirtą aptikti sukibimo defektus skirtingų medžiagų sujungimuose su padidinta aptikimo tikimybe, ir įvertinti jos efektyvumą. Pirmiausia buvo įvertinti esami metodai, taikomi sluoksniuotoms struktūroms tikrinti. Buvo pasirinktas ultragarsinis metodas, atliktas duomenų apdorojimas ir apskaičiuota aptikimo tikimybė. Buvo ištirta bangų ir defektų sąveika klijuotuose sujungimuose, įskaitant reverberaciją, fazės pokytį ir atspindžio amplitudes. Buvo nustatyta, kad bandinio paviršiaus/ jungties kreivumas yra pagrindinis faktorius, turintis įtakos nustatant defektus ploname klijų sluoksnyje. Tuomet buvo sukurtas ultragarso bangų atėjimo laiku paremtas modelis, kad būtų galima nustatyti ultragarso atspindžių nuo kiekvieno sluoksnio laiko momentus. Tokiu būdu buvo išskirtos šios savybės: atsispindėjusių signalų laiko momentai ir laiko intervalai, amplitudės pokytis ir pasirinktų laiko intervalų amplitudžių santykio koeficientai. Remiantis šiomis savybėmis buvo sukurtas ir įgyvendintas naujas apdorojimo algoritmas, skirtas defektų aptikimo galimybėms pagerinti. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad šiuo metodu galima aptikti net mažesnio nei 5 mm dydžio defektą su 0,88 mm neapibrėžtimi.