E. Bykov daktaro disertacijos „Neterminės plazmos poveikio dujinių mišinių degimo proceso efektyvumui tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Ernest Bykov, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006

Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Rolandas Paulauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Algirdas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkas
vyr. m. d. dr. Viktorija Grigaitienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
prof. dr. Dariusz Kardas (Lenkijos mokslų akademija, Lenkija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
prof. dr. Artūras Kilikevičius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. dr. Giedrius Laukaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: E. Bykov el. disertacija.pdf

© E. Bykov, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Nors atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas nuolat auga, iškastinio kuro (degimo ir kt. procesų) panaudojimas vis dar sudaro didžiąją dalį pasaulinės energijos gamybos ir dar daugelį metų išliks pagrindiniu šaltiniu augantiems pasauliniams energijos poreikiams patenkinti. Energetinis disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos lėmė vienu metu vykstančią energetinę krizę ir aplinkosaugines problemas. Spartus iškastinio kuro išteklių mažėjimas skatina nuolat augantį susidomėjimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei energijos gavyba iš atliekų, ieškant efektyvių energijos konversijos technologijų. Šių technologijų plėtra ir taikymas tampa vis reikšmingesni dabartiniams energijos poreikiams tenkinti. Viena iš potencialių atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologijų yra mažo šilumingumo dujų konversija arba šių dujų deginimas, taikant papildomo aktyvinimo metodus. Tokios mažo šilumingumo dujos dažniausiai aptinkamos sąvartynuose susidarančiose dujose, ypač kai tampa ekonomiškai nenaudinga iš jų atskirti biometaną. Pagrindinė problema, susijusi su mažo šilumingumo dujų degimu, yra sumažėjęs degimo efektyvumas ir prastesnės degimo charakteristikos, palyginti su grynosiomis degiosiomis dujomis, dėl žemesnės metano koncentracijos ir didelės CO₂ koncentracijos. Tai lemia žemą degimo proceso temperatūrą, siaurą degumo ribų intervalą, sudėtingą uždegimą ir nestabilų degimo procesą. Be to, dėl didelio anglies kiekio mišinyje ir žemos degimo temperatūros labai padidėja anglies monoksido (CO) emisijos, todėl sumažėja kuro panaudojimo efektyvumas dėl nepilno degimo proceso. Šiuo metu pagrindinis metodas, taikomas mažo šilumingumo dujų, ypač iš sąvartynų, panaudojimui, yra jų deginimas kartu su gamtinėmis dujomis degikliuose, o tai reikia papildomai naudoti brangų iškastinį kurą, bet ir sukelia papildomas CO₂ bei NOₓ emisijas. Tokioms degimo proceso problemoms išvengti mažo šilumingumo dujų šiluminis panaudojimas reikalauja papildomų technologinių priemonių, viena iš jų – plazminių technologijų naudojimas. Plazmos naudojimas leidžia padidinti degimo proceso efektyvumą ir stabilumą bei išplėsti degumo ribas dujų mišiniams, kurie be papildomų priemonių nėra deginami, taip atskleidžiant jų energetinį potencialą. Be to, vienas iš teigiamų šios technologijos aspektų yra galimas anglies dvideginio emisijų sumažinimas.