E. Sapeliausko daktaro disertacijos „Talpinių mikromontuojamų ultragarsinių keitiklių panaudojimas biojutikliams“ gynimas

Autorius, institucija: Evaldas Sapeliauskas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T

Mokslinis vadovas – prof. dr. Darius VIRŽONIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T).

Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
doc. dr. Elena Jasiūnienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T) – pirmininkė,
prof. dr. Liudas Mažeika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T),
prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T),
doc. dr. Asta Kaušaitė-Minkštimienė (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. dr. Rimantas Kodžius (Šanchajaus universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01B).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:
Daugelis cheminių, biologinių ir biocheminių jutiklių yra grindžiami specifine medžiagų sąveika.  Sąveikos detekcijai gali būti naudojami  masės matavimo rezonansiniai cheminiai jutikliai (t. y. gravimetriniai jutikliai) funkcionalizuotu paviršiumi, specifiškai adsorbuojančiu tikslines molekules iš aplinkos. Iš esmės tai yra elektromechaninės rezonansinės sistemos, potencialiai neribotos funkcinių medžiagų įvairovės, pritaikomos įvairiose srityse. Įvairioms analitėms (cheminiams, biocheminiams komponentams, kurie turi būti nustatomi analitinės procedūros metu) išmatuoti  turi būti pritaikomos atitinkamos funkcinės medžiagos, imobilizuojamos jutiklio paviršiuje. Specifinė tikslinių medžiagos molekulių sąveika su mikroelektromechanine struktūra padeda aptikti dažniausiai randamus biologinius elementus, tokius, kaip fermentai, antikūnai, DNR oligonukleotidai, baltymai. Daktaro disertacijos tyrime gautos esminės inžinerinės ir fundamentinės žinios, kurių reikia CMUT struktūra grindžiamiems biojutikliams sukurti ir panaudoti. Sukurti biojutiklio funkcionalizavimo  būdai, pagrįstas matuojamų signalų informatyvumas ir naudingumas aptinkant analitę. Pagrįstas sukurtos koncepcijos technologiškumas, pademonstruotas prototipinio „šukų“ tipo CMUT su integruotu mikrokanalu jutiklio veikimas skystyje realiu laiku, prietaisais  stebint biocheminių elementų sąveiką.